Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Eurika Rulienė, E. J., D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/18/00872 pagal Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1064-657/2013 dėl skolos išieškojimo iš E. J. išieškotojos R. J. naudai. CPK 667 str. 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Pareiškėja gavo antstolės Eurikos Rulienės 2019 m. gegužės 3 d. pasiūlymą Nr. S-19-69-9629 dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, kuriuo antstolė informavo pareiškėją, jog 2018-05-07 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininko E. J. vardu registruotas turtas, įgytas santuokoje su D. J., bei pasiūlė per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0069/18/00872 esančių duomenų matyti, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0069/18/00872 vykdomas skolos išieškojimas pagal Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1064-657/2013, kuriame pareiškėjos R. J. skolininku yra nurodytas E. J.. Likusi neišieškota skolos dalis – 21896,42 Eur. Suinteresuoti asmenys E. J. ir D. J. susituokė (duomenys neskelbtini). (v. b. Nr. 0069/18/00872, 3 t., 292 b. l.). Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (v. b. Nr. 0069/18/00872, 3 t., 291 b. l.), taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (v. b. Nr. 0071/18/01761, 41 b. l.; CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė R. J. yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 str. nuostatos. Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Iš vykdomoje byloje pateikto turto arešto akto Nr. A010563 matyti, kad sutuoktiniai turi turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Antstolė turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0069/18/00872 areštavo E. J. vardu registruotą patalpą – stomatologinį kabinetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įgytą 1994 m. spalio 27 d., ir vadovaujantis CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka pasiūlė skolininkui per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė (v. b. Nr. 0069/18/00872, 2 t., 76-77 b. l.). Antstolė 2019-05-03 pasiūlymu Nr. S-19-69-9629 pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą per 3 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (v. b. Nr. 0069/18/00872, 3 t., 293-294 b. l.) Pareiškėja, nepraleidusi antstolės nustatyto termino, 2019-05-31 pareiškimu prašo nustatyti, skolininko E. J. dalį turto, priklausančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl siekiant efektyvaus skolos išieškojimo konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir skolininko E. J. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su jo sutuoktine D. J. sudaro ½ dalį. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Pagal CPK 667 str. 1 d. išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu, nustatęs skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. Ši nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi turtu tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą.

Nustatyti, kad skolininkui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis patalpos – stomatologinio kabineto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.