Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-06 · Civilinė byla Nr. 2A-552/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-06
Bylos Nr.
2A-552/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
R. M., V. A.
Advokatai
Vida Kisielienė
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-552/2010Procesinio sprendimo kategorija 42.4; 42.8; 42.9; 45.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Komsega“ administratoriaus įgaliotam asmeniui Remigijui Jazbučiui, atsakovų R. M. ir V. A. atstovei advokatei Vidai Kisielienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Komsega“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-2457-343/2009 atmestas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Komsega“ ieškinys atsakovams R. M. ir V. A. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas BUAB ,,Komsega“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų R. M. ir V. A. solidariai 1 258 841,28 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2007 m. spalio 29 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė preliminarią dalies (358,44 arų) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje šalys nurodė parduodamo turto kainą – 1 438 061,28 Lt. Ieškovas sąžiningai ir tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus padalinti parduodamo žemės sklypo dalį į tris atskirus sklypus, pakeisti jų naudojimo paskirtį, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes šie nereagavo į ieškovo siūlymus sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas, sudaręs preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neieškojo kitų pirkėjų, todėl dėl atsakovų kaltės prarado galimybę parduoti turtą už tuo metu rinkoje buvusias kainas. 2009 m. kovo 12 d. žemės sklypai buvo parduoti už 179 220 Lt. Ieškovo patirti nuostoliai susidarė dėl prarastos galimybės parduoti žemės sklypo dalį brangiau, todėl nuostolius sudaro preliminarioje sutartyje nurodytos kainos ir kainos, už kurią ieškovas vėliau sklypus pardavė kitiems pirkėjams, skirtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog sudarydamos preliminarią žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį ginčo šalys susitarė, kad ieškovas per 6 mėnesius pakeis perkamo žemės sklypo paskirtį, atidalins perkamą žemės sklypo dalį ir ją padalins į tris sklypus (sutarties 2.1.2.1). Sutarties 2.1.3. punktu šalys numatė, kad sutartis gali būti pratęsiama šalių susitarimu, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo jos baigimosi datos. Kadangi šalys nepateikė duomenų apie tai, kad ginčo sutartis raštu buvo pratęsta, teismas sprendė, jog sutartis galiojo iki 2008 m. balandžio 29 d. ir po šio termino prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepaaiškino, kodėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2008 m. balandžio 29 d., nors visus įsipareigojimus pagal ginčo sutartį ieškovas buvo įvykdęs. Pranešimus apie ketinimą sudaryti pagrindinę sutartį ieškovas atsakovams išsiuntė 2008 m. rugpjūčio 27 d. (praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo paruoštas pagrindinės sutarties tekstas ir mėnesiui po to kai baigėsi pažymų, būtinų sandorio sudarymui, galiojimo terminas), tačiau įteikti jų atsakovams nepavyko. Teismas konstatavo, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes laiku nepranešė atsakovams apie preliminarios sutarties įvykdymą ir ketinimą sudaryti pagrindinę sutartį, todėl yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ieškovas patirtus nuostolius įvardijo kaip kainų skirtumą tarp kainos sutartos preliminaria sutartimi (1 438 061,28 Lt) ir kainos už kurią sklypai buvo vėliau parduoti (179 220 Lt), tačiau teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė nuostolių pagrįstumo, kadangi nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad 2009 m. kovo 12 d. parduoti ginčo sklypai buvo siūlomi pirkti viešai ir kad nebuvo nei vieno pasiūlymo pirkti už didesnę kainą, nei jie buvo parduoti.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB ,,Komsega“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas ieškovas. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog sutarties šalys nepratęsė sutarties, kadangi neįvertino, jog šalys sutarties 2.2 punktu susitarė dėl sutarties pratęsimo, t. y. jog ieškovui (pardavėjui) neįvykdžius sutarties 2.1.2.1 punkte numatytų įsipareigojimų per sutartyje nustatytą terminą (iki 2008 m. balandžio 29 d.) ir atsakovams (pirkėjams) nepasinaudojus savo teise sumokėti visą likusią sutartyje sutartą sumą, sutartis gali būti pratęsiama šalių susitarimu dar 6 mėnesiams nuo jos baigimosi datos, t. y. iki 2008 m. spalio 29 d. Ieškovas įsipareigojimus įvykdė laiku, tačiau atsakovai savo teise sumokėti visą likusią sumą už pirkimo objektą, nepasinaudojo. Tai, kad sutartis buvo pratęsta patvirtina šalių veiksmai po sutarties pasibaigimo – šalys buvo ne kartą susitikusios, vyko derybos ir, atsakovų prašymu, pagrindinės sutarties pasirašymas buvo atidedamas, nes atsakovams nepavyko gauti kredito. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai K. M. ir M. B. . Šalys nebuvo susitarusios, kad preliminarioji sutartis turi būti pratęsiama tik rašytine forma. Tuo tarpu sutarties pratęsimo faktą patvirtina ir pačių atsakovų kitoje civilinėje byloje pareikštame ieškinyje išdėstytos aplinkybės, jog ,,šalys savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2008 m. spalio 29 d.“. Teismas neatsižvelgė į pačių atsakovų paaiškinimus, jog apie hipoteką jie sužinojo tik 2009 metais. Be to, ieškovas 2008 m. rugpjūčio 26 d. registruotu paštu pranešė atsakovams apie galimybę sudaryti pagrindinę sutartį, tik po to, kai atsakovai ėmė vengti ieškovo, kai neatsiėmė ieškovo siunčiamų laiškų bei neinformavo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsakovai taip pat neįrodė aplinkybės, jog turėjo pakankamai pinigų ir galimybę sudaryti ir įvykdyti pagrindinę sutartį. Kadangi sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės, todėl jie privalo atlyginti nuostolius, patirtus pardavus turtą už ženkliai mažesnę kainą.

Atsiliepimas

Atsakovai R. M. ir V. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog šalys nesudarė jokio susitarimo pratęsti preliminarios sutarties vykdymo terminą, be to, ieškovo atstovui buvo žinoma, kad toks susitarimas turi būti rašytinės formos, taigi rašytinės sutarties formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (CK 1.73 str., 1.93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovų teiginys kitoje civilinėje byloje dėl sutarties pratęsimo yra paimtas iš konteksto ir neįrodo, jog atsakovai pripažino sutarties pratęsimo faktą. Kadangi pats ieškovas neinformavo atsakovų apie preliminarios sutarties įvykdymą, o atsakovai sudaryti sutarties nevengė ir turėjo pakankamai lėšų nekilnojamajam turtui įsigyti, nėra pagrindo daryti išvadą, jog sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovų kaltės. Priešingai, pats ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo atsakovų apie parduodamos žemės sklypo dalies įkeitimą bankui. Be to, byloje nėra duomenų, jog bankas būtų davęs sutikimą pirkimo-pardavimo sandoriui vykdyti. Teismas taip pat pagrįstai akcentavo, jog ieškovas neįrodė ir patirtų nuostolių dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „ Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, kuriuos galimai patyrė ieškovas, nesudarius pagrindinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (358,44 arų) pirkimo-pardavimo sutarties. Tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti reikšmingos yra aplinkybės, susijusios su preliminariosios sutarties galiojimo terminu bei pareiga atlyginti ieškovui nuostolius tuo atveju, jei pagrindinė žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovų kaltės.

Ieškovas tvirtina laiku ir tinkamai įvykdęs sutartį, tačiau atsakovai, nepaisydami ieškovo raginimų, nesudarė pagrindinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties. Tuo tarpu atsakovai teigia, jog nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nes ieškovas neužsakė pažymos, reikalingos sandoriui sudaryti, neįteikė atsakovams raginimo sudaryti pagrindinę sutartį, sutarties galiojimas pasibaigė 2008 m. balandžio 29 d. ir šalys jos galiojimo nepratęsė. Be to, ieškovas neinformavo atsakovų, kad parduodamas žemės sklypas, po preliminariosios sutarties pasirašymo, buvo apsunkintas hipoteka, t.y. įkeistas bankui.

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas ir atsakovai 2007 m. spalio 29 d. pasirašė preliminarią dalies (358,44 arų) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b.l. 52-55). Atsakovai ieškovui pagal šią sutartį sumokėjo dalį turto kainos – 390 000 Lt. Preliminarioje sutartyje šalys susitarė, jog ieškovas per 6 mėnesius, t.y. iki 2008 m. balandžio 29 d., parengs, įformins ir įregistruos atidalintus žemės sklypus, kurių paskirtis bus pakeista iš žemės ūkio į komercinę, bei suderins ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruos detalųjį planą ir įformins atidalinto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarine forma (Sutarties 2.1.2.1.). Atitinkamai, pirkėjai įsipareigojo tinkamai ir laiku, t.y. pardavėjui atlikus nurodytus žemės sklypo atidalinimo, paskirties keitimo, įregistravimo darbus bei pasirašius notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėti ieškovui likusią turto kainos dalį – 1 048 061,28 Lt (Sutarties 2.1.2.; 5.1.). Ieškovas įrodinėja, kad preliminariosios sutarties galiojimas šalių susitarimu buvo pratęstas šešiems mėnesiams ir, kad terminas pagrindinei sutarčiai pasirašyti suėjo 2008 m. spalio 29 d. Tuo tarpu atsakovai tvirtina, jog jokios susitarimo pratęsti preliminariosios sutarties galiojimo terminą tarp šalių nebuvo. Taigi tarp šalių kilo ginčas iki kada galiojo preliminarioji sutartis, dėl kurios nevykdymo ieškovas reikalauja iš atsakovų nuostolių atlyginimo.

Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir CK 6.165 straipsnio 2 dalies nuostatas preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Tokios pačios nuostatos taikomos ir preliminariosios sutarties sąlygų, įskaitant ir sąlygas dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo, keitimui. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtame nutarime ,,Dėl preliminariosios sutarties bruožų ir šios sutarties atskyrimo nuo pagrindinės sutarties; dėl piniginių mokėjimų pagal preliminariąją sutartį; dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinių padarinių“, nurodęs, kad preliminariosios sutartys, taip pat jų pakeitimai, terminų pratęsimai, galiojimo laiko pakeitimai ir t.t. turi būti rašytinės formos. Nagrinėjamu atveju, preliminarioje sutartyje šalys numatė galimybę pratęsti preliminariosios sutarties galiojimą, nurodydamos, jog pardavėjui neįvykdžius sąlygų, nustatytų sutarties 2.1.2.1. punkte, ir pirkėjams nepasinaudojus teise sumokėti turto kainą nebaigus žemės sklypo atidalinimo, paskirties keitimo ir įregistravimo darbų, preliminarioji sutartis gali būti pratęsiama šalių susitarimu, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams nuo jos baigimosi datos. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovas ir atsakovai būtų pasinaudoję šia preliminarioje sutartyje numatyta galimybe ir pratęsę preliminariosios sutarties galiojimo terminą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog preliminariosios sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2008 m. balandžio 29 d. Apeliantas neteisingai aiškina preliminarios sutarties 2.2. punktą, kuriame nurodyta, jog: ,,pardavėjui neįvykdžius šios sutarties 2.1.2.1. punkte numatytų įsipareigojimų per sutartyje numatytą terminą ir pirkėjui nepasinaudojus savo teise sumokėti turto kainą pagal šios sutarties 2.1.3. punktą, ši sutartis gali būti pratęsiama šalių susitarimu, bet ne ilgiau 6 mėnesių nuo jos baigimosi datos“ (t. 1, b.l. 53). Šis sutarties punktas nereiškia, jog tuo atveju, jei pardavėjas nespėtų pakeisti žemės sklypo paskirties, parengti detaliojo plano ir atlikti kitų su žemės sklypų atidalijimu susijusių veiksmų, o atsakovas iki sutartyje nustatyto termino 2008 m. balandžio 29 d. nepasinaudotų savo teise sumokėti turto kainą už nepakeistos paskirties žemės sklypo dalį, preliminarioji sutartis būtų automatiškai pratęsta. Priešingai, nei teigia apeliantas, sutartyje numatyta, kad tam, kad preliminarioji sutartis būtų pratęsta, bet ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui, reikalingas abiejų šalių susitarimas. Toks susitarimas, kaip jau buvo minėta, privalo būti rašytinis. Nors ieškovas, įrodinėdamas preliminarios sutarties galiojimo termino pratęsimą, remiasi liudytojų K. M. ir M. B. , paaiškinimais, kad atsakovai derėjosi su bankais ir prašė ieškovo atidėti pagrindinės sutarties pasirašymą, derybas vedė iki 2008 m. lapkričio mėnesio, tačiau ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių rašytinio susitarimo pratęsti preliminariosios sutarties galiojimą egzistavimą, kas daro žodinį susitarimą dėl preliminariosios sutarties galiojimo termino pratęsimo negaliojančiu. Be to, įstatymų reikalaujamos paprastos sutarties rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.), taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo šalys susitarė dėl preliminariosios sutarties galiojimo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog sutarties pratęsimo faktą patvirtina ir pačių atsakovų kitoje civilinėje byloje pareikštame ieškinyje išdėstytos aplinkybės, jog ,,šalys savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2008 m. spalio 29 d.“. Kaip matyti iš Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1648-510/2009 pagal ieškovų R. M. ir V. A. ieškinį atsakovams UAB ,,Komsega“, A. A. ir V. Ž. dėl lėšų, sumokėtų pagal preliminarią žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį grąžinimo ir baudos priteisimo, medžiagos, ieškinyje ieškovai R. M. ir V. A. , cituoja 2007 m. spalio 29 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 2.2. punktą (t. 1, b.l. 186), kuriame, kaip jau minėta, buvo numatyta galimybė šalių susitarimu pratęsti preliminariosios sutarties galiojimo terminą, tačiau šalys tokio preliminariosios sutarties pratęsimo neįformino.

CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pasibaigus prievolei, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos. Vadinasi iki 2008 m. balandžio 29 d. ieškovui neįvykdžius preliminarioje sutartyje nustatytų įpareigojimų ir nepasirašius pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovams neliko pareigos pirkti preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje aptartą turtą.

To paties CK straipsnio 4 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Taigi pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo atsiranda tik tuomet, kai viena iš preliminariosios sutarties šalių vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Turto pardavėjo (ieškovo) veiksmai po preliminariosios sutarties sudarymo, kai šis ėmėsi veiksmų žemės paskirties keitimui, detaliųjų planų sudarymui (Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 22 d. įsakymas ,,Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/24024) kadastro duomenų patikslinimo, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir paskirties pakeitimo (Kauno raj.)“, t. 1, b.l. 56-60), rodo, jog pardavėjas preliminariosios sutarties pasirašymo metu ketino sudaryti su atsakovais pagrindinę žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir vykdė sutartyje aptartus įsipareigojimus, tačiau kiti byloje pateikti duomenys rodo, kad tokių ketinimų ieškovas neįgyvendino. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų siūlęs atsakovams pratęsti preliminariosios sutarties galiojimo terminą. Antra, ieškovas dėl pagrindinės sutarties sudarymo į notarą kreipėsi tik 2008 m. birželio 4 d. (notaro liudijimas, t. 1, b.l. 61), o pranešimus atsakovams apie tai, kad informuoja apie preliminariąja sutartimi nustatytų įsipareigojimų įvykdymą ir kviečia sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį atsakovams išsiuntė tik 2008 m. rugpjūčio 27 d. (t. 1, b.l. 62-67), t.y. po keturių mėnesių, kai baigėsi preliminariosios sutarties galiojimas ir kai atsakovams pagal šią sutartį išnyko pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Toks ieškovo elgesys rodo, jog jis, turėdamas ketinimą parduoti turtą ir sudaryti pagrindinę sutartį, kartu suvokdamas preliminarios sutarties, kurios tekstą pasiūlė pats, neįvykdymo padarinius, nebuvo pakankamai apdairus, kad išvengtų dėl sandorio nesudarymo galinčių kilti nuostolių, laiku neinformavo atsakovų apie tai, kad jis jau įvykdė preliminariąja sutartimi jam nustatytus įsipareigojimus ir kad kliūčių sudaryti pagrindinę žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį neliko. Abejonių tikraisiais ieškovo ketinimais parduoti turtą kelia ir faktas, kad netrukus po preliminariosios sutarties pasirašymo jis įkeitė ketinamą parduoti žemės sklypą bankui (hipoteka įregistruota 2007 m. gruodžio 6 d., t. 2, b.l. 25), tuo tarpu preliminariojoje sutartyje atsakovams buvo nurodyta, jog ketinamas parduoti sklypas nėra apsunkintas hipoteka (t. 1, b.l. 54). Tai, kad ieškovas po preliminariosios sutarties sudarymo įkeitė ketinamą parduoti žemės sklypą ir apie tai neinformavo atsakovų negalėjo būti priežastis nepasirašyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau rodo paties ieškovo nesąžiningumą, t.y. kad ieškovas nesiėmė visų įmanomų priemonių tam, kad neliktų kliūčių pagrindinės sutarties sudarymui.

Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentą, jog atsakovai neįrodė aplinkybės, jog turėjo pakankamai pinigų ir galimybę sudaryti ir įvykdyti pagrindinę sutartį, kadangi atsakovų mokumo faktas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, aplinkybė, jog atsakovai ieškovui preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pervedė 390 000 Lt, rodo, jog atsakovai problemų su mokumu neturėjo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar pakeistas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas