- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- eI-995-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rūdiškių saulė“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
- Kategorijos
- 29.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Gestautaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rūdiškių saulė“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-61, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjos susigrąžinti 475 538,4 Eur paramą, nutraukiant paramos sutartį (toliau – ir Sprendimas) (el. b., b. l. 5–16).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir VAGK) 2017 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 3R-311(AG-250/04-2017) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai taikyta 190 902,02 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (el. b., b. l. 40–45).
Šalies argumentai
3. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (el. b., b. l. 1–4), prašydama panaikinti: 1) VAGK 2017 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 3R-311 (AG-250/04-2017) dalį, kuria pareiškėjos skundas atmestas; 2) Agentūros 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. SKP-61.
4. Pareiškėja teigia, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ (toliau – ir Paraiška). Pareiškėja ir Agentūra 2012 m. kovo 9 d. sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KV-10-1-000857-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Pareiškėjos teigimu, įgyvendindama projektą, ji susidūrė su aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo jos valios, projekto įgyvendinimas pradėjo strigti. Pareiškėja buvo priversta kreiptis į Agentūrą dėl projekto ir Paramos sutarties keitimo. Viso paramos sutartis buvo keičiama 7 kartus. Agentūra, vykdydama projekto priežiūrą, nustatė kad pareiškėja padarė pažeidimų ir 2017 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjai išmokėtos paramos susigrąžinimo. Agentūra ginčijamą sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėja nevykdo projekte numatytos veiklos, nepasiekė projekto priežiūros rodiklių (2015-2016 metais), todėl negali pasiekti projekto tikslų bei uždavinių; pareiškėja neinformavo Agentūros apie akcininkų pasikeitimą; kainos pareiškėjai įsigyjant konteinerines katilines yra nepagrįstai didelės. Pareiškėja pateikė skundą VAGK, kuri iš esmės nepanaikino Agentūros Sprendimo, o tik sumažino taikytą paramos dalies susigrąžinimo sankciją. Komisija neatsižvelgė į pareiškėjos išdėstytus argumentus. Pareiškėja pripažįsta, kad tiek 2015, tiek ir 2016 metais ji dar neeksploatavo už paramos lėšas įsigytos investicijos – biokuro katilinių. Tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad ji nevykdo projekte numatytos veiklos ir negalės pasiekti projekto tikslų bei uždavinių. Pareiškėja turi pagrindo manyti, kad artimiausioje ateityje bus pasiekti projekto tikslai bei uždaviniai, nes už paramos lėšas įsigytos investicijos – biokuro katilinės jau pastatytos jų eksploatavimo vietoje (Pasvalyje), testuojamos ir prasidėjus naujajam šildymo sezonui bus eksploatuojamos. Apie savo ketinimus pareiškėja informavo Agentūrą, iš jos nesulaukė jokių prieštaravimų ir tęsė projekto įgyvendinimą. Komisija sutiko su Agentūros ir Ministerijos išvada, kad Pasvalio miestas nėra priskiriamas kaimo vietovei. Projektams, kurių įgyvendinimo vieta yra savivaldybės centras, parama neteikiama. Pareiškėja su tuo nesutinka, teigia, kad Pasvalys atitinka kaimo vietovės apibrėžimą. Dėl nuolat mažėjančio gyventojų skaičiaus kaimiškose vietovės pareiškėjai nepavyko įgyvendinti projekto anksčiau planuotose vietovėse Rūdiškėse, Trakų rajone, nei Jadvygiškių k., Vilniaus rajone, nei Jakutiškių k. Ukmergės rajone. Projekto tikslai minėtose vietovėse nebūtų pasiekti. Pareiškėja siekė ir sieks ateityje įgyvendinti projektą kaimiškoje vietovėje. Pareiškėja dalyvavo viešajame pirkime Pasvalyje tik todėl, kas įsigytos katilinės nestovėtų ir būtų eksploatuojamos. Katilinių įrengimas Pasvalyje yra laikinas. Atsiradus galimybei projektą įgyvendinti kaimiškoje vietovėje, pareiškėja tokia galimybe pasinaudotų. Pareiškėja teigia, kad nuolat ir sistemingai teikė informaciją Agentūrai, apie akcininkų pasikeitimą pareiškėja Agentūrai pranešė pati. Tą aplinkybę kad ši informacija buvo pateikta nesavalaikiai jei ir būtų galima laikyti Paramos sutarties pažeidimu, tai toks pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes neturėjo ir negalėjo turėti įtakos sutarties vykdymui. Agentūra taip pat nepagrįstai priėjo išvados, kad kainos pareiškėjai įsigyjant konteinerines katilines yra nepagrįstai didelės, kadangi vienintelis dokumentas pagrindžiantis tokias išvadas yra 2017 m. kovo 31 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita, iš kurios turinio matyti, kad ekspertai atliko nekorektiškus kainų palyginimus. Pareiškėja už paramos lėšas biokuro katilines (2 vnt.) įsigijo 2014 rugpjūčio 8 d. ir šis pirkimas buvo atliktas pasirinkus mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją. Ekspertai, vertindami 2014 m. įsigytų katilinių kainą, nesivadovavo tiesioginiais duomenimis – 2014 m. pasiūlymais bei juose nurodytomis kainomis. Kainos 2014 m. buvo skaičiuojamos vertinant 2015 m. bei 2017 m. pasiūlymus taikant doskontavimo metodą. Šis metodas nagrinėjamam kontekste netaikytinas dėl išskirtinės rinkos, t. y. mažo tiekėjų kiekio ir išskirtinės prekės, kainų svyravimai gali būti ženklūs.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, buvo gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Atsiliepimas
6. Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (el. b., b. l. 53–57) paaiškino, kad projektams, kurių įgyvendinimo vieta yra savivaldybės centras, parama neteikiama. Pasvalys yra Pasvalio rajono savivaldybės centras. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėja jau du metus vėluoja pradėti įgyvendinti projektą, tačiau, net jei ir pradėtų jį įgyvendinti Pasvalyje, tai prieštarautų teisės aktų nuostatoms. Tiek patikrų vietoje metu nustatyta, tiek pati pareiškėja skunde pripažįsta, kad Projekte numatytos veiklos nei 2015 m., nei 2016 m. nevykdė, o dar tik ruošiasi vykdyti 2017 m., prasidėjus šildymo sezonui. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Pareiškėja Agentūrą apie projekto įgyvendinimo vietos keitimą informavo tik tada, kai buvo pradėtas pažeidimo tyrimas. Agentūra nedavė sutikimo pareiškėjai projektą įgyvendinti Pasvalyje. Kadangi pareiškėja dar nėra pradėjusi vykdyti projekto veiklos, nepasiekti 2015 m. bei 2016 m. projekto priežiūros rodikliai. Pareiškėja Agentūrai buvo pateikusi dokumentų patvirtinančių, kad pajamos gaunamos iš projekte numatytos vykdyti veiklos. Pajamos buvo gautos iš ne už paramos lėšas įsigyto turto. Pareiškėja su patikrų vietoje rezultatais buvo supažindinta ir pastabų neturėjo, neginčija, kad patikrų vietoje rezultatai neatitinka tikrovės. Pareiškėja šilumos energiją klientui tieks už 0,008 Eur / 1 kWh (rinkos kaina 0,0356 Eur/kWh). Parduodant šilumos energiją už tokią žemą kainą abiem katilinėms reikėtų veikti ištisus metus, kad būtų pasiektas Paraiškoje numatytas pajamų rodiklis. Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Energijos projektai“ sudarytos sutarties terminas yra tik 7 mėn., bei į tai, kad šilumos tiekimo poreikis skirtingu metų laiku ženkliai kinta, Agentūra priėjo pagrįstos išvados, kad pareiškėja nepasieks Paraiškoje numatytų rodiklių, bei yra nepajėgi įgyvendinti projekto. Pareiškėja skunde pripažįsta, kad laiku nepateikė informacijos apie akcininkų pasikeitimą. Agentūra sutinka, kad šiuo atveju tai nėra esminis sutarties pažeidimas. Dėl šio pažeidimo apskaičiuota ir pritaikyta tik 0,1 proc. paramos susigrąžinimo sankcija, kas pareiškėjos atveju atitinka 475,54 Eur. UAB „Civitta“, nustatinėdama vidutinę rinkos kainą 2015 m. gegužės 6 d., be kitų tiekėjų pasiūlymų, gavo ir UAB „Axis technologies“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodė, kad tuos pačius įrengimus gali parduoti už 291 298,00 Eur (1 vnt). Pareiškėja įrengimus įsigijo būtent iš šios įmonės 2014 m. kovo 28 d. Pareiškėja skunde nenurodo, kokios rinkoje susiklostė aplinkybės, kad tie patys įrengimai per kiek daugiau nei metus atpigo 149 001,54 Eur (netaikant diskontavimo metodo). UAB „Enerstena“, UAB „ Naujoji šiluma“, UAB „Bright energy“ pateikė komercinius pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina ženkliai mažesnė nei pareiškėjos deklaruota investicijų suma. Skundžiamame sprendime yra aiškiai išvardintos faktinės aplinkybės, pateikti teisiniai motyvai, išvardinti teisės aktai, kuriais remdamasi Agentūra priėmė sprendimą. Iš sprendimo turinio yra visiškai aiškūs pareiškėjos padaryti pažeidimai, jų mastas, aplinkybės ir teisinis pagrindas. Sprendime taip pat yra nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens.
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepimuose išdėstytais argumentais.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime (el. b., b. l. 66–74) paaiškino, kad pareiškėja neginčija Agentūros sprendimo toje dalyje, kurioje konstatuota, kad nepasiekti projekto priežiūros rodikliai už 2015 m. ir 2016 m., todėl Komisija Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudaryta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 (toliau – ir Komisija) savo sprendime dėl to nepasisakė. Nevykdydama Projekto numatytos veiklos taip, kaip numatyta Paramos sutartyje, Paramos gavėja pažeidė Paramos sutarties nuostatas. Pareiškėja ir Agentūra susitarimu susitarė, jog projektas bus įvykdytas iki 2014 m. gruodžio 1 d. ir iki šios datos bus pateikti dokumentai ne tik apmokėjimui už pirktą įrangą, tačiau ir licencijos arba leidimai veiklai numatytoje vietoje, t. y. iki šios datos bus pradėta vykdyti veikla, numatyta paraiškoje. Paramos sutartimi šalys susitarė, kad Agentūra turi teisę susigrąžinti paramą, kai paramos gavėjas nepradeda vykdyti projekto per sutartyje arba paraiškoje nurodytą laiką. Pareiškėja neginčija, kad įsigijus biokuro katilus jie iki šiol nepradėti eksploatuoti. Tad šioje dalyje Agentūros sprendimas dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo yra pagrįstas. Savivaldybių centruose vykdoma veikla nėra remiama. Tai, kad dėl nuolat mažėjančio gyventojų skaičiaus kaimiškose vietovėse pareiškėjai nepavyko įgyvendinti projekto anksčiau planuotose vietovėse, tik patvirtina, kad pareiškėja, sudarydama verslo planą, tinkamai neįvertino visų rizikų ir galimybių. Ši aplinkybė negali sudaryti pagrindo pasilikti paramos lėšas veiklai, kuri neremiama. Paramos gavėjas kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pranešti Agentūrai apie bet kurių duomenų, pateiktų šioje sutartyje ir jos sudėtinėse dalyse, taip pat apie savo rekvizitų pasikeitimus. Duomenų apie akcininkų pasikeitimą nepateikimas Agentūrai nustatytu laiku, pagal Paramos sutarties nuostatas gali būti laikomas Paramos sutarties pažeidimu. Agentūros sprendimas ginčytinas dalyje dėl investicijų įsigijimo už padidintas kainas. Agentūra, pasitelkusi UAB „Civitta“ nustatė, kad biokuro katilines Paramos gavėja įsigijo už padidintą kainą. Nors VAGK sprendime teigia, kad ekspertinio konsultavimo ataskaita nėra pakankamas įrodymas daryti išvadą dėl įrangos įsigijimo už padidintą kainą, tačiau Ministerija pažymi, kad ekspertai minėtoje ataskaitoje pateikė išvadas dėl pareiškėjos įsigytų prekių maksimalios rinkos kainos. Kadangi ekspertize siekiamas tikslas išsiaiškinti, ar įrangos įsigijimo kainos nebuvo pagrįstai per didelės, buvo pasiektas, ministerija mano, jog minėtos ekspertizės nelaikyti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize nėra pagrindo. Agentūrai pateikus UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad ginčo įrangos įsigijimo kaina viršijo maksimalią rinkos kainą, įrodyti, kad įrangos įsigijimo kaina visgi buvo pagrįsta, tenka pareiškėjai. Tačiau pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Civitta“ ekspertizė būtų nepatikima, atlikta netinkamai, dėl ko ekspertizės rezultatas būtų klaidingas.
9. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Šioje byloje ginčas kilęs dėl Agentūros sprendimo, kuriuo nuspręsta susigrąžinti iš pareiškėjos permokėtas paramos verslo kūrimui ir plėtrai lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. pareiškėja pateikė paraišką Nr. 3VK-KV-10-1-000857-PR002 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (labai mažos įmonės steigimas), kurioje prašė 1 673 790 Lt paramos projektui „Rūdiškių saulės jėgainė“ (VAGK byla Nr. AD-250/04-2017 (toliau – ir VAGK byla), I t., b. l. 120–144). 2014 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja paprašė pakeisti projekto pavadinimą į „UAB „Rūdiškių saulė“ biokuro katilinės“ (VAGK byla, II t., b. l. 86). Paraiškoje buvo numatyta veikla „elektros gamyba“, pagal projektą planuota įsteigti labai mažą įmonę, kuri, pardavinėdama saulės elektrinėje pagamintą elektros energiją, gaus pelno. Pareiškėja 2012 m. kovo 9 d. su Agentūra sudarė paramos sutartį Nr. 3VK-KV-10-1-000857-PR001, pagal kurią, projekto įgyvendinimui „Rūdiškių saulės jėgainė“ galėjo būti kompensuota iki 1 231 942,5 Lt (356 795,21 Eur) iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų ir iki 410 647,50 Lt (118 931,74 Eur) iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų; Agentūros ir UAB „Rūdiškių saulė“ 2014 m. rugsėjo 2 d. susitarimu projekto tikslas buvo pakeistas į karšto vandens gamyba kaimo vietovėje šildymo tikslais, panaudojant pakaitinį kurą (šiaudų granules), šalutinius žemės ūkio produktus ar kitas nepavojingas atliekas, tuo užtikrinant naujų darbo vietų sukūrimą kaimo gyventojams (VAGK byla, II t., b. l. 43–53; III t., b. l. 156–163). Pareiškėjai 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal 2014 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-10-1-000857-MP001 buvo išmokėta 820 969,50 Lt (237 769,20 Eur) (VAGK byla, I t., b. l. 77–82) bei 2014 m. gruodžio 19 d. 820 969,50 Lt (237 769,20 Eur) pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KV-10-1-000857-MP002 (VAGK byla, I t., b. l. 98–103). 2015 m. balandžio 22 d., 2016 m. kovo 15-21 d. ir 2017 m. kovo 2 d. patikrų metu (VAGK byla, I t., b. l. 54–55, 61–63, IV t., b. l. 17) buvo nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytos biokuro katilinės (2 vnt.) nuo įsigijimo dienos (2014 m. rugpjūčio 8 d.) nėra eksploatuojamos. 2017 m. vasario 2 d. Agentūroje gautas VMI raštas Nr. (21.169E) RKD-393 (reg. BR5.2-1712), kuriuo informuojama, kad atlikus kontrolės veiksmus, nustatyta, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. biokuro katilinės, apskaitytos kaip ilgalaikis turtas, nėra naudojamos (neįvestos į eksploataciją) (VAGK byla, II t., b. l. 150–151). Gavusi minėtą informaciją Agentūra 2017 m. vasario 10 d. užregistravo įtariamą pažeidimą ir atliko jo tyrimą, kurio metu nustatė šiuos pareiškėjos padarytus pažeidimus: 1) paramos gavėja nevykdo projekte numatytos veiklos; 2) nepasiekti projekto priežiūros rodikliai už 2015 m.; 3) nepasiekti projekto priežiūros rodikliai už 2016 m.; 4) Paramos gavėja Agentūros neinformavo apie duomenų pasikeitimus; 5) paramos gavėja įsigijo investicijas (biokuro katilines) už padidintas kainas. Agentūra dėl nustatytų pažeidimų 2017 m. birželio 12 d. raštu Nr. BRK-2915(14.5) pateikė informaciją Žemės ūkio ministerijai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 sudaryta Komisija 2017 m. birželio 27 d. posėdyje pritarė Agentūros sprendimui taikyti pareiškėjai sankciją – susigrąžinti 475 726,95 Eur paramos sumą ir nutraukti paramos sutartį (VAGK byla, IV t., b. l. 12–20). Agentūra 2017 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-61, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjos susigrąžinti 475 538,40 Eur paramą, nutraukiant paramos sutartį (el. b., b. l. 5–16). Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į VAGK su skundu, kuriame nesutiko dėl Agentūros 2017 m. liepos 31 d. sprendime nustatytų 1, 4 ir 5 pažeidimų ir prašė panaikinti Agentūros 2017 m. liepos 31 d. sprendimą (VAGK byla, I t., b. l. 1–4). VAGK 2017 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-311(AG-250/04-2017) pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Agentūros 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai taikyta 190 902,02 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija; kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą (VAGK byla, IV t., b. l. 95–100).
Dėl Projekte numatytos veiklos vykdymo.
12. Skundžiamu sprendimu Agentūra konstatavo, kad pareiškėja nevykdė Projekte numatytos veiklos ir tuo pažeidė šias Paramos sutarties nuostatas: „paramos gavėjas privalo siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą per 36 mėnesius nuo sprendimo skirti Paramą priėmimo dienos taip, kaip numatyta Sutartyje, aprašyta Paraiškoje bei verslo plane“ (17.1. punktas); „paramos gavėjas privalo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais“ (17.10 punktas); „paramos gavėjas privalo vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paraiškoje ir (arba) verslo plane“ (17.29 punktas); „sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas nepradeda vykdyti projekto per sutartyje ir (arba) paraiškoje nustatytą terminą“ (25.3 punktas); „sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti sutartyje ir (arba) paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros“ (25.5 punktas); „sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas nevykdo reguliarios stebėsenos, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paraiškoje ir (arba) verslo plane“ (25.16 punktas); „sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų“ (25.20 punktas); „sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygas“ (25.21 punktas) (VAGK byla, II t., b. l. 43–53).
13. Agentūra šį pažeidimą konstatavo, nustačiusi, kad už paramos lėšas įsigytos investicijos (2 vnt. biokuro katilinių) nuo įsigijimo dienos (2014 m. rugpjūčio 8 d.) nėra eksploatuojamos. Šį pažeidimą aiškiai patvirtina Agentūros surinktų rašytinių įrodymų visuma: 2015 m. balandžio 22 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0739165, kurioje remiantis ilgalaikio turto sąrašu nustatyta, kad konteinerinės katilinės įsigytos 2014 m. rugpjūčio 8 d., tačiau nėra eksploatuojamos (VAGK byla, II t., b. l. 55–56); 2016 m. kovo 15-21 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0805399, kurioje remiantis 2015 m. balandžio 20 d. ilgalaikio turto sąrašu nustatyta, kad įsigytos katilinės vis dar nėra eksploatuojamos (VAGK byla, I t., b. l. 54–55); 2017 m. kovo 2 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VA-0908866, kurioje nustatyta, kad katilinės neeksploatuojamos, saugomos Kaune, saugojimo aikštelėse (Taikos per. 157 ir Krežantės g. 36); 2017 m. vasario 2 d. Agentūroje gautas VMI raštas Nr. (21.169E) RKD-393 (reg. BR5.2-1712), kuriuo informuojama, kad atlikus kontrolės veiksmus, nustatyta, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. biokuro katilinės, apskaitytos kaip ilgalaikis turtas, nėra naudojamos (neįvestos į eksploataciją) (VAGK byla, II t., b. l. 150–151). Pareiškėja su patikrų vietoje rezultatais buvo supažindinta ir pastabų neturėjo. Taip pat pareiškėja skunde neginčija, kad patikrų vietoje rezultatai neatitinka tikrovės. Teismas atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja skunde pripažįsta, kad tiek 2015 metais, tiek 2016 metais dar neeksploatavo už paramos lėšas įsigytų investicijų – biokuro katilinių. Šie pareiškėjos pripažinti faktai patvirtina atsakovo skundžiamame sprendime padarytas išvadas dėl veiklos nevykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo teiginiais, kad pažeidimas nustatytas netinkamai, kadangi ji artimiausioje ateityje (t. y. prasidėjus naujajam šildymo sezonui) planuoja eksploatuoti katilines, pastatytas Pasvalyje. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (labai mažos įmonės steigimas) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės, akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. birželio 9 d.) 23.9. papunktyje nustatyta, kad projektas įgyvendinamas kaimo vietovėje, t. y. vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių. Projektams, kurių įgyvendinimo vieta yra savivaldybės centras, parama neteikiama. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnio 4 punktą Pasvalys yra Pasvalio rajono savivaldybės centras. Taigi pareiškėjos planuojamas veiklos vykdymas Pasvalyje prieštarautų minėtoms Įgyvendinimo taisyklių nuostatoms. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės, akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 31 d.) 190 punkte numatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti NMA apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Šiuo atveju nustatyta, kad Agentūra pažeidimo tyrimo metu buvo nurodžiusi pareiškėjai, jog Pasvalys netinkama vieta projektui įgyvendinti ir Agentūra nedavė sutikimo pareiškėjai projektą įgyvendinti Pasvalyje. Todėl teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad ji apie savo ketinimą informavo Agentūrą ir iš jos nesulaukė jokių prieštaravimų, todėl tęsė projekto įgyvendinimą. Pareiškėjos teiginiai, kad projekto įgyvendinimas Pasvalyje yra laikinas ir atsiradus galimybei projektas bus įgyvendinimas kaimiškoje vietovėje, nepaneigia Agentūros padarytų išvadų dėl projekte numatytos veiklos nevykdymo nustatyta tvarka nustatytoje vietoje.
15. Administravimo taisyklių 253 punkte įtvirtinta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (253.2. punktas); vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (253.3. punktas); nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros (253.4. punktas); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (253.13. punktas). Įgyvendinimo taisyklių 61 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant taisyklėse, paramos paraiškose ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 197 punkte nustatyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Pagal Administravimo taisyklių 197.3 punktą, paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas: vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1. punktas); nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (197.3.2. punktas); nevykdo reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje ir (arba) verslo plane (197.3.5. punktas); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14. punktas). Įvertinęs šias teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai už projekte numatytos veiklos nevykdymą (t. y. už 1-ąjį nustatytą pažeidimą) pareiškėjai pritaikė paramos susigrąžinimo sankciją, susigrąžinant visą išmokėtą paramą (475 538,40 Eur) bei nutraukiant paramos sutartį.
Dėl neinformavimo apie duomenų pasikeitimų.
16. Skundžiamu sprendimu Agentūra konstatavo, kad pareiškėja neinformavo Agentūros apie duomenų pasikeitimus ir tuo pažeidė šias Paramos sutarties nuostatas: „paramos gavėjas privalo kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų pranešti Agentūrai apie bet kurių duomenų, pateiktų šioje Sutartyje ir jos sudėtinėse dalyse, taip pat apie rekvizitų, pasikeitimus“ (17.20 punktas). Pagal Paramos sutarties 19.1 punktą, Agentūra turi teisę „sumažinti Paramą, neskirti Paramos, susigrąžinti Paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti Sutartį Paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Sutarties 18.2-18.4 bei 25 punktuose“.
17. Administravimo taisyklių 253 punkte nurodyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (253.2. punktas); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (253.13. punktas). Pagal Administravimo taisyklių 197.3 punktą, paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas: vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1. punktas); nevykdo reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje ir (arba) verslo plane (197.3.5. punktas); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14. punktas).
18. Agentūra šį pažeidimą konstatavo nustačiusi, kad pareiškėja neinformavo Agentūros apie akcininkų pasikeitimą. Šį pažeidimą aiškiai patvirtina Agentūros surinktų rašytinių įrodymų visuma: 2017 m. kovo 2 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VA-0908866 (VAGK byla, I t., b. l. 61–63), VMI 2017 m. sausio 27 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (21.71-31)FR1041-92 (VAGK byla, III t., b. l. 139–142), kuriose nustatyta, kad 2016 m. liepos 28 d. UAB „Vilniaus kapitalas“ 25 proc. įmonės akcijų pardavė UAB „Agrobiokonsultacijos“, kurios direktorius D. J.. Pareiškėjos ir Agentūros 2017 m. balandžio 5 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu (VAGK byla, III t., b. 1. 152) patvirtina, kad tik tuo metu pareiškėja teikė Agentūrai informaciją apie akcininkų pasikeitimą, Agentūra prašė informaciją pateikti raštu. Byloje nėra įrodymų, kad nustatytu pagal Paramos sutartį laiku pareiškėja Agentūrai pateikė informaciją apie akcininkų pasikeitimą. Pati pareiškėja skunde pripažįsta, kad minėta informacija Agentūrai nebuvo pateikta laiku, kas patvirtina Agentūros skundžiamame sprendime padarytas išvadas. Pažymėtina, kad šis pažeidimas nebuvo laikomas esminiu, už jį buvo apskaičiuota ir pritaikyta proporcinga pažeidimui 0,1 proc. paramos susigrąžinimo sankcija.
Dėl investicijos už padidintas kainas.
19. Skundžiamu sprendimu Agentūra konstatavo, kad pareiškėja konteinerines katilines įsigijo už nepagrįstai dideles kainas ir tuo pažeidė pareiškėjos deklaracijos 3 punktą „prašoma parama yra minimali projektui įgyvendinti reikalinga suma“. Pagal Paramos sutarties 19.1 punktą, Agentūra turi teisę „sumažinti Paramą, neskirti Paramos, susigrąžinti Paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti Sutartį Paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Sutarties 18.2-18.4 bei 25 punktuose“.
20. Šį pažeidimą Agentūra nustatė remdamasi UAB „Civitta“ 2017 m. kovo 31 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 104/2017-21 (el. b., II t., b. l. 152–162), nustatė, kad kainos už konteinerines katilines yra nepagrįstai didelės, t. y. 293 649,27 Eur viršija vidutinę analogiškos ar panašios įrangos rinkos kainą.
21. Pareiškėjai padavus skundą VAGK, ši 2017 m. spalio 12 d. sprendimu panaikino Agentūros 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl paramos gavėjo investicijų įsigijimo už padidintas kainas, kaip nepakankamai pagrįstą. Minėtame sprendime VAGK pasisakė, kad UAB „Civitta“ išvados yra pagrįstos 2015 m. balandžio mėn. – 2017 m. kovo mėn. komercinių pasiūlymų dėl analogiškų katilinių įsigijimo kainomis. Tačiau tyrime neatsispindi, kokiomis kainomis (be pareiškėjo) analogiškos biokuro katilinės buvo parduodamos 2014 metais; nėra duomenų, kad vertintas katilines galima laikyti tapačiomis; neanalizuota ar 2015 m. UAB „Axis Technologies“ pasiūlyta katilinė yra tapati katilinėms, kurias įsigijo pareiškėja; neanalizuota, ar katilinių skirtumai (jei jie buvo) galėjo daryti įtaką pasiūlytai kainai ir kokia dalimi. Todėl ši ekspertinio konsultavimo ataskaita nelaikytina pakankamu pagrindu daryti išvadai, kad pareiškėja įsigijo įrangą už žinomai padidintą kainą. Agentūra nepateikė duomenų, kad įsigyjant katilines buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti viešųjų pirkimų principai ar pažeista pirkimų tvarka, kuri galėjo lemti nesąžiningą pirkimą. Todėl šioje dalyje Agentūros sprendimas yra nepakankamai pagrįstas ir naikintinas.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas šioje administracinėje byloje nagrinėja pareiškėjos skundą, kuri šios VAGK 2017 m. spalio 12 d. sprendimo dalies, kuria panaikinta NMA 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalis dėl investicijų už padidintas kainas vertinimo, neskundžia, todėl teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų argumentai, kuriais jie ginčija VAGK padarytas išvadas šioje dalyje yra teisiškai nereikšmingi, nes, kaip minėta, pareiškėja šiais klausimais teisme nekelia ginčo.
23. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336-11 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
24. Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, išskyrus VAGK panaikintoje dalyje, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi skundžiamas Agentūros sprendimas, išskyrus VAGK panaikintoje dalyje, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais. Nors pareiškėja prašo panaikinti visą Agentūros 2017 m. liepos 31 d. sprendimą, tačiau skunde nesutinka ne su visu ginčijamu sprendimu, bet tik juo nustatytu 1-uoju, 4-uoju ir 5-uoju pažeidimais. Pareiškėjai nepateikus argumentų, kodėl turėtų būti naikintina likusi skundžiamo sprendimo dalis, teismas pareiškėjos skundą atmesta kaip nepagrįstą.
25. Teismas įvertinęs VAGK bylos medžiagą, nenustatė pareiškėjos skunde nurodytų pažeidimų, ir daro išvadą, kad skundžiamas VAGK sprendimas yra aiškus, motyvuotas ir pagrįstas. VAGK įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundo argumentus ir į juos atsakė. VAGK skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas, paremtas ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.
26. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Rūdiškių saulė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.