Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja A.K.Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02520-2012-0

2012 m. lapkričio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-09-18 nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją: o būtent, 2012-09-09, apie 23.30 val., įsibrovęs į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Kirtimų g. 49 namo, Vilniuje, kur nutraukęs ekskavatoriaus „Komatsu“, valst Nr. TI4591 apsauginę kuro bako plombą, be vertės, ir atsukęs kamštį pasikėsino pagrobti 10 l dyzelinio kuro, kurio l litro vertė – 3,57 Lt, iš viso 35,74 Lt vertės, priklausančio AB „Kauno tiltai“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

2012-09-26 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo T. A. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-09-18 nuosprendį, teigia, kad jis nebeįsibrovė į jokias patalpas, saugoma technika buvo aptverta laikina tvora, nusikaltimo jis nebaigė, žalos niekam nepadarė, todėl mano, jog jam paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, apelianto manymu, teismas galėjo skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė verčiamas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

Kolegijos nuomone yra tikslinga abu skundus sujungti į vieną ir išnagrinėti kaip vieną apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

T. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo T. A. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Nuteistojo T. A. kaltė visiškai ir neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtasis ir įvertintais įrodymais: paties nuteistojo parodymais; UAB „Kauno tiltai“ vindikacijos specialisto G. J. pareiškimu dėl pasikėsinimo pavogti kurą, kuriame nurodyta, jog iš bendrovei priklausančio ekskavatoriaus „Komatsu“, valstyb. Nr. TI4591, nutraukus apsauginę plombą ir atsukus kuro bako kamštį buvo pasikėsinta pagrobti 10 l dyzelinio kuro, kurą vogusį asmenį sulaikė apsaugos darbuotojas (b.l.3); ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto UAB „Kauno tiltai“ atstovo G. J. duotais parodymais, kad nuo eskavatoriaus „Komatsu“ bako buvo nuplėšta plomba; nenutraukus plombos kuro bako atidaryti neįmanoma (b.l.7); 2012-09-10 apžiūros protokolu, kuriame konstatuota, kad saugojamoje aikštelėje nuo traktoriaus „Komatsu“, stovinčio Kirtimų g. 49, Vilniuje, priklausančio UAB „Kauno tiltai“, kuro bako dangtelio nulaužta plomba, pats dangtelis atidarytas (b.l.9-11); 2012-09-12 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 35 litrų talpos bakelyje yra apie 10 litrų skysčio, turinčio dyzelinio kuro kvapą (b.l. 12-15); ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. Ž. duotais parodymais, kad 2012-09-09 jis dirbo apsaugos darbuotoju Kirtimų g. 29, Vilniuje, esančiame objekte, apie 23 val. jis pastebėjo vyrą, kuris rankose laikė žarną ir bakelį. Pamatęs apsaugos darbuotoją metė žarną ir bakelį bei pradėjo bėgti, bet buvo liudytojo sulaikytas (b.l. 19).

Apelianto argumentai, kad jis nebeįsibrovė į jokias patalpas, saugoma technika buvo aptverta laikina tvora, be to, nusikaltimo jis nebaigė, žalos niekam nepadarė, todėl mano, jog jam paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, atmestini kaip nepagrįsti.

Pa­gal BK 178 straips­nio 2 da­lį va­gys­tę kva­li­fi­kuo­jan­tis po­žy­mis yra įsi­bro­vi­mas į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įsi­bro­vi­mas – tai slap­tas ar­ba at­vi­ras ne­tei­sė­tas pa­te­ki­mas į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Įsi­brau­na­ma ga­li bū­ti įvei­kiant kliū­tis (pvz., iš­lau­žiant du­ris, iš­jun­giant sig­na­li­za­ci­ją) ir pa­ten­kant be kliū­čių (pvz., kai ob­jek­tai pa­lik­ti be ap­sau­gos ar ne­už­ra­kin­ti).

Sau­gyk­la – tai tam tik­ras įren­gi­nys. Sau­go­ma te­ri­to­ri­ja – tai api­brėž­tas že­mės ar van­dens plo­tas. Ir sau­gyk­la, ir sau­go­ma te­ri­to­ri­ja – tai ob­jek­tai, spe­cia­liai įreng­ti ar skir­ti nuo­la­ti­niam ar lai­ki­nam ma­te­ria­lių ver­ty­bių sau­go­ji­mui (nuo va­gys­tės, su­nai­ki­ni­mo, sti­chi­nių jė­gų ir pan.), sau­go­mi fi­zi­nė­mis, me­cha­ni­nė­mis, spe­cia­lio­mis elek­tri­nė­mis ar elek­tro­ni­nė­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis (sau­gyk­la – sei­fai, kon­tei­ne­riai, ref­ri­že­ra­to­riai, ka­sos apa­ra­to pi­ni­gų stal­čiai, kt.; sau­go­ma te­ri­to­ri­ja – pre­ky­bi­nių ar kro­vi­nių per­ve­ži­mų or­ga­ni­za­ci­jų te­ri­to­ri­jos, kur lai­ko­mos pre­kės ar ki­tos ma­te­ria­lios ver­ty­bės, ele­va­to­riai, ap­tva­rai gy­vu­liams ir paukš­čiams lai­ky­ti ir pan.). Taip pat sau­gyk­la ar sau­go­ma te­ri­to­ri­ja yra ma­te­ria­lių ver­ty­bių sau­go­ji­mui skir­ti ob­jek­tai, į ku­riuos pa­ten­ka­ma tik su spe­cia­liais lei­di­mais. Pa­žy­mė­ti­na, kad sau­gyk­la lai­ko­mas tik tam tik­ras sta­cio­na­rus ar trans­por­tuo­ja­mas įren­gi­nys. Stan­dar­ti­nis au­to­mo­bi­lis pa­gal pa­skir­tį yra trans­por­to prie­mo­nė, ta­čiau, jei­gu iš me­cha­ni­nė­mis ar elek­tro­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis sau­go­mo au­to­mo­bi­lio pa­va­gia­mi as­me­ni­niai žmo­gaus daik­tai ar au­to­mo­bi­lio prie­dai (au­to­mag­ne­to­los, gar­so ko­lo­nė­lės ir pan.), va­gys­tė lai­ko­ma pa­da­ry­ta įsi­brau­nant į sau­gyk­lą.

Kaip įsi­bro­vi­mas kva­li­fi­kuo­ti­nas, pa­vyz­džiui, ir skys­tų ar bi­rių pro­duk­tų iš­lei­di­mas iš tal­pos, ku­ri pa­gal sa­vo funk­ci­nę pa­skir­tį pri­pa­žįs­ta­ma sau­gyk­la. Taip pat saugykla pripažįstama ir transporto priemonės kuro bakas (kasacinės nutartys 2K-243/2010, 2K-178/2011).

Taigi šiuo konkrečiu atveju, T. A. ne tik neteisėtai pateko į saugomą teritoriją, bet tuo pačiu nutraukęs ekskavatoriaus „Komatsu“, valstyb. Nr. TI4591 apsauginę plombą ir atsukęs kuro bako kamštį, pasikėsino iš saugyklos pagrobti 10 l dyzelinio kuro, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

BK 178 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ti va­gys­tę kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai da­ro vei­ką pa­vo­jin­ges­nę, to­dėl, esant bent vie­nam iš jų, net ir pa­gro­bus ma­žes­nės nei 1 MGL bei ne­di­de­lės ver­tės tur­tą, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 178 straips­nio 2 da­lį (iš­sky­rus at­ve­jį, kai pa­gro­bia­mas di­de­lės ver­tės tur­tas).

Dėl nuteistojo argumentų, kad jam paskirta per griežta bausmė, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs T. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, jog T. A., būdamas baustas administracine tvarka, teistas 12 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, pasikėsino padaryti naują apysunkį (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimą, kurio nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama artima Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Dėl T. A. prašymo panaikinti paskirtą jam kardomąją priemonę – suėmimą – pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012-09-11 nutartimi, nustatęs kad yra suėmimo pagrindas ir sąlygos, pagrįstai paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą – 14 dienų, konstatuodamas, jo švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą.

Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tuo pačiu išsprendė ir paskirtos T. A. kardomosios priemonės – suėmimo – klausimą – panaikino kardomąją priemonę ir į bausmės laiką įskaitė T. A. laikinajame sulaikyme (dvi paras) ir suėmime išbūtą laiką.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkė teismo 2012-09-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo T. A. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.