Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renata Pekštenienė, atsakovui S. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-8690-839/2024 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui S. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. K. jo nepilnamečio sūnaus M. Š. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. birželio 5 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3805-1005/2024 nustatyta, jog atsakovas S. K. yra (duomenys neskelbtini). gimusio sūnaus M. Š. tėvas. Vaiko motina E. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Berniukui 2013 m. rugsėjo 26 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. N2-670-731/2013 nustatyta nuolatinė globa vaiko močiutės I. Š. šeimoje. 2018-04-18 Utenos apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-1711-477/2018, buvo nušalinta vaiko globėja I. Š. ir nuolatine globėja paskirta J. Š. su kuria vaikas gyvena iki dabar.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovę, atsakovą, trečiajį asmenį, įvertinus pateiktą informaciją apie vaiko nuomonę, darytina išvada, kad atsakovas šiuo metu nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nerodo noro ir nededa jokių nuolatinių pastangų, kad pats augintų savo vaiką, jo ryšio su vaiku nėra, jis vaiko nelanko bei nesudaro sąlygų vaikui gyventi kartu ar įmanomai dažniau vaikui lankytis pas jį ir nėra duomenų, jog situacija gali keistis.

2024-07-24 fiksuota vaiko nuomonė apie santykius su tėvu, kurios metu vaikas nurodė „jis su biologiniu tėčiu bendrauti nenori. Jis jį žino tik iš matymo.“

2024-07-30 buvo atlikta vaiko globos (rūpybos) peržiūra (Nr. 8GPA- 186). Globos peržiūros metu dalyvavusių Utenos vaiko teisių specialistų, vaiko globėjos, vaiko tėvo ir kitų specialistų, nuomone tiek vaikas, tiek vaiko tėvas nenori bendrauti ir nemato galimybės, kad tai bus ateityje. Vaiko tėvo teigimu, atkurti ryšį su jau paaugliu jis nemato galimybės. Taip pat užfiksuota, kad atsakovas pateikė paaiškinimą, kuriame jis nurodo, kad jam nėra reikalingas atvejo vadybos proceso pradėjimas. 2024-07-30 Vaiko teisių specialistams teiktame paaiškinime S. K. nurodo, kad jis pats sūnaus auginti negali dėl darbo pobūdžio. Jam su sūnumi labai sunku atkurti ryšį, kadangi pats sūnus nenori.

Atsakovas nenurodė konkrečių planų, veiksmų ar ketinimų keisti esamą situaciją. Taigi galima konstatuoti, kad tėvo pastangų siekiant atkurti tėvo ir sūnaus tarpusavio santykį ir bendravimą iš esmės nebus. Informacijos, jog atsakovas būtų pradėjęs labiau bendrauti su vaiko globėja ar aktyviau domėtis vaiko veikla ugdymo įstaigoje po tėvystės nustatymo nebuvo fiksuota.

Užfiksuoti vaiko nuomonės duomenys, atsakovo paaiškinimai iš esmės patvirtina, jog emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvo nėra atsiradęs, vaiko nuomonė dėl santykių su tėvu iš esmės nesikeičia, atsakovas neketina imtis jokių priemonių ryšiui su vaiku atstatyti. Tokie duomenys neleidžia manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nes atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu išlieka iš esmės nepakitęs, yra nuolatinis, jis vaiko neaugino ir juo nesirūpino nuo pat vaiko gimimo, pats nerodo jokių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, esminių teigiamų pokyčių jo elgesyje nenustatyta, o vaikas, kaip minėta, taip pat nenurodo pokyčių jo santykiuose su tėvu.

Objektyvių priežasčių, kurios neleido atsakovui imtis visų priemonių, kas leistų siekti sustiprinti tarpusavio ryšį, atkurti nuolatinį bendravimą, siekti auginti sūnų pačiam, nėra pateikta, bandymas organizuoti socialinį darbą teigiamų rezultatų nedavė.

Taigi, esant tokiems duomenims, vertintina, kad ieškinys neterminuotai riboti atsakovo tėvystės teises pagrįstas ir įrodytas (LR CK 3.180 str. 1-2 dalys).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 31,72 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 96 str.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,72 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.