- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-2224-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31031-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- G. D., K. U.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-36626-930/2021 pagal pareiškėjų G. D. ir K. U. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo K. U. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. ir K. U. prašymą patvirtinti taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grindžia aplinkybėmis, kad 2022-06-06 suinteresuotas asmuo G. D. sutartu laiku (16.30 val.) neperdavė vaikų bendravimui su juo. Pareiškėjas nurodo, kad objektyvių priežasčių tam nėra ir toks elgesys iš suinteresuoto asmens G. D. pusės pasikartoja ne pirmą kartą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, iš pareiškėjo K. U. suinteresuoto asmens G. D. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas K. U. netinkamai vykdo šalių sudarytą taikos sutartį dalyje dėl bendravimo su vaikais: (i) pas vaikus atvyksta kada sugalvojęs, nepaisydamas vaikų miego ir poilsio režimo; (ii) pasiėmęs bendravimui žinomai sergančius vaikus, vyksta į sporto šventes ir kitus renginius, kur tėvui vedant sporto užsiėmimą - vaikai dėl mažo amžiaus sėdi vežimėlyje, jais rūpinasi kiti asmenys, nepasirūpinama jų tinkamu ir savalaikiu maitinimu, o suinteresuotam asmeniui G. D. net nenurodoma, kur yra vaikai; (iii) atvyksta vaikų pasiimti bendravimui grasindamas, kad jei vaikai nebus pažadinti iš miego ir perduoti jam, jis kreipsis į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir pan. Po taikos sutarties sudarymo šalys buvo el. laiškais sutarusios dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais grafiko ir režimo, tačiau kurį laiką jo laikęsis, vėliau pareiškėjas K.U. ėmė savo nuožiūra, nesuderinęs su suinteresuotu asmeniu G. D., šį grafiką keisti, derindamas jį prie savo kelionių į užsienį, laisvalaikio. Elgdamasis ne pagal vaikų geriausius interesus ir poreikius, ignoruodamas jų miego ir poilsio režimą, ligos atveju – vaikų medicininius poreikius, pareiškėjas K. U. nuolat kaltina vaikų motiną G. D., neva ši nesilaikanti sutarto grafiko ir trukdanti pareiškėjui matytis su vaikais kada jis nori. Nagrinėjamu atveju, 2022-06-05 - 2022-06-06 K. U. žinojo, jog vaikai susirgo jam pačiam su jais būnant (vaikams pakilo temperatūra), tačiau nepaisant to, pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors per prieigą prie elektroninių vaikų sveikatos duomenų galėjo įsitikinti, kad vaikai serga ir išduotas nedarbingumas vaiko slaugymo tikslu. Toks pareiškėjo K. U. elgesys vertintinas kaip neatsakingas, nukreiptas į viso vaikų gyvenimo priderinimą prie tėvo poreikių, ignoruojant tiek pačių vaikų, tiek ir suinteresuoto asmens G. D. poreikius. Suinteresuotas asmuo G. D. inicijavo mediaciją dėl pareiškėjo K. U. ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad taikos sutarties 7 punkto (iii) dalyje šalys, siekdamos užtikrinti vaikų sveikatos poreikius, sutarė, kad vaikų (ar bet kurio iš jų) ligos atveju, vaikai lieka kartu su suinteresuotu asmeniu G. D. iki visiško pasveikimo dienos. Tačiau vaikų motina šiuo punktu dažnai naudojasi siekdama apriboti pareiškėjo teisę reguliariai matytis su vaikais. 2020-04-29 nepilnamečiui vaikui buvo diagnozuotas ūminis nazofaringitas. Tai buvo lengva ligos forma, todėl netrukdė jam matytis su vaikais sutartu laiku nei ligos diagnozavimo dieną, nei kelias dienas po to (2022-05-01 ir 2022-05-02). Tačiau 2022-05-03, likus 43 minutėms iki sutarto vaikų paėmimo, pareiškėjas gavo žinutę, kad vaikai serga ir jam nebuvo leista pasimatyti su vaikais iš anksto sutartu laiku. Papildomo vizito į gydymo įstaigą nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo K. U., prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino. Teismas išdavė pareiškėjui K. U. vykdomąjį raštą dėl tarp jo ir suinteresuoto asmens G. D. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 dalies.
6. Teismas iš į bylą pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo G. D. buvo suderinę pareiškėjo bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais grafiką, pagal kurį pareiškėjas turėjo teisę bendrauti su vaikais kasdien, grafike nurodytu laiku. Duomenų apie tai, kad 2021-12-08 pareiškėjo elektroniniame laiške nurodytas grafikas būtų pakeistas suderinant kitą, nėra, todėl, remiantis Sutarties 10 p., pareiškėjo nurodytų pažeidimų metu galiojo šis grafikas, turėjo būti vykdoma jame numatyta bendravimo tvarka.
Atsiliepimas
7. Teismas nurodė, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 7 p. numatyta, kad vaikų (ar bet kurio iš jų) ligos atveju, vaikai lieka kartu su mama iki visiško pasveikimo dienos. Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą neginčijo, kad pareiškėjas negalėjo bendrauti su vaikais 2022 m. birželio 6 d., tačiau nurodė, kad vaikai tą dieną sirgo. Šią aplinkybę patvirtina suinteresuoto asmens G. D. pateikti vaikų ambulatorinio apsilankymo VšĮ Antakalnio poliklinikoje duomenys. 2022 m. birželio 7 d. ambulatorinių apsilankymų aprašymuose nurodyta, kad šalių nepilnametis vaikas V. sirgo tris dienas, vadinasi, nuo 2022-06-04, o V. – nuo 2022 m. birželio 6 d. Kad pareiškėjui buvo žinoma apie susirgimą, patvirtina pateiktas 2022 birželio 5 d. susirašinėjimas, kuriame suinteresuotas asmuo G. D. nurodo, kad V. turi temperatūros. Esant tokioms aplinkybėms ir susitarimui, kad sergantys vaikai lieka su suinteresuotu asmeniui G.D., teismas vertino, kad ji perduoti vaikų pareiškėjui bendravimui neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas iš suinteresuoto asmens G. D. pateiktos informacijos apie jos nedarbingumo pažymėjimus nustatė, kad jos nedarbingumo slaugant vaikus laikotarpis tęsėsi iki 2022 m. birželio 14 d. Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta situacija, kuomet 2022 m. birželio 10 d. suinteresuotas asmuo G. D. leido laiką su vaikais kavinėje, tačiau jam nebuvo leista bendrauti su vaikais, tačiau į bylą nepateikta jokių nurodytos situacijos įrodymų. Be to, toks suinteresuoto asmens G. D. elgesys galėtų būti laikomas neatitinkančiu vaikų interesų, bet ne pažeidžiančiu teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, kadangi nurodytą dieną vaikai sirgo ir turėjo būti su suinteresuotu asmeniu G. D..
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėjas, nurodydamas, kad 2022-06-06 suinteresuotas asmuo G. D. sutartu laiku neperdavė vaikų bendravimui su juo, taip pat pažymėjo, kad toks elgesys iš suinteresuoto asmens G. D. pusės pasikartoja ne pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, ji turėjo galimybę pateikti įrodymus dėl visų atvejų kuomet buvo nesilaikyta šalių sutarto bendravimo grafiko, vaikai sirgo ir negalėjo bendrauti su pareiškėju, tačiau tokių duomenų nepateikė.
10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo G. D. neįrodė, kad tinkamai vykdė susitarimą dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais, todėl pareiškėjui K. U. išduotinas vykdomasis raštas pagal šalių sudarytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtintą taikos sutartį dalyje dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (pareiškėja) G. D. atskiruoju skundo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-28 nutartį ir pareiškėjo K. U. prašymą dėl vykdomojo rašto atmesti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
11.1. Pagal taikos sutarties sąlygas vaikams sergant – jų mama – G. D. vaikų bendravimui neperdavė pagrįstai ir šiuo pagrindu vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas.
11.2. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad apeliantė ne pirmą kartą neperduoda vaikų bendravimui, tačiau tiek apeliantės pateiktas į bylą susirašinėjimas, tiek ir jos kreipimasis į privalomąją mediaciją dėl tėvo bendravimo su dvyniais nustatymo patvirtina, kad pareiškėjas meluoja. Vien tai, kad iš apeliantės paaiškinimų nebuvo aišku, kiek tęsėsi liga (ji tęsėsi ir tuo metu, kai apeliantė teikė teismui atsiliepimą), negali būti pretekstas teismui konstatuoti, jog apeliantė nesilaiko taikos sutarties sąlygų.
11.3. Iš apeliantei išduoto nedarbingumo pažymėjimo išrašo matyti, kad vaikai sirgo iki 2022-06-14 K. U. kategoriškai atsisako derinti savo ir vaikų bendravimo grafiką, atitinkantį realius poreikius ir reikalauja, kad apeliantė vykdytų 2021-12-08 grafiką, kurį pats asmeniškai yra pakeitęs mažiausiai tris kartus (nors nė vienam apeliantė nėra davusi pritarimo dėl grafiko pakeitimo).
11.4. Pareiškėjas, teigdamas teismui, prašymą dėl vykdomojo rašto, nepateikė duomenų patvirtinančių, apeliantė nevykdo taikos sutarties prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas K. U. pateikė tik dėl 2022-06-06 dienos argumentus, o apeliantė įrodė, jog vaikų bendravimui perduoti jų neprivalėjo. Jokių kitų duomenų jis nepateikė, o tik raštu paaiškino, kad apeliantė taip elgiasi ne pirmą kartą.
12. Pareiškėjas K. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-28 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais:
12.1. Apeliantei G. D.2022-06-06 nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas; vaikų tėvui nebuvo žinoma apie vaikų ligas tą dieną. Priešingai, pati G. D. tą dieną parašė pareiškėjui sms žinutę, kuria informavo, kad vaikus pareiškėjas gali pasiimti iš gyvenamosios vietos sutartu laiku. Pareiškėjui atvykus sutartu laiku apeliantė pakeitė nuomonę ir vaikų neperdavė.
12.2. Apeliantė melagingai nurodo, kad tarp šalių nėra suderinto tėvo ir vaikų bendravimo grafiko. Remiantis teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 10 punktu yra patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka. Pagal šią nuostatą šalims nepavykus taikiai susitarti dėl tolimesnės tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, bus ir toliau taikoma paskutinio mėnesio sutarties šalių susitarta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka.
12.3. Apeliantė vienašališkai, naudodamasi dominuojančia padėtimi, kad vaikai auga su ja, riboja pareiškėjo galimybes bendrauti su tėvu. Apeliantė atvykdavo į vaikų darželį iš anksto nepranešusi ir pasiimdavo vaikus, nors žinodavo, kad pareiškėjas jų turi atvykti pasiimti.
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
16. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: pažyma apie G. D. pradėtą mediaciją ir šalių susirašinėjimą.
17. Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šalių susirašinėjimas sms žinutėmis ir elektroniniais laiškais.
18. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, pagrįstumo ir teisėtumo.
20. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad atvejais, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos.
21. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
22. Nagrinėjamu atveju bylos šalys sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Šia sutartimi, be kita ko, šalys susitarė dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos klausimų. Pareiškėjo teigimu, ši nutartis tinkamai nebuvo vykdoma, todėl prašė išduoti vykdomąjį raštą. Iš šalių patvirtintos taikos sutarties matyti, kad taikos sutarties 3 dalies 6 punktu buvo susitarta, kad tėvas K. U. be jokių apribojimų galės bendrauti su vaikais V. U. ir V. U. bei dalyvauti jų auklėjime, priežiūroje, ugdyme, o toks tėvo bendravimas su vaikais vyks pirmiausia atsižvelgiant į pačių vaikų interesus, jų dienos, poilsio režimą, vaikų amžių, vaikams augant – besikeičiančius jų poreikius. Taikos sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad nenustato konkretaus aiškaus tėvo bendravimo su vaikais grafiko ir tvarkos, nes šiuo etapu to padaryti yra fiziškai neįmanoma dėl itin dažnai besikeičiančių augančių vaikų poreikių, tačiau sutaria esminius tėvo bendravimo su vaikais aspektus: (i) tėvas bendravimui iš mamos gyvenamosios vietos pasiima abu vaikus vienu metu; (ii) tėvas šalių sutartu laiku abu dvynius vienu metu grąžina į mamos gyvenamąją ar kitą su mama sutartą vietą; (iii) vaikų (ar bet kurio iš jų) ligos atveju, vaikai lieka kartu su mama iki visiško pasveikimo dienos; (iv)vaikai (bet kuris iš jų) be svarbios priežasties negali būti paliekami vieni ne su jų biologiniais tėvais ar giminėmis iki dvynių 4 metų amžiaus, nebent toks asmuo būtų vaikus prižiūrinti auklė ar ugdymo įstaiga.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. U. savo prašymą išduoti vykdomąjį raštą motyvavo tuo, kad 2022-06-06 apeliantė sutartu laiku (13:30 val.) neperdavė vaikų pareiškėjui. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2022-06-06 tėvui nebuvo suteikta galimybė susitikti su vaikais dėl jų ligos. Apeliantės pateikta informacija apie jai išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2022-06-01 iki 2022-06-30 patvirtina, kad apeliantei pažymėjimas dėl nedarbingumo išduotas 2022-06-07 iki 2022-06-10; nurodyta nedarbingumo priežastis – ligonio slaugymas (el. bylos 1 tomas, failas 48). VšĮ „Antakalnio poliklinika“ Ambulatorinio apsilankymo apraše nurodyta, kad apeliantė į gydymo įstaigą buvo atvykusi 2022-06-07, taip pat nurodyta, kad V. U. serga 3 d., karščiuoja, žiotys paraudę, tonzilos su apnašu, kosti drėgnai, paskirtas gydymas vaistais. Pakartotinai į gydymo įstaigą su dviem vaikais apeliantė buvo atvykusi 2022-06-10. Be to, iš šalių susirašinėjimo 2022-06-05 SMS žinutėmis matyti, kad šalys kalba apie karščiuojantį, t. y turinti temperatūros, vaiką. Visi šiame nutarties punkte aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2022-06-06 bent vienas iš vaikų buvo sergantis.
24. Kaip minėta, pagal taikos sutarties 7 punktą tėvas bendravimui iš mamos gyvenamosios vietos pasiima abu vaikus vienu metu; vaikų (ar bet kurio iš jų) ligos atveju, vaikai lieka kartu su mama iki visiško pasveikimo dienos. Taigi, įvertinus šias taikos sutarties sąlygas ir pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo motyvus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad 2022-06-06 taikos sutartis nebuvo vykdoma. Pagal taikos sutarties sąlygas bent vienam iš vaikų susirgus, jie lieka su apeliante iki pasveikimo dienos, todėl pareiškėjo nurodytą dieną vaikai negalėjo būti perduoti pareiškėjui.
25. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2022-05-03, likus 43 minutėms iki sutarto vaikų paėmimo, pareiškėjas gavo žinutę, kad vaikai serga ir jam nebuvo leista pasimatyti su vaikais iš anksto sutartu laiku. Tačiau tuo pačiu nurodo, kad su vaikais jis bendravo 2022 m. gegužės 1 d. ir gegužės 2 d. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui yra apribotos galimybės bendrauti su vaikais. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek apeliantė į bylą yra pateikę tarpusavio susirašinėjimus, iš kurių matyti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Nesant nustatytos konkrečios bendravimo su vaikais bendravimo tvarkos (aiškaus grafiko), šalys negeba geranoriškai susitarti dėl konkretaus tėvo bendravimo su vaikais laiko. Apeliantei netinka pareiškėjo siūlomas laikas, o pareiškėjui netinka apeliantės. Teismo vertinimu, šalims negalint susitarti geruoju, turėtų būtų svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų keitimo. Kita vertus, apeliantė yra iniciavusi bendravimo tvarkos su mažamečiais sūnumis nustatymo procesą ir šiuo metu vykdoma privalomoji mediacija. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė nevykdo taikos sutarties sąlygų, nes, visų pirma, pareiškėjo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytą dieną (2022-06-06) apeliantė vaikų pareiškėjui negalėjo perduoti dėl ligos. Antra, taikos sutarties sąlygos nėra sklaundžiai vykdomos dėl aiškios bendravimo tvarkos taikos sutartyje nebuvimo ir abiejų šalių nenoro geranoriškai bendrauti ir susitarti.
26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
suinteresuoto asmens G. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo K. U. prašymo išduoti vykdomąjį raštą.