Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtas už veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d, 4 dalimis, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudėta su subendrinta bausme, paskirta už veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, prie 2017 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu skirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. sausio 25 d.

Nukentėjusiojo D. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš M. Š. priteista 949,56 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 3 dieną, apie 24 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, slapta iš D. D. priklausančios rankinės pagrobė piniginę, 50 eurų vertės, su joje buvusiais 65 eurais, 600 Norvegijos kronų, kas atitinka 64,56 eurus, asmens tapatybės kortele bei L. S. DNB banko mokėjimo kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. D. 179,56 eurų turtinę žalą. 2017 m. rugsėjo 4 d., 00:41:08, 00:41:36 ir 00:42:16 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, AB „SEB bankas“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), M. Š. neteisėtai panaudojo L. S. vardu išduotą AB „DNB bankas“ mokėjimo kortelę, t. y. įvedęs teisėto kortelės naudotojo PIN kodą, iš L. S. AB „DNB banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), per tris kartus savo naudai apgaule įgijo D. D. priklausančius 200, 500 ir 70 eurų. Viso apgaule įgijo D. D. priklausančius 770 eurus.Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik M. Š. paskyrus už kiekvieną nusikaltimą su laisvės atėmimu susijusias atitinkamo dydžio bausmes.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, panaikinant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, subendrinant nuteistajam paskirtas bausmes apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, sušvelninant paskirtą laisvės atėmimo bausmę pridedant mažesnę nei 75 proc. Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Skunde nurodoma, jog teismas skirdamas bausmę galėjo būti šališkas, todėl skyrė griežtą bausmę. Be to, teismas nepagrįstai laiko nuteistąjį recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, kadangi BK 61 straipsnyje tai nėra nurodyta kaip viena iš sunkinančių aplinkybių, todėl nuteistojo pripažinimas recidyvistu yra nepagrįstas, kas įtakojo neteisingos bausmės skyrimą. Nuteistasis teigia, jog jis atliko ne skirtingas veikas, o vieną tęstinę veiką, kadangi vogdamas piniginę jau turėjo tikslą pasisavinti banko mokėjimo kortelėje esančius pinigus, todėl paskiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas turi būti atsižvelgta į tai, ir bausmės turėjo būti subendrinamos apėmimo būdu. Apeliantas taip pat nurodo, kad taikydamas dalinį bausmių sudėjimą su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas pridėjo labai didelę jos dalį, net 75 proc., kas tik įrodo teismo šališkumą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės griežtumo

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. Š. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmes, kurias, subendrinęs, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskyrė subendrintą, bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu, o šią sumažintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino su kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę.Skundžiamu nuosprendžiu M. Š. nuteistas už keturių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, viena iš kurių baudžiamasis nusižengimas, viena priskiriama nesunkių, dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai. M. Š. anksčiau net 8 kartus teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkaus svetimo turto pagrobimą, nusikaltimus už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu įvykdė neišnykus teistumui. Todėl teismas už kiekvieną M. Š. inkriminuotą veiką pagrįstai parinko griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – areštą ir laisvės atėmimą. Nuteistasis visiškai pripažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl įvertinęs tai, apylinkės teismas už kiekvieną nusikaltimą (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį) nustatė teisingus laisvės atėmimo bausmių dydžius, kurie yra gerokai mažesni nei kiekvieno nurodyto įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą (pagal BK 178 straipsnio 4 dalį) paskyrė arešto bausmės vidurkiui artimą arešto bausmę. Bendrindamas šias bausmes apylinkės teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, todėl bausmes teisingai subendrino apėmimo (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį). Visiškai pagrįstai šias subendrintas bausmes teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios 2 metų laisvės atėmimo bausmės, pridėdamas dalį švelnesnės (1 metų 3 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės ir paskyrė ne per griežtą subendrintą bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažino vienu trečdaliu. Be to, šią sumažintą subendrintą bausmę apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino su kitu nuosprendžiu, pridėdamas tik 6 mėnesius iš paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, todėl nėra pagrindo galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip per griežtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kokią bausmės dalį pridėti bendrinant nuosprendžius nusprendžia bausmę skiriantis teismas, o šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, todėl nustatė teisingo dydžio galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Todėl bausmę švelninti, kaip to apeliaciniame skunde prašo M. Š., pagrindo nėra. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis atliko ne skirtingas veikas, o vieną tęstinę veiką, kadangi vogdamas piniginę jau turėjo tikslą pasisavinti banko mokėjimo kortelėje esančius pinigus, ko pagrindu už visas veikas paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu. Tačiau tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju M. Š. vagystės būdu įgijo svetimą banko mokėjimo kortelę, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalyje, sutaptis ir veikos subendrintos apėmimo būdu. Tuo tarpu užvaldęs svetimą banko mokėjimo kortelę, M. Š. ją panaudojo inicijuodamas neteisėtą finansinę operaciją (svetimų pinigų išėmimą iš bankomato), todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, sutaptis ir veikos subendrintos apėmimo būdu. Minėtas apėmimo būdu subendrintas bausmes apylinkės teismas teisingai subendrino dalinio sudėjimo būdu, nes BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma realiąja sutaptimi kitų nusikalstamų veikų atžvilgiu (BK 215 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-28/2009). Todėl sutikti su nuteistojo skundo argumentais šioje dalyje pagrindo nėra.Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog turi būti panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu. Tačiau iš BK 27 straipsnio 1 dalies matyti, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Todėl įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas M. Š. padarė prieš tai būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumui už jį neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta, kad nusikalstamas veikas M. Š. padarė būdamas recidyvistu, kas sunkina jo atsakomybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl neteisingai paskirtos bausmės, kuo jis ir grindė apylinkės teismo šališkumą, yra atmetami kaip nepagrįsti.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė bausmės (galutinės subendrintos bausmės) skyrimo M. Š. klausimą, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.