- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- I-2646-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00618-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. G. 2017-02-22 pateikė teismui 2017-02-22 skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01. Lukiškių TI-K mažo ploto kamerose be jo buvo kalinami dar 3 asmenys. Kamerų bendras plotas buvo nuo 6 m² iki 8 m², be to, kamerų bendrą plotą užimdavo stalas, kurio plotas buvo nuo 1 m² iki 1,5 m², prie kurio buvo pritvirtintos tik 2 kėdės, nors stalas turėjo būti pritaikytas 4 asmenims, 2 dviaukštės lovos, užimančios po 2 m² ploto, tualetas, užimantis 1,5 m² ploto, bei sienelė, užimanti 0,5 m² kameros ploto. Taigi, pareiškėjo teisė į jam turintį tekti 3,6 m² kameros plotą buvo pažeista. Kameroje esantys baldai – tualetas, lovos ir kiti baldai yra – seni ir pavojingi sveikatai. Dėl surūdijusios kriauklės pareiškėjas buvo susižalojęs. Kamerose esantys tualetai nėra atskirti nuo bendros kameros patalpos. Asmenų naudojimasis tualetu tuomet, kai jis valgydavo ar gerdavo arbatą, sukeldavo šleikštulį, dėl to kildavo mintys apie savižudybę, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Kamerose buvo nepakankamas apšvietimas – dėl ant langų esančio sietelio bei grotų į patalpą nepatekdavo natūrali šviesa, o kamerose esantis apšvietimas buvo nepakankamas. Dėl kamerose neįrengtos ventiliacijos būdavo drėgna. Išskalbti drabužiai nedžiūdavo. Lukiškių TI-K nėra tinkamų patalpų pačiam išsiskalbti darbužius, nėra įrengtos nešiojamos ar kilnojamos džiovyklės. Kamerose nebuvo veidrodžių bei lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Šiltu vandeniu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, o 4 asmenys po vienu dušu turėdavo nusiprausti per 15 min. Dušuose nėra veidrodžių ir lentynėlių higienos priemonėms pasidėti, pakabų. Kamerose taip pat nėra pakabų. Asmuo, atvykęs į Lukiškių TI-K, nėra aprūpinamas būtiniausiomis higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi, dantų pasta, dantų šepetėliu bei vienkartiniu skutimosi peiliuku. Lukiškių TI-K vieną kartą per mėnesį yra išduodama 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus, 1 tūbelė 50 ml dantų pastos, vienkartinis dantų šepetėlis, 1 vienkartinis skutimosi peiliukas. Išduoto muilo užtekdavo tik 8–10 dienų, tualetinio popieriaus užtekdavo tik 7–10 dienų. Kamerose buvo žiurkių, pelių, tarakonų, blakių, skruzdėlių ir utėlių. Čiužiniai, užklotai, pagalvės ir kitas inventorius yra seni ir purvini, nemalonaus kvapo, turintys erkučių ir blakių, dėl to buvo užsikrėtęs niežais ir utėlėmis. Pasivaikščioti lauke buvo galima tik 1 val. per dieną, o tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtieji ir nuteistieji turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo 8 m²–10 m² ploto, todėl neužtekdavo vietos pasivaikščioti. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminusios jo garbę ir orumą, sukėlė nežmoniškus ir traumuojančius išgyvenimus ir potyrius, dvasinį ir fizinį skausmą, emocinius protrūkius, sukėlė depresiją, sužalojo sveikatą (b. l. 1–10).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Pažymėjo, jog, siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo atsakovės atstovas pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos didesnės arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), tačiau ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šio higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – Materialinio buitinio aprūpinimo normos) nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti kameroje. Šiose normose nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis. Kamerų langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 14.1 punkto reikalavimais. Dėl sanitarinių mazgų Lukiškių TI-K pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę suteikiama teisė nusiprausti duše iki 15 min. Dušų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka Materialinio buitinio aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus. Pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti – kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose – I korpuse atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas nuo 17,34 m² iki 23,14 m², II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 34,16 m² iki 37,40 m², II korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas nuo 15,55 m² iki 31,05 m². Pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Pareiškėjo minima 8 valandų per dieną pasivaikščiojimo rekomendacija taikoma įvairiai veiklai už kameros ribų, o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią paslaugą, jeigu nuteistasis ar suimtasis neturi pinigų asmeninėje sąskaitoje, jis gali raštiškai kreiptis dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 20–31).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01 (b. l. 1–10).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 stripsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtintame Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-01-21 iki 2014-11-04. Pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K: nuo 2014-04-04 iki 2014-02-24, nuo 2014-03-12 iki 2014-04-29, nuo 2014-05-13 iki 2014-09-22, nuo 2014-10-07 iki 2014-10-27. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjas praleido viso 64 dienas. Vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus 2014-01-21, 2014-01-28, nuo 2014-01-30 iki 2014-02-03, nuo 2014-02-26 iki 2014-03-11, nuo 2014-04-29 iki 2014-05-12, nuo 2014-09-23 iki 2014-09-27, nuo 2014-09-29 iki 2014-10-06, nuo 2014-10-28, 2014-10-30, iš viso 50 dienų.
Tačiau nuo 2014-01-22 iki 2014-01-27, 2014-01-29, 2014-02-25, 2014-09-28, 2014-10-29, nuo 2014-10-31 iki 2014-11-03 (iš viso 14 dienų) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016, LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog Lukiškių TI-K kamerose nebuvo pakankamai taburečių (suoliukų), kamerose nebuvo veidrodžių bei lentynėlių higienos priemonėms susidėti. Nurodė, kad dušuose nėra veidrodžių ir lentynėlių higienos priemonėms pasidėti, pakabų. Kamerose taip pat nėra pakabų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115, 312, 321, 258, 117, 108, 313, 119, 317. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktas nustato reikalavimus kamerų įrengimui – kamerose turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 punktas); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas); viršutinių drabužių pakaba (4.9 punktas). Atsakovės atstovas pateikė teismui 2017-03-31 pranešimą Nr. 24-1875, kuriame nurodyta, jog Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimus, kamerose įrengti veidrodžiai, kurie yra įklijuoti tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose (b. l. 105, 106). Atsiliepime atsakovės atstovas pripažino, jog dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomo inventoriaus. Įvertinus atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir tai, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios skirtos gyventi dviems asmenis, konstatuotina, kad pareiškėjui ne visada užtekdavo vietos pavalgyti prie stalo ar kito inventoriaus.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad, atvykus į Lukiškių TI-K, nėra aprūpinamas būtiniausiomis higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi, dantų pasta, dantų šepetėliu bei vienkartiniu skutimosi peiliuku. Nurodo, kad Lukiškių TI-K vieną kartą per mėnesį yra išduodama 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus, 1 tūbelė 50 ml dantų pastos, vienkartinis dantų šepetėlis, 1 vienkartinis skutimosi peiliukas. Išduoto muilo užtekdavo tik 8–10 dienų, tualetinio popieriaus užtekdavo tik 7–10 dienų. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai. Materialinio buitinio aprūpinimo normose nustatyta, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodamas patalynės komplektas, 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, Lukiškių TI-K išduodama pareiškėjui higienos priemones laikėsi Materialinio buitinio aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų ir aprūpino pareiškėją tualetiniu muilu, tualetiniu popieriumi, dantų pasta, dantų šepetėliu bei skutimosi peiliuku (to neneigia pats pareiškėjas). Pažymėtina, jog, trūkstant tam tikrų higienos priemonių, jų visada galima įsigyti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Pareiškėjas teismui nenurodė, kas jam sutrukdė pasinaudoti teise įsigyti higienos priemones parduotuvėje. Pareiškėjas taip pat reiškia nusiskundimus dėl to, kad, atvykus į Lukiškių TI-K, jam nebuvo išduotos higienos priemonės iš karto, tačiau nenurodė laikotarpio, per kurį jam nebuvo išduotos higienos priemonės, bei nepateikė argumentų, kodėl šios priemonės, jo manymu, buvo išduotos ne laiku, todėl pareiškėjo argumentai dėl ne laiku išduotų higienos priemonių bei jų kiekio atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, kamerose esantys tualetai nėra tinkamai atskirti nuo bendros kameros patalpos. Nurodo, kad asmenų naudojimasis tualetu tuomet, kai jis valgydavo ar gerdavo arbatą, jam sukeldavo šleikštulį, dėl to kildavo mintys apie savižudybę, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos bei įrengti karšto vandens tiekimo sistemą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pakankamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad 2009-03-12 sprendime byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tais laikotarpiais, kai pareiškėjas kameroje buvo kalinamas kartu su kitais asmenimis, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, todėl Lukiškių TI-K laikomas atlikęs neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina ir dėl to, kad šiltu vandeniu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, o 4 asmenys po vienu dušu turėdavo nusiprausti per 15 min. Lietuvos higienos normos 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 min., tačiau skunde nurodė, kad vienu metu viena dušo galvute naudojosi 4 asmenys. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisė pasinaudoti dušu aiškintina kaip galimybė vienam asmeniui naudotis vienu dušu. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad vienu metu viena dušo galvute naudojosi ne daugiau nei vienas asmuo, todėl šiuo atžvilgiu konstatuotinas pareiškėjo teisių pažeidimas.
Pareiškėjas nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimui skirtas laikas yra nepakankamas. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 47 punkte nustatytas 8 val. terminas yra taikomas ne pasivaikščiojimui gryname ore, o įvairiai veiklai kalinimo metu. Šio pranešimo 48 punkte nustatyta, kad 1 val. per dieną pasivaikščiojimas yra pakankamas. Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnyje reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad nuteistiesiems privalo būti suteiktas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidusi šią nurodytą pareigą, be to, pats pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikiama 1 val. pasivaikščioti kiemelyje.
Pareiškėjas reiškia nusiskundimus ir dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelių ploto, tačiau teismas pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys su asmenų kalinimu susijusius aspektus, nenustato vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemelio ploto. Atsakovės atstovas nurodo, kad I korpuse įrengti atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas nuo 17,34 m² iki 23,14 m², II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 34,16 m² iki 37,40 m², II korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas nuo 15,55 m² iki 31,05 m². Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nagrinėjamos bylos apimtyje nenustatyti.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nėra tinkamų patalpų pačiam išsiskalbti darbužius, nėra įrengta nešiojamų ar kilnojamų džiovyklų, tačiau teismas pažymi, jog Lukiškių TI-K yra teikiamos drabužių skalbimo paslaugos (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra), todėl pareiškėjas galėjo šia paslauga pasinaudoti. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų pasinaudoti Lukiškių TI-K teikiama drabužių skalbimo paslauga, pareiškėjas teismui nenurodė, todėl jo argumentai dėl neužtikrintos galimybės pačiam skalbti ir džiovinti drabužius atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl blogos kamerų inventoriaus būklės, netinkamo apšvietimo kamerose, netinkamos kamerų ventiliacijos ir drėgmės, kamerose esančių žiurkių, pelių, tarakonų, blakių, skruzdėlių ir utėlių, netinkamos čiužinių, užklotų, pagalvės ir kito inventorius būklės. Atsakovės atstovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-05 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-71, iš kurio matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kameroje Nr. 258, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-01-30 iki 2014-02-03, nuo 2014-02-26 iki 2014-03-11, nuo 2014-05-02 iki 2014-05-12, nuo 2014-09-24 iki 2014-10-06, nustatė, jog dirbtinė naktinė apšvieta siekė 17 lx, dirbtinė apšvieta – 288 lx, ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 23 ir 22 punkto reikalavimus, kuriuose teigiama, jog gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė nei 10 lx ir ne didesnė nei 20 lx, o dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Kamera vėdinama natūraliu būdu per langus, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų, kur nurodyta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus. Kameroje langą buvo galima atverti (b. l. 64, 65); 2014-05-23 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-807, iš kurio matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog kameroje Nr. 313, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-04-29 iki 2014-05-01, oro temperatūra siekė 21,3 oC, santykinė oro drėgmė – 47,2 proc. ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų bei bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju periodu turi būti 18–28 oC, santykinė oro drėgmė – 35–65 proc. Dirbtinė apšvieta kameroje siekė 242 lx, naktinė apšvieta – 19 lx. Kameroje graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta (b. l. 44, 45); 2014-06-04 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-909, iš kurio matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs operatyviąją kontrolę, kameroje Nr. 313, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-04-29 iki 2014-05-01, nustatė, kad kameroje yra langai, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, dirbtinė dieninė apšvieta buvo 240 lx, oro temperatūra buvo 20,7 oC, santykinė oro drėgmė – 65,4 proc. Dėl dezinfekcijos ir deratizacijos atlikimo Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su UAB „Dezinfa“, atlikti darbai registruojami (b. l. 45, 46); 2014-12-02 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2410, iš kurio matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kameroje Nr. 317, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2014-10-28 iki 2014-11-03, nustatė, kad kameroje vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, buitinių parazitų ir graužikų vizualiai nenustatyta (b. l. 52, 53). Taigi, atsakovės atstovo pateikti patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nurodytus argumentus dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog kamerose buvo bloga inventoriaus būklė, netinkamas apšvietimas, ventiliacija ir drėgmė, taip pat jog kamerose buvo žiurkių, pelių, tarakonų, blakių, skruzdėlių ir utėlių, o čiužinių, užklotų, pagalvių ir kito inventoriaus būklė buvo prasta, byloje nėra, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Lukiškių TI-K atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktus ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“ vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos kaina yra 0,06 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė, vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Šiuo aspektu LVAT yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 14 dienų pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimo, kad buvo pažeista naudojimosi dušu tvarka, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama 8 iki 10 eurų (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016; LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 300 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 1 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. G. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.