Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį nubaustas A. K., buvo pakeistas ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas A. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu A. K. nubaustas 300 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 11 d. 20.43 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus (girtumas 1,01 prom.) vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Institucijos apeliaciniu skundu yra keliamas apylinkės teismo sprendimo dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų A. K. taikymo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą pagrįstumo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

6.1. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas, daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, o to paties straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

6.2. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad A. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. už vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą transporto priemonę būnant neblaiviu (nustatytas 1,01 prom. neblaivumas), padarymą buvo nuspręsta taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pakeičiant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, A. K. paskirtas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

6.3. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1dalis).

6.4. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad tokia išvada šioje byloje yra negalima, todėl apylinkės teismo nutartis yra naikinama ir paliekamas galioti nepakeistas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas.

6.5. Apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kad A. K. atsakomybės jį sulaikius nevengė, savanoriškai sumokėjo baudą, nuoširdžiai gailisi, tik kartą baustas administracine tvarka, neteistas, jo darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vairuotojo pažymėjimą turi daugiau kaip 30 metų, serga onkologine liga ir dėl jos teisė vairuoti laikytina reikalinga nuvykti į gydymo įstaigas, priešpensinis amžius, kuris, apylinkės teismo vertinimu, neabejotinai apsunkina galimybes įsidarbinti kitur po atleidimo ilgam praradus teisę vairuoti, apygardos teismo nuomone, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą.

6.6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio, sveikatos būklės ir dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės ir nepatogumai, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo privalomumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad poreikis A. K. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, nes, kaip pats A. K. apylinkės teisme nurodė, jis toje pačioje įmonėje dirba apie 10 metų, o onkologine liga serga jau nuo 2015 m. Taigi A. K., turėdamas didelę vairavimo patirtį, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, tačiau galimai kilsiančios neigiamas pasekmės nesutrukdė A. K. padaryti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog A. K. netekus teisės vairuoti jis bus atleidžiamas iš darbo arba jam būtų neįmanoma nuvykti į gydymo įstaigas.

6.7. Apygardos teismas pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 6) pateikta charakteristika niekaip nerodo A. K. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos pažeidėjo asmeninės savybės, veikla ir tinkamumas dirbti serviso meistru – tiekėju. Šios aplinkybės neatskleidžia jokio A. K. asmenybės pokyčio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą teisės pažeidimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti, tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė. Apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, jog A. K. per ilgą vairavimo patirtį buvo tik kartą baustas administracine tvarka, nėra teistas, bei aplinkybės, nurodytos 2018 m. spalio 3 d. A. K. atstovo advokato G. Ž. skunde apylinkės teismui (važiavimas neviršijant leistino greičio gyvenvietėje (kaime) vakare, su įjungtomis šviesomis, automobilis atitiko techninius reikalavimus), nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios nulemtų ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą, nes įstatymų laikymasis yra visų piliečių pareiga. Priešpensinis amžius taip pat nemažina nei veikos, nei pažeidėjo pavojingumo, nes, kaip jau minėta, A. K. teisę vairuoti transporto priemones turi jau daugiau kaip 30 metų, todėl jis puikiai žinojo Kelių eismo taisykles, kad vairuoti neblaivus negali, tačiau vis vien pasirinko teisei priešingą veikimą. Be to, nors ir yra pripažinta, kad A. K. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl padaryto nusižengimo gailisi, ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau A. K., siekdamas pateisinti savo poelgį, apylinkės teisme teigė, jog nemanė, kad išgėrus alaus viršys leistiną alkoholio normą, nors iš alkotesterio parodymų matyti, jog įstatyme numatyta leistina norma – 0,4 prom., buvo viršyta daugiau nei du kartus, t. y. A. K. nustatytas 1,01 prom. girtumas (AN byla, b. l. 6), taip parodant, kad jis savo elgesio itin kritiškai nevertina, nes, kaip šiuo atveju teisingai nurodė apylinkės teismas, A. K. negalėjo nesuprasti, jog vairuoja neblaivus, nebent taip įsivaizdavo dėl nepateisinamo lengvabūdiškumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių A. K. paaiškinimų, nurodančių objektyvias priežastis, kodėl jis nusprendė vairuoti būdamas neblaivus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. K. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, t. y. minimali sankcija numatyta ANK 422 straipsnio 5 ir 9 dalyse – 300 Eur bauda ir 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi to neleidžia padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

6.8. Pažeidėjo atstovo pateiktame skunde apylinkės teismui ir atsiliepime, pateiktame į Institucijos apeliacinį skundą, yra nurodoma įvairi teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, kaip neva turinti precedento galią nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apygardos teismas pažymi, jog dalis pažeidėjo atstovo nurodomų teismų sprendimų, kaip neva turinčių precedento galią nagrinėjamu atveju, yra pateikiama žemesnės instancijos teismų sprendimai, t. y. apylinkės teismų nutartys, todėl šiuo atveju apygardos teismas minėtose nutartyse pateikiamu aiškinimu nesivadovauja. Pažeidėjo atstovo nurodytose apygardų teismų nutartyse, kuriomis yra grindžiamas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo tikslingumas, nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios (analogiškos) aplinkybėms nagrinėjamoje byloje (pažeidėjo atstovo pateiktose apygardų teismų nutartyse buvo sprendžiamas ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrįstumo klausimas, kai vairuotojams buvo nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis nei 1,01 prom.), todėl šiomis nutartimis taip pat nesivadovautina.

6.9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Apygardos teismas sprendžia, jog A. K. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog A. K. buvo nustatytas 1,01 promilės girtumas. Toks neblaivumas, remiantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi, yra labiau artimas vidutiniam girtumo laipsniui (1,51 promilės). Būtina atkreipti dėmesį, jog už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, nuo 2017 m. sausio 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. įstatymų leidėjas už vairavimą esant neblaiviam asmenų atsakomybę siekia griežtinti. Taigi, šiuo atveju sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (arba visai šios priemonės neskyrus), tikėtina, kad A. K. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

6.10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. K. už padarytą administracinį nusižengimą skirta mažesnė nei minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė, yra nepagrįstas, priimtas vertinant tik teigiamai A. K. charakterizuojančias aplinkybes ir visiškai neatsižvelgiant į šiame sprendime nurodytas aplinkybes, todėl jis neatitinka nei A. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio, nei pavojingumo laipsnio, nei teisingumo ir protingumo kriterijų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas nutarimas – atmesti 2018 m. spalio 3 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato G. Ž. skundą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.