- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-185-315/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06114-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius, Gintaras Dzedulionis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- K. A., ir O
- Advokatai
- Girius Ivoška
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, kuri pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi, taikant dalinį sudėjimą, prie neatliktos bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams šešiems mėnesiams ir 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas ir O. S., tačiau apeliacinis skundas jo atžvilgiu nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. A. nuteistas už tai, kad su O. S., veikdami bendrai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2017 m. vasario 7 d., K. A. parengus planą ir vadovavus psichotropinės medžiagos (metamfetamino) neteisėtam įgijimui, laikymui ir gabenimui, O. S. šias psichotropinės medžiagas neteisėtai įgijo iš tyrimo metu nenustatyto asmens, jas neteisėtai gabeno link pataisos namų, esančių Sniego g. 2, Vilniuje, turėdamas tikslą minėtas psichotropinės medžiagas neteisėtai perduoti K. A., o būtent: K. A. ne vėliau, kaip nuo 2017 m. sausio 31d. iki 2017 m. vasario 7 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, esančiuose Sniego g. 2, Vilniuje, laikydamasis konspiracijos, užmaskuotai, neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bendraudamas su laisvėje esančiu O. S. šio mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam nurodė neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti psichotropinės medžiagą – metamfetaminą, turėdami tikslą minėtą medžiagą platinti;
1.1. po to, 2017 m. vasario 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, O. S., įvykdęs K. A. nurodymą nupirkti psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iš kito asmens iki 2017-02-07, 20.09 val., neteisėtai tikslu parduoti ar kitaip platinti įgijęs 0,830 g metamfetamino, apie tai, laikydamasis konspiracijos, informavo K. A., pastarajam tą pačią dieną, 20.09 val., paskambinus iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) O. S. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. po to, pagal susitarimą su K. A. O. S. neteisėtai gabeno 0,830 g metamfetamino iki Pelesos g. 39, Vilniuje, esančio pastato, ten O. S. 2017-02-07, 20.39 val., paruošė pakuotę su viduje esančia psichotropine medžiaga, pakuotę izoliacine juosta tvirtindamas prie akmenio, norėdamas permesti per pataisos namų, esančių Sniego g. 2, Vilniuje, apsauginę tvorą, tikslu perduoti 0,830 g metamfetamino K. A., kad šis galėtų neteisėtai psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti Pataisos namuose, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų, kurie rado ir paėmė minėtą kiekį metamfetamino.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo K. A. gynėjas apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - nuteistąjį K. A. išteisinti.
3. Dėl nuteistojo K. A. ir nuteistojo O. S. bendrininkavimo
3.1. Kadangi teismas konstatavo, jog „byloje duomenų, kad K. A., panaudodamas O. S., siekė įgyti psichotropinių medžiagų savo paties asmeniniam vartojimui nėra (jis kategoriškai neigė vartojęs narkotikus, to nenurodė ir kitas kaltinamasis ar liudytojai), šiuo atveju vertintina, ar teismas pagrįstai K. A. pripažino neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tiksią jas platinti organizatoriumi.
3.2. Pirma, O. S. paneigė teisme, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad amfetaminas turi paklausą laisvės atėmimo įstaigoje, taip paneigdamas kaltinimo pateiktą versiją, kad O. S. įgijo narkotines medžiagas, kad jos K. A. būtų platinamos pataisos namuose.
3.3. Antra, jokių liudytojų parodymais ar pokalbių įrašais nėra nustatyta, kad K. A. būtų taręsis, žadėjęs ar kitaip leidęs suprasti kuriam nors iš nuteistųjų, esančių pataisos namuose, ar iš laisvėje esančių asmenų, kad O. S. ar kitas asmuo gali K. A. parūpinti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
3.4. Trečia, byloje esančiais duomenimis patvirtinta, kad K. A. yra buvęs profesionalus sportininkas, t. y. asmuo, kuris domėjosi maisto papildais, naudojamais profesionalių sportininkų, o ne narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš O. S. yra gavęs ir su juo yra taręsis dėl maisto produktų, alkoholio, mobiliojo ryšio priemonių (ką patvirtino teisme apklaustas liudytojas S. K.), o ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
3.5. Kad K. A. neorganizavo O. S. atlikto narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo, patvirtina tokios toliau nurodomos aplinkybės.
3.6. Pirma, O. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog K. A. nenurodė, iš kokio žmogaus O. S. turi nupirkti narkotikų, todėl darytina išvada, kad narkotikų pirkimas buvo būtent O. S. sugalvotas ir įgyvendintas veiksmas, o ne K. A. sugalvoto plano dalis.
3.7. Antra, O. S. nurodė, kad narkotikus nupirko ne iš karto, nes pirmą kartą jį pavedė, pardavėjas dingo su pinigais, o tai reiškia, kad K. A. nepažinojo žmonių, kurie būtų narkotinių medžiagų tiekėjai.
3.8. Trečia, nors O. S. teigė, kad pinigus narkotikams padavė K. A. pažįstamas, tačiau šie parodymai nėra patvirtinti jokiais byloje surinktais duomenimis.
3.9. Ketvirta, teismas, inkriminuodamas K. A. nusikalstamą veiką, akcentavo konspiraciją kaip požymį, kad pokalbiai tarp K. A. ir O. S. vyko būtent apie psichotropinę medžiagą, tačiau jokių tiesioginių įrodymų, paneigiančių, kad K. A. konspiruotai kalbėjo apie maisto papildus, nėra. Priešingai, O. S. parodė, kad jis ne iš karto suprato, apie ką eina kalba, todėl akivaizdu, kad tik O. S. atlikta K. A. vartojamų sąvokų interpretacija, o ne K. A. išreikštas iš karto O. S. suprantamas įgytinų medžiagų apibūdinimas lėmė tai, kad O. S. po pokalbių su K. A. metu įgijo ne K. A. reikalingus maisto papildus, o O. S. norėtas įgyti psichotropines medžiagas.
3.10. Penkta, O. S. parodymų apie jo susitikimus su kitais asmenimis būtent dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimo nepatvirtina jokie kiti parodymai, t. y. jokie K. A. ar O. S. pokalbiai su kitais asmenimis nėra užfiksuoti, jokie kiti asmenys, kurie su K. A. ar O. S. būtų bendravę dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti nebuvo.
3.11. Šešta, O. S. patvirtino, kad K. A. narkotikų nevartoja, jis sportininkas, todėl visiškai neįtikinama teismo įrodymu pripažinta O. S. pateikta versija, kad O. S., kuris iki tol K. A. į pataisos namus permesdavo mobiliuosius telefonus, maisto produktus, alkoholį, bet nė karto nėra taręsis dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų permetimo, ėmė ir pagalvojo, kad niekada narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojęs, neplatinęs ir anksčiau profesionaliai sportu užsiėmęs K. A. domisi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o ne draudžiamų maisto papildų įsigijimu.
3.12. Bylos nagrinėjimo teisme metu po liudytojo S. K. apklausos apklaustas O. S. nurodė, kad jis su S. K. buvo susitikęs, kad S. K. O. S. davė pinigų, kad O. S. nupirktų K. A. maisto ir alkoholinių gėrimų, o ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
3.13. Visa tai sudaro prielaidą teigti, kad subjektyviai įgijimas, laikymas ir gabenimas buvo sugalvotas ir interpretuotas paties O. S., todėl pastarojo subjektyviomis žiniomis ir jo paties, o ne K. A. turėta patirtimi, kuri dėl to negalėjo būti žinoma O. S., grjstas noras įgyti, laikyti ir gabenti psichotropinę medžiagą, apie kurią K. A. net nekalbėjo, nepagrįstai sutapatintas su K. A. noru įgyti ir platinti pas O. S. rastą psichotropinę medžiagą.
3.14. Šie argumentai pagrindžia tai, kad teismas neišsamiai ir nekruopščiai analizavo K. A. ir O. S. bendrininkavimo subjektyviąją pusę, todėl neteisingai K. A. inkriminavo O. S. kaltės turinį ir nuteisė K. A. esant nenustatytiems subjektyviosios pusės požymiams - kaltės turiniui ir tikslui, todėl už jam inkriminuotą veiką buvo nuteistas nepagrįstai.
4. Dėl nusikalstamos veikos dalyko
4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad K. A. ir O. S. pokalbių metu buvo užšifruotos aptariamos psichotropinių medžiagų įsigijimo detalės (kiekis, kaina), permetimo laikas, būdas, kitos detalės).
4.2. Nors pokalbiai tarp bendrininkų vyksta šifruotai ir tai, ką K. A. prašo O. S. nupirkti, vadinama įvairiai („bjaurastis“, „instrumentai“, „detalės“, „aparatūra“, „zaraza“), nėra pagrindo iš viso pokalbių konteksto ir iš atskirų posakių (pavyzdžiui, iš to, kad tie statybos darbų „instrumentai“, K. A. teigimu, telpa kišenėje, kad jis išsitaria, jog reikalingos „kokybiškos medžiagos“, kad bendrininkai kalbasi apie gautus 4 „instrumentus“, kad prie paketo O. S. K. A. pataria pritvirtinti kokį nors svarmenį, pavyzdžiui, obuolį, nes paketas lengvas) daryti pagrįstos išvados, jog kalbama apie ketinamą permesti per pataisos namų sieną psichotropinę medžiagą, o ne apie K. A. teisme paminėtus papildus.
4.3. Vien tai, kad apie įgytinus dalykus kalbama vartojant arba neigiamas įgytinų dalykų savybes pabrėžiančius apibūdinimus arba techninio pobūdžio sąvokas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šios sąvokos skirtos apibūdinti ne maisto papildus, o būtent psichotropines medžiagas ir būtent tą medžiagą, kuri buvo rasta pas O. S..
4.4. Pabrėžia, kad K. A. ne tik iki pokalbių su O. S., bet iki jų buvo žinoma apie tai, kad už draudžiamų maisto papildų įsigijimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir tai, kad maisto papildai yra draudžiami dėl jų galimo neigiamo poveikio sveikatai, todėl nei teismo, nei pokalbius įrašiusių pareigūnų, nei O. S. neturėjo ir neturėtų stebinti tai, kad K. A. jas apibūdino ne tiesiogiai vartodamas jų pavadinimus, o hiperbolizuodamas jų poveikį sportininko sveikatai.
4.5. Antra vertus, tai, kad K. A. naudoja techninio pobūdžio sąvokas, yra nesunkiai paaiškinama tuo, kad K. A. su O. S. kalbėdavosi ir apie statybos darbus, ir apie statybines medžiagas, todėl statybos srities terminų vartojimas ir K. A., ir O. S. buvo įprastas.
4.6. Nors teismo nuosprendyje teigiama, kad tokia didelė konspiracija ir slaptumas paneigia K. A. teisme iškeltą versiją apie neva tarp jo ir O. S. buvusį susitarimą permesti į pataisos namus maisto papildus, nes šią versiją kategoriškai paneigė O. S., tačiau kiti duomenys, kuriuos teismas įvertino kaip paneigiančius K. A. versiją, nepatvirtina, kad K. A. O. S. kalbėjo būtent apie psichotropines medžiagas: teismo nuosprendyje aptariamo telefoninio pokalbio N r. 702 metu minima 75 eur suma, raštelis, nemažos pinigų sumos uždirbimas, O. S. frazės „ar šitas dalykas bus įvaromas tokiu pačiu būdu, kaip ir visą laiką“ jokio tiesioginio ryšio su psichotropinėmis medžiagomis neturi.
4.7. Verta atskirai paminėti tai, kad minėto pokalbio metu O. S. rusiškai pasako frazę „ot dvuch do vosmi", tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad toje dalyje pokalbis tarp K. A. ir O. S. vyko, kaip teigiama nuosprendyje, apie atsakomybę nuo dviejų iki aštuonerių metų, nes iš K. A. ir O. S. pokalbio konteksto („davai“ apie tai žinosim tik mes su tavim dviese“) ir K. A. parodymų apie tai, kad papildų vartojimo kurso kaina pataisos namuose gali viršyti 500 Eur, akivaizdu, kad frazė „ot dvuch do vosmi“ reiškia šimtus eurų.
4.8. Pažymi, kad teismas, interpretuodamas minėtos frazės reikšmę sąžiningai suklydo, nes į lietuvių kalbą minėta frazė gali būti verčiama ir kaip „nuo dviejų ir aštuonių“, ir kaip „nuo dvejų ir aštuonerių“, o O. S. pageidavimas, kad „apie tai“ žinotų jie dviese, sietinas su noru, kad K. A. apie O. S. kaip apie tiekėją ir jo uždarbį neprasitartų potencialiems maisto papildų pirkėjams pataisos namuose.
4.9. Pažymi, kad BK 260 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau šiuo atveju psichotropines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno O. S., o K. A. neatliko nė vieno iš šių veiksmų, be to, šiuo atveju K. A. nepardavė nei draudžiamų maisto papildų, nei narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nes jų negavo.
4.10. Taigi, nenustačius to, jog K. A. su O. S. kalbėjo apie kokios nors psichotropinės medžiagos įgijimą, konstatuotina, kad K. A. buvo nuteistas nenustačius kaltinamojo K. A. subjektyviosios pusės ryšio su nusikalstamos veikos dalyku, t. y. nenustačius tikslo organizuoti psichotropinės medžiagos platinimą ir neįrodžius, kad K. A. konspiraciją naudojo tam, kad nuslėptų tai, jog pokalbis vyksta dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
5. Dėl O. S. parodymų patikimumo
6. Pažymi, kad O. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie K. A., buvo apklaustas nedalyvaujant advokatui. Ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad O. S., duodamas parodymus bylos nagrinėjimo metu teisme, paneigė, kad žinojo apie tai, jog amfetaminas pataisos namuose turi paklausą.
6.1. Pirma, tai reiškia, kad O. S. iš esmės paneigė vieną iš būtinųjų K. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių - tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl pagrįstai manytina, kad teismas K. A. nuteisė už veiką, nesant visų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių.
6.2. Antra, advokato nedalyvavimas apklausoje sudaro prielaidą manyti, kad O. S. valiai duoti tokius parodymus, kokius jis davė ikiteisminio tyrimo metu, įtakos galėjo turėti apklausą atlikusi tyrėja.
6.3. Trečia, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame O. S. 2017-02-08 įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad K. A. pasakė, kad pinigus O. S. perduos asmuo vardu T., ir kad pastarasis perdavė O. S. 100 Eur, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmuo, vardu T., buvo apklaustas, kad patvirtintų šiuos parodymus.
6.4. Ketvirta, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017-06-07 protokole užfiksuota, kad K. A. liepė paskambinti G. J. ir šis priveš pinigus (pokalbis Nr. 741), taip pat tai, kad K. A. pasakė O. S., kad šis paskambintų G. J., nes jis laukia jo skambučio, nuvažiuotų pas jį į darbą ir paimtų 100 eurų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas asmuo, vardu G. J., paneigė buvus šias faktines aplinkybes.
6.5. Penkta, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame O. S. 2017-02-08 įtariamojo apklausos protokole taip pat užfiksuota, kad O. S. Geležinkelio stotyje pamatė iš matymo pažįstamą asmenį, jam žinomą kaip vartojantį narkotines medžiagas, kurio O. S. paprašė padėti jam įsigyti metamfetaminą ir padavė jam 75 eurus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad toks asmuo būtų apklaustas, kad patvirtintų šiuos parodymus.
6.6. Šešta, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame O. S. 2017-02-08 įtariamojo apklausos protokole taip pat užfiksuota, kad O. S. 2017-02-07 apie 18.30 val. nuvyko į Geležinkelio stotį kur susitiko iš matymo pažįstamą vardu Tadik, kuris padavė O. S. polietileninį maišelį su amfetaminu, kurį O. S. paėmė ir nuėjo atgal link stoties, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmuo, vardu T., būtų apklaustas, kad patvirtintų šiuos parodymus.
6.7. Septinta, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame O. S. 2017-06-01 įtariamojo apklausos protokole taip pat užfiksuota, kad O. S. Vilniuje, Naugarduko g. nupirko narkotikus, per kitą žmogų, kuris turėjo O. S. duoti 4 gramus amfetamino, pažįstamas tas A. ar A., tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmuo, vardu A. ar A., būtų apklaustas, kad patvirtintų šiuos parodymus.
6.8. Aštunta, bylos nagrinėjimo teisme metu O. S. apšmeižė K. A. teigdamas, kad K. A. jam grasino ir liepė atsisakyti parodymų, ir šiam šmeižtui pasitelkdamas ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją T. B., kuri bylos nagrinėjimo teisme metu pasakė, kad O. S. buvo sakęs, jog K. A. grasino O. S. net kelis kartus skambindamas. Tačiau O. S. nepagrindė savo teiginių apie K. A. grasinimus (nepateikė jokio pareiškimo teisėsaugos institucijoms).
6.9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad K. A., būdamas nelaisvėje, negalėjo turėti įtakos tam, ką O. S. buvo nusprendęs įsigyti - kaip rodo tarp K. A. ir O. S. vykusių pokalbių įrašai, K. A. tegalėjo organizuoti pinigų perdavimą O. S., tartis dėl O. S. atsidūrimo prie pataisos namų laiko bei pakuotės, bet ne įsitikinti, kad O. S. per pataisos namų sieną permes ne maisto papildus, kuriuos K. A. norėjo įsigyti, o psichotropines medžiagas, kurių K. A. įsigyti ar platinti pataisos namuose neturėjo jokio tikslo.
6.10. Skunde pabrėžiama, kad kaltinimai K. A. yra grindžiami tik O. S. parodymais. O. S. veiksmų įsigyjant ir gabenant psichotropines medžiagas subjektyvioji pusė vertintina kaip O. S. ekscesas, už kurį K. A. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo K. A. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo K. A. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundas atmestinas.
8. Nuteistojo K. A. gynėjo advokato G. Ivoškos apeliaciniame skunde iš esmės yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotos faktinės aplinkybės, sietinos su K. A. dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 260 straipsnio 1 dalyje, teigiant, kad jis neorganizavo O. S. atlikto psichotropinės medžiagos (metamfetamino) įgijimo, laikymo ir gabenimo. Tai O. S., neteisingai interpretuodamas K. A. vartojamas sąvokas, įgijo ne jam (K. A.) reikalingus maisto papildus, o psichotropinę medžiagą, todėl prašo jį išteisinti, nes yra nekaltas.
9. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistųjų K. A. ir O. S. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistųjų, įskaitant ir K. A., kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, jų gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.
10. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, K. A. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė kito nuteistojo šioje byloje O. S., liudytojų teisėsaugos pareigūnų A. B. (A. B.), A. Ž., V. Š., T. B. parodymais (1 t., b.l. 101, 108, 111, 125; 5 t., b.l. 41-48, 80-84, 92-99), duotais teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat rašytiniuose bylos dokumentuose fiksuota informacija: 2017-06-07 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b.l. 50-55), 2017-02-07 savanorišku daiktų pateikimo protokolu (1 t., b.l. 103), 2017-02-28 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140(918)-ISI-12-40 (1 t., b.l. 28-29), apžiūros protokolu (1 t., b.l. 104), pokalbių garso įrašų stenograma (1 t., b.l. 56-91). Detaliai šių įrodymų turinys, analizė bei vertinimas pateikti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas sutikdamas jų nekartoja. Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitą, sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, tad pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais vadovavosi pagrįstai.
11. Atsižvelgus į apeliaciniame skunde išsakytus argumentus pažymėtina, kad K. A. parodymai, kuriais jis neigė savo kaltę, taip pat ir jo teiginiai, kad apie tai, jog jis nurodė O. S. įgyti ir jam į pataisos namus permesti maisto papildus, skirtus sportininkams, o ne psichotropinę medžiagą, buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, kuris pagrįstai nusprendė jais nesivadovauti, o apkaltinančias išvadas grindė kitais byloje surinktais aukščiau nurodytais įrodymais.
12. O. S. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, jog bendraudamas mobiliojo ryšio priemonėmis su K. A. ir vykdydamas pastarojo nurodymus, įsigijo metamfetamino bei, suderinęs permetimo vietą ir laiką, nuvyko prie Vilniaus pataisos namų, kur jį su šia psichotropine medžiaga, akmeniu ir raudonos spalvos izoliacinės juostos ritinėliu, vykdydami kriminalinės žvalgybos tyrimą, pamatė ir sulaikė A. B. ir V. Š..
13. Pažymėtina, kad nuteistojo O. S. parodymų patikimumas buvo vertinamas skirtingu proceso metu duotus jo parodymus lyginant tarpusavyje, o taip pat ir su teisiamojo posėdžio metu duotais apklaustų kaip liudytojų pareigūnų A. B. ir A. Ž., kurie patvirtino O. S. parodymus dėl to, kad su K. A. telefonu, naudojant koduotą kalbą, buvo tariamasi būtent dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir perdavimo.
14. Iš 2017-06-07 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b.l. 50-55) bei pokalbių garso įrašų stenogramos (1 t., b.l. 56-91) matyti, kad K. A. su O. S. intensyviai bendravo telefonu: derino pinigų perdavimą, psichotropinės medžiagos kiekį, permetimo laiką, aptarė supakavimą, derino permetimo momentą, K. A. kelis kartus buvo minimas uždarbio dydis bei jo padalinimas į tris dalis, iš kurių viena - O. S., taip pat laisvės atėmimo bausmė už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (būtent nuo 2 iki 8 metų), dėl ko buvo primenama, kad O. S. niekam apie tai neprasitartų. Tai, jog pokalbis tarp K. A. ir O. S. vyksta apie ketinamą permesti per pataisos namų sieną ne maisto papildus, o psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, patvirtina tai, jog tarp tokių konspiracinių išsireiškimų kaip „bjaurastis“, „instrumentai“, „detalės“, „aparatūra“ „zaraza“, „kokybiškos medžiagos“, minimas ir „kaifas“, kalbama apie „įsidūrimą“. Šį faktą patvirtina ir tai, kad pokalbio metu, kuomet O. S. K. A. pasako, jog gavo 4 „instrumentus“ ir pusvalandžio bėgyje turėtų būti vietoje, šis duoda nurodymą O. S. prieš metant paketą per pataisos namų apsauginę sieną, prie jo pririšti obuolį (pokalbis Nr. 1355). Pažymėtina, jog net viena maisto papildų pakuotė yra sunkesnė už obuolį, todėl obuolio, kaip svarmens, pririšimas prie 4 maisto papildų pakuočių yra nelogiškas, tad akivaizdu, kad toks K. A. nurodytas supakavimas buvo skirtas būtent psichotropinės medžiagos permetimui.
15. Taigi, išanalizavus byloje esančių telefoninių pokalbių turinį, matyti, kad O. S. iš K. A. gavo nors ir užmaskuotus, tačiau konkrečius ir tikslius nurodymus dėl psichotropinės medžiagos įgijimo ir gabenimo. Įvertinus aktyvius apelianto veiksmus, vadovaujant psichotropinės medžiagos permetimui į pataisos namų teritoriją su O. S. suderinamumo lygį, pokalbiuose K, A. minint, jog už tai bus gauta 1250 eurų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog K. A. organizavo neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga - metamfetaminu, turint tikslą ją platinti.
16. Nuteistojo gynėjo skunde teigiama, kad byloje nenustatyta asmens, vardu „Tomikas“ ir K. A. nurodymu perdavusio 100 eurų O. S., o taip pat asmenų, Geležinkelio stotyje O. S. padėjusiems įsigyti psichotropinę medžiagą, asmenybės, jie neapklausti, tačiau šių asmenų nenustatymas nepaneigia ir nepašalina nuteistojo K. A. atsakomybės dėl byloje nustatyto padaryto jo nusikaltimo, esant pakankamiems kitų apelianto kaltės įrodymams.
17. Nuteistojo K. A. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepaneigia ir tai, kad O. S. teisiamajame posėdyje pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, tačiau teigė nesakęs, jog amfetaminas turi paklausą. Nėra pagrindo pripažinti, kad O. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, galimai buvo gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus. Nors, kaip teigiama skunde, O. S. 2017-02-08 apklausoje pas tyrėją nedalyvavo gynėjas, tačiau byloje esantis 2017-02-08 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas tvirtina, kad O. S. pareiškė, kad įtariamojo apklausos metu gynėjas jam nereikalingas (1 t., b.l. 123). Jokių pastabų, kad parodymai yra duodami ne laisva valia, surašyti ne iš apklausiamo asmens žodžių, neatitinka jo nurodytų aplinkybių, pasirašyti neperskaičius, apklausos metu nurodyta nebuvo, to O. S. nenurodė ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtindamas pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir tik paneigdamas sakęs, jog amfetaminas turi paklausą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad to paties teisiamojo posėdžio metu O. S. parodė, jog suprato, kad K. A. reikalingas amfetaminas, nes kitų narkotikų pataisos namuose nereikia (5 t., b.l. 15-19).
18. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog kaltinimai K. A. yra grindžiami tik O. S. parodymais. Nagrinėjamu atveju kaltinimo faktines aplinkybes patvirtinantys O. S. parodymai nebuvo vieninteliai, kuriais buvo remiamasi, jie vertinti kartu su kitais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai nurodytais aukščiau minėtais įrodymais, jų visumoje, tad yra tik papildantys jų pagrindu padarytas išvadas.
19. BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Tačiau pabrėžtina ir tai, kad pagal teismų praktiką BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo pareiga nutartyje pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo motyvą, pakanka to, jog pateikiami argumentai dėl esminių apeliacinio skundo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6 ir 25 punktai), todėl apygardos teismas dėl visų K. A. gynėjo apeliacinio skundo motyvų nepasisako ir, kolegijos vertinimu, aptaria tik esminius skundo argumentus.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį K. A. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo K. A. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinį skundą atmesti.