Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1269-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
2S-1269-254/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“
Atsakovas
Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“
Trečiasis asmuo
J. T.
Civilinė byla Nr. 2S-1269-254/2013;
procesinio dokumento kategorijos: 106.8.2; 122.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9582-894/2013 pagal ieškovės Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ieškinį atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo J. T. ir

Aprašomoji dalis

n u statė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė – profesinė sąjunga – kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir nurodė, jog atsakovė, negavusi šios sąjungos renkamojo organo sutikimo, jos narei paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą, todėl prašė panaikinti atsakovės direktoriaus 2013–03–22 įsakymą Nr. P-22, kuriuo trečiajam asmeniui skirta drausminė nuobauda – pastaba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013-04-22 nutartimi (b. l. 16) ieškinį atsisakė priimti ir išaiškino ieškovei dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų visų pirma kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 20–21) prašo panaikinti 2013–04–22 nutartį ir įpareigoti teismą nagrinėti ieškinį šiai motyvais:

1. Profesinės sąjungos reikalavimas panaikinti atsakovės direktoriaus įsakymą nėra kildinamas iš individualių darbo teisinių santykių, o iš kolektyvinių, todėl ieškinys yra nagrinėtinas teisme, pagal bendrąsias teismingumo taisykles.

2. Darbo kodekso (toliau – DK) III – ojo skyriaus nuostatos yra detalizuotos specialiame teisės akte - Lietuvos profesinių sąjungų įstatyme, todėl iš šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo kylantys ginčai yra nagrinėjami teisme.

3. Profesinė sąjunga nesprendžia darbo ginčo, o vykdo Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, darbo įstatymuose įtvirtintą kontrolės funkciją (PSĮ 17, 18 str., DK 33 str.). Priešingai aiškinant yra paneigiama profesinės sąjungos kaip kontroliuojančios organizacijos statusas, profesinė sąjunga yra prilyginama darbo sutarties šaliai, ir taip paneigiama Konstitucijos 30 straipsnyje numatyta teisė kreiptis į teismą, prieštaraujama Seimo ratifikuotomis sutartimis (Tarptautinės darbo organizacijos C87 ir C 98 konvencijos).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuo 2013 m. sausio 1 d. keitėsi DK įtvirtintas individulių darbo ginčų sprendimų teisinis reguliavimas, t. y. darbuotojui įtvirtinta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka su keletą išimčių, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai (dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais).

Byloje kilo ginčas, ar ginčams dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kuomet į teismą dėl darbdavio sprendimo panaikinimo kreipiasi ne darbuotojas, o profesinė sąjunga. Teismas aptariamu atveju atsisakė priimti profesinės sąjungos ieškinį DK 287 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), nurodęs jai, ginančiai savo renkamojo organo nario teises ir prašančiai panaikinti be jos sutikimo jos nariui paskirtą drausminę nuobaudą, prieš kreipiantis į teismą kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo ir savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos šią nuostatą, profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) reiškia ieškinius profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49 str. 1 d., DK 22 str. 1 d. 8 p., Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 3 d.); 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams – dalyvaujantiems byloje asmenims – darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 str. 1 d. 5 p.).

Profesinių sąjungų teisės reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus teisinis reglamentavimas įgalina teigti, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti drausminę nuobaudą, jų (profesinių sąjungų) nariui paskirtą pažeidžiant DK 240 straipsnio 2 dalies („įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą“), Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies („skiriant darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui drausminę nuobaudą, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas“) nuostatas, o darbdaviui ne vėliau kaip per 10 dienų neišnagrinėjus ar nepatenkinus reikalavimo, profesinės sąjungos įgyja teisę kreiptis su ieškiniu tiesiogiai į teismą (Profesinių sąjungų įstatymo 15 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006–03–15 nutartis Nr. 3K-3-181/2006). Pažymėtina, kad šios nuostatos suformuotos kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos, todėl šia teismo praktika turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas (CPK 4 str.).

Nors šios kasacinio teismo nutarties priėmimo metu teisinis reguliavimas dėl darbuotojo išankstinio kreipimosi į darbo ginčų komisiją buvo kitas, tačiau kartu su DK pakeitimais, nebuvo pakeistas pirmiau paminėtas Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl teisės kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju ieškovei (profesiniai sąjungai) įteikus darbdaviui reikalavimą panaikinti ginčo įsakymą (b. l. 8), nuobauda buvo tik perkvalifikuota iš įspėjimo į pastabą, bet nepanaikinta (b. l. 9), todėl ieškovė, darbdaviui nepatenkinus jos reikalavimo, visiškai pagrįstai tiesiogiai kreipėsi į teismą, kas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį ir ieškovės Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalė Burdulienė