- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- I1-606-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02275-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovės atstovas, ir LAVL), 24600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. buvo laikomas LAVL netinkamomis sąlygomis. Nurodė, jog yra sunkus ligonis, jam yra nustatytas neįgalumas. Pareiškėjo teigimu, LAVL kamerose nebuvo stalų, todėl LAVL neužtikrino jam tinkamų maitinimosi sąlygų. Pareiškėjo teigimu, pateiktą maistą jis turėjo valgyti atšalusį, atsistojęs prie palangės. Nesant kamerose stalų pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, mokytis, žaisti stalo žaidimų. Dėl tokių nepatogumų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 22–24) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos higienos norma HN 47:2011, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47:2011) nenustato reikalavimo palatose įrengti stalą. Higienos normos HN 47:2011, 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktais laikyti bei spinta (ar atskirta spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintos Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės bei vėliau jas pakeitusios Ligoninės direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-27, patvirtintos Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės nurodo, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, atsakovės atstovas pareiškėjo atžvilgiu nepažeidė teisės aktuose nustatyto patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
LAVL atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neaprūpinant kamerų tipo patalpų (palatų) stalais LAVL, atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL jis buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. (b. l. 1). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2019 m. balandžio 10 (b. l. 25, 38). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žiūrėti, pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAVL yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1R-171 redakcija), 1 punkte įtvirtinta, kad LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto, laisvės atėmimo bausmes, teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė.
Taigi, LAVL dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad LAVL turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus. Remiantis LVAT praktika LAVL turi atitikti ne tik nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo, sveikatos saugos reikalavimus, bet ir užtikrinti laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms taikomų reikalavimų vykdymą (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-71-438/2020).
Higienos normos HN 47:2011, 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti.
Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo (b. l. 23) galima spręsti, kad LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Atsakovės atstovo teigimu, Higienos normos HN 47:2011, 21 punktas nenumato palatoje stalo, todėl pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu nėra.
Tačiau teismas pažymi, kad vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Normos), įsigaliojusios 2017 m. birželio 8 d. Normų 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog LAVL gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.
Byloje nėra ginčo, kad LAVL kamerose (palatose), kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo stalų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengta stalų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) 2018 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma) (b. l. 12-15) konstatavo, kad pareiškėjo skundas pateiktas kontrolieriui dėl LAVL kamerų / palatų nepakankamo aprūpinimo baldais (stalu) pripažintas pagrįstu. Kontrolierius pažymoje LAVL direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad kameros / palatos būtų aprūpintos stalais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Teismas pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pavyzdžiui Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
Teismas sprendžia, kad įvertinus nagrinėjamu atveju nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.), pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengta stalų, nors pagal Normas jie turėjo būti įrengti, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas galėjo naudotis prie lovos esančia spintele, byloje nėra duomenų, kad skundžiamų kalinimo sąlygų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. G. (A. G.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.