Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B., T. B., M. F., E. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimo K. B., T. B., M. F., E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. F. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d., ir nubaustas 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

K. B. pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d., ir nubausta 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

E. L. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d., ir nubaustas 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

T. B. 2012 m. gruodžio 25 d., apie 10.26 val., būdamas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės pareigūnu, su jam suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungęs prie Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR), paieškos kriterijumi nurodęs bylos numerį, rūšį, registracijos datą ir tyrimo įstaigą, peržiūrėjo tvarkomą baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją su asmens duomenimis, nors jokių medžiagų, susijusių su šios bylos ikiteisminiu tyrimu, netyrė ir neregistravo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 str. 1 d. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d.

M. F. 2012 m. gruodžio 20 d., apie 17.05 val., būdamas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės vyriausiuoju postiniu, su jam suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungęs prie toliau PRĮR, paieškos kriterijumi nurodęs bylos numerį, rūšį, registracijos datą ir tyrimo įstaigą, peržiūrėjo tvarkomą baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją su asmens duomenimis, nors jokių medžiagų, susijusių su šios bylos ikiteisminiu tyrimu, netyrė ir neregistravo, tuo pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d.

K. B. 2012 m. gruodžio 21 d., apie 10.48 val., būdama Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės vyriausiąja postine, su jai suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungusi prie PRĮR, paieškos kriterijumi nurodžiusi bylos numerį, rūšį, registracijos datą ir tyrimo įstaigą, peržiūrėjo tvarkomą baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją su asmens duomenimis, nors jokių medžiagų, susijusių su šios bylos ikiteisminiu tyrimu, netyrė ir neregistravo, tuo pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d.

E. L. 2012 m. gruodžio 20 d., apie 15.19 val., būdamas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Dainavos grupės vyresniuoju specialistu, su jam suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu prisijungęs prie PRĮR, paieškos kriterijumi nurodęs bylos numerį, rūšį, registracijos datą ir tyrimo įstaigą, peržiūrėjo tvarkomą baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją su asmens duomenimis, nors jokių medžiagų, susijusių su šios bylos ikiteisminiu tyrimu, netyrė ir neregistravo, tuo pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d.

K. B., T. B., M. F., E. L. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinę bylą jų atžvilgiu nutraukti nesant jų veikoje administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Doktrinoje nurodoma, kad ADTAĮ vartojamas sąvokos duomenų tvarkytojas apibrėžimas atitinka Europos bendrijų duomenų apsaugos Direktyvos Nr. 95/46/EC 2 straipsnio e punkto nuostatą. Duomenų tvarkytojas - tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris tvarko asmens duomenis duomenų valdytojo vardu, bet nėra duomenų valdytojo darbuotojas, kurio pareiga yra vykdyti duomenų tvarkymą" (žr. ADTAĮ komentarą).

Tuo tarpu apeliantai yra Policijos departamento teritorinės policijos įstaigos- Kauno apskrities VPK OVS Dainavos grupės pareigūnai, kurie savo veikloje vadovaujasi 2011 m. gegužės 17 d. Kauno apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-330 patvirtintais pareigybių aprašymais, todėl akivaizdu, kad apeliantai ADTAĮ prasme nėra duomenų tvarkytojai, nes jie yra duomenų valdytojo darbuotojai ir jų tiesioginė pareiga yra vykdyti duomenų tvarkymą.

Duomenų valdytojas (bet ne duomenų tvarkytojas) turi teisinių įgaliojimų disponuoti duomenų tvarkytojo turimais asmens duomenimis. Duomenų valdytojas nustato tvarkomų asmens duomenų paskirtį ir priemones. Be to, duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad užtikrintų tvarkymo operacijų atitikimą ADTAĮ reikalavimams, tai yra jos gali būti atliekamos tik tuo atveju, jeigu tai leidžia atitinkama teisinė nuostata" (žr. ADTAĮ komentarą). Apeliantai mano, kad tokią poziciją patvirtina ir ADTĮ 3 str. 1 d. 2 p., nustatantis imperatyvius reikalavimus duomenų valdytojui, bet ne kitam subjektui, todėl atsakomybė už minėto straipsnio pažeidimą negali būti taikoma Duomenų valdytojo darbuotojui, kaip netinkamam pažeidimo subjektui. Apeliantai nėra duomenų tvarkytojai pagal ADTAĮ, taip pat nėra ir tretieji asmenys ADTAĮ 2 str. 14 p. prasme. ADTAĮ 5 straipsnyje nurodyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai taikomi išimtinai tretiesiems asmenims, bet ne asmens duomenų perdavimui iš valdytojo tvarkytojui.

2013 m. liepos 4 d. nutarime teismas nenurodė jokių apeliantų kaltę patvirtinančių duomenų, tačiau, rėmėsi vien aplinkybe, kad apeliantai negalėjo prisiminti vieno iš šimtų tarnyboje atliekamų PRĮR operacijų. Nurodė, neva apeliantai nesilaikė nekaltumo prezumpciją pažeidžiančiu PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 120 punkto, kad esant būtinumui, registro naudotojas privalo įrodyti dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo. Apeliantai mano, kad už įstaigos vidaus administravimo taisyklių pažeidimą galima tarnybinė, o ne administracinė atsakomybė.

K. B., T. B., M. F., E. L. skundas atmestinas.

Byloje nėra ginčijamas faktas, kad K. B., T. B., M. F., E. L. turėjo teisę dirbti su Policijos registruojamų įvykių registru, bei neginčijamas faktas, kad jie buvo prisijungę prie PRĮR ir peržiūrėjo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją, tačiau ginčas kyla dėl to, ar jie šią informaciją peržiūrėjo teisėtai. ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nurodanti, jog administracinę atsakomybę užtraukia asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant ADTAĮ. Byloje K. B., T. B., M. F., E. L. kaltinami pažeidę 5 str. 1 d. 1 p. nurodytus reikalavimus - asmens duomenys tvarkyti tik gavus duomenų subjektas sutikimą ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p., t.y. neužtikrino, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Nagrinėjamoje byloje pažeidėjai kaltinami padarę šiuos ADTAĮ pažeidimus, tuo, kad jie peržiūrėjo tvarkomą baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją su asmens duomenimis, nors jokių medžiagų, susijusių su šios bylos ikiteisminiu tyrimu, netyrė ir neregistravo, todėl asmens duomenis tvarkė neteisėtai.

Pažymėtina, kad ADTĮ tikslas yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 str.). ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalis asmens duomenis apibrėžia kaip bet kurią informaciją, susijusią su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Taigi, nustatant ar asmuo pažeidė ADTĮ nuostatas, privalu išsiaiškinti ar buvo pažeistas konkretaus žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas.

Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos normos gina asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima privatų, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžta, kas yra laikytina privačia informacija. Privati informacija – tai tokia informacija, kuri savo turiniu yra daugiau ar mažiau, bet neatsiejamai susijusi su privačiu asmens gyvenimu.

LVAT vertinimu, privati informacija – tai tokia informacija, kuri savo turiniu yra daugiau ar mažiau, bet neatsiejamai susijusi su privačiu asmens gyvenimu, o tai, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimu, yra individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais žmonėmis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas, teistumas ir kt. LVAT pažymėjo, kad nustatant, ar konkreti informacija yra privati, vertintinas jos santykis su asmens privačiu gyvenimu, o tokios informacijos apsaugos tikslas – apsaugoti ją nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio, minimalizmuoti galimybę šiai informacijai būti atskleistai kitiems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje administracinės teisės pažeidimo protokolai surašyti vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadomis. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad apeliantai skirtingu, byloje neginčijamai nustatytu laiku, jungėsi prie PRĮR, užduodami konkrečią paieškos užduotį surasti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nors nė vienas apeliantas tiksliai ir išsamiai negalėjo nurodyti kokiu tikslu ir pagrindu tikrino šios bylos duomenis, nes nė vienas apeliantas netyrė, neregistravo jokių medžiagų, susijusių su šiuo ikiteisminiu tyrimu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad niekas kitas negalėjo pasinaudoti apeliantams suteiktais prisijungimo prie PRĮR duomenų bazės kodais ir slaptažodžiais ir prisijungti jų vardu.

Iš esmės visa su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusi informacija, tvarkoma Policijos registruojamų įvykių registre. Šiame registre yra užfiksuota informacija apie nukentėjusįjį, įtariamąjį, taip pat įvykio aplinkybės, pasisavinti daiktai, tyrimo eiga, todėl ši informacija yra laikytina privačia informacija, neatsiejamai susijusi su nukentėjusiojo ir įtariamojo asmens duomenimis, taigi bet koks neteisėtas susipažinimas su šios informacijos turiniu laikytinas pažeidžiančiu asmens privatumą ir pažeidžiantis įstatymų normas, nes asmuo praranda apsaugą nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio, atsiranda galimybė šiai informacijai būti atskleistai kitiems asmenims.

Byloje neginčijama, kad K. B., T. B., M. F., E. L. turėjo teisės dirbti su PRĮR, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinant apeliantai privalo laikytis ADTAĮ nuostatų. Apeliantai teigia, kad tiek Kauno VPK VTV OVS Dainavos grupės pareigūno pareigybės aprašyme, patvirtintame 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 20-V-330, tiek kituose teisės aktuose: Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 5-V-775 „Dėl naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių patvirtinimo, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 5-V-464 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-850 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo, Lietuvos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 „Dėl policijos įstaigų Operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo", įrodo, kad apeliantai ne tik atliko savo funkcijas, numatytas pareigybės aprašyme, bet vadovavosi atitinkamais teisės aktais. Tačiau apeliantai nurodo tik tuos teisės aktų punktus, kurie patvirtina ir taip neginčijamą jų teisę dirbti su jų pareigoms atlikti būtinais registrais, tačiau neįrodo, kad jie gali atlikti bet kokias registrų tvarkymo funkcijas neturėdami tam teisėto pagrindo.

Šiuo atveju K. B., T. B., M. F., E. L. peržiūrėjo tvarkomą baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją, pažeisdami PRĮR duomenų tvarkymo taisykles, konkrečiai taisyklių 120 punktą (b. l. 56) - nenurodė kokiu pagrindu ir tikslu peržiūrėjo šios baudžiamosios bylos duomenis. Šiame punkte pasakyta, kad visi duomenų tvarkymo veiksmai yra fiksuojami automatiniu būdu siekiant užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą. PRĮR vartotojai (įskaitant apeliantus) yra įpareigoti kiekvieną duomenų tvarkymo veiksmą naudoti tik atliekant tarnybines funkcijas. Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištrynė ar atliko kitus duomenų tvarkymo veiksmus. Taigi PRĮR duomenų tvarkymo taisyklės nustato imperatyvius reikalavimus vartotojui. Tokios griežtos taisyklių nuostatos yra būtinos, nes PRĮR kaupiama daug informacijos, susijusios su privačiu asmenų gyvenimu ir šios informacijos neteisėtas tvarkymas pažeistų ne tik ADTĮ nuostatas, bet ir Konstitucijos garantuojama asmens teisę į privatumą.

Asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus nustato ADTAĮ 5 straipsnis, o šio straipsnio 1 dalies 1 punktas, kurio pažeidimu nagrinėjamu atveju kaltinami apeliantai, nurodo, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Tačiau nė vienas iš apeliantų negalėjo tiksliai nurodyti, kad bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis peržiūrėjo turėdami konkretų, su bylą susijusio asmens prašymą. Apeliantai teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jie negalėjo prisiminti vieno iš šimtų tarnyboje atliekamų PRĮR operacijų. Tačiau Taisyklių 111 punkte nurodyta, kad pareigūnas prieš atlikdamas paieškos veiksmus, į laukus „Duomenų paieškos pagrindas“ ir „Papildomi duomenų paieškos duomenys“ privalo įvesti duomenis, pagrindžiančius teisę ieškoti policijos registruojamo įvykio. Todėl, jeigu pareigūnai būtų laikęsi 111 punkte nurodytų reikalavimų, jie jau prieš atlikdami paiešką būtų nurodę paieškos pagrindą ir ginčo dėl to nebūtų kilę. Šiuo atveju, apeliantų bandymas pasiteisinti dideliu darbo krūviu yra nepagrįstas ir vertintinas tik kaip bandymas išvengti atsakomybės. Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jeigu apeliantams reikėjo peržiūrėti baudžiamosios bylos duomenis, tokios paieškos reikalingumas turėjo būti pagrįstas dokumentais, nes paieškai atlikti yra būtinas arba raštiškas pagrindas, arba registruotas įvykis. Tą patį patvirtino ir liudytojas J. S.. E. L. teismo posėdyje kėlė versiją, kad galėjo ateiti žmogus paklausti, ar neatnešė kas nors piniginės ir jis patikrino įvykių suvestinę registre, todėl galėjo būti, kad dėl tos priežasties ir įėjo į bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Tačiau jeigu buvo tokia situacija, duomenys galėjo būti tikrinami tik esant rašytiniam suinteresuoto asmens prašymui, o tokio prašymo šiuo atveju nebuvo. Iš Audito duomenų apie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų peržiūrą PRĮR pagal AUDIT III informacinės sistemos duomenis, kad E. L. užklausą 2012 m. gruodžio 20 d. 15:19:52 pagal paieško kriterijų: bylos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko nenurodydamas duomenų paieškos pagrindo ir jo patikslinimo (b. l. 115).

Priešingai nei teigia apeliantai, ATPK 214¹⁴ str. 1 d. sudėtis yra formalioji, nes straipsnyje nėra akcentuojama, kad atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei dėl ADTAĮ pažeidimo atsiranda neigiamos pasekmės. ADTAĮ 2 str. 4 d. nurodyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Taigi bet koks neteisėtai atliktas šiame straipsnyje numatytas veiksmas turi būti traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas, šiuo atveju apeliantai neteisėtai atliko ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalimi numatytus duomenų tvarkymo veiksmus, t.y. baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) paiešką ir susipažinimą su šios bylos duomenimis.

ADTAĮ 2 str. 7 d. duomenų valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Jeigu duomenų tvarkymo tikslus nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, duomenų valdytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti tuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

Šioje byloje neginčijama, kad pagal PRĮR nuostatų 9 ir 12 punktus Policijos registruojamų įvykių registro duomenų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

ADTAĮ 53 str. numato, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 214¹⁴ str.1 d. pažeidimo subjektas nekonkretizuotas, tačiau pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančias ATPK nuostatas juridinio asmens atsakomybė nėra numatyta, todėl pagal ATPK 214¹⁴ str. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo - juridinio asmens vadovas arba darbuotojas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-11-21 administracinėje byloje Nr. N261-1111/2012 pažymėjo, kad už ADTAĮ pažeidimą atsakomybėn gali būti traukiami ir kiti asmenys (ne tik duomenų tvarkytojas ar valdytojas), tačiau toks atsakomybės taikymas turi būti pagrįstas. Kiekvienu atveju būtina įrodyti, kad toks asmuo pažeidė konkrečią elgesio taisyklę bei kad jis privalėjo, t. y. buvo teisiškai įpareigotas, jos laikytis.

Pagal PRĮR duomenų tvarkymo taisykles policijos pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka suteiktos tam tikros teisės dirbti su PRĮR yra registro vartotojas (taisyklių 3 p. 1 p. p.) , taigi pagal registro nuostatas pareigūnai K. B., T. B., M. F., E. L. yra registro vartotojai. Taisyklių 8 p. nurodo, kad registro vartotojas, įrašęs policijos registruojamo įvykio duomenis, atsako už duomenų teisingumą, o 9.3 punktas nurodyta, kad tvarkant duomenis privaloma vadovautis ADTAĮ. Apeliantai taip pat pripažįsta, kad jų tiesioginė pareiga yra vykdyti duomenų tvarkymą. Taigi apeliantai vykdydami duomenų tvarkymą buvo teisiškai įpareigoti laikytis ADTAĮ nuostatų ir jas vykdyti, todėl šių taisyklių nesilaikymas tiesiogiai pažeidžia ir ADTAĮ nuostatas, o byloje jau yra konstatuota, kad K. B., T. B., M. F., E. L. savo veiksmais pažeidė ADTAĮ 5 str. 1 d. 1 p. nustatytus asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, todėl yra atsakingi ir už ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p. reikalavimo nesilaikymą.

Atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. B., T. B., M. F., E. L. pažeidė ADTAĮ 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir neužtikrino, jog asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai (ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p.), todėl pagrįstai pripažinti padarę administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ str. 1 d.

Vadovaujantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarimą nepakeistą ir K. B., T. B., M. F., E. L. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.