Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. Č. (B. Č.) ir L. Č. ieškinį atsakovei V. O. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovų nuomone, atsakovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas pasiūlymas neišsprendžia naudojimosi žemės sklypu tvarkos tokiu būdu, kad abu sklypo bendrasavininkai naudotųsi jiems priklausančiomis sklypo dalimis, nes atsakovės pasiūlyme bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra labai didelė, todėl jos pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali. Ieškovų pateiktas 2018 m. rugsėjo 25 d. patikslintas pasiūlymas maksimaliai tenkina abiejų pusių interesus dėl naudojimosi žemės sklypu, nes yra nustatomos atskiros abiejų bendraturčių žemės sklypo dalys, kuriomis bendraturčiai galės naudotis savarankiškai, o bendram naudojimui yra paliekama tik bendro namo užstatymo žemės sklypo dalies plotas ir patekimas (įėjimas) į patalpas. Ieškovų manymu, jų suformuotas pasiūlymas atitinka abiejų šalių interesus, nes ir šiuo metu yra nusistovėjusi panaši naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka. Ieškovai nurodo, kad atsakovė pati nesinaudoja ginčo žemės sklypu ir negyvena ant šio sklypo esančiame name. Jai priklausantis butas yra nuomojamas. Ieškovams, kurie gyvena šiame name ir kasdien naudojasi ginčo žemės sklypu, yra svarbu, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kad atsakovės patalpų nuomininkams būtų aišku, kokia žemės sklypo dalimi jie gali naudotis. Ieškovai pateikė UAB „Žemės plėtra“ parengtą 2018 m. rugsėjo 10 d. ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame ginčo žemės sklypas yra suskirstytas į tris dalis ir prašo nustatyti, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, naudosis ieškovai, žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, naudosis atsakovė, o žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, ieškovai ir atsakovė naudosis bendrai.

Be to, ieškovų siūlomas naudojimosi žemės sklypu planas nenumato bendro naudojimo teritorijos aplink gyvenamąjį namą, kas eliminuoja galimybę įgyvendinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintus reikalavimus dėl statinio techninės priežiūros. Atsakovė taip pat pažymi, kad žemės sklypo dalyje, ieškovų pateiktame plane pažymėtoje indeksu A/257 m², yra gyvenamojo namo lauko inžinieriniai tinklai ir eksploataciniai šuliniai, toks šios žemės sklypo dalies priskyrimas ieškovų asmeniniam naudojimui pažeistų atsakovės teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu šalys, jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 672 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, e. b. l. 28). Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 302/672 dalys Žemės sklypo 2014 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-14569 pagrindu (e. b. l. 16-17, 22-23), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise – 370/672 dalys Žemės sklypo 2014 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 200 kv. m šio žemės sklypo sudaro žemės ūkio naudmenos, o 472 kv. m užstatyta teritorija. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Žemės sklype stovi 156,71 kv. m ploto gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), kurio 55/100 dalys priklauso atsakovei nuosavybės teise (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu (e. b. l. 29-30, 41-42). 45/100 dalys Gyvenamojo namo yra registruotos atskiru nekilnojamojo turto objektu – 52,53 kv. m bendro ploto butu su rūsiu 6,05 kv. m, plane pažymėtu R-3, ir su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 (333/1000 iš 6,62 kv. m), t. y. 2,20 kv. m, R-5 (50/100 iš 6,92 kv. m), t. y. 3,46 kv. m, (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso ieškovams (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 43-44). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Gyvenamojo namo užstatytas plotas yra 99 kv. m.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymu nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pridedamą UAB „Žemės plėtra“ 2018 m. liepos 9 d. parengtą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą (e. b. l. 9-11). Atsakydama į šį ieškovų pasiūlymą, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimu nurodė nesutinkanti su ieškovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo schema bei pasiūlė kitą Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geoksis“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. parengtą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą (e. b. l. 13-15). Reaguodami į šį atsakovės siūlymą, ieškovai 2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškimu pranešė nesutinkantys su atsakovės siūlymu (e. b. l. 5-6). Šiame pranešime ieškovai nurodė, kad atsakovė siūlo palikti Žemės sklypą iš esmės bendram naudojimui, tuo tarpu ieškovai pageidauja jiems priklausančia Žemės sklypo dalimi naudotis asmeniškai, o ne bendrai su atsakove. Todėl šiuo pranešimu ieškovai pasiūlė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Žemės plėtra“ 2018 m. rugsėjo 10 d. parengtą naudojimosi Žemės sklypu nustatymo schemą (e. b. l. 7). Į šį siūlymą atsakovė nereagavo.

UAB „Žemės plėtra“ 2018 m. rugsėjo 10 d. parengta naudojimosi Žemės sklypu nustatymo schema (e. b. l. 7) yra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes būtent pagal ją ieškovai prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Pagal ją ieškovams ir atsakovei bendram naudojimui yra paliekama 100 kv. m teritorija, apribota taškais 16, 17, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 13, ieškovų naudojimui paliekama 257 kv. m teritorija, apribota taškais 15, 16, 18, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, atsakovės naudojimui 315 kv. m teritorija, apribota taškais 1, 2, 3, 4, 5, 25, 26, 17, 16, 15, 1.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-6011/2015).

Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šiuo metu patekimas į Gyvenamąjį namą faktiškai yra įmanomas tik per vieną įėjimą per patalpą 1-1 (e. b. l. 38). Ieškovai teigia, kad jų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka užtikrina tiek ieškovų, tiek atsakovės patekimą į Gyvenamąjį namą: ieškovai iki įėjimo į Gyvenamąjį namą gali patekti per jiems priskirtą naudoti Žemės sklypo dalį taškuose 14, 15, 19, 20, atsakovė iki įėjimo į Gyvenamąjį namą gali patekti per jai priskirtą naudoti Žemės sklypo dalį taškuose 1, 15 ir bendram naudojimui paliktą naudoti Žemės sklypo dalį taškuose 16, 17. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sutinka, kad naudojimosi Žemės sklypu nustatymo schemoje bendram naudojimui palikta teritorija, apimanti taip pat teritoriją ties taškais 19, 18, 16, 17, užtikrina atsakovės priėjimą prie įėjimo į Gyvenamąjį namą, tačiau jį užtikrina tik formaliai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų – Gyvenamojo namo pirmo aukšto kadastrinių matavimų, atliktų 2013 m. lapkričio 18 d. (e. b. l. 38), nustatyta, kad tam, jog patekti į patalpą Gyvenamajame name, plane pažymėta indeksu 1-1, būtina pakilti laiptais (3 pakopos), kurie yra ties taškais 20, 19, 18. Taigi, galimybė patekti laiptais yra tik iš teritorijos, naudojimosi Žemės sklypu nustatymo schemoje priskirtos ieškovams. Užlipti ant šių laiptų iš paliktos bendro naudojimo teritorijos, lygiagrečiai taškams 16, 17, galimybės nėra, nes šioje dalyje laiptų nėra. Tą teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovai, nurodydami, kad atsakovė galės bendro naudojimo teritorijoje tokius laiptus įsirengti. Teismo vertinimu, tokia ieškovų pozicija nepagrįsta. Ieškovų siūloma nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka ne tik akivaizdžiai riboja atsakovės galimybę naudotis Gyvenamuoju namu šiuo metu, bet ir numato atsakovės pareigą, kuri negali būti pripažįstama lygiaverčia ieškovų pageidavimui tik jiems naudotis esančiais laiptais, pačiai imtis priemonių šiems ribojimams, įtakotiems ieškovų siūlomos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, pašalinti. Šiuo aspektu, teismo manymu, būtina įvertinti ir tai, kad Žemės sklypo dalis, apribota taškais 19, 16, 17, yra paliekama bendram, o ne atsakovės asmeniniam naudojimui, dėl ko bet kokie atsakovės veiksmai, tame tarpe ir naujų laiptų į Gyvenamąjį namą įrengimas turės būti derinamas su ieškovais, o tai gali sukelti tarp šalių naujus konfliktus.

Byloje nustatyta, kad ieškovų siūlomoje naudojimosi Žemės sklypu tvarkoje bendram naudojimui yra paliekama 100 kv. m teritorija, tuo tarpu Gyvenamuoju namu užstatyta teritorija užima 99 kv. m. Įvertinus į bylą pateiktą pirmo aukšto Gyvenamojo namo planą, konstatuotina esant tikėtina, kad papildomą 1 kv. m plotą sudaro teritorija, priskirta bendram naudojimui ties taškais 19, 16, 17. Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su atsakove, kad ieškovų siūlomoje naudojimosi Žemės sklypu tvarkoje nėra numatyta galimybė apeiti aplink Gyvenamąjį namą. To iš esmės bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai neneigė, tačiau nurodė, kad nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką nėra būtinybės palikti tam tikrą teritoriją bendram naudojimui tikslu apeiti Gyvenamąjį namą. Teismas su šia ieškovų pozicija taip pat negali sutikti.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato, kad statinį naudojant ir prižiūrint, be Lietuvos Respublikos statybos įstatymo būtina vadovautis ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, tame tarpe reglamentuojančiais ir statinio priežiūrą. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų techninės priežiūros reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal šį statybos techninį reglamentą dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo, jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami, statinių ar atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos nuolatiniai stebėjimai ir kasmetinės apžiūros neprivalomos (36 punktas). Tai reiškia, kad įgyvendinti Gyvenamojo namo techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinius, įtvirtintus šio statybos techninio reglamento 12, 13, 14 ir kituose punktuose, tarp jų laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas), profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas (12.3 punktas), prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita) (13.1 punktas), būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) (13.2 punktai), nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 punktas), liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas (13.4 punktas), atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita) (13.5 punktai), būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai (14.2 punktas), teks patiems ieškovams ir atsakovei. Nesant galimybės apeiti Gyvenamąjį namą, šių uždavinių įgyvendinimas ne tik pasunkės, bet ir gali sukelti naujus konfliktus tarp ieškovų ir atsakovės.

Teismas nesutinka su ieškovų argumentų, jog teismų praktikoje ši aplinkybė nelaikoma reikšminga sprendžiant naudojimosi daiktu nustatymo tvarką. Priešingai, 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-127-403/2019, Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausia turi nustatyti, kokio po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius kokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis.

Ieškovai bylos nagrinėjimo metu teigė siekiantys nustatyti tokią naudojimosi Žemės sklypo tvarką, pagal kurią jie turėtų konkrečią Žemės sklypo dalį, priskirtą jiems naudoti asmeniškai. Atsakovė gi laikėsi pozicijos, kad tokia tvarka Žemės sklype iš esmės negalima dėl pačio Žemės sklypo reljefo, jame esančių statinių, tarp jų požeminių inžinerinių tinklų, išsidėstymo, įvažiavimo į Žemės sklypą. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų teismo posėdyje, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, mano, kad esminį šių pozicijų skirtumą lemia ne ieškovų noras, o atsakovės nenoras iš esmės nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, bet ieškovų noras, jog jiems asmeniniam naudojimui būtų priskirta naudotis Žemės sklypo dalis, esanti ties įėjimu į Gyvenamąjį namą, bei atsakovės nesutikimas su tuo. Todėl šiame sprendime iš esmės pasisakytina toliau šiuo aspektu.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad Žemės sklypas Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas kaip turintis keletą pobūdžių: 200 kv. m Žemės sklypo yra žemės ūkio naudmenos, o 479 kv. m užstatyta teritorija. Nors byloje nėra pateiktų tikslių duomenų apie šių skirtingų naudmenų vietą Žemės sklype, į bylą pateiktas Žemės sklypo planas prie 2014 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-14569 (e. b. l. 22), kiti byloje surinkti įrodymai (e. b. l. 15), leidžia konstatuoti esant tikėtina, kad 200 kv. m žemės ūkio naudmenos yra Žemės sklypo gale, kur stovi Nekilnojamojo turto registre neregistruotas atsakovei priklausantis garažas (plane teritorija pažymėta – daržas), o likusi 467 kv. m teritorija yra likusioje Žemės sklypo dalyje (plane teritorija pažymėta – kiemas), kurioje stovi Gyvenamasis namas, yra išvedžioti požeminiai inžineriniai tinklai. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovės poziciją, kad Žemės sklypo teritorija nėra lygiavertė pagal savo pobūdį. Tą liudija ir šalių paaiškinimai, kad Gyvenamojo namo kiemu abi šalys vienareikšmiškai pagal nusistovėjusią Žemės sklypo naudojimo tvarką laiko teritoriją, esančią ties įėjimu į Gyvenamąjį namą, kuria daugiausia faktiškai ir naudojasi. Tai, kad pati atsakovė Gyvenamuoju namu tam tikrą laiką faktiškai nesinaudojo, jį nuomojo, šios išvados nepaneigia. Įvertinus tai, konstatuotina, kad siūlant nustatyti tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuria abiem šalims lygiai taip pat reikšmingas Gyvenamojo namo kiemas būtų priskirtas tik vienai iš jų, o ne bendram naudojimui, turi būti pateikti itin svarūs argumentai. Tokių argumentų, teismo vertinimu, ieškovai šioje byloje nepateikė. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad šioje Žemės sklypo dalyje, kurią ieškovai siūlo tam tikromis dalimis priskirti išimtinai ieškovų ar atsakovės naudojimui, yra patiesti požeminiai inžineriniai tinklai, liudija galinčius kilti konfliktus tarp šalių, esant nustatytai ieškovų prašomai naudojimosi Žemės sklypu tvarkai, prireikus jais pasinaudoti. Kita vertus, teismas turi pagrindą sutikti su atsakove ir tuo aspektu, kad siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka toje dalyje, kurioje ir pats įvažiavimas į Žemės sklypą yra padalinamas į dvi dalis, stokoja racionalumo. Nors byloje nėra paneigta aplinkybė, kad Žemės sklypo teritoriją ties įvažiavimu į ją padalinus į dvi dalis nebus užkirsta galimybė lengvuoju automobiliu patekti tiek į ieškovams, tiek į atsakovei priskirtas asmeniniam naudojimui skirtas Žemės sklypo dalis, nei iš ieškinio, nei iš pateiktų rašytinių įrodymų neįmanoma nustatyti kokiu būdu ieškovai ketina užtikrinti galimybę tik kiekvienai iš šalių asmeniškai naudoti asmeniniam naudojimui priskirto Žemės sklypo teritorijos ties įvažiavimu į jį dalį (statyti tvorą, kitus laikinus statinius ar kita). Jeigu tam ieškovai jokių priemonių imtis neketina, įvažiavimo į Žemės sklypą padalinimas į dvi dalis ir priskyrimas asmeniniam naudojimui, teismo vertinimu, pripažintinas beprasmiu ir kartu neracionaliu.

Nurodytų nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, sudaro pagrindą atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą, nes jų prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal UAB „Žemės plėtra“ 2018 m. rugsėjo 10 d. parengtą naudojimosi Žemės sklypu planą pripažintina pažeidžianti atsakovės teises ir įstatymų saugomus interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovų B. Č. ir L. Č. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.