Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-277-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-19
Bylos Nr.
2A-277-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Danutė Kutrienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
P. Č.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-277/07Procesinio sprendimo kategorija 42.10, 45.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant R. B. ,dalyvaujant ieškovei R. R. , jos atstovui adv. G.Bulotui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui P. Č. dėl sumokėto avanso priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R.R. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 26-27), prašydama priteisti iš atsakovo P. Č. jos naudai 30 000 Lt sumokėto avanso. Nurodė, kad pagal 2005-12-12 šalių pasirašytą preliminarią nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo iki 2006 m. vasario 1 d. nupirkti iš atsakovo jam priklausantį garažą su buitinėmis patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini), už 640 000 Lt (b. l. 4-6). Sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui 30 000 Lt avansą (b. l. 9). Atsakovas, iki preliminarios sutarties sudarymo neinformavęs ieškovės apie tai, kad ginčo patalpose yra rūsio patalpos, jose įrengta pirtis negavus leidimo ir neinventorizuota, o žemės sklypas yra nuomojamas, veikė nesąžiningai, pažeidė CK 6.327 str. įtvirtintus reikalavimus parduodamų daiktų kokybei ir kitiems kriterijams, taip pat preliminarios sutarties 4.4 punktą, kuriuo garantavo, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė, žinodama apie tuos trūkumus, arba nebūtų visai jo pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Apie tai, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, ieškovė sužinojo patikrinusi nekilnojamąjį daiktą, kai 2005-12-17 sudariusi minėtų patalpų panaudos sutartį nuvyko į vietą. Ieškovė, pasinaudodama sudarytos preliminarios sutarties 6.1. punktu, 2005-12-29 išsiuntė atsakovui pranešimą apie sutarties nutraukimą (b. l. 30), tačiau pastarasis atsisakė sugrąžinti jai sumokėtą avansą.

Atsiliepimas

Atsakovas P. Č. ieškinio nepripažino, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog prieš sudarant preliminariąją ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei buvo pateikti reikiami dokumentai, iš kurių matyti, kad ginčo patalpos yra su rūsiu, be to, ieškovė pagal 2005-12-17 pasirašytą panaudos sutartį (b. l. 84) ginčo patalpose įsikūrė ir gyveno, todėl negalėjo nežinoti apie patalpose esamą rūsį. Patalpose įrengta pirtis yra mobili, nešiojama, todėl tokia pirtis neturi būti inventorizuota, jai įrengti nereikia gauti jokio leidimo. Nors pasak ieškovės ji nežinojo apie tai, kad sklypas, kuriame yra ginčo patalpos, nuomojamas, tačiau aplinkybė, jog Neringos mieste žemė neparduodama, yra visuotinai žinoma. Ieškovė nesudarė pagrindinės ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutarties, nes kaip nurodė, neturėjo tam pakankamai lėšų, todėl remiantis preliminarios ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutarties 6.2 punktu, atsakovas turi teisę negrąžinti jam sumokėtų 30 000 Lt avanso, nes minėta sutarties nuostata turi būti traktuojama kaip bauda už prievolės neįvykdymą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovės argumentai, jog atsakovas neinformavo jos apie esmines ketinamo pirkti daikto savybes: apie rūsio buvimą, leidimo pirčiai neturėjimą ir sklypo priklausomybę valstybei, todėl ji buvo suklaidinta dėl perkamo daikto kokybės, o atsakovo veiksmai vertintini kaip esminis sudarytos preliminarios sutarties pažeidimas, nepagrįsti bylos medžiaga bei nustatytomis aplinkybėmis. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovė ne kartą ir ne viena, iki preliminarios sutarties sudarymo apžiūrėjo ketinamas pirkti ginčo patalpas, pagrįsti. Teismas vadovaudamasis vien protingumo kriterijais laikė mažai tikėtinu, kad atsakovė, ketindama įsigyti nekilnojamąjį turtą už 640 000 Lt sumą, nebuvo nuvykusi ir apdairiai apžiūrėjusi ginčo patalpas. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, kad apie ginčo patalpose esantį rūsį sužinojo tik 2005-12-17, kai sudariusi ketinamo pirkti daikto panaudos sutartį nuvyko į vietą, tačiau ji nenurodė jokių pretenzijų ginčo patalpoms, pripažino, kad daiktas neturi trūkumų. Be to, ji naudojosi patalpomis ir tik praėjus daugiau kaip dviem savaitėm atsirado jos nepasitenkinimas ketinamu pirkti daiktu. Ieškovė neįrodė, kad ginčo patalpose esanti pirtis yra ne mobili, kad jai įrengti reikalingas leidimas. Teismas atmetė ieškovės teiginius dėl nežinojimo apie tai, kad ginčo patalpos yra nuomojamame sklype, nes ginčo sklypo Valstybinės žemės nuomos sutartis yra įregistruota VĮ Registrų centras, todėl prieinama gyventojams, ieškovei. Teismas, nenustatęs jokių atsakovo preliminarios sutarties pažeidimų, laikė, kad pagrindinė ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad šalių susitarimas, jog atsakovui atsisakius parduoti ginčo patalpas – jis privalės ne tik grąžinti ieškovei sumokėtą avansą, bet ir sumokėti 30000 Lt baudą, tuo tarpu atsakovas, taip pat norėdamas užtikrinti, kad ieškovė neatsisakytų ginčo patalpų pirkti – sutartyje aptarė susitarimo nevykdymo iš ieškovės pusės sankciją – 30000 Lt baudą, suderinamas su preliminarios sutarties prigimtimi, neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų normoms, atitinka protingumo, sąžiningumo, laisvės principus ir moralės normas.

Šalies argumentai

Ieškovė R.R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti ieškinio reikalavimai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

Teismas neįsigilino į bylos esmę, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyta jokių atsakovo preliminarios sutarties pažeidimų ir todėl laikė, kad pagrindinė ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atžvilgiu bankas priėmė sprendimą suteikti kreditą iki 640 000 Lt patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), pirkti, be to, ieškovė tik po sutarties sudarymo sužinojo apie tai, kad į numatytų pirkti patalpų plotą nepagrįstai įskaičiuotas rūsio patalpos plotas, patalpose be leidimo ir projekto įrengta pirtis, pačios patalpos yra nuomojamame žemės sklype.

Atsiliepimas

Atsakovas, nutylėdamas ir neatskleisdamas aukščiau nurodytų esminių parduodamo daikto savybių, pažeidė pačią preliminariąją sutartį ir ieškovės interesus, todėl ieškovė atsisakė sudaryti patalpų pirkimo – pardavimo sutartį.

Atsakovas P.Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-05 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai vertinant įrodymus, laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, nes ji eilę kartų lankėsi ginčo garaže su buitinėmis patalpomis, esančiame Kopų g. 1B-10, Neringoje, apžiūrėjo nekilnojamąjį daiktą kartu su ja atvykusia architekte ir nekilnojamojo turto vertintoju, taip pat jai buvo įteikti atitinkamų dokumentų nuorašai, iš kurių matyti, kad ginčo patalpose yra rūsys, be to, pagal panaudos sutartį naudojosi nurodytomis patalpomis, ji negalėjo nežinoti, jog žemės sklypas, kuriame yra ginčo patalpos, nuomojamas. Pirtis yra mobili, jai įrengti nereikia leidimo. Nėra pagrindo apklausti liudytojus, nes tai galėjo būti padaryta pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad šalys 2005-12-12 sudarė garažo su buitinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 4-6). Pagal šios sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo iki 2006-02-01 parduoti ieškovei garažą su buitinėmis patalpomis, o ieškovė įsipareigojo nupirkti šį objektą iki nurodyto termino. Taip pat šalys 2005-12-17 sudarė parduodamo daikto panaudos sutartį (b.l. 84), pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti garažą su buitinėmis patalpomis neatlygintinai laikinai valdyti ir naudotis iki 2006-01-31 ieškovei, kuri įsipareigojo grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jai buvo perduotas. 2005-12-29 ieškovė pareiškimu prašė atsakovo nutraukti preliminarią ir panaudos sutartis ir grąžinti jai 30 000 Lt avansinę įmoką dėl tos priežasties, kad apžiūrint patalpas nebuvo paaiškinta, jog yra rūsys, kad rūsio patalpos įskaičiuotos į bendrą daikto plotą, rūsio patalpose įrengta pirtis, negavus leidimo, ji neinventorizuota (b.l. 30). Atsakovas nutraukti sutarties nesutiko ir paragino ieškovę atvykti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui pas notarą (b.l. 32, 33). Šalys garažo su buitinėmis patalpomis pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Lt, nes atsakovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas nuslėpdamas daikto trūkumus: rūsio buvimą, jo ploto įskaitymą į bendrą patalpų plotą, apie pirties įrengimą be leidimo, o taip pat nuslėpdamas tą aplinkybę, kad ji negalės išsipirkti pastato eksploatacijai nuomojamo žemės sklypo.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad garažo su buitinėmis patalpomis pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas sudarant preliminarią sutartį, nuslėpė parduodamo daikto trūkumus, dėl ko ieškovei buvo pagrindas nutraukti preliminarią garažo su buitinėmis patalpomis pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas teisingai įvertino liudytojų I. Č. ir V.R. parodymus apie tai, jog ieškovė ne kartą yra apžiūrėjusi patalpas prieš ketindama pirkti, šių liudytojų parodymai patvirtina ir atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė ne kartą apžiūrėjo patalpas. Net jeigu ieškovė ir nebūtų apžiūrėjusi perkamų patalpų, tai galima laikyti jos abejingumu perkamoms patalpoms ir jos nerūpestingumu, tokiu būdu jai visiškai nesvarbu nei kokios tai patalpos, nei jų būklė. Techninės apskaitos byloje (b.l. 47-53) yra nurodytas ir apskaitytas garažas su rūsiu, rūsio plotas įskaitytas į bendrą garažo plotą, pažymoje, kuri buvo pateikta notarui sudarant preliminarią garažo su buitinėmis patalpomis pirkimo-pardavimo sutartį taip pat yra nurodyta, jog garažas yra su buitinėmis patalpomis, taip pat nurodytas patalpų bendras plotas, kuris atitinka preliminarioje sutartyje aptartų patalpų bendrą plotą. Tokiu būdu nurodyti dokumentai, viešieji nekilnojamojo turto registro duomenys įrodo, jog ieškovė būdama atidi galėjo sužinoti perkamo daikto sudėtį (jame esančias patalpas) bei bendrą patalpų plotą, net jeigu atsakovas jai būtų nesakęs apie rūsio egzistavimą. Tokiu pačiu būdu ieškovė galėjo sužinoti ir apie tai, jog rūsyje esanti pirtis yra inventorizuota, ar nėra. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais apie tai, jog atsakovas, neinformavęs ieškovės apie negalimumą nusipirkti žemės sklypo garažo eksploatacijai, nepažeidė sutarties sąlygų, nes daikto pardavėjas neprivalo būsimam pirkėjui aiškinti įstatymo nuostatų, t.y. yra įstatymas ar jo nėra suteikiantis teisę Kuršių Nerijos nacionaliniame parke asmenims pirkti žemės sklypus. Ieškovės įvardijamų neva parduodamo daikto trūkumų negalima laikyti daikto trūkumais pagal sutarties 4.4 p. prasmę ir spręsti, kad atsakovas pažeidė šią sutarties sąlygą.

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tokiu būdu šalys iki preliminarios sutarties sudarymo tiek apžiūri perkamą daiktą, tiek aptaria jo trūkumus, o preliminaria sutartimi tik sutaria ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir sutaria būsimos sutarties sąlygas. Tokiu būdu net jeigu ir pripažinus ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo jos nuslėpė tam tikrus parduodamo daikto trūkumus, tai to negalima laikyti preliminarios sutarties pažeidimu. Ieškovė pasirašiusi preliminarią sutartį, jos nevykdė, nustatytu terminu nesudarė pagrindinės garažo su buitinėmis patalpomis pirkimo-pardavimo sutarties, nors atsakovas ją ragino atvykti pas notarą sutarties pasirašymui (b.l. 31).

Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos darytina išvada, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją, preliminariąja sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 suformulavo pinigų pagal preliminarią sutartį mokėjimo paskirtį ir nurodė, kad įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), t.y. šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo. Taip pat plenarinė sesija minėtame nutarime nurodė, kad pinigų pagal preliminarią sutartį paskirtis gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas, kai šalys preliminariojoje sutartyje susitaria, kad pirkėjo perduodama suma, jam atsisakius ar vengiant sudaryti sutartį, liks pardavėjui kaip nuostolių kompensacija. Tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį, tokiu atveju perduodamą sumą galima laikyti avansu.

Nagrinėjamoje byloje pagal šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygas (6.1, 6.2 p.) šalys numatė už preliminarios sutarties pažeidimus baudas - tiek atsakovui atsisakius parduoti daiktą, tiek ieškovei atsisakius pirkti daiktą, todėl perduoti pinigai pagal sutartį yra laikoma kaip baudų užtikrinimo priemonė. Avansu ja laikyti negalima, nes sutartis nebuvo įvykdyta. Tokiu būdu teismui nenustačius, jog preliminarią sutartį pažeidė atsakovas – atsisakė parduoti daiktą, sutarties galiojimo laikotarpiu daiktą pardavė tretiesiems asmenims, neatsirado ieškovei pagrindas priteisti prašomą sumą kaip baudą, o taip pat Civilinio kodekso 6. 237 straipsnio pagrindu, kaip avansą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).

Iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovui - 400 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. R. 400 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme P. Č. .

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Petras JaržemskisDanutė Kutrienė