Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1014-259/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
2A-1014-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06034-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
Atsakovas
Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“
Ieškovas
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“
Civilinė byla Nr. 2A-1014-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06034-2013-9

Procesinio dokumento kategorija: 11.9; 14.4; 16; 16.5.8; 121.14; 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12349-920/2014 pagal ieškovės Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ieškinį atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl derybų tarp darbdavio, darbdavių organizacijos iš vienos pusės ir darbuotojų organizacijos iš kitos pusės, dėl santykių tarp darbdavių ir darbuotojų ar jų organizacijų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2013 m. balandžio 16 d. gautas ieškovės Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra" direktoriaus 2013-03-22 įsakymą Nr. P-22, kuriuo J. T. skirta drausminė nuobauda – pastaba. Nurodoma, kad 2013 m. vasario 25 d. buvo gautas 2013-02-22 atsakovo direktoriaus pavaduotojos M. S. tarnybinis pranešimas, kuriame teigiama, jog vasario 22 d. apie 15 val. 20 min. SĮ „Kapinių priežiūra" paslaugų skyriuje tarp jos ir įmonės vyriausiosios buhalterės J. T. įvyko žodinis konfliktas, nurodė, jog buhalterė neva pažeidė LR Darbo kodekso 235 straipsnio 3, 4 ir 11 punktus. 2013 m. vasario 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. V - 14 buvo sudaryta komisija atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadas. J. T. 2013 m. kovo 5 d. pateikė paaiškinimą, o 2013-03-06 pateikė pakartotinį paaiškinimą. 2013 m. kovo 21 d. Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra" direktorius A. V. įsakymu Nr. P-20 J. T. skyrė drausminę nuobaudą - įspėjimą, remdamasis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 237 straipsnio 1 d. 1 p.. Ieškovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga" pateikus 2013-03-22 reikalavimą, 2013 m. kovo 22 d. „Kapinių priežiūra" direktorius panaikino 2013-03-21 įsakymo Nr. P - 20 antrą pastraipą „Įmonės vyr. buhalterei J. T. skiriu drausminę nuobaudą įspėjimą pagal LR DK 237 str. 1d. 1 p." ir šią pastraipa išdėstė taip – „Įmonės vyr. buhalterei J. T. skiriu drausminę nuobaudą pagal LR DK 237 str. 1 d. 1 p. – pastabą“. Byloje yra pateiktas 2012 m. liepos 2 d. profesinės sąjungos padalinio susirinkimo protokolas, kuris patvirtina, kad atsakovė buvo išrinkta pas ieškovą veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nare – komiteto nare. SĮ „Kapinių priežiūra" 2011-12-01 buvo informuota apie profesinės sąjungos įsisteigimą. Ieškovas taip pat buvo tinkamai informuotas apie J. T. narystę profesinėje sąjungoje ir priklausymą jos renkamajam organui, todėl nesikreipdamas į profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl sutikimo davimo skirti drausminę nuobaudą, buvo šiurkščiai pažeistos drausminės nuobaudos skyrimo taisyklės ir tai daro drausminę nuobaudą - pastabą, neteisėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Panaikino atsakovo Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra, direktoriaus 2013-03-22 įsakymu įmonės vyr. buhalterei J. T. skirtą drausminę nuobaudą – pastabą (b. l. 124–129).

Vertinant tarp šalių kylantį ginčą dėl išankstinio įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skiriant drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, teismas konstatavo, kad atsakovas ginčija faktą, kad buvo įstatymų nustatyta tvarka laiku informuotas apie LPS Sandrauga Kauno SĮ Kapinių priežiūra skyriaus valdymo organų suformavimo datą bei išrinktus į valdymo organus narius ir būtent dėl to atmetė ieškovo reikalavimą skiriant drausminę nuobaudą gauti jo sutikimą (b.l. 9). Teismas atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kad atsakovas 2011-12-02 gavo ieškovo pranešimą, kad 2011 m. lapkričio 25 dieną buvo įkurtas LPS Sandrauga padalinys – Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ profesinė sąjunga (b. l. 74), 2012-09-12 atsakovas gavo atsakymą į užklausą, kad trečiasis asmuo J. T. priklauso profesinės sąjungos renkamojo, vykdomojo valdymo organui (komitetui) (b.l. 7), apie tai atsakovas papildomai informuotas 2013-03-22 ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" pateiktame reikalavime Nr. L-(K)-064 dėl 2013-03-21 įsakymo Nr. P – 20 panaikinimo (b.l. 8). Iš 2012-07-02 profesinės sąjungos Sandrauga padalinio susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovė J. T. buvo išrinkta pas atsakovą veikiančios profesinės sąjungos padalinio vykdomojo, renkamojo organo (komiteto) nare (b.l. 80). Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1269-254/2013 pabrėžta, kad profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus teisinis reglamentavimas įgalina teigti, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti drausminę nuobaudą, jų (profesinių sąjungų) nariui paskirtą pažeidžiant DK 240 straipsnio 2 dalies („įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą“), Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies („skiriant darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui drausminę nuobaudą, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas“) nuostatas, o darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neišnagrinėjus ar nepatenkinus reikalavimo, profesinės sąjungos įgyja teisę kreiptis su ieškiniu tiesiogiai į teismą (Profesinių sąjungų įstatymo 15 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006–03–15 nutartis Nr. 3K-3-181/2006). Teismas pažymėjo, kad šios nuostatos suformuotos kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos, todėl šia teismo praktika turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas (CPK 4 str.) (b.l. 25-27).

Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatus padalinio komitetas yra renkamasis, atstovaujamasis ir vykdomasis organas tarp susirinkimų, o trečiasis asmuo J. T. 2012-07-02 profesinės sąjungos Sandrauga padalinio susirinkimo protokolu buvo išrinkta atsakovo profesinės sąjungos padalinio vykdomojo, renkamojo organo komiteto nare (b.l. 80), todėl komitetą vertintino kaip atstovaujamąjį organą, kurio nariams taikytina Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1-2 d. nurodyta garantija. Atsakovo teiginius, kad jis nebuvo įstatymų nustatyta tvarka laiku informuotas apie Lietuvos profesinės sąjungos Sandrauga Kauno SĮ Kapinių priežiūra skyriaus valdymo organų suformavimo datą, išrinktus į valdymo organus narius, Profesinės sąjungos įstatų VI skyriaus 47 p. numato komiteto kompetenciją, laikė nepagrįstais. Teismas konstatavo, kad prieš skirdamas ginčijamą drausminę nuobaudą, atsakovas SĮ „Kapinių priežiūra“ buvo tinkamai ir laiku informuotas apie trečiojo asmens J. T. buvimą atsakovo įmonėje veikiančio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo - komiteto nare, tačiau skirdamas drausminę nuobaudą nesikreipė dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo, tokiu būdu pažeidė LR DK 240 str. 2 d. ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1-2 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti (b. l. 134–136). Nurodo, kad įmonės laidojimo tarnybos patalpose, K. Donelaičio g. 91, Kaunas, tarp Įmonės direktoriaus pavaduotojos M. S. ir įmonės vyr. buhalterės J. T., kilo žodinis konfliktas, kurio iniciatorė buvo įmonės vyr. buhalterė J. T.. Iš vyr. buhalterės J. T. 2013-03-06 paaiškinimo matyti, kad ši nemato pareigos teikti paaiškinimus dėl konflikto kilusio tarp jos ir įmonės direktoriaus pavaduotojos M. S., kadangi jis įvyko ne darbo laiku. Įmonės „Vidaus tvarkos taisyklių“ 4.1.2 punktas nustato, kad kiekvienas Įmonės darbuotojas privalo laikytis šių taisyklių ir tarnybinio etiketo reikalavimų. Buvo konstatuota, kad žodinio konflikto metu J. T. pažeidė tarnybinio etiketo reikalavimus ir kitų įmonės darbuotojų akivaizdoje pažemino bei įžeidė įmonės direktoriaus pavaduotoją komercijai M. S..

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad įrodymų, kad jis vyko ne darbo metu nėra ir J. T. jų nepateikė. Netgi jeigu laikyti, kad konfliktas, kurio pasėkoje ieškovė įžeidė direktoriaus pavaduotoją komercijai M. S., įvyko ne darbo metu, įmonės darbuotojas, pasibaigus darbo laikui nenustoja būti Įmonės darbuotoju, darbo santykiai su darbdaviu laisvu nuo darbo metu neapsibaigia ir jam būnant įmonės patalpose ar teritorijoje, darbuotojas privalo vykdyti pareigas, kurias Įmonėje nustato darbo drausmę ir tvarką reguliuojantys teisės aktai (LR DK 232 str.). Trečiasis asmuo savo kaltės dėl nederamo elgesio darbe nepripažino, Įmonės direktoriaus pavaduotojos komercijai M. S. neatsiprašė. Tokiu būdu, neigiamos nederamo elgesio ir darbo drausmės pasekmės pašalintos nebuvo.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su ieškinyje bei teismo sprendime išdėstytais teiginiais, kad drausminė nuobauda paskirta neteisėtai, kadangi buvo pažeistas LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. t. y. negautas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas skirti drausminę nuobaudą įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui. LPS „Sandrauga“ teisės aktų nustatyta tvarka niekada neinformavo Įmonės apie tai, kad yra suformuotas kažkoks įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamas organas, kas į jį išrinktas ir kokia minėto organo kadencija. Laiku nepateikus informacijos apie renkamo organo suformavimą, laikyti, kad darbdaviui kyla pareiga kreiptis į jį remiantis LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. nėra teisinio pagrindo.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ieškovės įstatai nenumato tokio renkamojo organai, kaip padalinio komitetas. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo negalėjo būti išrinktas į tokį profesinės LPS „Sandrauga“ renkamąjį organą kaip padalinio komitetas, kadangi toks organas neįtvirtintas LPS „Sandrauga" įstatuose, nėra apibrėžtos tokio organo funkcijos ir įgaliojimai. Dėl to, laikyti trečiąjį asmenį LPS „Sandrauga" renkamojo organo, padalinio komiteto nariu, nėra jokio teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2013-05-24 sprendimu Nr. DGKS-1691, darbo byloje Nr. APS-2-6214, atmetė trečiojo asmens prašymą panaikinti Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 22. Minėtas sprendimas įstatymu nustatyta tvarka apskųstas nebuvo ir galioja. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas savo sprendimą visiškai neatsižvelgė i minėtą aplinkybę ir apie tokį Komisijos sprendimą savo sprendime visiškai neužsimena. Bylos nagrinėjimo metu, teismui buvo atkreiptas dėmesys į minėtas aplinkybes, jog ieškovas neturi teisės į reikalavimą išdėstytą jo ieškinyje. LPS „Sandrauga" nebuvo ir nėra šalimi darbo ginče. LPS „Sandrauga" tik atstovavo ginče J. T..

Atsiliepimas

Ieškovė Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 139–142). Nurodo, jog apeliantės teiginiai, kad drausminė nuobauda paskirta neteisėtai, kadangi buvo pažeistas Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis, yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems duomenims ir teismo ištirtiems įrodymams, bei yra teisiškai neargumentuoti. Iš tokio turinio, kokį pateikė atsakovas, apeliacinio skundo yra visiškai neaišku kokias materialines ir (ar) procesines normas pažeidė pirmosios instancijos teismas ir kaip tai galėjo lemti sprendimo neva tai neteisėtumą. Ieškovės nuomone pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ skirdamas drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui šioje byloje - J. T., pažeidė imperatyvius teisės normų reikalavimus ir tie pažeidimai yra pagrindas per se naikinti atsakovo priimtą įsakymą.

Ieškovė atkreipė dėmesį, jog dėl klausimo, t. y. ar trečiasis asmuo priklauso LPS „Sandrauga“ padalinio Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūros“ renkamajam organui - komitetui, yra kilęs ne vienas ginčas, ir išimtinai visi jie teismų sprendžiami apelianto nenaudai (civilinė byla Nr.2-20516-638/2013). Iš 2012-07-02 profesinės sąjungos “Sandrauga” padalinio susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovė buvo išrinkta pas atsakovą veikiančios profesinės sąjungos padalinio vykdomojo - renkamojo organo (komiteto) nare. Vadovaujantis profesinės sąjungos įstatų nuostatomis, darytina išvada, kad pagal LPS “Sandrauga” įstatus padalinio komitetas yra renkamasis, atstovaujamasis ir vykdomasis organas tarp susirinkimų, o trečiasis asmuo J. T. 2012-07-02 profesinės sąjungos “Sandrauga” padalinio susirinkimo protokolu buvo išrinkta pas ieškovą veikiančios profesinės sąjungos padalinio vykdomojo, renkamojo organo nare, todėl komitetas vertintinas kaip atstovaujamasis organas, kurio nariams taikytina PSĮ 21 str. 1 d. nurodyta garantija. Kadangi profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka, nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad įstatymai nenumato konkrečios tvarkos kaip darbdavys turi būti informuotas apie asmens priklausymą profesinės sąjungos renkamajam organui. LR DK 35 str. 1. Numatyta, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Protinga ir pagrįsta būtų teigti, jog atsakovo informavimas (tą patvirtina gausi bylos medžiaga) apie atsakovės priklausimą profesinės sąjungos renkamajam organui visiškai atitinka sąžiningumo ir protingumo imperatyvą, todėl atsakovo teiginiai apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie atsakovės priklausymą renkamajam organui yra nei protingi, nei atitinkantys bylos medžiagą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl apeliacinio skundo teiginio, jog LPS „Sandrauga" yra netinkamas ieškovas šioje byloje, ieškovė pasisako, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priėmė ieškovės ieškinį, teisingai nustatė bylos šalių procesines padėtis, todėl toks teiginys yra visiškai nepagrįstas. Šioje civilinėje byloje šiuo klausimu jau yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas nagrinėjęs ir patenkinęs ieškovės atskirąjį skundą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 2S-1269-254/2013), todėl visi apelianto argumentai yra atmestini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas ginčas dėl profesinės sąjungos teisių turinio ir apimties atstovaujant ir ginant profesinės sąjungos nario pažeistas teises, darbdavio administracijos paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, kai drausminė nuobauda paskirta įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl profesinės sąjungos teisių turinio ir apimties atstovaujant ir ginant profesinės sąjungos nario pažeistas teises, pažymi, jog Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos šią įstatymo leidėjo deleguotą teisę, profesinės sąjungos savo narių teises ar pažeistus interesus turi teisę įgyvendinti reiškiant ieškinius profesinių sąjungų narių pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams ginti LRCPK 49 str. 1 d., DK 22 str. 1 d. 8 p., Profesinių sąjungų įstatymo 15 str. 1 ir 3 d., 18 str. 3 d. nustatytais pagrindais, taip pat atstovaujant profesinės sąjungos nariams – dalyvaujantiems byloje asmenims – darbo teisinių santykių bylose LR CPK 56 str. 1 d. 5 p. pagrindu. Esant šiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog LPS „Sandrauga" nebuvo ir nėra šalimi šiame darbo ginče ir todėl negalėjo reikšti ieškinio dėl drausminės nuobaudos J. T. panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Sistemiškai analizuojant LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, LR DK 134 straipsnio 1 dalies, 240 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 11.1 punkte pateiktą išaiškinimą, darytina išvada, jog ir LR DK 240 straipsnio 2 dalyje, LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija taikoma tiems darbuotojams, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius renkamuosius organus, turinčius LR DK 22 straipsnyje numatytas teises. Šie organai numatyti LR DK 19 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčijo J. T. priklausymą pas atsakovę veikiančios profesinės sąjungos renkamajam organui, taip pat įrodinėjo, kad apie J. T. priklausymą pas atsakovę veikiančios profesinės sąjungos renkamajam organui darbdaviui nebuvo pranešta. Išnagrinėjus bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, šie atsakovės teiginiai nepasitvirtino.

Teisėjų kolegija pažymi, jog profesinės sąjungos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, tai aplinkybės, kokie yra konkrečios profesinės sąjungos organai ir kurie yra renkamieji profesinės sąjungos organai, kokia jų išrinkimo tvarka, nustatomos atsižvelgiant į tos profesinės sąjungos įstatus. Byloje nustatyta, jog pagal LPS Sandrauga įstatus (b. l. 85-95), įregistruotus 2013-01-28 Juridinių asmenų registre, organizacijos struktūra – Sandrauga konferencija, Sandrauga komitetas, Sandrauga padalinys, Sandrauga padalinio susirinkimas, Sandrauga padalinio komitetas, Sandrauga šakinis padalinys, teritorinis (jungtinis) padalinys, skyrius, grupė, komisija; skyrius (32-38 punktai); padalinys – vienos ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės (organizacijos) profesinė sąjunga (33 punktas); padalinio valdymo organus ir jų kompetenciją reglamentuoja įstatų 39-48.6 punktai. Vadovaujantis Profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatų nuostatomis, darytina išvada, kad pagal LPS „Sandrauga“ įstatus padalinio komitetas yra renkamasis, atstovaujamasis ir vykdomasis organas tarp susirinkimų, o atsakovė J. T. 2012 m. liepos 2 d. profesinės sąjungos Sandrauga padalinio susirinkimo protokolo pagrindu buvo išrinkta pas atsakovą į veikiančios profesinės sąjungos padalinio vykdomojo, renkamojo organo komiteto nare (b.l. 7, 80, 87), todėl komitetas vertintinas kaip atstovaujamasis organas, kurio nariams taikytina PSĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta garantija. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2011-12-02 gavo pranešimą, kad 2011 m. lapkričio 25 dieną buvo įkurtas LPS Sandrauga padalinys – Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ profesinė sąjunga (b.l. 15), 2012-09-12 atsakovei pateiktas atsakymas į užklausą, kad atsakovė J. T. priklauso profesinės sąjungos renkamojo, vykdomojo valdymo organui (komitetui) (b. l. 7).

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieš skirdama ginčijamą drausminę nuobaudą, atsakovė SĮ „Kapinių priežiūra“, žinojo apie J. T. buvimą komiteto – atstovaujamojo pas darbdavį veikiančio profesinės sąjungos organo nare, tačiau dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo į LPS „Sandrauga“ dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. T. nesikreipė ir tuo pažeidė DK 240 str. 2 d. ir PSĮ 21 straipsnio 2 d. Ieškovas, nesikreipdamas į profesinės sąjungos renkamąjį organą dėl sutikimo davimo skirti drausminę nuobaudą atsakovei, šiurkščiai pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo taisykles, todėl Kauno apylinkės teismo sprendimas panaikinti šiuo pagrindu paskirtą drausminę nuobaudą yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog byloje svarbi aplinkybė, jog Komisija 2013-05-24 sprendimu Nr. DGKS-1691, darbo byloje Nr. APS-2-6214, atmetė J. T. prašymą panaikinti Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 22. Minėtas sprendimas įstatymu nustatyta tvarka apskųstas nebuvo ir galioja, o teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas savo sprendimą visiškai neatsižvelgė i minėtą aplinkybę ir apie tokį Komisijos sprendimą savo sprendime visiškai neužsiminė. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra teismą įpareigojęs darbo bylose būti aktyviam ir suteikęs teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Tas faktas, kad LR Valstybinės Darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisija netenkino J. T. prašymo pripažinti šioje byloje ginčijamą drausminę nuobaudą neteisėta (b. l. 96-100), nesudaro pagrindo teiginiui, jog skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas nepagrįstas ar neteisėtas. Darbo ginčo išankstinis svarstymas Darbo ginčų komisijos posėdyje ir Komisijos sprendimas yra tik ikiteisminė darbo ginčo sprendimo procedūra, o Darbo ginčų komisijos sprendimas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju įsiteisusia Kauno apygardos teismo 2013 05 27 nutartimi (b. l.25-27) yra konstatuota J. T. teisė ginti pažeistas teises tiesiogiai teisme, nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 178 str. 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 12 31 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Galina BlaževičAlgimantas KukalisArvydas Žibas