Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Boženai Vošvilienei, Aistei Bareikei, Gražinai Osinskajai, Ramintai Braškienei, Vaidai Jankūnienei,

civilinio ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms Vaivai Markauskaitei, Viktorijai Montvidienei, Justinai Katelovič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - lietuvis, išsilavinimas - aukštasis, šeiminė padėtis - vedęs, (duomenys neskelbtini) prezidentas, faktinė gyv. vieta ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuo 2009-03-05 iki 2014-09-01 dirbdamas biudžetinėje Vilniaus miesto savivaldybės įstaigoje – Vilniaus olimpinio sporto centre (įmonės kodas 124191351), registruotame Vilniuje, Pamėnkalnio g. 17 (toliau - Centras); nuo 2006-01-10 iki 2013-08-30 eidamas Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (toliau – Asociacija) (įmonės kodas 191946196) atsakingo sekretoriaus pareigas; nuo 2013-08-31 iki šiol eidamas Asociacijos prezidento pareigas, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas iš Vilniaus m. savivaldybės biudžeto, suklastodamas tikrus dokumentus bei juos panaudodamas, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, Centre neteisėtai įformino greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupę, ir tokiu būdu apgaule, suklastotų dokumentų pagrindu atitinkamiems įgaliotiems asmenims priėmus sprendimus, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – Vilniaus miesto savivaldybės turtą – pinigines lėšas, jam kas mėnesį kaip šio Centro trenerio – sporto mokytojo atlyginimą mokamas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, o būtent:

jis nuo 2012-03-28 iki 2012-05-08, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad 2012-03-28 joks Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionatas (toliau - čempionatas) nevyko, kompiuterio pagalba atspausdino 2012-03-28 čempionato vyrų ir moterų protokolus (toliau – 2012-03-28 protokolai), kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2012-03-28 Vilniuje, „Akropolio“ ledo arenoje, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, įvyko Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku vyrų ir moterų čempionatas, kuriame neva dalyvavo minėtuose protokoluose nurodyti asmenys, vyrų protokole pirmu numeriu nurodant P. G., o moterų protokole pirmuoju numeriu nurodant A. S., antruoju – L. K.. Nurodė šiuos protokolus pasirašyti M. V. kaip vyr. sekretorei ir A. O. kaip vyr. teisėjui, o pastariesiems pasirašius, jis (A. V.) 2012 m. gegužės mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, padarė šių protokolų kopijas, kurias savo parašu patvirtino kaip tikras, ir jas pateikė Vilniaus olimpinio sporto centro atsakingam darbuotojui.

Po ko, remiantis 2012-03-28 protokolais, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y.: paruošė 2012-05-08 Kvalifikacinės kategorijos suteikimo sportininkams P. G. ir L. K. anketas ir tarpininkavimus (toliau – Tarpininkavimai), kuriuos 2012-05-09 pasirašė kaip Vilniaus olimpinio sporto centro treneris – sporto mokytojas ir kaip Asociacijos atstovas, savo parašais patvirtino šiuose Tarpininkavimuose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva 2012-03-28 čempionate P. G. užėmė pirmąją vietą, o L. K. užėmė antrąją vietą, po ko šie suklastoti dokumentai – Tarpininkavimai Centro darbuotojų buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriui (toliau – Skyrius) su prašymu tarpininkauti dėl nacionalinių kategorijų suteikimo P. G. ir L. K.. Skyriaus atsakingam darbuotojui 2012-05-15 tarpininkavus dėl nacionalinių kvalifikacinių kategorijų suteikimo P. G. ir L. K., Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – Departamentas) 2012-09-17 generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo sportininkams“ Nr. V-428, remiantis nurodytais Tarpininkavimais, suteikė minėtiems sportininkams nacionalines kvalifikacines kategorijas, būtinas Vilniaus olimpinio sporto centre suformuoti greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupę.

- Vilniaus olimpinio sporto centro „Sportininkų, iškovojusių šalies čempionatuose, pirmenybėse, žaidynėse pirmas – trečias vietas 2012 metais“ sąrašą, į kurį įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2012-03-28 neva įvykusiame Lietuvos čempionate A. S. užėmė 1-ąją vietą, L. K. – 2-ąją vietą, P. G. - 1-ąją vietą, įrašydamas, kad jis yra šių sportininkų treneris – sporto mokytojas;

- Vilniaus olimpinio sporto centro „Sportininkų, iškovojusių olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose, pirmenybėse, taurių varžybose, Europos jaunimo vasaros ir žiemos olimpinio sporto festivaliuose, tarptautinėse sporto šakos federacijos kalendorinėse varžybose 1-16 vietas 2012 metais, šalies čempionatuose, pirmenybėse, žaidynėse pirmas - trečias vietas 2012 metais“, sąrašą, įrašydamas į šį dokumentą žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis yra sportininkės A. S. treneris – sporto mokytojas;

- Vilniaus olimpinio sporto centro 2012-2013 „Metinį treniruočių planą“ ir „Metinio treniruočių plano vykdymą“, įrašydamas į šį dokumentą žinomai melagingus duomenis apie 2012 m. lapkričio - 2013 metų spalio mėnesiais neva numatomas sportininkų A. S., L. K. ir P. G. sporto treniruotes bei apie šio metinio treniruočių plano įvykdymą;

- Vilniaus olimpinio sporto centro 2012-2013 metų „Darbo tvarkaraštį“, įrašydamas į šį dokumentą žinomai melagingus duomenis apie neva 2012 m. rugsėjo – 2013 metų kovo mėnesiais numatomas greitojo čiuožimo sportininkų grupės treniruotes, pasirašė aukščiau nurodytus, žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, perdavęs Centro atsakingam darbuotojui, kaip tikrus.

Vilniaus olimpinio sporto centro atsakingiems darbuotojams priėmus aukščiau nurodytus pagamintus netikrus dokumentus kaip tikrus, ir remiantis jais parengus Centro 2012/2013 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą, kuriame buvo nurodyta, kad jis (A. V.) 2012-2013 mokslo metais treniruos greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupę, kurios sudėtyje neva yra sportininkai A. S., L. K. ir P. G., projektą, A. V. pasirašė minėtą projektą kaip Nacionalinės sporto šakos federacijos atstovas ir kaip neva šių sportininkų treneris-sporto mokytojas, t. y. savo parašais patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis, tokių būdu suklastojo tikrą dokumentą - Vilniaus olimpinio sporto centro „2012/2013 m. m. mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą“.

Šių A. V. pagamintų ir Centro atsakingiems darbuotojams pateiktų netikrų dokumentų pagrindu, buvo patvirtinti bei pasirašyti dokumentai:

- Centro „2012-2013 metų sporto mokymo grupių ir moksleivių skaičiaus struktūra“, kurioje nurodyta, kad Centre suformuota viena „Čiuožimo trumpuoju taku“ 3-ių sportininkų grupė;

- priedas prie Centro direktoriaus 2012-09-25 įsakymo Nr. V-14 „Trenerių - sporto mokytojų tarifikacinis lapas - protokolas 2012-2013 metams“, kuriame nurodyta, kad treneriui A. V. leidžiama dirbti 25 val. per savaitę treniruojant greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo 3-ių sportininkų grupę;

- Centro 2012/2013 mokslo metu mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašas, kuriame nurodyta, kad trenerio – sporto mokytojo A. V. greitojo čiuožimo trumpuoju taku grupėje yra trys sportininkai – A. S., L. K. ir P. G.,

- Centro 2012-10-01 „Trenerių - dėstytojų tarifikacija 2012 m.“

- Centro 2012 metų etatų sąrašas, kuriame nurodyta, kad A. V. nustatytas 25 valandų per savaitę darbo krūvis, skirtas 12,94 koeficientas, 5,15 priedas už kvalifikacinę kategoriją, 3,97 priedo už meistriškumą koeficientas, viso 22,06 koeficientą,

- Centro direktoriaus 2012 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. P-43 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. nuo 2012-10-01 iki 2013-09-30 paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis ir nustatyti 12,94 BMAD tarifinio atlygio koeficientas ir priedų koeficientai -5,15 už Nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją ir 3,97 už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, viso 22,06 tarifinis koeficientas,

- Centro direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. P-29 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis ir nustatyti 12,94 BMAD tarifinio atlygio koeficientas ir priedų koeficientai -5,15 už Nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją ir 3,22 už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, viso 21,31 tarifinis koeficientas.

Šių dokumentų, sudarytų remiantis apgaulingais, A. V. tyčia pateiktais duomenimis, pagrindu, biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ A. V. kaip Centro sporto treneriui- dėstytojui apskaičiavo ir nuo 2012-11-14 iki 2013-10-03 nepagrįstai pervedė į jo asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, viso 30 922,30 Lt ( 8 955,72 Eur) darbo užmokesčio, o būtent: 2012-11-14 – 2840,83 Lt (822,76 Eur), 2012-12-05 - 2840,83 Lt (822,76 Eur), 2012-12-21 – 2840,83 Lt (822,76 Eur), 2013-02-04 - 2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013-03-04 - 2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013-04-03- 2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013-05-03- 2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013-06-04 -2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013-07-03 - 2401,10 Lt (695,41 Eur), 2013-08-02- 6016,11 Lt (1742,39 Eur), 2013-10-03 -261,35 Lt (75,69 Eur).

Be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad realiai greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų - A. S., L. K., P. G. grupės netreniruoja, siekdamas 2013-2014 mokslo metais Centre neteisėtai įforminti greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupę bei kas mėnesį gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto atlyginimą neva už šios didelio meistriškumo sportininkų grupės treniravimą, tokiu būdu apgaule užvaldyti svetimą- Vilniaus miesto savivaldybės turtą – pinigines lėšas, rengiant Centro 2013/2014 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą, pateikė melagingus duomenis, kad jis (A. V.) 2013-2014 mokslo metais treniruos greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupę, kurios sudėtyje yra A. S., L. K., P. G. ir D. Č. (D. C.), ir savo parašais kaip Nacionalinės sporto šakos federacijos atstovas ir kaip neva šių sportininkų treneris, patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą - Centro 2013/2014 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą.

Centro direktorius M. Č. remiantis aukščiau nurodytais suklastotais dokumentais 2013-09-09 įsakymu Nr. 18, patvirtino:

-Centro „Trenerių – sporto mokytojų tarifikacinį lapą-protokolą“, kuriame nurodyta, kad treneriui A. V. leidžiama dirbti 25 valandų per savaitę treniruojant greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo 4-ių sportininkų grupę;

- Centro 2013/2014 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą, kuriame nurodyta, kad trenerio - sporto mokytojo A. V. greitojo čiuožimo trumpuoju taku grupėje yra keturi sportininkai – A. S., L. K., P. G. ir D. Č. (D. C.);

-Centro 2013-10-01 „Trenerių – sporto mokytojų darbo krūvio apmokėjimą“, kuriuo A. V. nustatyti: 25 savaitinis pedagoginis darbo krūvis, 21,31 tarnybinio atlyginimo koeficientas, 12,94 darbo užmokesčio koeficientas, 3,22 priemoka už sportininko meistriškumą, 5,15 priedas už kvalifikacinę kategoriją, viso 29,59 darbo užmokesčio koeficientas ir 3609,88 Lt (1045,49 Eur) mėnesio darbo užmokestis;

- Centro 2014 m. sausio 2 d. „Trenerių- dėstytojų tarifikaciją 2013-2014 m“, kuriais A. V. nustatyti: 25 savaitinis pedagoginis darbo krūvis, 21,71 tarnybinio atlyginimo koeficientas, 12,94 darbo užmokesčio koeficientas, 3,62 priemoka už sportininko meistriškumą, 5,15 priedas už kvalifikacinę kategoriją ir 3678,30 Lt (1065,31 Eu) mėnesio darbo užmokestis, bei pasirašė:

- Centro direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. P-70 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. nuo 2013-10-01 iki 2013-12-31 paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis, nustatyti 12,94 BMAD tarifinis atlygio koeficientas ir priedų koeficientai - 5,15 už Nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją, 3,22 už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, viso 21,31 tarifinis koeficientas;

- 2014 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. P-27 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. nuo 2014-01-02 iki 2014-08-31 paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis, nustatyti 12,94 BMAD tarifinis atlygio koeficientas ir priedų koeficientai - 5,15 už Nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją, 3,62 už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, viso 21,71 tarifinis koeficientas;

- 2014 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. P-41 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. nuo 2014-06-02 iki 2014-08-31 paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis, nustatyti 12,94 BMAD tarifinis atlygio koeficientas ir priedų koeficientai - 5,15 už Nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją, 3,42 už sportininkų kiekį olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, viso 21,51 tarifinis koeficientas.

Šių dokumentų, sudarytų remiantis apgaulingais, A. V. tyčia pateiktais duomenimis, pagrindu, biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ A. V. kaip Centro sporto treneriui - dėstytojui apskaičiavo ir nuo 2013-10-04 iki 2014-10-03 nepagrįstai pervedė į jo asmeninę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, viso 32 032,49 Lt (9 277,25 Eur) darbo užmokesčio, o būtent: 2013-11-07 – 2743,58 Lt (794,60 Eur), 2013-12-04 - 2410,22 Lt (698,05 Eur), 2013-12-19 - 2743,58 Lt (794,60 Eur), 2014-02-05 – 2795,50 Lt (809,63 Eur), 2014-03-05 - 2795,50 Lt (809,63 Eu), 2014-04-03 - 2795,50 Lt (809,63 Eur), 2014-05-06 - 2795,50 Lt (809,63 Eur), 2014-06-04 - 2795,50 Lt (809,63 Eur), 2014-06-17 - 8298,28 Lt (2 403,35 Eur), 2014-09-05 - 276,95 Lt (80,21 Eur) ir 2014-10-03 -1582,38 Lt (458,29 Eur).

Tokiu būdu A. V. nuo 2012-11-14 iki 2014-10-03 apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – Vilniaus miesto savivaldybės turtą - 62 954,79 Lt (18 232,97 Eu) piniginių lėšų. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. V. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies (parodymus pateikė raštu, teismo posėdyje pagarsinti jo gynėjos).

Parodė, kad prisipažįsta, jog suklastojo ir panaudojo: 2012-03-28 Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionato (toliau – Čempionato) vyrų ir moterų registracijos sąrašą (toliau – Sąrašas); 2012-05-08 kvalifikacinės kategorijos suteikimo sportininkams P. G. ir L. K. anketas ir tarpininkavimus (toliau – Tarpininkavimai); Vilniaus olimpinio sporto centro (toliau – VOSC) „Sportininkų, iškovojusių šalies čempionatuose, pirmenybėse, žaidynėse pirmas – trečias 2012 metais“ sąrašą, nurodydamas jame neva 2012-03-28 Čempionate P. G. užėmė 1-ąją vietą, A. S. – 1-ąją vietą, o L. K. – 2-ąją; VOSC „2012/2013 m. m. mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą“; VOSC „2013/2014 m. m. mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą“.

Likusioje dalyje savo kaltės nepripažino. D. P., Tarpininkavimų ir Sąrašo suklastojimo gali paaiškinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėn. buvo priimtas į VOSC kaip treneris - sporto mokytojas, todėl, kad tuo metu jo treniruojami sportininkai A. S., L. K. ir P. G. buvo pasiekę aukštų rezultatų įvairiuose čempionatuose ir varžybose. Šie sportininkai su VOSC sudarė ugdymo sutartis. Iki 2009 metų rugsėjo mėn. jis šiuos sportininkus treniravo Vilniaus sporto klube „Edelveisas“. Tačiau nuo 2002 m. jis ir jo žmona M. V. bei dukra V. V. – Ogulevičienė surinko sportininkų grupę ir sportinę veiklą vykdė neatlygintinai. 2010 m. buvo tvirtinama rinktinė ruoštis Sočio olimpinėms žaidynėms. 2010-05-11 Lietuvos olimpiniame komitete (toliau – LTOK) įvyko posėdis, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos olimpinės rinktinės komplektavimo. Nors tuo metu jis treniravo tris pajėgiausius žiemos sporto šakų čiuožėjus, Lietuvą tinkamai galėjusius reprezentuoti sportininkus - A. S., L. K. ir P. G., į tą posėdį pakviestas nebuvo. Tik 2010-05-19 gavęs iš LTOK Programos „Sočis 2014“ 2010-2011 Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės sportininkų sąrašo projektą sužinojo, kad jo treniruojami sportininkai L. K. ir P. G. į sąrašą įtraukti nebuvo. Vėliau taip pat sužinojo, kad šie sportininkai išbraukti iš Lietuvos olimpinio sporto centro (toliau –LOSC) sportininkų sąrašų. 2012 m. pradžioje jis susitiko su sportininkais L. K. ir P. G., abu jie nurodė, kad nori aktyviai sportuoti, ruoštis Sočio olimpinėms žaidynėms ir jose startuoti. Abu jie siejo savo ateitį su sportu – ketino stoti į Lietuvos edukologijos universitetą. Aptariant L. K. ateities planus dalyvavo ir jos motina.

Kadangi jis žinojo, kad sportininkai yra labai pajėgūs, gali puikiai pasirodyti olimpiadoje, užimti aukštas vietas, nutarė pabandyti atkurti jų narystę VOSC bei inicijuoti jų grąžinimą į Lietuvos olimpinę sportininkų rinktinę. Tą norėjo padaryti vieninteliu tikslu – tam, kad sportininkai gautų finansavimą savo pasiruošimui. Daug kartų buvo kreiptasi į visas sporto organizacijas su klausimu, dėl kokių priežasčių L. K. ir P. G. buvo išbraukti iš sąrašų ir prašymu juos grąžinti, tačiau teigiamo atsakymo nebuvo sulaukta. Kadangi nežinojo kaip galėtų tą padaryti, kreipėsi pagalbos į tuometinį greitojo čiuožimo trumpuoju taku sporto šakos kuratorių V. R., dirbantį Lietuvos olimpinio sporto centre. V. R. pasakė, kad tam, kad įtraukti L. K. ir P. G. į Lietuvos olimpinę sportininkų rinktinę, reikia surengti Lietuvos čempionatą, kuriame dalyvautų šie sportininkai, o šiems laimėjus čempionatą (tas buvo labai tikėtina, nes pajėgesnių sportininkų už juos nebuvo), atsirastų galimybė juos įtraukti į LOSC sportininkų sąrašus. Todėl nusprendė pasinaudoti V. R. patarimu. Kadangi 2012-03-28 turėjo vykti „Žalgirio taurės“ varžybos, nusprendė, kad tai būtų labai gera galimybė taupant lėšas, laiką ir kitus resursus, tuo pat metu, toje pačioje vietoje surengti ir Čempionatą. Prieš 2012-03-28 varžybas Akropolio ledo arenoje, jis buvo susitikęs su P. G. ir L. K., pakvietė juos dalyvauti organizuojamame Čempionate. Jie žadėjo atvykti ir dalyvauti Čempionate. Prieš Čempionatą paprašė savo žmonos M. V. paruošti Čempionato dalyvių registracijos lapus. Ji juos parengė ir padėjo persirengimo kambaryje tam, kad dalyvaujantys sportininkai galėtų juose įrašyti savo duomenis. Deja, nei L. K., nei P. G. į Čempionatą neatvyko, todėl jis neįvyko. Tą dieną įvyko parodomosios varžybos, kuriose dalyvavo į čempionatą atvykę įvairaus amžiaus sportininkai. Norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tą dieną renginyje dalyvavo A. S., kuri buvo iškilmingai apdovanota už Pasaulio jaunimo čempionate iškovotą sidabro medalį. Sportininkę apdovanojo buvęs LGČA prezidentas Č. S.. Nepaisant to, kad Čempionatas neįvyko, jis paprašė M. V. kompiuteriu atspausdinti sportininkų, registravusių į Čempionatą sąrašus. Ji tą padarė pagal duomenis, įrašytus į planuoto Čempionato dalyvių registracijos sąrašus, į duomenų turinį ji nesigilino. P. S. jis paprašė jos pasirašyti, taip pat pasirašė ir jo žentas A. O.. Nei žmona, nei žentas nežino, kad pasirašo dokumentus, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija. Vėliau, šių Sąrašų pagrindu jis parengė Tarpininkavimus ir VOSC „2012/2013 bei 2013/2014 m. m. mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašus. Pabrėžia, jog šiuos veiksmus atliko ne siekdamas kažkokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau, bet išimtinai dėl to, kad L. K. ir P. G. būtų suteiktos nacionalinės kategorijos ir jie būtų Vilniaus olimpinio sporto centre bei būtų įtraukti į Lietuvos nacionalinę olimpinę rinktinę ir galėtų ruoštis olimpinėms žaidynėms Sočyje.

Dėl kitų jam pareikštų kaltinimų paaiškino, kad, visų pirma, jis neprisipažįsta, kad suklastojo VOSC „Sportininkų, iškovojusių olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose, pirmenybėse, taurių varžybose, Europos jaunimo vasaros ir žiemos olimpinio sporto festivaliuose, ISU federacijos kalendorinėse varžybose 1-16 vietas 2012 metais“ sąrašo, įrašydamas duomenis apie tai, kad jis yra A. S. treneris, t. y. šio dokumento jis nesuklastojo, kadangi nurodytu laikotarpiu iš tiesų buvo jos treneris. Maža to, 2010 m. LGČA Vykdomojo Komiteto posėdyje buvo patvirtinta, kad jis yra Lietuvos rinktinės treneris. Visų antra, jis neprisipažįsta, kad suklastojo metinių treniruočių planus (toliau – Planai) ir jų įvykdymus. Plano apskritai neįmanoma suklastoti, nes jį rengdamas tu negali žinoti ar įrašomi duomenys pasitvirtins ar ne, ar planas bus įgyvendintas visa apimtimi ar dalinai. Šiuo konkrečiu atveju Planuose jis nurodė kada ir kaip planuoja treniruoti sportininkus konkrečiu laikotarpiu, kur planuoja treniruoti ir pan. Akivaizdu, juk numatyti 100 % tikslumu metams į priekį yra neįmanoma, nes gali pasikeisti daugybę aplinkybių – varžybos, stovyklos, išvykos, ligos. Būtent dėl šios priežasties Planuose buvo aiškiai nurodyta „Treniruočių data ir laikas gali keistis dėl nenumatytų aplinkybių.“ arba „Treniruočių vieta ir laikas gali keistis dėl treniruočių bazės užimtumo pakeitimų ar sportininkų išvykų, varžybų bei kt. priežasčių.“ ir pan. Pabrėžia, jog kiekviename Plane buvo aiškiai nurodoma, jog tvarkaraštis ir vieta gali keistis.

Planų vykdymo jis neklastojo, nes 2012 m. Plano įvykdyme surašė A. S. pasiekimus. 2013 m. Plano įvykdyme buvo padaryti pataisymai, nes šio laikotarpio eigoje jis nustojo treniruoti L. K. ir P. G. bei pradėjo dirbti su S. R., D. C. ir D. Č..

Kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu (nuo 2009-03-05 iki 2014-09-01) jis dirbo VOSC čiuožimo trumpuoju taku treneriu - dėstytoju. Pažymėtina, kad VOSC jam buvo mokamas tik atlyginimas už sportininkų parengimą varžyboms, tačiau visas išlaidas, susijusias su ledo arenos nuoma, inventoriaus, aprangos įsigijimu, išvykomis į tarptautines varžybas ir mokomąsias - treniruočių stovyklas, padengė Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija (toliau – Asociacija). VOSC nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-06-22 sprendimu Nr. 1-848, 10.1. punkte yra nustatyta, kad VOSC vienas iš pagrindinių uždavinių yra rengti didelio meistriškumo sportininkus Vilniaus miesto sporto mokymo įstaigose, sporto klubuose. Atkreipia dėmesį, kad dar iki jam tampant VOSC nariu, t. y. 2008 m. buvo įsteigtas Vilniaus sporto klubas „Edelveisas“, kuriame taip pat buvo rengiami sportininkai varžyboms, o šio sporto klubo čiuožėjai pasiekė aukščiausius pasiekimus šalyje per visą žiemos sporto šakų istoriją. Klubo čiuožėja A. S. 5 metus paeiliui Europos jaunimo čempionate iškovojo absoliučios nugalėtojos titulą, 2012 m. Melburne (Australija) vykusiame pasaulio jaunimo čempionate 500 metrų nuotolyje iškovojo sidabro medalį, 2013 ir 2014 metais žiemos universiadose iškovojo bronzos medalius, 2014 metais Pasaulio taurės etape ir Europos čempionate iškovojo bronzos medalius. Be to, A. S., kaip greitojo čiuožimo trumpame take čiuožėja, pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo kelialapį dalyvauti 2014 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje ir pasirodė geriausiai iš visų mūsų šalį atstovavusių sportininkų (16 vieta). Čiuožėjas S. R. 2014 metais Europos jaunimo čempionate iškovojo sidabro ir bronzos medalius. L. K. ir P. G. E. taurės finalinėse varžybose iškovojo prizines vietas.

Tokiu būdu, jo, kaip VOSC dirbančio čiuožimo trumpuoju taku trenerio - dėstytojo tiesioginis darbas neapsiribojo treniruojamų sportininkų fizinėmis treniruotėmis VOSC, kur iš esmės tinkamos sąlygos tokioms treniruotėms vykdyti nebuvo sudarytos, tačiau apėmė visapusišką treniruojamų sportininkų parengimą, vykdant treniruotes ir sporto klube „Edelveisas“, bendradarbiavimo su užsienio greitojo čiuožimo federacijomis sutarčių pagrindu sudarant sąlygas sportininkams tinkamai pasirengti varžyboms treniruojantis kartu su užsienio greitojo čiuožimo rinktinėmis, tačiau nepertraukiamai ir nuolat vykdant šių sportininkų rezultatų planavimą ir pasiruošimo kontrolę nurodytu laikotarpiu. Be to, treniruojamiems sportininkams esant Lietuvoje, jų treniruotes vykdydavo jis kartu su V. O.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad treniruojamiems sportininkams atstovaujant mūsų šalį tarptautinėse varžybose, į šias varžybas vykdavo ir jis kaip šių sportininkų treneris. Jis yra sporto žmogus – treneris, jo darbas – ruošti sportininkus. Šį savo darbą jis dirbo labai gerai, jo ruošiami sportininkai rodė nuostabius rezultatus, už ką ne kartą buvo apdovanotas Prezidentės, LTOK, Departamento, Ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir kt. Jis būdamas VOSC nariu, nelabai domėjosi ir gaudėsi visoje toje dokumentacijoje. Žinojo tik tiek, jog jo darbas yra ruošti sportininkus tiek VOSC, tiek Vilniaus miesto sporto mokymo įstaigose, sporto klubuose (kaip tą numatė VOSC nuostatai). Už tai jam mokamas atlyginimas, kurio dydžiui įtakos turi jo sportininkų pasiekimai ir jo, kaip trenerio, kvalifikacija, kuri, vėlgi, priklauso nuo jo sportininkų pasiekimų. Todėl, norėdamas ,kad viskas būtų teisingai padaryta, jis visą laiką bendradarbiavo su atsakingais VOSC darbuotojais, kurie pasakydavo jam kokius duomenis reikia pateikti ir jų pagrindu paruošdavo dokumentus. Jis pats jokių dokumentų neruošė, nes apie tai nenusimanė, be to, dėl savo amžiaus nelabai mokėjo dirbti kompiuteriu. Jo užduotis buvo teikti VOSC duomenis. Tą jis ir darė. VOSC darbuotojai visada puikiai žinojo apie tai, kokius sportininkus jis treniruoja, kur tą daro ir kaip, taip pat žinojo apie sportininkų rezultatus. Visą informaciją jie iš jos gaudavo, todėl jokios apgaulės iš jo pusės tikrai nebuvo. Kaip buvo panaudota informacija jis komentuoti negali, nes apie tai nenusimano. Jei iš jo gauta informacija buvo panaudota neteisingai arba apskritai nepanaudota, tai jau ne jo, o VOSC darbuotojų kaltė. 2013 m., kai treniruotes nustojo lankyti L. K. ir P. G., jis informavo apie tai VOSC darbuotojus, nurodė, kad dabar treniruoja kitus sportininkus, kurie jau paaugo ir rodo gerus rezultatus. VOSC darbuotojams tikrai buvo žinomos šios aplinkybės, ką patvirtina ir VOSC 2013/2014 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąraše padarytas pataisymas – išbraukti L. K. ir P. G., įrašyti S. R. ir D. Č.. Tuos pataisymus tikrai padarė ne jis, reiškia tą padarė kažkas iš VOSC darbuotojų, o tai tik įrodo, kad VOSC buvo informuotas apie pasikeitimus jo treniruojamoje grupėje. 2013-10-04 raštu Nr. 16 LGČA kreipėsi į VOSC direktorių su prašymu įtraukti S. R. į VOSC sportininkų sąrašus. Taip pat VOSC buvo pateiktas 2013-10-04 LGČA raštas Nr. 17, kuriame buvo nurodyta, kad jis, kaip treneris, treniruoja rašte nurodytą rezervinę čiuožėjų grupę, kurį jis pageidauja pateikti. Taip pat VOSC 2014 mokslo metų mokymo grupės mokinių sporto kvalifikacijos sąrašo projekte (jį atspausdino VOSC darbuotojas, ant jo yra V. J. pastabos, surašytos ranka) matyti, kad pageidauja įtraukti naujus sportininkus. Kodėl tie pakeitimai nebuvo tinkamai ir laiku suforminti jis nežino. Iš savo pusės viską padarė laiku ir tinkamai, todėl negali būti atsakingas už tai, kad kažkas VOSC neatliko savo darbo.

Detaliau paaiškino, ką ir kaip tuo laikotarpiu treniravo. Pagrindinė jo treniruojama sportininkė buvo A. S.. Nors dabar mato, kad ji ne visada buvo patenkinta jo treniravimu, vis dėlto, tai nepaneigia fakto, kad jis visą tą laiką buvo jos treneriu, kurį paskyrė Asociacija (trenerius pagal oficialius nutarimus rinktinių trenerius skiria tik federacija/asociacija). Pagrindinė trenerio funkcija – paruošti sportininką. Sportininko rengimas - integralus procesas, sujungiantis visas sportininko rengimo dalis į vieną visumą. Sporto treniruotė - valdomas pedagoginis vyksmas, t. y. ilgalaikis ir sistemingas, specializuotas ir kryptingas sportininko asmenybės bei jo fizinių, techninių, taktinių, intelektinių savybių, gebėjimų tobulinimas atliekant pirmiausia fizinius pratimus. Šį ilgalaikį procesą sudaro metiniai (pusmetiniai) treniruočių ciklai. Metinį treniruočių ciklą sudaro trys periodai: parengiamasis, varžybų ir pereinamasis. Sporto treniruotės turinys - įvairiapusio sportininko rengimo komponentai: fizinis, techninis, taktinis, psichinis, teorinis, integralusis sportininko rengimas. Kokias priemones pasitelkti sportininko rengimui nustato treneris. A. S. atveju, jau 2010 m. tapo aišku, kad ji yra labai aukšto lygio sportininkė ir Lietuvoje jai nėra su kuo treniruotis, todėl, jei ji būtų likusi, ji būtų regresavusi. Jis, kaip jos treneris, tą matė ir suprato, todėl buvo priimtas sprendimas ieškoti jai trenerio ir treniruočių partnerių užsienyje. Visomis paieškomis visuomet užsiėmė jis. Ji buvo siunčiama treniruotis į Kanadą, Vokietiją, Čekiją ir t.t. Pabrėžia, jog visus tuos A. S. treniravimosi laikotarpius užsienio šalyse organizuodavo ir suderindavo jis. Kaltinime nurodytu laikotarpiu A. S. treniravosi Čekijoje. Jos treniravimąsi Čekijoje suorganizavo jis, LGČA pasirašė sutartį su Čekijos nacionalinės rinktinės treneriu J. P.. Jis pats asmeniškai ne kartą vyko į Čekiją, kad patikrintų ne tik treniravimosi sąlygas, bet ir maitinimo, apgyvendinimo, kadangi visas A. S. išlaidas (treniruotės, maitinimo, apgyvendinimas, inventorius, kelionės) padengdavo LGČA iš pinigų, gautų iš Lietuvos olimpinio sporto centro ir iš O. J. taip pat aktyviai dalyvavo jos treniravimosi procese. Kartu su J. P. sudarė bendrus A. S. treniruočių planus. Treniruotes Čekijoje vesdavo J. P., jis jam atsiųsdavo ataskaitas apie A. S. treniruočių rezultatus. Jis, kaip treneris, visada lydėdavo ją į visas varžybas, čempionatus. Kadangi jos kontraktai galiodavo iki kovo 31 d., po ko ji grįždavo į Lietuvą, kur treniruotes jai vesdavo jis. Treniruotės vykdavo Vingio parke, Valakampiuose, Lietuvos olimpinio sporto centro sporto salėje, esančioje Ozo g. 39, Vilniuje. Jis ją atveždavo, ji treniravosi – jis stebėjo ją, filmavo, skaičiuodavo laiką ir pan., aptardavo šiuos jo užfiksuotus rezultatus, darydavo išvadas. Po treniruočių parveždavo ją namo. Jis kaip A. S. treneris privalėjo pateikti ataskaitas apie jos pasirengimą 2014 Sočio OŽ eigą Departamentui ir S. N. atkreipti dėmesį į tai, jog nors A. S. ir buvo įrašyta į VOSC kaip tarptautinę kvalifikaciją turinti sportininkė, VOSC niekada jokiais būdais (išskyrus algos jam, kaip jos treneriui, mokėjimą) neprisidėjo prie šios sportininkės parengimo išlaidų padengimo. Antruoju sportininku, kurį treniravo tuo laikotarpiu, buvo P. G.. Jis buvo sugrįžęs po pertraukos ir labai norėjo treniruotis bei ruoštis olimpiadai. Jam buvo suteiktas visas inventorius, mokama stipendija. Jis treniruodavosi Vingio parke, Ledo arenoje. 2013 m. jis vyko į tarptautinę ISU stovyklą Latvijoje, kur vykusiose varžybose iškovojo 3-ią vietą. Vėlgi pabrėžia, kad ir šio sportininko rengimasis buvo finansuojamas išimtinai LGČTT Asociacijos lėšomis, ir nors jis buvo įrašytas į VOSC kaip nacionalinę kvalifikaciją turintis sportininkas, VOSC niekada jokiais būdais (išskyrus algos jam, kaip jos treneriui, mokėjimą) neprisidėjo prie šio sportininko parengimo išlaidų padengimo. Trečiuoju sportininku buvo L. K.. Nors ji, dalyvaujant jos motinai, žadėjo rimtai sportuoti ir rengtis olimpiadai, ji treniruotes lankė trumpiausiai. Vėliau, 2013-2014 m. sezone, kuomet P. G. ir L. K. jau nustojo treniruotis, jis aktyviai dirbo su kitais sportininkais – D. C., S. R., D. Č., kurie tuo metu jau paaugo ir buvo labai perspektyvūs. S. R. 2017 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje iškovojo aukso medalį Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Turkijoje. Mano, kad visiškai nepagrįstai yra nuvertina ta aplinkybė, jog be grupėje esančių sportininkų jis visą laiką treniravo jaunesnius sportininkus ir rengė tinkamą pamainą jiems. Kaip jau minėjo, jokios apgaulės prieš VOSC ar kitas institucijas jis nenaudojo, apie visus pakeitimus ir pasiekimus jo veikloje VOSC būdavo informuojamas, jie žinojo apie P. G. ir L. K. pasitraukimą, apie naujų sportininkų atėjimą. Jis prašė pakeisti grupės sudėtį, kodėl tas nebuvo padaryta nežino.

Papildomai nori paaiškinti dėl treniruočių sportininkams vedimo tvarkos. Nors greitasis čiuožimas yra sporto šaka, kuriai reikalingas ledas, treniruotės vykdavo ne tik Ledo arenoje. Dažnai treniruotės vykdavo ir kituose vietose – Vingio parke ar lengvosios atletikos manieže. Dažnu atveju treniruotės vieta paaiškėdavo likus vos kelioms dienoms iki jos ar net tą pačią dieną. Tą nulemdavo įvairūs veiksniai, kurie sunkiai prognozuojami iš anksto – pvz. Ledo arenoje vykdavo koncertai, politinių partijų suvažiavimai, kiti renginiai, taip pat įtakos turėjo sportininkų forma, oro sąlygos ir kt. Dėl ledo arenos nuomos klausimus derino LGČA, taip pat LGČA ir finansavo ledo nuomos išlaidas.

Jis nesutinka su jam pareikštais kaltinimais, neva jis apgaule užvaldė svetimą – Vilniaus miesto savivaldybės turtą. Kaip jau minėta, jokios apgaulės jis niekada prieš nieką nenaudojo. Visas šis procesas yra pradėtas vieno asmens – V. R. iniciatyva. Jis taip pasielgė iš keršto, už atskleistą galimai neteisėtą biudžetinių lėšų naudojimą, nors puikiai žino, kokia buvo tikroji padėtis. Visoje Lietuvoje (ne tik Vilniaus mieste) jis (A. V.) buvau vienintelis etatinis greitojo čiuožimo trumpuoju taku treneris. VOSC jam buvo mokamas atlyginimas kaip šios sporto šakos treneriui, kuris priklausė išimtinai nuo jo, kaip trenerio, kvalifikacijos ir jo treniruojamų sportininkų pasiekimų, o visos kitos išlaidos už Vilniaus miesto šios sporto šakos sportininkų išlaikymą atiteko LGČA, kai tuo tarpu kitų sporto šakų mūsų miesto sportininkai gavo ir bazes, ir lėšas inventoriui, varžyboms ir stovykloms. Kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu 2012 – 2014 m. jis treniravo turėdamas tarptautinę kvalifikaciją turinčią sportininkę – A. S., nacionalines kvalifikacijas turinčius sportininkus – L. K., P. G., vėliau – D. C., S. R., D. Č.. Todėl yra įsitikinęs, kad atlyginimas jam, kaip treneriui, buvo mokamas visiškai pagrįstai. Pirma, Sporto mokymo įstatų bendrieji nuostatai, patvirtinti 2000 m. ministro ir Departamento gen. Direktoriaus įsakymais, nenustatė reikalavimų dėl GČTT sportininkų grupių suformavimo. Tokia sporto šaka nuostatuose išvis nepaminėta. Departamentas teigė, neva GČTT sporto šaka buvo prilyginta prie dailiojo čiuožimo, tačiau tai nebuvo niekur įforminta. Nežino kieno ir kada tas buvo sugalvota, tačiau tai yra visiškai nelogiška, kadangi GČTT ir dailusis čiuožimas neturi nieko bendro, išskyrus tai, kad abi šakos susijusios su ledu. Bet su ledu susijusi ir tokios sporto šakos kaip kerlingas ir ledo ritulys, kodėl tuomet grupių sudarymas nėra prilygintas toms sporto šakoms. Būtina paminėti, kad šiuo metu greitasis čiuožimas trumpuoju taku yra įtrauktas į Departamento patvirtintas rekomendacijas kartu su visomis kitomis sporto šakomis kaip atskira sporto šaka. Antra, kadangi jokių aiškių reikalavimų aukštos kvalifikacijos sportininkų grupei GČTT nebuvo, jo tuo metu treniruojamų sportininkų visiškai pakako aukštos kvalifikacijos grupei sudaryti. Akivaizdu, jog treniruojant vien tokią sportininkę kaip A. S., vieną pajėgiausių to meto pasaulio čiuožėjų, ir turint bent vieną kitą sportininką (pvz.: P. G., S. R. ar pan.) jau galima kalbėti apie stiprios, tikrai aukštos kvalifikacijos sportininkų grupę. Trečia, jis nesigilino į tai, kokiu būdu jam būdavo apskaičiuojamas ir išmokamas atlyginimas, tačiau visada buvo ir šiuo metu yra tikras, kad atlyginimas jam buvo skaičiuojamas pagal jo turimą kvalifikaciją (ją gavo už savo sportininkės A. S. pasiekimus) ir pagal jo treniruojamų sportininkų pasiekimus. Niekada jo atlyginimas VOSC nepriklausė nuo jo turimos grupės sudėties ir sportininkų skaičiaus. Dar kartą pabrėžia, jog nuo 2014 m. Departamentas apskritai panaikino sportininkams teiktas kvalifikacijas. Apibendrindamas savo parodymus, paaiškina, kad labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos – dokumentų, kuriuos išvardijo parodymų pradžioje, suklastojimo ir panaudojimo, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Dar kartą pabrėžia, kad atlikdamas šiuos veiksmus, jis neturėjo jokio tikslo gauti sau turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Prašo jį išteisinti dėl pareikštų kaltinimų, padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, kadangi jo veiksmuose nebuvo jokios apgaulės ir tyčios užvaldyti svetimus pinigus. Savo veiksmais jis nepadarė jokios žalos, veiksmai buvo atlikti tik tam, kad jauni ir perspektyvūs sportininkai turėtų galimybę sportuoti ir ruoštis artėjančiai olimpiadai. Jokio noro ar tikslo apgaule užvaldyti svetimus pinigus jis neturėjo. Atlyginimas VOSC jam, kaip treneriui, buvo mokamas teisėtai ir pagrįstai. Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Prašo Teismo jį atmesti kaip nepagrįsta, kadangi dar kartą pabrėžia, jog atlyginimas VOSC jam buvo mokamas pagrįstai bei teisėtai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad 2013-2014 metais dirbdamas Lietuvos olimpinio sporto centre kuravo žiemos sporto šakas, tame tarpe ir greitąjį čiuožimą. Lietuvos olimpinio sporto centre vienintelė greitojo čiuožimo sportininkė buvo A. S.. Ji šiame centre buvo nuo 2011 metų, centras jai apmokėdavo stovyklas, inventorių, visas išlaidas. Ji tuo metu treniravosi pas užsienio trenerius. Jos sportinės veiklos pradžioje jos treneriai buvo A. V. ir V. (O.), daugiau pastaroji. Tačiau vėliau ją treniravo užsienio treneriai, ji pati rašė Lietuvos olimpinio sporto centrui, kad jos treneris yra čekas, o ne A. V.. Lietuvos olimpinio sporto centre sportininkai tarifikuojami: yra atitinkami atrankos kriterijai (meistriškumas - varžybose užimtos vietos), kas gali tapti olimpinio sporto centro sportininku, tada jis gauna geresnes sąlygas, nei paprastose sporto mokyklose. Centras siųsdavo sporto federacijoms prašymus teikti sportininkus, federacijos teikdavo paraiškas. Jei pas trenerį yra du ir daugiau atitinkamai tarifikuotų sportininkų, tam yra nustatyti konkretūs griežti reikalavimai, gali būti sudaromas didelio meistriškumo grupė ir jis gali dirbti Lietuvos olimpinio sporto centre, gauti valandas ir atitinkamą atlyginimą. A. V. todėl ir nebuvo tarifikuotas, nes buvo tik viena A. S.. Paaiškėjo, kad A. V. tuo metu dirbo Vilniaus olimpiniame sporto centre. Mano, kad Vilniaus olimpiniame sporto centre buvo panaši tvarka su sportininkų ir trenerių tarifikacija. A. V. buvo parašęs ant jo (V. R.) skundą, tada Kūno kultūros ir sporto departamentas atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad Vilniaus olimpinio sporto centre pas A. V. buvo tarifikuoti A. S., P. G., L. K., nors jie jau nesportavo 2-3 metus. Kad tame centre nesportavo, jam taip sakė patys sportininkai – G ir S.. Paaiškėjo, kad buvo suklastoti Lietuvos čempionato dokumentai, nors čempionatas neįvyko, nedalyvavo nei A. S., nei P. G., nors protokoluose jie nurodyti. Kad nedalyvavo čempionate, jam taip pat sakė sportininkai. Treneriui A. V. už šį čempionatą Kūno kultūros ir sporto departamentas suteikė nacionalinę trenerio kategoriją. Nuo trenerio kategorijos priklauso jo atlyginimas. Greitojo čiuožimo federacija (Asociacija), kurios vadovas buvo A. V., siunčia sportininkus į tarptautines varžybas. A. V. į varžybas su A. S. važiuodavo kaip Federacijos atstovas. Sportininkas negali būti kuruojamas ir finansuojamas dviejose vietose (dviejuose centruose).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad dirba Kūno kultūros ir sporto departamente. Berods 2014 m. pavasarį gavo V. R. pranešimą, kad treneriui A. V. galbūt nepagrįstai suteiktos sąlygos gauti darbo užmokesti iš Vilniaus olimpinio sporto centro, nes dviem jo neva treniruojamiems sportininkams, P. G. ir L. K., departamentas bus nepagrįstai suteikęs sportininkų kategorijas. Prie pranešimo buvo pridėti jų patvirtinimai, kad jie nedalyvavo nurodytame čempionate, pridėti čempionato protokolai. Departamentas patikrino informaciją: jis pats apskambino telefonu pridėtuose čempionato protokoluose nurodytus sportininkus, klubus, gavo tokius atsakymus, kad arba nepamena, kad dalyvavo tokiose varžybose arba neigė, kad apskritai tokiose varžybose būtų dalyvavę. Taip pat patikrino greitojo čiuožimo federacijos teiktą informaciją departamentui: federacija buvo pateikusi greitojo čiuožimo trumpuoju taku projektą, kuriame viena iš priemonių buvo Žalgirio taurės varžybos, gavo projektui finansavimą, įvykdė, atsiskaitė, kad tą dieną įvyko Žalgirio taurė. Tuo tarpu protokoluose nurodoma, kad tą pačią dieną vyko nacionalinis čempionatas. Nesutapo informacija dėl dalyvių skaičiaus: už Žalgirio taurės varžybas atsiskaitinėjant nurodyta, kad tų dalyvių tikrai virš 30. O nacionaliniame čempionate, už kurį buvo suteiktos kategorijos sportininkams, nurodyta, kad buvo iki 30 asmenų. Skirtumas tarp Žalgirio taurės ir nacionalinio čempionato, pagal aprašymą, pateiką minėtame projekte, toks, kad Žalgirio taurės varžybos skirtos visiems, mėgėjai dalyvauja, o nacionaliniame čempionate gali dalyvauti tik atitinkamo meistriškumo sportininkai, nustatomi geriausi Lietuvoje, ir jis vykdomas pagal griežtas sporto šakos taisykles. Taigi departamentas nusprendė, kad yra pagrindo manyti, kad tas čempionatas neįvyko. Be to, papildomai buvo gautas A. S., kuri tame čempionate buvo nurodyta kaip užėmusi 1 vietą, pranešimas, kad ji nedalyvavo tame čempionate, kad A. V. nėra jos treneris. Departamentas kreipėsi į prokuratūrą, informavo, kad, galbūt, galimai tokiais veiksmais yra siekta pasisavinti savivaldybės biudžeto lėšas, gaunant darbo užmokestį. Taip pat departamentas panaikino kategorijas sportininkams.

Dėl sportininkų kategorijų bendrai gali paaiškinti, kad departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintuose nuostatuose yra nustatyta, kokiose varžybose turi būti užimta kokia vieta, kad sportininkas gautų atitinkamą kategoriją. Nustatyta yra. Tie nuostatai galiojo, rodos, iki 2014 m. Sportininkų grupės formuojamos atsižvelgiant į sportininkų pasiekimus, t. y., kad būtų sudaryta grupė, turi būti duomenys, kad tas sportininkas turi konkretų pasiekimą, šiuos reikalavimus taip pat buvo nustatęs departamento generalinis direktorius. Tie patys reikalavimai vienodi turėtų būti visiems sporto centrams. Sporto centrai yra savivaldybės biudžetinės įstaigos, joms numatyta tam tikro meistriškumo lygio sportininkų rengimas.

A. V. 2012-2014 m. buvo vienas iš greitojo čiuožimo trumpuoju taku asociacijoje valdymo organų - spręsdavo federacijoms priskirtus klausimus susijusius. Sporto šakos federacija yra atitinkamos šakos tarptautinės federacijos narė, jos pagrindinė užduotis – suformuoti rinktinę ir vežti sportininkus į tarptautines varžybas – Europos ar pasaulio čempionatus. Federacijos taip pat organizuoja nacionalinius čempionatus, priklausomai nuo sporto šakos, tarifikuoja geriausius sportininkus.

Jam žinoma, kad V. prisistatinėjo A. S. treneriu, nes ne vieną kartą buvo problema dėl konfliktinės situacijos tarp jo ir sportininkės. Sportininkė teigdavo, kad jis nėra jos treneris, A. V. atvirkščiai. Kadangi A. S. buvo tarifikuota Lietuvos olimpinio sporto centre, o A. V. ten nedirbo, tai jis negalėjo būti A. S. treneriu, tik asmeniškai, per federaciją kažkokius santykius turėjo. Niekas nedraudžia sportininkui sudaryti papildomą sutartį su treneriu, tačiau A. S. nuolat neigė turinti sutartį su A. V..

Kūno kultūros ir sporto departamentas nevykdo nuolatinės sporto šakų asociacijų veiklos priežiūros, netikrina nuolat, jei gaunamas kažkoks signalas, tada ir tikrinama.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu didelio meistriškumo sportininkų grupių sudarymo klausimu. jis buvo pasidomėjęs, pasiskaitęs, todėl šiuo klausimu prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi šiuo metu su tuo nedirba, tiksliai paaiškinti negali.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. J. parodė, kad dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, sporto skyriuje. Buvo tokia įstaiga Vilniaus miesto olimpinio sporto centras. Jame buvo sportininkai ir treneriai, kurie ugdė didelio meistriškumo sportininkus, ruošė juos dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Sporto šakose buvo vienas treneris ar daugiau trenerių, ir sportininkai ne mažiau kaip nacionalinės rinktinės narys ar kandidatas su tam tikrais pasiekimais, patenkantys į didelio meistriškumo grupes. Didelės meistriškumo grupės kandidatai yra aptariami federacijose, sporto departamente ir tvirtinami olimpiniame komitete. Didelėse meistriškumo grupėse yra tarifikuojama nuo 2 iki 4 ir daugiau tų sportininkų. Centre buvo tik didelio meistriškumo sportininkų grupės. Viena iš tų sporto šakų buvo greitasis čiuožimas. Iš kažkur, negali pasakyti iš kur, atsirado nuogirdų, kad Vilniaus miesto olimpiniame sporto centre „mirusiųjų sielos“ sportuoja, t. y. sąrašuose yra žmonės, o realiai nesportuoja. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas nurodė patikrinti greitąjį čiuožimą - kaip vykdomos treniruotės, ar ten yra vaikų. Ji pagal Vilniaus miesto sporto centro sudarytą tvarkaraštį 2-3 dienas vyko į maniežą tikrinti tos grupės ir tų sportininkų ir trenerių lengvosios atletikos manieže nerado. Budintis patvirtino, kad tokia sporto šaka nesitreniruoja. Tada buvo inicijuotas auditas, po kurio centro pavaduotojas gavo įspėjimą, o direktorius buvo atleistas iš darbo. Kaip formuojamos didelio meistriškumo grupės iki 2014 m. nustatė Švietimo ir mokslo ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento patvirtinti nuostatai. Juose buvo nustatyta, kokio meistriškumo grupės ir kiek kokio meistriškumo sportininkų turi būti toje grupėje. Šie nuostatai buvo atgyvenę, greitojo čiuožimo nebuvo, jis buvo prilygintas kažkokiai kitai sporto šakai. Sportininkų meistriškumas nustatomas pagal jų pasiektus rezultatus. Pvz., tarptautinė kategorija gali būti suteikta tik turint tam tikrą rezultatą tarptautinėse varžybose. Sportininkų kategoriją nustato Kūno kultūros ir sporto departamento sudaryta komisija. Kandidatus ir dokumentus teikdavo sportininkų organizacijos, tuo metu prieš suteikiant kategoriją dar reikėjo miesto sporto skyriaus tarpininkavimo. Šis skyrius, kuriame dirba ir ji, sutikrindavo jiems pateiktus dokumentus, kad juose nurodyti sportininkai būtų Vilniaus miesto sporto centro sportininkai, kad jie dalyvavo varžybose. Tikrindavo centro pateiktus dokumentus, tiesioginių patikrinimų nevykdė. Nuo treniruojamų sportininkų kategorijų priklausydavo jų trenerio kategorija. Vilniaus olimpinis sporto centras buvo savivaldybės biudžetinė įstaiga, finansavimą gavo iš savivaldybės, iš savivaldybės biudžeto buvo mokamas treneriams atlyginimas. Trenerio atlyginimas priklausė nuo jo kategorijos ir valandų skaičiaus. Valandų skaičių pagal sportininkų meistriškumą nustatydavo centras.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. R. parodė, kad anksčiau dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje sporto skyriaus vedėju. Buvo savivaldybėje gautas signalas, kad Vilniaus olimpinio sporto centre kai kurių sporto šakų ar grupių treniruotės nevyksta. Administracijos direktoriaus pavaduotojas nurodė suformuoti komisiją ir patikrinti kai kurių grupių treniruočių darbą. Jie susipažino su greitojo čiuožimo trumpuoju taku grupės didelio meistriškumo grupės tvarkaraščiu, kur vykdomos treniruotės, kad lengvosios atletikos manieže, ir buvo daugiau dviejų kartų nuvykę ten ir įsitikinę, kad treniruotės tuo metu nevyko. Gavo informaciją iš budinčių asmenų, kurie į savo žurnalą surašydavo besitreniruojančių grupių duomenis - kokia sporto šaka, koks treneris, kas treniruojasi. Buvo galima daryti išvadą, kad jie nerado ne tik tuo metu tos grupės, bet jos apkritai nebuvo. Jei ta grupė treniruotųsi kitur, būtų informacija, būtų sporto centro įforminimai ar įsakymai, kad ta grupė išvykusi. A. V. buvo tarifikuotas kaip Vilniaus olimpinės sporto centro treneris dirbantis su didelio meistriškumo greitojo čiuožimo trumpuoju taku grupe, kurioje buvo 3 sportininkai. Jie tada Vilniaus miesto olimpinį sporto centrą informavo, kad jie pagal tvarkaraštį nerado grupės, tačiau centras atsakė, kad treniruotės turėjo vykti būtent tą dieną tame manieže. Didelio meistriškumo grupės tuo metu buvo sudaromos remiantis Kūno kultūros ir sporto departamento nustatyta tvarka, kiek sportininkų turi būti, kokie jų pasiekimai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jis dirbo lengvosios atletikos manieže. Budėdavo paromis. A. V. ateidavo į maniežą su vaikais ir žmona. Ateidavo ir mergaitė, S. 2012-2014 metais treniruotės vykdavo. Jis matydavo A. V., daugiausiai dirbantį su mažais vaikais ir su A. S.. Kaip dažnai, negali pasakyti, nes būdavo, kad vieną kartą per savaitę dirbdavo. A. S. manieže matė gal 2-3 kartus, tiksliai negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu sakė kitaip, nes prastai jautėsi, pyko, kodėl žmonės eina ir klausinėja ar ateina A. V..

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Č. parodė, kad 1998-2013 metais dirbo Vilniaus olimpinio sporto centro direktoriumi. Dabar šis centras reorganizuotas. Atėjo A. V. su grupe. Grupėje buvo A. S., kuri turėjo gerą rezultatą ir kiti neblogi auklėtiniai. 2012-2013 metais A. V. centre dirbo treneriu su aukšto meistriškumo sportininkais. Jis turėjo ir jaunius, bet jau ne centre. Sportininkų grupę sudaro centras pagal tarifikacinius nuostatus, kurie nustato, kiek kokio meistriškumo sportininkų turi būti, pvz., du tarptautinės klasės sportininkai arba vienas tarptautinės ir du pirmos klasės sportininkai gali sudaryti grupę. Tarifikavimo nuostatuose reikalavimai skirtingoms proto šakoms buvo nevienodi. Rodos greitojo čiuožimo ten nebuvo, jis buvo prilygintas kitai šakai. Grupę tvirtina savivaldybės tarifikacinė komisija. Grupė sudaroma metams. Sportininkų meistriškumas nustatomas pagal jų kategoriją, kategoriją suteikia miestas (žemesnę), o aukštesnę – Kūno kultūros ir sporto departamentas. Kategorija suteikiama neterminuotai pagal sportininko rezultatus. Jie pateikdavo dokumentus, varžybų protokolus, kas kokias vietas užėmė ir departamentas remdamasis tais dokumentais suteikia sportininkams kategoriją. Protokolus jie gaudavo iš trenerių, treneriai jos atnešdavo po varžybų. Centras remdavosi dokumentais. Trenerio atlyginimas priklauso nuo grupės meistriškumo, pagal tai treneris gauna valandų skaičių, o valandinis atlyginimas nustatomas savivaldybėje centralizuotai ir priklauso nuo trenerio kategorijos. Centre A. V. turėjo vieną didelio meistriškumo greitojo čiuožimo grupę, joje buvo 4 ar 5 sportininkai. Jų treniruotės vykdavo centre, ant ledo, manieže, Vingio parke su riedučiais. Treniruotėse dalyvauja treneris. V. P. kartais nuvažiuodavo į treniruotes. Jis pats netikrino ar buvo treniruotės, pasitikėjo treneriu, be to, jei sportininkai nebūtų treniravęsi, nebūtų rezultatų. Vieną kartą jis matė A. S. treniruojantis ant ledo ir vieną kartą Vingio parke. Matė ir P. G., jis treniravosi jų centre. Tai buvo 2012 ar 2013 metais. Dar buvo kažkokia mergaitė. Matė ir kitus A. V. sportininkus. Kelis kartus išlydėjo A. V. į Lenkiją ar Čekiją, matė, kaip autobusiuke sėdėjo 8 ar pan. sportininkų. Tai buvo apie 16 m. sportininkai, didesnio meistriškumo, jau turėjo kažkokias kategorijas. Tai nebūtinai jų centro sportininkai būdavo. Lietuvos olimpiniam sporto centrui buvo žinoma, kad A. S. buvo Vilniaus olimpinio sporto centro sąrašuose. Taip buvo ir su kitais sportininkais, jie apie tuos dubliavimus žinojo. Sudarant sportininkų grupę vadovaujamasi KKSD reikalavimais, jei nebuvo nustatyti reikalavimai greitajam čiuožimui, jam atrodo, kad buvo prilyginama kitai šakai, galbūt dviračių sprintui.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad dirbo Vilniaus olimpiniame sporto centre. Pas juos dirbo A. V., greitojo čiuožimo Lietuvoje pradininkas. Jis nuo mažens išugdė A. S., kitus jaunus sportininkus – Č., R. A. V. pas juos 2012-2014 dirbo greitojo čiuožimo treneriu, turėjo grupę, kuri buvo tarifikuota. A. V. turėjo ir jaunesnių sportininkų, tačiau jie buvo centre neapskaitomi. Pas juos buvo apskaitomi tik tarifikuoti (t. y. kurie įvykdę kažkokius reikalavimus, užėmę atitinkamas vietas varžybose), sportininkai, tik iš jų sudaromos grupės. Sprendimus dėl sportininkų tarifikacijos priimdavo Kūno kultūros ir sporto departamentas, o centras, kaip tarpininkai, pateikdavo jam dokumentus, kuriuos gaudavo iš trenerių. Į čempionatus jie nevykdavo, nekontroliuodavo, protokolus gaudavo iš trenerių. A. V. treniravo A. S., brolius Č., R., G. . Buvo ir daugiau sportininkų. Jam teko matyti, kaip vyko jų treniruotės ledo rūmuose, manieže, Vingio parke, Elektrėnuose. Gal į mėnesį kartą ar pora jis būdavo treniruotėse. P. G. jis matė treniruotėse gal 3-4 kartus, tiek pat ir K. S. matydavo dažnai, su ja pasikalbėdavo,. Paskui jos ir trenerio santykiai pašlijo. Treneriai turėjo treniruočių apskaitos žurnalus, juos pildydavo. K. ir G. treniruojantis pas A. V. matė 2012-2014 metais, yra dokumentai, kad jie ėmė inventorių. Su P. G. jis pats kalbėjosi, kad šis nori treniruotis. 2012-2014 metais A. S. treniravosi Čekijoje, A. V. su ja važiuodavo į užsienį, metodiškai jai padėdavo, grįžusi į Lietuvą ji treniravosi pas A. V.. Sudarant sportininkų grupes, Centras rėmėsi dokumentais, kokie reikalavimai kokiai šakai, greitasis čiuožimas, rodos, buvo prilygintas dviračių sportui.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. J. parodė, kad ji dirbo Vilniaus olimpiniame sporto centre, ji buvo atsakinga už dokumentaciją. Centre A. V. dirbo greitojo čiuožimo treneriu. 2012-2013 metų sąrašuose buvo nurodyta, kad jis dirbo su A. S., P. G., L. K.. Taip pat ir 2013-2014 metais. Po to P. G. ir L. K. pakeitė kiti sportininkai, 2014-2015 metais jis dirbo su S, R, Č. Šie sportininkai buvo sąrašuose, dokumentus jai pateikdavo A. V., ji priimdavo. Ji pati asmeniškai yra mačiusi jų centre S. ir G. A. V. pateikdavo dokumentus dėl sportininkų tarifikacijos. Ji gaudavo popierinį variantą, o gyvai žmonių nekontroliavo, jeigu jai pateikdavo protokolus varžybų, nebuvo pagrindo netikėti, kad buvo užimtos vietos. Ji dalyvavo komisijoje, kuri nagrinėdavo tarifikacijos klausimą, tada jie klausimą teikdavo savivaldybės komisijai, kuri apsvarstydavo ir tada atiduodavo departamentui. Departamentas įsakymu suteikdavo sportininkams atitinkamas kategorijas. Jie, svarstydami šį klausimą, remdavosi kvalifikacinių kategorijų suteikimo reikalavimais – jei pateikiamas varžybų protokolas, kad iškovota reikiama vieta, tai automatiškai ir tvirtindavo. Protokolus pateikdavo treneris, su sportininkais ji asmeniškai nebendraudavo. Buvo sudaromos sportininkų grupės. Informaciją, koks treneris ką treniruoja, jiems pateikdavo treneris, jie tikrindavo rinktinių, pamainų, olimpinės pamainos sąrašus, tikrindavo, ar nurodyti sportininkai juose yra. „Iš galvos“ sportininkų neįrašydavo. Sudarydavo grupių sąrašą, kur buvo nurodyta trenerio pavardė, grupė (iš 3-4 žmonių), pagal tai nustatytas atitinkamas valandų skaičius. Tą sąrašą jie atiduodavo savivaldybei tvirtinti. Treniruočių planą sudarydavo treneris, atrodo, kad centro vadovai jį pažiūrėdavo. Paskui treneris atsiskaitydavo. Kad A. V. gautų atlyginimą, būtų užtekę vienos A. S. grupėje. Už vieną žmogų galima skirti 36 valandas, o A. V. buvo tik 18 val. Tai nustatyta remiantis kažkokiu norminiu aktu, departamento patvirtintu, jis taikomas ir Lietuvos olimpiniam sporto centrui, ir jiems. Jai žinomi nuostatai, pagal kuriuos sudaromos didelio meistriškumo sportininkų grupės. Juose nustatyti kiekvienai sporto šakai reikalingas sportininkų kiekis. Negali atsakyti, ar tuose nuostatuose buvo išskirta greitojo čiuožimo trumpuoju taku šaka. Kad Ar A. S. buvo tarifikuota abiejuose centruose (jų ir Lietuvos olimpiniame sporto centre), negali pasakyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Č. S. parodė, kad buvo Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos prezidentas 2006-2013 metais. Nuo 2013 metų prezidentu buvo A. V.. Už asociacijos finansinius reikalus atsakingas generalinis sekretorius, jo prezidentavimo metais juo buvo A. V.. Pirmininkė buvo V. dukra. Iš pradžių asociacija veikė sėkmingai, tačiau vėliau sporto šaka nyko, liko pora sportininkų, realiai vienintelė A. S. aukšto meistriškumo. 2012 metais greitojo čiuožimo čempionatas Lietuvos buvo fiktyvus. Jis kalbėjo su P. G., kuris sakė, kad nedalyvavo, tačiau buvo įrašytas protokole kaip dalyvis. Jei būtų vykęs čempionatas, jį (Č. S.) būtų kvietę, bet taip nebuvo. R. B. buvo teisėjų tarybos pirmininkas, jei vyko čempionatas, jis turėjo teisėjauti, arba bent jau žinoti, kad vyksta tokios varžybos. L. K. 2012 m. nesportavo. O P. G. A. V. bandė įtraukti į sąrašus, mano, kad taip buvo daroma, kad trūko sportininkų, o finansavimas skiriamas pagal sportininkų kiekį. Mano, kad buvo sudaromi fiktyvūs sąrašai. Mano, kad L. K. ir P. G. nebūtų galėję vykti į Sočio olimpines žaidynes, nes joms reikia ruoštis gerokai anksčiau, skiriamas specialus finansavimas, taigi P. G. galėjo nebent dar kitoms olimpinėms žaidynėms ruoštis, o ne Sočio, nes jis dar nesitreniravo. Jei sportininkas nėra asociacijos narys, jis gali sportuoti, tačiau negali dalyvauti tarptautinėse varžybose, tik komercinėse, negali atstovauti šalies. Pvz., S. R. buvo metams pašalintas iš asociacijos, V. buvo nusprendusi, nes jis neklauso. Jam žinoma įstaiga Vilniaus olimpinio sporto centras. S., K. ir G. negalėjo būti to centro nariai, nes jie buvo Lietuvos olimpinio sporto centre. Asociacija pradėjo dirbti su Vilniaus olimpinio sporto centru 2010-2011 metais, A. S. negalėjo būti tame centre, nes ji gaudavo stipendiją iš olimpinio komiteto, buvo Lietuvos olimpiniame sporto centre. Su A. S. jis yra asmeniškai bendravęs. Ji kategoriškai sakė ir laiškus rašė, kad jos treneris yra čekas, rašė, kad A. V. neleistų važiuoti į varžybas. A. V., nors pabrėždavo, kad treneris, praktiškai jos netreniravo. Kartais, kai ji atvykdavo į Lietuvą atostogauti, darydavo bendro fizinio paruošimo pratimus, bet faktiškai A. V. tik pabūdavo, pasėdėdavo. Ji žinojo savo programą, ją sukūrė čekų treneris. Jam tai žinoma iš paties A. V., ir V. R., kuris buvo atsakingas už čiuožimą. Lietuvos olimpinio sporto centro patalpose buvo pasiruošimo salė, A. V. atveždavo A. S. į tą salę. Į visas varžybas A. S. važinėjo su čekų treneriu. Č. S. buvo vienose varžybose Varšuvoje, tai A. S. per varžybas asistavo čekas, o A. V. tik balkone pasnausdavo. Paskutiniu metu buvo didelė trintis su A. V., buvo visokių epizodų, ir grasinančių laiškų. Asociacijoje buvo praktika, kad jei Lietuvos atstovas važiuoja į tarptautines varžybas, tai A. V. ar V. V. važiuodavo kaip treneris iš Lietuvos. A. V. į varžybas vykdavo kaip asociacijos generalinis sekretorius. Kai delegacija važiuoja į tarptautines varžybas, tai komandos vadovas paprastai būna asociacijos atstovas. Jis atsakingas už registraciją, dokumentacijos tvarkymą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jau 25 metai teisėjauja greitojo čiuožimo varžybose. Jis teisėjauja visose rimtesnėse šios šakos varžybose, kito tokio lygio teisėjo Lietuvoje nėra. „Akropolio“ ledo arenoje negali vykti rimtos varžybos, arena tinkama nebent vaikams sportuoti, o suaugusieji gali nebent pasirodyti, bet ne rimtai varžytis. Sportininkams reikia 111 metrų ovalios arenos, visi bortai turi būti specialiai iškloti, o „Akropolio“ arena to neatitinka. Varžybose yra registracijos protokolai, kur nurodoma, komandos, jų nariai su vardais ir pavardėmis, yra starto ir finišo protokolai. Finišo protokole nurodoma pavardės, kas užėmė 1, 2, 3 vietas, taškai. Jei kas pargriuvo, finišo nepasiekė, nurodoma, kad nebaigė. Taip negali būti, kad starte būtų16 dalyvių, nebent mažiukų. Jam teismo posėdžio metu parodyti protokolai gali būti realūs, kai kuriuos sportininkus jis žino, čia parodomosios varžybos, nebūna jokių apsaugų. Didesni sportininkai, Sereikaitė, Kurilaitė, tai kaip reklama pasirodo. Rimto čempionato tokioje arenoje negali būti. P. G. jis žino, jis šiuo metu sportuoja, buvo pajėgus sportininkas, varžybose dalyvavo ne nuolatos. L. K. šiuo metu nebesportuoja. A. S. pradėjo treniruoti V. ir A. V., po to ji treniravosi Kanadoje, Čekijoje, Vokietijoje, dabar Latvijoje.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad A. V. yra čiuožimo federacijos prezidentas, o ji sportininkė. Ją treniravo V. V.- O., o kai ši buvo dekretinėse – ją treniravo A. V.. Tai buvo iki 2010 metų lapkričio, tada ji persikraustė treniruotis į Čekiją. Kai persikėlė, federacija oficialiai rašydavo, kad jos treneriais liko V. ir O. , bet realiai jie jos netreniravo. Jie programų nekūrė, jos tiesiogiai netreniravo, tik važiuodavo su ja į varžybas. A. V. į varžybas važiuodavo kaip komandos vadovas, jis dalyvauja posėdyje prieš varžybas, turi paimti numerius, gal sumokėti kokius mokesčius. Treneris ir komandos vadovas – skirtingi dalykai. 2012-2014 metais ji treniravosi Čekijoje, tuo metu A. V. prie jos treniruočių neprisidėjo. Jis procese dalyvavo kaip federacijos atstovas. Lietuvoje jos treniruotės vykdavo tarp sezonų, dažniausiai pavasarį, kai ji grįždavo iš Čekijos, tai būdavo lengva mankšta, bėgiojimas. Treniravosi pagal čekų trenerio programą savarankiškai. Vienais metais A. V. važiuodavo kartu, bet jis tik sėdėdavo ir filmuodavo, taip, kad sakytų, kaip, kokius pratimus daryti, nebūdavo. Kitais metais jis nieko nedarė, ji treniravosi pati. Vasaros treniruotės daugiau kaip fizinės formos palaikymas, treneris sukuria programą ir įprastai pačiose treniruotėse nedalyvauja. 2012-2014 metais L. K. ir P. G. nesitreniravo, Laura sportavo gal iki 2010 metų, o Paulius sportuoti baigė dar anksčiau. Kad jie būtų atnaujinę karjerą, ji negirdėjo. Ji buvo Lietuvos olimpinio sporto centro auklėtinė, visus reikmenis gaudavo iš šio centro. Vilniaus olimpinį sporto centrą žino, pačioje jos karjeros pradžioje (jai buvo apie 13 metų), ji jame dalyvavo, gaudavo atlyginimą. 2012 metais su Vilniaus olimpinio sporto centru ji neturėjo nieko bendra. Oficialiai jos treneriu federacija nurodydavo A. V., tačiau realiai jis jau 8 metus jos netreniravo. Ji kreipėsi į įvairias institucijas, kad ne jis yra treneris, tačiau niekas nesikeitė. Varžybose Vilniaus „Akropolyje“ 2012 metais, kurių protokolus jai rodė ikiteisminio tyrimo metu, ji nedalyvavo. Tai buvo varžybos darželinukams, o jai jose buvo įteiktas apdovanojimas ir jos buvo paprašyta kelis ratus pačiuožti ir pasirodyti, tai buvo kaip parodomasis čiuožimas. Čiuožti visu greičiu ten ji negalėjo, nes nebuvo apsauginių bortų. L. K. ir P. G. tose varžybose nedalyvavo. Jai parodytus el. laiškus jai rašė V. (O.). Raštą, kuriame A. V. minimas kaip jos treneris (t. V- b. l. 70), formulavo ne pati, tik pasirašė. Pasirašė, nes reikėjo departamentą informuoti apie užimtas vietas ir tam, kad gautų stipendiją.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad nuo dešimties metų iki 15-16 metų sportavo, užsiėmė greituoju čiuožimu. Baigė sportuoti 2009 metais, kai jai suėjo 18 metų. 2012-2013 metais nebesportavo. 2012 metais ji nedalyvavo jokiose varžybose, tuo metu A. V. jos netreniravo. P. G. iš sporto išėjo anksčiau nei ji, tačiau po kiek laiko grįžo. A. S. iki šiol sportuoja. Ji nebuvo kandidatė ruoštis Sočio olimpinėms žaidynėms. Teismo posėdžio metu jai parodytos sutarties (II tomas, b. l. 103) nepamena, joje parašas, adresas ir telefonas ne jos. 2012 m. pavasarį ji buvo susitikusi su A. V., važiavo į Ledo rūmus su juo pasišnekėti, jis lyg norėjo, kad ji treniruotų kitus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. G. parodė, kad A. V. kartu su V. V. buvo jo treneriai. Jis pradėjo sportuoti 2002-2003 metais, o karjeros pabaiga, paskutinės jo varžybos buvo 2008-2009 metais. Po to jis dar bendravo su A. V., V. V., M. V., bandė taisyti nepasisekusį sportą, bandė grįžti į sportą, bet neišėjo. Tai buvo galbūt 2013 metais. Grįžimo metu jis buvo keliose treniruotėse Vilniuje, buvo vienoje stovykloje Latvijoje. Vilniuje treniravosi bent 1 kartą per dieną, Ledo rūmuose ant ledo, lengvosios atletikos manieže, taip pat treniruotės riedučiais stadione prie lenkų mokyklos Justiniškėse. Be jo, tose treniruotėse ir stovykloje Latvijoje buvo tik mažesnį už jį vaikai, jo amžiaus sportininkų nebuvo. Šiose treniruotėse dažniausiai būdavo V. V., kitą dieną – V. ir M. (V.), dar kitą dieną – visi treneriai. A. V. treniruotėse matydavo, tačiau ne kiekvienoje. Kažkokius popierius Vilniaus olimpiniame sporto centre jis pasirašė, gavo kažkokį finansavimą kelis mėnesius, gavo inventorių, išvykose gaudavo maistą. Šiuo jo grįžimo į sportą laikotarpiu L. K. kartu su juo nesitreniravo, o A. S. tuo metu buvo užsienyje. Šis jo grįžimas į sportą truko neilgai, tik šiltuoju metų sezonu, pavasarį – vasarą. Jam parodytuose protokoluose (t. II, b. l. 88) nurodytas jis, tačiau šiose varžybose jis nedalyvavo. Jam nėra žinoma, kad 2012 metais jam buvo suteikta nacionalinė kvalifikacinė kategorija.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. O. parodė, kad jis pasirašė varžybų protokolus (t. II, b. l. 88-89). Parašai ant protokolų jo. Tą dieną vyko varžybos, jis buvo vyr. teisėjas, prižiūrėjo varžybas, kai čiuožia vaikai, kad „fiškių“ nenumuštų. Rezultatų jis nefiksuoja. Varžybos vyko Vilniaus „Akropolyje“. Ar tai buvo čempionatas, ar kitokios varžybos nežino, nesidomėjo. Kokie sportininkai jose dalyvavo, neatsimena. A. S., L. K. žino, ar jos dalyvavo varžybose, neatsimena. Protokolus pildo ne jis, kiek jų turi būti, nežino, jis tik pasirašo. Protokolus pildo vyr. sekretorė, kas pildė šiuos, jis nežino, pasirašė juos pas A. V. namuose.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. D. parodė, kad prieš 14-15 metų, kai jos dukra lankė darželį, jos auklėtoja buvo M. V., vaikai buvo vedami į greitojo čiuožimo čempionatus. 2012-2014 metais jos dukra lankė dailųjį čiuožimą, greitojo čiuožimo nelankė. Greitojo čiuožimo varžybose jos dukra nedalyvaudavo, buvo darželyje parodomosios varžybos.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. R. parodė, kad jos sūnus nuo 7 metų, maždaug jau 11 metų sportuoja, užsiima greituoju čiuožimu. Treniruotes jis lankė sporto klube „Edelveisas“, kitų sporto klubų nelankė. Treniruotės vykdavo Ledo rūmuose, stadione Žemaitės g. Sūnų treniruoti pradėjo V, po to treniravo V., o po to – iš dekreto grįžusi O. Visi treniruodavo, kas galėdavo. Vilniaus olimpinis sporto centras jai žinomas, ten sūnus tikrindavosi sveikatą, duodavo jam papildus. Neatsimena ar buvo apsirašiusi su centru sutartis. Treneriai norėjo, kad jis būtų įrašytas į tą centrą, nes sportavo profesionaliai, jis ne kartą stengėsi, tačiau negirdėjo, kad jis būtų priimtas. A. S., L. K. ir P. G. jai žinomi, P. G. ir L. K. išėjo iš sporto apie 2010 metais. P. G. paskui grįžo, buvo sugalvojęs ruoštis olimpiadai. Palankė, važiavo į stovyklas, bet kažkas nesigavo. Važiavo į stovyklą Latvijoje, kur ir jos sūnus važiavo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad užsiima greituoju čiuožimu. A. V. buvo jo treneris, taip pat yra asociacijos direktorius. Jis visą laiką priklausė sporto klubui „Edelveisas“, Vilniaus olimpinis sporto centras jam žinomas, tačiau jis jam nepriklausė. Su P. G. jis yra buvęs stovykloje Latvijoje, kuriais metais, neatsimena.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. Č. parodė, kad A. V. yra jos vaikų – Ernesto ir Danieliaus treneris. Vaikai užsiima greituoju čiuožimu. Ji retai būdavo treniruotėse, kas sportavo kartu su jos vaikais, neatsimena. Jai žinomas P. G., jis buvo vyresnis, grįžo po kiek laiko į sportą, važiavo į Latvijos stovyklą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. C. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos vaiko, D. C., treneris. Sūnus pas A. V. treniravosi nuo 2007 m., kokius 4-5 metus, baigė sportuoti gal kokiais 2011 m., tiksliai nepamena. Sporto šaka - greitasis čiuožimas. Treneris Antanas vaikams buvo puikus treneris. Kartu treniruodavosi A. S., S. R., P. G.. P. G. sportavo labai trumpai, Paulius ir Agnė jau buvo pažengę, todėl jie atskirai sportuodavo. Buvo dar Laura, bet sūnus liko sportuoti, o ji pasitraukė. Laura anksčiau baigė karjerą negu jos sūnus. S. buvo labai pažengusi, ji sportavo daugiau ir užsienyje keliavo. S. Lietuvoje treniruojantis matė labai retai. Dėl 2012 m. kovo mėnesio, tikrai nėra užtikrinta, kad „Akropolyje“ buvo varžybos. Varžybos buvo kaip paminėjimas, pavasarį tikrai buvo, tik dėl metų dabar nepasakys. Varžybos buvo draugiškos, nebuvo kokios nors tarptautinės reikšmės.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad dirba Lietuvos sporto medicinos centre gydytoja, jai priskirta greitojo čiuožimo šaka. Kaip gydytoja, ji du kartus yra dalyvavusi greitojo čiuožimo varžybose. Tai buvo vaikučių, ne vyresnių nei 12 metų, varžybos, vienos „Akropolyje“, kitos Ledo rūmuose. Ji atsimena „Akropolyje“ mačiusi A. S., su ja kalbėjusi, ar ji tą dieną čiuožė, pasakyti negali, tačiau varžybose ji dalyvauti kaip sportininkė negalėjo pagal savo amžiaus grupę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta geriau atsiminė įvykius, tada ji ir sakė, kad kaip dalyvės A. S. tose varžybose nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. A. parodė, kad jos dukra lanko greitąjį čiuožimą. Prieš 5-6 metus jai teko dalyvauti varžybose, 1-2 kartus jai teko ir teisėjauti. Ji dirba darželyje su vaikais, darželis vykdo programą „čiuožimas – mūsų laisvalaikis“. Vyko varžybos „Akropolyje“ ir Vilniaus ledo rūmuose. Varžybose dalyvavo darželinukai. S. R. dalyvaudavo tuo metu. Žino, kad A. S. buvo kažkokiose varžybose, tačiau kokiose, ji nežino.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š., parodė, kad 2012-2014 metais jis buvo mokyklos direktorius, joje vykdavo greitojo čiuožimo treniruotės, treneriai buvo S. ir S. 201203-28 „Akropolyje“ vykusiose varžybose jų sportininkai galėjo dalyvauti. Ikiteisminio tyrimo metu jie gavę užklausimą nurodė, kas iš jų mokyklos dalyvavo tose varžybose, nes visada vykstant į varžybas buvo rašomas įsakymas. Jam parodytame varžybų protokole (t. II, b. l. 88) nurodytas P, , B. yra ledo ritulininkai, jie galėtų greitajame čiuožime dalyvauti nebent savarankiškai, nedeleguoti mokyklos.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad užsiėmė ledo rituliu. Jis buvo kelis kartus kviestas dalyvauti greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose, jos vyko Elektrėnuose, Vilniaus „Utenos“ pramogų arenoje. „Akropolio“ ledo arenoje tokiose varžybose nėra dalyvavęs. Jam parodytame protokole (t. II, b. l. 88) nurodyta dar pusė jo komandos, nemano, kad dalyvavo šiose varžybose. Jie nedalyvaudavo įskaitinėse čiuožimo čempionato varžybose.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. A. parodė, kad savivaldybės biudžetinė įmonė, kurioje ji dirba, skaičiuoja darbo užmokestį treneriams, mokytojams, auklėtojams. VšĮ „Vilniaus olimpinis sporto centro“ darbuotųjų taip pat (dabar vadinamas Vilniaus miesto sporto centras). Buvo koeficientai, bazinis dydis, priedai ir jei buvo kategorija, papildomai mokėjo priedus, atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal koeficientą, kuris buvo dauginamas iš bazinio dydžio ir po to, jei turėjo kažkokią kategoriją, papildomai mokėjo priedus. Kiek konkrečiai pinigų buvo išmokėta A. V. pasakyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. V.-O. (teisme parodymus duoti atsisakė) parodė, kad ji nei 2012-03-28 „Žalgirio taurės“ varžybose, nei 2012-03-28 čempionate nebuvo, bet žino, kad 2012-03-28 Vilniuje, „Akropolio“ ledo arenoje tikrai įvyko šis čempionatas, nes buvo surašyti šio čempionato 2012-03-28 protokolai, kuriuos pasirašė vyr. sekretorė M. V. ir vyr. teisėjas A. O.. Čempionatuose ar varžybose prieš startą pildomi taip vadinamieji „Užbėgimo“ arba „Starto“ protokolai, bet pačiame dokumente žodžio „Protokolas“ nėra, dokumento viršuje tiesiog nurodomas žodis „Startas“ arba „Užbėgimas“, todėl šie dokumentai nevadinami protokolais, o vadinami tiesiog žodžiai "Startas" ar "Užbėgimas". Šiuos duomenis įrašo vyr. sekretorė, jie rašomi pagal sportininkų registracijos laiką. Į 2012-03-28 čempionatą daugumą dalyvių buvo užsiregistravę vietoje. Starto dokumentuose gali būti nurodyti sportininkų vardas, pavardė, šalmo numeriai, atstovaujama įstaiga, miestas. „Starto“ dokumentas skiriasi nuo čempionato protokolo tuo, kad „Starto“ dokumentuose nurodomi čempionate dalyvavusieji sportininkai, jų registracijos tvarka, juose nėra žodžio „protokolas“, o galutiniuose čempionato dokumentuose, t. y. čempionato protokoluose jau nurodomas pats pavadinimas „Protokolas“ ir jame sportininkai nurodomi eilės tvarka pagal jų užimtas vietas čempionate. Pagal jai parodytus 2012-03-28 Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionato Vilnius „Akropolio“ ledo arena, vyrų ir moterų protokolus, paaiškino, kad tai yra būtent 2012-03-28 šioje ledo arenoje įvykusio čempionato protokolai, bet ne šio čempionato ar varžybų „Starto“, ar „Užbėgimo“ dokumentai (protokolai), nes pačiame dokumento pavadinime yra nurodytas žodis „Protokolas“ ir šiuose protokoluose skiltyje „eil. Nr.“ nurodytos šiame čempionate dalyvavusių sportininkų užimtos vietos pagal jų finišavimo eiliškumą, bet ne jų registracijos numeriai. Šiuose čempionato protokoluose nėra nurodytas sportininkų pasiektas rezultatas (laikas), nes Akropolio ledo arenos dydis neatitinka tarptautinių reikalavimų, todėl sportininkų šiame čempionate pasiekto laiko netikslinga ir nebuvo prasmės naudoti kaip sportininko oficialaus pasiekimo, todėl nebuvo prasmės šiuose protokoluose rašyti laiko. Šiuose protokoluose, pirmojoje eilutėje nurodytas būtent sportininkas, kuris šio čempionato metu finišavo pirmas ir atitinkamai užėmė pirmą vietą. Šio čempionato protokolai buvo reikalingi tam, kad protokoluose būtų užfiksuota, kad čempionatas tikrai įvyko ir nurodyti jame dalyvavusių sportininkų užimtas vietas. Ir čempionatų ir varžybų protokolams galioja vienodos jų surašymo taisyklės. Būtent „Akropolyje“ ledo arenoje įvykusių čempionatų ir varžybų protokoluose (šie protokolai taip ir vadinasi tiesiog „Protokolai“) nuo pat šių čempionatų organizavimo pradžios niekada nebuvo nurodomi čempionato ar varžybų dalyvių (sportininkų) pasiekti rezultatai (laikas), kadangi „Akropolyje“ esanti ledo arena yra nestandartinė ir pagal tarptautines taisykles ledo arenos, kurioje vyks čempionatas ar varžybos, dydis turi būti 60x30 m, tačiau Akropolio ledo arenos dydis yra mažesnis, todėl nėra prasmės čempionato ar varžybų protokoluose fiksuoti sportininkų rezultatų (laiko), nes šis užfiksuotas laikas nebus panaudotas sportininko asmeninių rezultatų palyginimui. Lietuvoje tik Elektrėnuose esanti ledo arena atitinka tarptautinius reikalavimus. Ji mano, kad minėti protokolai buvo atspausdinti tėvų bute, kada būtent ir kas juos atspausdino – nežino. Šiuose protokoluose teisingai nurodytos sportininkų, dalyvavusių šiame čempionate, iškovotos vietos pagal finišavimo eiliškumą. Įprastai tokius protokolus rengė ir rengia čempionato ar varžybų vyr. sekretorė. 2012-03-28 čempionato vyr. sekretorė buvo M. V., todėl čempionato protokolus turėjo parengti pastaroji. Šiuos protokolus galima panaudoti: trenerio kvalifikacinės kategorijos suteikimui, sportininkų kategorijų suteikimui bei sudaryti tam tikros sporto šakos sportininkų rinktinę. Šie 2012-03-28 čempionato protokolai jos tėvo buvo panaudoti sportininkams L. K. ir P. G. kategorijas suteikti. A. V. 2012-2014 metais buvo Asociacijos generalinis sekretorius ir dirbo Centre treneriu. Ji žino, kad tėvas apskritai treniravo šiuos sportininkus – A. S., L. K., P. G., S. R., D. C. ir kitus sportininkus, bet jų visų duomenų nežino. 2012-2014 metais ji sportininkų A. S., L. K., P. G. ar S. R. tikrai netreniravo, nes buvo dekretinėse atostogose. Po 2014 metų P. G. dalyvavo Latvijoje tarptautinėje stovykloje, jis buvo pasirašęs sutartį su Centru, kad planuoja tęsti savo sportininko karjerą. A. S. nuo 2014 metų gyveno ir treniravosi, nuo birželio iki kitų metų kovo mėnesio Vokietijoje, su Vokietijos nacionaline rinktine, pas Vokietijos rinktinės trenerį. Likusį laikotarpį ji buvo Lietuvoje, jos treniruotės vyko Lietuvoje, kur ją treniravo ji arba jos tėvas. 2012-2013 metais A. S. gyveno ir sezono metu treniravosi Čekijoje pas Čekijos sportininkų rinktinės trenerį pagal tarp Asociacijos ir šios rinktinės sudarytą sutartį (t. 1, b. l. 133-134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. V. (teisme parodymus duoti atsisakė) parodė, kad 2012-03-28 čempionatas neįvyko, nes į šį čempionatą neatvyko K. ir G. Ji nurodytą dieną šioje ledo arenoje matė A. S.. 2012-03-28 šioje ledo arenoje įvyko „Žalgirio taurės“ varžybos, kuriose dalyvavo maži vaikai - ikimokyklinio amžiaus ir mokiniai. Ji asmeniškai prieš nurodytas varžybas šioje ledo arenos tarnybinėse patalpose prie persirengimo kambarių ant stalo buvo padėjusį du tuščius čempionato dalyvių registracijos lapus (atskirai vaikinams ir merginoms), į kuriuos savarankiškai turėjo užsirašyti (užsiregistruoti) planuojamame čempionate dalyvauti planuojantys sportininkai. Jie turėjo parašyti savo vardą, pavardę ir iš kur atvyko. Nei ji, nei kas nors kitas jokių duomenų, kuriuos į šiuos čempionato registracijos lapus įrašydavo sportininkai, netikrino. Visus šiuos registracijos į čempionatą bei į varžybas lapus ji sunaikino iš karto po to, kai A. V. paprašyta atspausdino 2012-03-28 čempionato protokolus. Ji „Žalgirio taurės“ varžybose, atrodo, buvo vyr. sekretore. A. V. ją paprašė kompiuteriu atspausdinti sportininkų, 2012-03-28 registravusių į nurodytą čempionatą, protokolus, atskirai vyrų ir moterų, pagal duomenis, įrašytus į planuojamą čempionatą dalyvių registracijos lapus. Ji, remdamasi turimais duomenimis, savo bute kompiuteriu atspausdino 2012 m. kovo 28 d. čempionato vyrų ir moterų protokolus. Ji šiuose protokoluose buvo nurodžiusi visų dalyvių, kurie buvo užregistravę į čempionatą, duomenis, išskyrus A. S., L. K. ir P. G. duomenis, nes šias pavardes į registracijos į čempionatą lapus ji įrašė pati, nes jai A. V. pasakė, kad šie sportininkai dalyvaus čempionate. Kiti sportininkai į planuojamą čempionatą savo duomenis į nurodytus registracijos lapus rašė patys. Ji nežino ir negali paaiškinti kas tai yra per protokolai ir kokia yra jų paskirtis. Ji savo bute pasirašė nurodytus protokolus ir juos perdavė A. V.. Kiek jai yra žinoma, A. V. visą laiką treniravo A. S., L. K., P. G., R. ir kitus, juos visus ji nepamena. Ji pagal A. V. prašymą dalyvavo 2012-03-28 „Žalgirio taurės“ greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose kaip vyriausioji sekretorė. Čempionatai skiriasi nuo šio sporto šakos varžybų tuo, kad čempionatuose dalyvauja tik suaugę sportininkai, o varžybose gali dalyvauti vaikai nuo 5 metų ir vyresni. Visi čempionatai nuo 2015 metų vyko tik Elektrėnuose, nes Elektrėnų Ledo arena atitinka čempionatų ledo arenoms reikalavimus. Sportininkų dalyvių registracijos protokolas nuo čempionato finišo protokolo skiriasi tuo, kad čempionato finišo protokole yra nurodomi tik vyresnio amžiaus sportininkai, bet ne vaikai. Ji nežino kokiu tikslu surašomi čempionato protokolai ir kur ir kokiu tikslu jie naudojami. 2012-03-28 protokoluose (vyrų ir moterų) skiltyje „eilės Nr.“ ji atspausdino dalyvių registracijos numerius, kurie buvo nurodyti jų registracijos į čempionatą, lapuose (t. 6 , b. l. 146-147).

Pagal 2015-02-26 teismo nutartį, 2015-03-20 bute, esančiame Vilniuje, Justiniškių g. 103-51, buvo atlikta krata, kurios metu buvo pateikti, rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, dalis kurių buvo apžiūrėta. Dokumentai pridėti prie bylos ( t. 2, b. l. 75, 81-82, 84-156).

2015-03-20 liudytoja V. V.-O. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie buvo apžiūrėti, pridedant atskirus dokumentus prie apžiūros protokolo, kiti dokumentai (segtuvai) buvo perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą (t. 2, b. l. 161-167, 195-196).

2015-03-26 A. V. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie buvo apžiūrėti, pridedant atskirus dokumentus prie apžiūros protokolo, kiti dokumentai (segtuvai) buvo perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą (t. 2, b. l. 168-180, 195-196).

2015-04-17 liudytojas A. O. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie buvo apžiūrėti, pridedant atskirus dokumentus prie apžiūros protokolo, kiti dokumentai (segtuvai) buvo perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktų saugyklą (t. 2, b. l. 181-196).

Tyrimo metu iš Akropolio grupė, UAB buvo gautos tyrimui reikšmingų dokumentų kopijos, kurios pridėtos prie bylos ( t. 3, b. l. 1-24).

Tyrimo metu iš Departamento buvo gauti tyrimui reikšmingų dokumentų originalai ir kopijos, kurie buvo apžiūrėti, pridedant juos prie apžiūros protokolo ( t. 3, b. l. 25-28, 37-57).

2014-05-06 liudytojas V. R. pateikė tyrimui reikšmingus dokumentus, kurie pridėti prie bylos ( t. 3, b. l. 58-63).

Liudytojas Č. S. pateikė dokumentų kopijas, kurios pridėtos prie bylos (t. 3, b. l. 64-70).

Tyrimo metu iš Valstybinės įmonės „Registrų centras“ buvo gautos dokumentų kopijos, kurios pridėtos prie bylos (t. 3, b. l. 75-118).

Tyrimo metu iš Centro darbuotojo V. R. buvo paimti dokumentų originalai ir kopijos, kurie pridėti prie bylos (t. 3, b. l. 120-129).

2015-02-02 Vilniaus miesto sporto centro direktorius M. J. pateikė tyrimui reikšmingų dokumentų originalus ir kopijas, kurie buvo apžiūrėti ir pridėti prie bylos (t. 3, b .l. 134-192, t. 4, b. l. 1-150).

Vilniaus miesto sporto centas pateikė tyrimui reikšmingų dokumentų originalus ir kopijas, kurie buvo apžiūrėti ir pridėti prie bylos (t. 4, b. l. 151-198).

Vilniaus miesto sporto centas pateikė tyrimui reikšmingų dokumentų kopijas, kurios pridėtos prie bylos (t. 5, b. l. 1-21).

2015-04-24 liudytoja A. J. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie pridėti prie bylos (t. 5, b. l. 22-74).

Tyrimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyrius pateikė tyrimui reikšmingų dokumentų kopijas, kurios pridėtos prie bylos (t. 5, b. l. 75-101).

Tyrimo metu Biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ pateikė tyrimui reikšmingų dokumentų originalus ir kopijas, kurie pridėti prie bylos (t. 5, b. l. 102-139).

Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie sportininkų A. S., P. G., L. K., S. R., D. C. dalyvavimą tarptautinėse varžybose (t. 5, b. l. 144-197, t. 6, b. l. 1-45).

Bylos nagrinėjimo metu Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė informaciją ir teisės aktus, reglamentavusius sporto mokyklų veiklą ir sporto grupių sudarymo tvarką (t. 9, b. l. 130-184).

Bylos nagrinėjimo metu biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ pateikė informaciją apie A. V. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t. 10, b. l. 94-124).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino iš dalies – pripažino suklastojęs Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionato 2012-03-28 protokolus (toliau ir 2012-03-28 protokolai). Sutiko, kad 2012-03-28 „Akropolio“ arenoje nevyko čempionatas, tik parodomosios varžybos, jose nedalyvavo sportininkai A. S., L. K., P. G.. Taigi 2012-03-28 protokolai, kuriuose nurodyta, jog minėti sportininkai užėmė atitinkamas vietas, neatitinka tikrovės. Tai patvirtina ir liudytojų A. S., L. K., P. G., Č. S., R. B., V. Š., D. B., J. A., R. B., I. C. parodymai, rašytinė medžiaga (Kūno kultūros ir sporto departamentas (toliau – ir KKSD) pareiškimas (t. 1, b. l. 2-35), 2012-03-28 protokolai (t. 2, b. l. 88-89), Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos dokumentai, kuriuose 2012-03-28 nurodyta „Žalgirio taurė“, bet nėra Lietuvos čempionato (t. 2, b. l. 134, 170-180), KKSD dokumentai, kuriuose taip pat 2012-03-28 nurodyta „Žalgirio taurė“, bet nėra Lietuvos čempionato (t. 3, b. l. 48-57), P. G., A. S. rašytiniai paaiškinimai (t. 3, b. l. 60, 61, 62)).

A. V. taip pat pripažino, kad pasinaudodamas 2012-03-28 protokolais suklastojo 2012-05-08 dokumentus dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo sportininkams L. K. ir P. G. (toliau – ir Tarpininkavimai) ir juos panaudojo pateikdamas Vilniaus olimpinio sporto centro (taip pat Centras, VOSC) darbuotojams. Remiantis šiais Tarpininkavimais KKSD sportininkams suteikė atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Šiuos jo parodymus patvirtina liudytojų L. K. ir P. G., R. P., A. J., M. Č., V. P., V. J. parodymai, rašytinė medžiaga (Tarpininkavimai, t. 3, b. l. 41-42, t. 4, b. l. 50-51), KKSD įsakymas dėl kategorijų sportininkams suteikimo (t. 4, b. l. 180, t. 5, b. l. 8-12)). Taip pat A. V. pripažino suklastojęs 2012-2013 ir 2013-2014 Centro moksleivių sąrašus, juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. S., L. K. ir P. G. minėtame fiktyviame čempionate iškovotas prizines vietas.

Likusioje dalyje, t. y. dėl to, kad Centre sudarė fiktyvią aukšto meistriškumo sportininkų grupę, klastojo įvairius kaltinime nurodytus dokumentus apie šios grupės treniravimą ir už tai gavo iš Vilniaus m. savivaldybės darbo užmokestį, A. V. kaltės nepripažino. Tačiau jo kaltę ir kaltinime išdėstytas jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

A. V. teigė, kad 2012-03-28 protokolus ir Tarpininkavimus suklastojo norėdamas, kad L. K. ir P. G. būtų suteiktos atitinkamos kategorijos, jie galėtų sportuoti ir dalyvauti 2014 m. Sočio olimpinėse žaidynėse. Aiškino, kad ketino surengti 2012-03-28 Lietuvos čempionatą „Akropolyje“, kvietė minėtus sportininkus į čempionatą, tačiau jie dėl nežinomų priežasčių neatvyko, todėl čempionatas neįvyko. Šiuos jo parodymus paneigia faktas, kad „Akropolio“ ledo arenoje nėra galimybės surengti čempionatą, nes ši arena neatitinka greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionatams keliamų reikalavimų (liudytojų Č. S., R. B. parodymai, rašytiniai duomenys apie areną (t. 3, b. l. 23-24)). Kaip ilgametis šios sporto šakos treneris, Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku asociacijos vadovas, A. V. turėjo žinoti, kad „Akropolio“ ledo arenoje čempionato surengti neįmanoma. Taip pat šiuos jo parodymus paneigia liudytojų L. K. ir P. G. parodymai apie tai, kad jie apie čempionatą nieko nežinojo ir jų niekas į jį nekvietė.

Be to, A. V. teigė, kad L. K. ir P. G. žadėjo sportuoti, ruoštis olimpiadai, su Centru sudarė sutartis. Šiuos jo teiginius paneigia pirmiausia pačių sportininkų parodymai. L. K. apskritai neigė sportavusi 2013-2014 metais. Jos teigimu, ji Sočio olimpinėms žaidynėms nesiruošė, neketino grįžti į sportą, ir A. V. su ja apie tai nėra kalbėjęsis. Jokių sutarčių su Centru ji nėra sudariusi, o byloje esančioje jos vardu sudarytoje sutartyje yra ne jos parašas, adresas ir telefonas (t. 2, b. l. 103). P. G. parodė, kad 2013 m. ketino grįžti į sportą, buvo keliose treniruotėse, nuvykęs į stovyklą Latvijoje, tačiau treniravosi trumpai, ne daugiau kelių mėnesių, tik šiltuoju metų sezonu. Apie kategorijos suteikimą jam jis nieko nežinojo. Tokie liudytojų parodymai paneigia A. V. nurodytus minėtų dokumentų suklastojimo motyvus – siekį grąžinti asmenis į sportą ir siųsti juos į olimpines žaidynes. Kaip nurodoma toliau, pasitvirtino tai, kad minėti dokumentai buvo suklastoti siekiant Centre sukurti fiktyvią aukšto meistriškumo sportininkų grupę ir už tai gauti atitinkamą atlygį.

A. V., kaip ilgamečiui sporto treneriui, turėjo būti žinoma, kad jo darbo užmokestis priklauso nuo treniruojamų sportininkų skaičiaus ir meistriškumo. Tuo metu galiojo Sporto mokymo įstaigų bendrieji nuostatai, patvirtinti Švietimo ir mokslo ministro bei KKSD direktoriaus 2000-07-24 įsakymu (KKSD 2018-04-27 raštas (t. 9, b. l. 131, 148-184). Remiantis minėtu KKSD raštu, reikalavimai greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupes nebuvo nustatyti, buvo remiamasi panašių sporto šakų reikalavimais, konkrečiai – dailiojo čiuožimo. Sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų priede nustatytas minimalus sportininkų skaičius ir jų kvalifikacija, reikalinga atitinkamai grupei suformuoti. Dailiojo čiuožimo aukšto meistriškumo grupei (pagal tuometinį A. S., L. K. ir P. G. amžių – 18-20 metų) sudaryti buvo reikalingi ne mažiau kaip trys sportininkai, kurių vienas turėtų 1 kategoriją, vienas – nacionalinę ir vienas – tarptautinę. Sportininkų kategorijos nustatomos pagal jų pasiekimus vadovaujantis Lietuvos sportininkų kvalifikacinėmis kategorijomis 2000-2004, patvirtintomis KKSD (t. 9, b. l. 131-147). Kad L. K. ir P. G. būtų suteiktos atitinkamos kvalifikacinės kategorijos, jie turėjo būti užėmę atitinkamas vietas nacionalinėse arba tarptautinėse varžybose, tačiau, kaip jau nustatyta, taip nebuvo.

Taigi tam, kad Centre būtų suformuota didelio meistriškumo greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupė, reikėjo, kad minėti sportininkai būtų iškovoję tam tikrus laimėjimus ir jiems būtų suteiktos atitinkamos kategorijos. Būtent tokių prielaidų grupei sudaryti A. V. ir pasiekė suklastodamas minėtus 2012-03-28 protokolus ir tarpininkavimus.

A. V. gynėjos teigimu, minėtu KKSD raštu, kuriame teigiama, kad greitasis čiuožimas buvo prilygintas dailiąjam čiuožimui, vadovautis nereikėtų, nes jame greitasis čiuožimas trumpuoju taku klaidingai įvardijamas kaip disciplina, o ne sporto šaka. Tačiau toks galimai netikslus įvardijimas niekaip neiškreipia kitos rašte pateikiamos informacijos teisingumo. Analogišką informaciją liudytojas R. P. pateikė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 93-96, teisme nurodė negalintis prisiminti grupių formavimo, prašo tuo klausimu vadovautis jo ikiteisminio tyrimo parodymais). Pažymėtina, kad kiti su grupių formavimu dirbę liudytojai (A. J., M. Č., V. P.) teisme sutiko, kad jei reikalavimai greitojo čiuožimo trumpuoju taku grupėms nebuvo nustatyti, buvo taikomi kitos šakos, tik negalėjo prisiminti, kokios, reikalavimai pagal analogiją. Tai iš esmės patvirtina KKSD rašte pateiktą informaciją. Liudytojai M. Č. ir V. P. teigė, kad tai galėjo būti dviračių sportas. Pažymėtina, kad Sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų priede (t. 9, b. l. 168) dviračių sporto grupei sudaryti nustatyti netgi griežtesni reikalavimai nei dailiajam čiuožimui.

Be to, visi liudytojai, dirbantys su grupių formavimu (A. J., V. R., M. Č., V. P.), išskyrus V. J., teigė, kad sudaryti didelio meistriškumo sportininkų grupėms buvo reikalingi du ir daugiau sportininkų. Analizuojant minėtą Sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų priedą taip pat matyti, kad nėra nei vienos sporto šakos, kur sudaryti didelio meistriškumo grupei pakaktų vieno atitinkamo meistriškumo sportininko. T. y. vienos A. S. grupei sudaryti nebūtų pakakę.

Liudytojai A. J., M. Č., V. P. patvirtino, kad Centre sportavo tik didelio meistriškumo sportininkai. Tai patvirtina ir Centro nuostatai (t. 3, b. l. 83-86, t. 5, b. l. 23-29). M. Č. ir V. P. nurodė, kad A. V. treniravo ir jaunius, tačiau šie centre nebuvo apskaitomi. T. y. A. V. Centre galėjo gauti atlyginimą tik už didelio meistriškumo sportininkų treniravimą. Didelio meistriškumo sportininkai, kaip jau minėta, tai sportininkai, turintys atitinkamus pasiekimus varžybose. Sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų priede visose sporto šakose matyti, kad didelio meistriškumo grupės sudaromos iš sportininkų nuo 18 ir daugiau metų amžiaus. Todėl teismas atmeta A. V. teiginius apie tai, kad atlyginimą Centre jis gaudavo ir už kitų sportininkų, nei A. S., L. K., P. G., treniravimą. Jo nurodytiems kitiems sportininkams (S. R., D. C., D. Č.) 2013-2014 metais nebuvo 18 metų (S. R., I. C., B. Č. parodymai). Be to, V. R. ir S. R. parodė, kad S. R. treniravo sporto klube „Edelveisas“, o Centrui nepriklausė. A. V. Centre darbo užmokestis buvo mokamas už Centro didelio meistriškumo sportininkų grupės trenerio darbą. T. y. bet koks darbas kitur, pvz., sporto klube „Edelveisas“, kaip aiškina A. V., kad ir kokius pasiekimus turėtų to klubo sportininkai, negalėjo būti apmokamas iš Centro lėšų.

Kaip minėta, L. K. parodė, kad ji 2012-2014 metais apskritai nesportavo, savo sportinę karjerą baigė 2009 metais. Tai patvirtina ir liudytojų P. G., A. S., Č. S. parodymai. P. G. parodė, kad jis tuo metu bandė grįžti į sportą, tačiau dalyvavo tik keliose treniruotėse ir vienoje stovykloje, tai truko tik šiltuoju metų sezonu, ne ilgiau kaip kelis mėnesius. Jo parodymus patvirtino ir V. R.. Nors P. G. lankė keletą treniruočių, nurodyti jo kaip sportininko nuo 2012 metų iki 2014-05-21 (kada ranka padaryti pataisymai Centro sportininkų sąraše (t. 4, b. l. 187), nebuvo jokio pagrindo. Taigi 2012-2014 metų dokumentuose, kuriuose šie sportininkai nurodomi kaip Centro sportininkai, nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija.

Be to, kaip jau minėta, Sporto mokymo įstaigų bendrieji nuostatai reikalavo, kad grupę sudarantys sportininkai turi turėti atitinkamą meistriškumą. Netgi tikint, kad A. S., L. K., P. G. realiai Centre buvo treniruojami A. V. 2012-2014 metais, grupės sudaryti jie negalėjo, nes L. K. ir P. G. neturėjo atitinkamos kategorijos (kategorijos jiems, kaip minėta, suteiktos vadovaujantis suklastotais protokolais), taigi A. V. už jų treniravimą negalėjo gauti ir atitinkamo atlyginimo.

A. V. teigimu, jis 2013-2014 metais treniravo ir A. S.. Tačiau pati A. S. teismo posėdžio metu kategoriškai tai neigė. Ji parodė, kad nuo 2010 metų treniravosi užsienyje, 2012-2014 metais ją treniravo čekų treneris. Grįžusi į Lietuvą ji treniruodavosi savarankiškai pagal šio trenerio sudarytą programą. Nors buvo kelios treniruotės, kuriose buvo A. V., tačiau jis jose neveikė kaip treneris, patarimų neduodavo, priežiūros nebūdavo. Asociacija jį visur nurodydavo kaip trenerį, tačiau ji ne kartą kreipėsi prašydama pakeisti šią informaciją. Į varžybas jis vykdavo kaip Asociacijos atstovas. Jos parodymus patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga (A. S. paaiškinimai (t. 3, b. l. 63, t. 5, b. l. 73), maistpinigių išmokėjimo žiniaraštis, kuriame kaip A. S. treneris nurodytas J. H., o A. V. nurodomas kaip komandos vadovas (t. 2, b. l. 163).

Teismui A. V. gynėja pateikė Asociacijos raštus (t. 10, b. l. 125-127) kuriuose A. V. nurodytas kaip A. S. treneris, tačiau pažymėtina, kad pats A. V. nuo 2006-01-10 iki 2013-08-30 buvo Asociacijos atsakingas sekretorius, o nuo 2013-08-31 iki šiol eina Asociacijos prezidento pareigas, Asociacijos generalinė sekretorė, pasirašiusi minėtas pažymas, yra jo dukra V. O.. Taigi šie dokumentai negali būti vertinami kaip vienareikšmiškai paneigiantys A. S. parodymus. Panašiai vertintini ir duomenys, kad Asociacija sudarė sutartis su Čekijos greitojo čiuožimo asociacija, kiti Asociacijos dokumentai, kuriuose nurodytas A. V.,(t. 10, b. l. 72-79). Be to, tai, jog Asociacija ieškojo A. S. užsienio trenerių, treniruočių vietų, nėra susiję su jos tariamu treniravimusi visai kitoje įstaigoje – Vilniaus olimpiniame sporto centre. Jei A. V. sudarė atitinkamas sutartis dėl A. S. treniravimosi užsienyje, jis veikė kaip Asociacijos vadovas, o ne kaip Centro treneris, tai ir patvirtina minėti Asociacijos dokumentai.

Be to, A. S. parodė, kad Vilniaus miesto olimpiniu sporto centre ji buvo tik pačioje karjeros pradžioje, 2012 metais ji su šiuo centru neturėjo nieko bendro, kaip sportininkė buvo tarifikuota Lietuvos olimpiniame sporto centre. Tai patvirtino liudytojas Č. S.. T. y. netgi tikint A. V. paaiškinimais apie jo veiklą treniruojant A. S. 2012-2014 metais, jis už jos treniravimą negalėjo gauti darbo užmokesčio iš Centro, nes ji šiam Centrui kaip sportininkė nepriklausė.

Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad A. V. 2013-2014 metais Vilniaus olimpiniame sporto centre netreniravo A. S..

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. V. 2012-2014 metais Centre didelio meistriškumo sportininkų grupės, kurią tariamai sudarė A. S., L. K. ir P. G., netreniravo. Visuose kaltinime nurodytuose dokumentuose užfiksuoti neteisingi duomenys apie tariamas šios grupės treniruotes Centre. Dėl to darytina išvada, kad A. V., surašydamas dokumentus apie šių sportininkų treniruotes Centre, save, kaip jų trenerį Centre, pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus ir suklastojo kaltinime nurodytus tikrus dokumentus. Šiuos dokumentus jis panaudojo siekdamas tyčia apgaule įgyti svetimą turtą (pinigines lėšas, jam išmokamas kaip darbo užmokestį už tariamą minėtos grupės treniravimą) – pateikė Centro darbuotojams, kurie jų pagrindu patvirtino atitinkamus kaltinime nurodytus sprendimus dėl A. V. darbo Centre ir jo darbo užmokesčio. Šių dokumentų pagrindu biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ A. V. išmokėjo iš viso 62 954,79 Lt (18 232,97 Eur), priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei. Tai, kad minėta pinigų suma per kaltinime nurodytą laikotarpį išmokėta A. V. kaip Centro treneriui dėstytojui patvirtina Centro pateikti dokumentai (t. 4, b. l. 153, 172-176), biudžetinės įstaigos „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ pateikti dokumentai apie A. V. darbo užmokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą (t. 5, b. l. 106-139, t. 10, b. l. 91-124)

Tokiu būdu A. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudodamas apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tuo padarė didelės žalos. Jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sutaptis.

Kadangi vienas iš nusikaltimų, dėl kurių padarymo A. V. pripažįstamas kaltu, yra sunkus (BK 182 straipsnio 2 dalis), nėra pagrindo svarstyti jo prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

Dėl skiriamos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Padarytas vienas sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas. Veikos truko apie pusantrų metų, buvo suklastota ne vienas, o visa eilė dokumentų. Veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis neteistas (t. 6, b. l. 170), brandaus amžiaus, dirbantis. Įvertinus tai, A. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė (tai vienintelė bausmės rūšis, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje), jos trukmę parenkant mažesnę nei įstatymo nustatytas vidurkis. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiajai sutapčiai.

Tačiau bausmės vykdymas A. V. turi būti atidedamas, nes jis teisiamas pirmą kartą, daugiau ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta, dirba, yra garbaus amžiaus, dirbantis. Jis daugelį metų treniruoja vaikus, yra išugdęs ne vieną gabų sportininką, liudytoja I. C. jį apibūdino kaip puikų trenerį. Teismui pateikti duomenys apie daugkartinius A. V. apdovanojimus ir padėkas už nuopelnus sportui (t. 10, b. l. 61-71). Visa tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įvertinus veikų pavojingumą ir faktą, kad kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, nustatomas maksimalus.

Atidedant bausmės vykdymą, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tikslinga skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus miesto savivaldybės administracija byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 18 232,97 eurų turtinės žalos atlyginimo (patikslintas civilinis ieškinys, t. 1, b. l. 78-79). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. V. nusikalstama veika civiliniam ieškovui padaryta tokio dydžio žala, ji pagrįsta byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, žala nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – liudytojos V. V.-O. pateiktas segtuvas "Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentai" bei segtuvas "LGČA finansinės atskaitomybės dokumentai, sponsorinės lėšos 2012 m."; 2015-03-26 A. V. pateiktas segtuvas "2011-2012 m. veikla"; 2015-04-17 liudytojo A. O. pateiktas segtuvas "2012 m. LGČA sponsorinės lėšos" bei segtuvas "2012 m. LGČA valstybės biudžeto lėšos", t. y. viso penki segtuvai su dokumentais, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugyklą (t. 2, b. l. 195-196), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintini juos pateikusiems asmenims.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimą.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmes apėmimo būdu subendrinti ir paskirti A. V. galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą 18 232,97 eurų turtinę žalą.

Civilinio ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš A. V. 18 232,97 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – liudytojos V. V.-O. pateiktą segtuvą "Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentai" bei segtuvą "LGČA finansinės atskaitomybės dokumentai, sponsorinės lėšos 2012 m."; 2015-03-26 A. V. pateiktą segtuvą "2011-2012 m. veikla"; 2015-04-17 liudytojo A. O. pateiktą segtuvą "2012 m. LGČA sponsorinės lėšos" bei segtuvą "2012 m. LGČA valstybės biudžeto lėšos", viso penkis segtuvus su dokumentais, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugyklą, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti juos pateikusiems asmenims.

Kardomąją priemonę A. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.