Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, II-63-1108/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-15
Bylos Nr.: II-63-1108/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01069-2020-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
Nukentėjusysis: N. Š.
Pažeidėjas: L. L.
Institucija: Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai: Evaldas Liutkevičius, Dominykas Varnas

Kategorijos

7.1Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas (ANK 108 str.)
16.9.7Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-63-1108/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01069-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 16.9.7; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybės traukiamam asmeniui L. L. ir jo atstovui advokatui Dominykui Varnui,

nukentėjusiosios N. Š. atstovui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu dalyvaujant Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiajam ekspertui Martin Možeiko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. L. atstovo advokato Dominyko Varno skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko N. K. 2020 m. gegužės 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8735-2020, ROIK: 19106066699, panaikinimo ir dėl administracinio nusižengimo teisenos L. L. atžvilgiu nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. L. (toliau ir – pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko N. K. 2020 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8735-2020 (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį 150 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. liepos 20 d. 11.20 val. Kaune, Utenos g., vairuodamas automobilį ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje su Archyvo g. sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam N. Š., su juo susidūrė, sugadino transporto priemones, vairuotojai N. Š. padarė kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Nutarime nurodyta, kad L. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 157 punktą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su nutarimu nesutinka – jo atstovas advokatas Dominykas Varnas teismui pateikė skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti (1 t., b. l. 3–4). Skunde nurodoma, jog pareiškėjas dar 2020 m. vasario 6 d., po protokolo jam surašymo, pateikė tokį paaiškinimą dėl nukentėjusiosios veiksmų: (...) Nesitikėjau, kad jis lėks apie 100 km/h greičiu mieste, nestebėjau jo judėjimo greičio nuolat, tai nebuvo įmanoma ir reikalinga. Įvertinau, kad jo greitis nebus taip drastiškai didesnis, nei leidžiamas 50 km/h greitis mieste toje vietoje. Sukdamas į kairę to automobilio nestebėjau ir netikėtai pajutau smarkų smūgį mano automobilio dešinį šoną, nuo kurio mano automobilis iš karto nuvirto ant kairiojo šono ir buvo stumiamas asfaltu. Tai rodo, kad greitis buvo tikrai ne mažesnis nei 100 km/h. Tai ir buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Man labai keista, kad policijos pareigūnai žinomai manekenei ir dainininkei N. Š. nepaskyrė jos automobilio borto kompiuterio duomenų ekspertizės, kuri neabejotinai parodytų, jog jos vairavimo greitis buvo labai didelis ir neleistinas. Neabejoju, kad tai buvo galima ir šiuo metu yra galima padaryti, jei tik pareigūnai norėtų atlikti savo pareigas sąžiningai, išsiaiškinti visas esmines įvykio aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. balandžio 8 d. nutartimi a/b Nr.N7-146-05 ir kitose bylose yra nurodęs, kad „Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai dėl jo kaltumo nebelieka jokių abejonių. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.“ Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Eismo įvykio metu mano automobilis buvo nepataisomai sugadintas, man padaryta didžiulė materialinė ir neturtinė žala...“ Skunde nurodoma, kad Institucija visiškai nevertino pareiškėjo ir jo atstovo daugkartiniuose prašymuose nurodytų pasiūlymų ir pagrįstų prašymų, tame tarpe išsireikalauti iš policijos pareigūnų automobilio, iki eismo įvykio važiavusio paskui nukentėjusiąją, visą vaizdo įrašą, o ne neįžiūrimą įvykio dalį, iš kurio būtų galima nustatyti, kokiu greičiu ar manevringumu nukentėjusioji pajudėjo nuo sankryžos ir atsidūrė prie eismo įvykio kitos sankryžos (gautas atsakymas, kad Institucija įrašą sunaikino – tačiau už tai baudžia ne įrodymą sunaikinusius pareigūnus, o pareiškėją), taip pat neišsireikalavo iš nukentėjusiosios jos vairuoto automobilio borto kompiuterio duomenų, apie jos automobilio realų greitį susidūrimo metu (ekspertizės akte rašomas tik „tikėtinas“ 72 km/h greitis) bei nepaskyrė papildomos ekspertizės. Skundą pateikusio pareiškėjo atstovo įsitikinimu, kadangi pareiškėjo automobilis judėjo vos 13 km/h greičiu ir pareiškėjas teigia, kad nukentėjusioji atlėkė į įvykio vietą ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu, kas dar labiau sukelia jos atsakomybę dėl eismo įvykio (joks protingas asmuo negali tikėtis, kad tokiu greičiu mieste važiuos kitas automobilis ir negali įvertinti kad iš tiesų nespės pravažiuoti sankryžos), pareiškėjo veiksmuose nėra nei ANK 423 straipsnio 2 dalies, nei Kelių eismo taisyklių 157 punkto pažeidimų. Institucija pati neatliko savo darbo iki galo, be to, priėmė nepagrįstą nutarimą kitoje pareiškėjui nežinomo numerio AN byloje tik dėl greičio viršijimo, tačiau net ir esant dalinai pagrįstam ekspertizės aktui šioje byloje nesprendė nukentėjusiosios atsakomybės už eismo įvykį klausimo.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad tyrimo metu surinkta pakankamai faktinių duomenų, kuriais remiantis nustatytas administracinio nusižengimo faktas ir aplinkybės. Transporto priemonių susidūrimas yra aiškus – tiesiame horizontaliame kelio ruože, esant geroms važiavimo sąlygoms ir matomumui, automobilis „Mercedes Benz ML270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas pareiškėjo, sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam N. Š., bei su juo susidūrė. N. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Prieš priimant nutarimą išanalizuota visa surinkta medžiaga, atitinkamai įvertinti įrodymai bei priimtas procesinis sprendimas. Iš 2020 m. sausio 20 d. ekspertizės akto matyti, kad buvusioje eismo įvykio situacijoje automobilio vairuotojos N. Š. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Tačiau minėtame ekspertizės akte nustatyta, jog L. L. sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) dėl ko sudarė kliūtį šio automobilio vairuotojai bei susidūrė su jos vairuojama transporto priemone, ir tai techniniu požiūriu tikėtina sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Jis papildomai paaiškino, kad važiavo nuo Kauno klinikų, persirikiuodamas iš pirmos eilės į kairę pusę apsidarė. Stabtelėjęs pamatė, kad automobilių nėra, dar žvilgtelėjo į galinį veidrodį. Matė Utenos g. ir Savanorių pr. sankryžą bei joje stovintį juodą automobilį – prie minėtos sankryžos matė tik vieną automobilį, kitų automobilių nebuvo. Po sustojimo, lėtai pradėjo judėti į kairę pusę, į Archyvo gatvę. Negirdėjo jokio stabdymo garso, tik pajuto smūgį. Beveik užbaiginėjo manevrą, kai ta mašina dideliu greičiu atvažiavo nuo Utenos g. ir Savanorių pr. sankryžos. Kad automobilį vairavo moteris, pamatė tik tada, kai po susidūrimo ji priėjo. Nors prieš sukdamas į kairę matė nukentėjusiosios automobilį (negali pasakyti, ar tas automobilis stovėjo, ar važiavo), tačiau atsižvelgdamas į atstumą, buvo įsitikinęs, kad spės pravažiuoti. Įvykio metu jam stiklai sužalojo ranką. Su medikais nevažiavo, nes nebuvo kam palikti automobilio. Matė, kaip buvo braižomas eismo įvykio planas – jį braižiusių pareigūnų prašė, kad pasižymėtų, jog nėra automobilių stabdymo žymių. Tą pačia dieną, kai rašė pasiaiškinimą policijoje, pažymėjo, kad pareigūnai patikrintų nukentėjusiosios automobilyje esantį kompiuterį ar atliktų ekspertizę. Jo paties vairavimo stažas 30 metų ir per visą šį laikotarpį dėl jo kaltės nėra buvę jokio eismo įvykio. Tą dieną važiavo vienas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Dominykas Varnas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai pažymėdamas, kad jo klientas matė, jog nukentėjusiosios visureigio greitis buvo didelis, tikrai ne 70 km/h, ir tą kartojo viso proceso metu. Jis minėjo, kad atvažiuojantį automobilį pamatė dar prieš pradėdamas manevrą, tas greitis galėjo būti maždaug 100 km/h. Nustatytas nukentėjusiosios automobilio greitis susidūrimo metu, tačiau niekas nenustatė visureigio greičio prieš susidūrimą. Tuo tarpu pareiškėjo paaiškinimai apie nukentėjusiosios drastišką greičio viršijimą yra logiški ir labai tikėtini, kurių Institucija nepaneigė gavusi jų (pareiškėjo ir jo atstovo) prašymus. Be to, yra suformuota pareiškėjui palanki teismų praktika – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N6-371-06 esant panašioms aplinkybėms nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo panaikintas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas Evaldas Liutkevičius su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nuketėjusiosios atstovo įsitikinimu, bylos medžiaga vienareikšmiškai įrodo, kad L. L. yra nubaustas pagrįstai, pagrįstai padaryta išvada, kad būtent jo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Pareiškėjas neginčijo, kad jis matė nukentėjusiosios automobilį, kad turėjo praleisti atvažiuojantį automobilį, bet to nepadarė remdamasis savo subjektyviu vertinimu, kad jam užteks laiko, vietos ir galimybių atlikti norimą manevrą to automobilio nepraleidžiant. Tokia pareiškėjo nuostata buvo nepagrįsta ir dėl to kilo eismo įvykis. Pareiškėjas neįvykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimo praleisti atvažiuojantį automobilį ir būtent dėl to, tiek kelių policija, tiek ekspertas, atlikdamas ekspertizę, padarė aiškią išvadą, kad pareiškėjo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tuo tarpu nukentėjusiosios greičio negalima vertinti kaip pagrindinės sąlygos, lėmusios šio įvykio kilimą.

Teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. sausio 20 d. ekspertizės akto Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Martin Možeiko paaiškino, kad ekspertizės akte tikėtinas nukentėjusiosios automobilio greitis buvo nustatytas remiantis transporto priemonių pėdsakais, kurie buvo palikto susidūrimo metu. Abiejų transporto priemonių greitis buvo sumodeliuotas naudojantis kompiuterinio modeliavimo programa, kuri tokiais atvejais padeda nustatyti greitį prieš pat susidūrimą. Įvertinta susidūrimo vieta, galutiniai taškai, kur buvo transporto priemonės po susidūrimo, jų masės ir pagal tai sumodeliuoti tokie abiejų transporto priemonių judėjimo greičiai, po kurių abu automobiliai sustojo į artimiausias padėtis po susidūrimo, pavaizduotas nupaišytame eismo įvykio plane. Jei nukentėjusiosios automobilio greitis susidūrimo metu būtų buvęs 100 km/h, būtų buvę kiti atstumai tarp transporto priemonių ir galimai būtų susiformavę dar kitokie pėdsakai. Pagal ištirtus eismo įvykio duomenis gautas būtent toks greitis, kuris nurodytas kaip tikėtinas. Nustatytas greitis būtent susidūrimo metu. Transporto priemonių deformacijos, duomenys apie tai, kaip transporto priemonės juda po susidūrimo iki savo galutinių padėčių – iš tokių duomenų negalima nustatyti, kokiu greičiu automobilis važiavo prieš 100 ar 50 metrų, prieš kilometrą ar prieš 5 kilometrus iki susidūrimo. Jei būtų stabdymo pėdsakų arba kitokių duomenų, kurie įgalintų pasakyti, kokiu greičiu automobilis judėjo prieš susidūrimą, ekspertai tai nurodytų. Kadangi tokių duomenų šiuo konkrečiu atveju nėra, negalima pasakyti, koks nukentėjusiosios automobilio greitis buvo iki susidūrimo. Taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar nukentėjusioji prieš susidūrimą stabdė, ar ne – stabdymo pėdsakai, būna, susiformuoja, tačiau būna, kad nesusiformuoja, ir tai priklauso nuo pačios ABS sistemos, kelio dangos, padangų mišinio, kelio ir padangų mišinio temperatūros. Nėra tokios taisyklės, kad stabdant būtinai susiformuoja stabdymo pėdsakai. Vienas iš būdų nustatyti automobilio greitį iki susidūrimo, tai pagalvių bloko nuskaitymas. Tų duomenų gavimas priklauso nuo automobilio pagaminimo metų, nes automobiliai, kurie gaminami JAV arba Kanadoje, leidžia nuskaityti tokius duomenis tik su tam tikra programine įranga, jei automobilis gamintas Europos rinkai, tai Lietuvos teismo ekspertizės centre įrangos pagalba galima tą padaryti. Neturint nuskaitytų duomenų negalima pasakyti, ar jie galėtų turėti kokios nors įtakos eksperto išvadai.

Į teismo posėdį skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas ir nukentėjusioji N. Š. neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką Institucijai bei nukentėjusiajai buvo pranešta tinkamai, gautas Institucijos prašymas bylą nagrinėti jos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pareiškėjo skundo ribose. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nors skunde formuluojant reikalavimus teismo prašoma ne tik panaikinti skundžiamą nutarimą, bet ir „kitą, (duomenys neskelbtini) vairuotojos atžvilgiu priimtą nutarimą“, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios N. Š. atžvilgiu joks nutarimas nebuvo priimtas. Į 2020 m. vasario 5 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7746-2020, surašytą N. Š. už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pažeidus Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, buvo įrašytas administracinis nurodymas, pasiūlant jai susimokėti 30 Eur dydžio baudą. Administracinis nurodymas buvo įvykdytas 2020 m. vasario 28 dieną.

Administracinio nusižengimo byloje esantis 2020 m. vasario 6 d. protokolas (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19106066699, b. l. 1–2) bei skundžiamas nutarimas patvirtina, kad L. L. administracinė nuobauda paskirta už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis 2019 m. liepos 20 d. 11.20 val. Kaune, Utenos g., vairuodamas automobilį ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje su Archyvo g. sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam N. Š., su juo susidūrė, sugadino transporto priemones, vairuotojai N. Š. padarė kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais L. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus.

Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, administracinė atsakomybė kaltininkui kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 157 punktas numato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad nukentėjusiajai N. Š. eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2462/2019(02) (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19106066699, b. l. 26–27). Pažymėtina, kad nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė jokių nesutikimo su minėta specialisto išvada motyvų. Tačiau pareiškėjas ir jo atstovas ginčija aplinkybę, kad nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą lėmė jo padarytas Kelių eismo taisyklių 157 punkto pažeidimas. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent pačios nukentėjusiosios veiksmai, jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykio kilimą ir, atitinkamai, nuketėjusiosios nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pareiškėjas L. L. tiek administracinio nusižengimo byloje esančiuose savo paaiškinimuose apie eismo įvykio aplinkybes, tiek skunde, tiek paaiškinimuose, duotuose teismo posėdžio metu, laikėsi pozicijos, kad jis Kelių eismo taisyklių 157 punkto nepažeidė, kadangi, pareiškėjo įsitikinimu, jam sukant iš pagrindinės Utenos g. į šalutinę Archyvo g. jokios kliūties nebuvo, o užbaigti manevro jam neleido ypatingai dideliu greičiu, t. y. gerokai viršijant mieste leistiną 50 km/h greitį, nuo Utenos g. ir Savanorių pr. sankryžos atvažiavęs nukentėjusiosios automobilis. Tačiau tokią pareiškėjo ir jo atstovo poziciją paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tarp kurių ir dvi eismo įvykio ekspertizės.

2020 m. sausio 20 d. ekspertizės akte Nr. 11-2244(19) (administracinio nusižengimo byla ROIK: 19106066699, b. l. 44–51) pateikiama išvada apie tai, kad automobilio „Mercedes-Benz ML270“ vairuotojo L. L. veiksmai – sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) dėl ko sudarė kliūtį šio automobilio vairuotojai bei susidūrė su jos vairuojama transporto priemone, – techniniu požiūriu tikėtina sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Eksperto išvadoje taip pat nurodoma, kad tikėtina, jog buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) vairuotojos N. Š. veiksmai – gyvenvietėje, kur leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 50 km/h, važiavo 72 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jai sudariusiu automobiliu „Mercedes-Benz ML270“, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nurodytą išvadą pateikė ekspertas Martin Možeiko. Analogiška išvada padaryta ir atlikus teismo ekspertizę surašytame 2021 m. gegužės 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-346(21)/11-1132(21) (1 t., b. l. 191–193), kuriame nurodyta, kad tikėtina, jog buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes-Benz ML270“ vairuotojo L. L. veiksmai – sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) dėl to sudarė kliūtį šio automobilio vairuotojai bei susidūrė su jos vairuojama transporto priemone, – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ir šioje išvadoje nurodoma, kad tikėtina, jog buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) vairuotojos N. Š. veiksmai, – gyvenvietėje, kur leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 50 km/h, važiavo 72 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jai sudariusiu automobiliu „Mercedes-Benz ML270“, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Antrąją eismo įvykio ekspertizę, turinčią teismo ekspertizės statusą, atliko du ekspertai – Martin Možeiko ir Vidas Leipus, sudarius galimybę ekspertams apžiūrėti automobilį „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) Matyti, kad abejose ekspertizės išvadose būtent pareiškėjo padarytas Kelių eismo taisyklių 157 punkto pažeidimas (sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) dėl to sudarė kliūtį šio automobilio vairuotojai) įvardijamas kaip tikėtina būtinoji padarinių (eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata) kilimo sąlyga. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga galėjo būti kita, nei nurodoma ekspertų išvadose, o taip pat nėra duomenų, kurie sudarytų teismui pagrindą abejo ekspertų išvadų patikimumu ar teisingumu.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad N. Š. prieš susidūrimą vairuodama automobilį „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi viršijo mieste leistiną 50 km/h greitį. Šios aplinkybės neginčijo pati nukentėjusioji – ji įvykdė į 2020 m. vasario 5 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7746-2020, surašytą už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pažeidus Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, jai įrašytą administracinį nurodymą ir sumokėjo 30 Eur dydžio baudą. Be to, abejose ekspertų išvadose nurodoma, kad tikėtina, jog buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) vairuotojos N. Š. veiksmai, – gyvenvietėje, kur leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 50 km/h, važiavo 72 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jai sudariusiu automobiliu „Mercedes-Benz ML270“, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tačiau tai, kad nukentėjusiosios padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, nepaneigia paties pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad neretai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga) eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Eismo įvykio ekspertizes atlikę ekspertai priėjo vienos išvados – šiuo konkrečiu atveju ne nukentėjusiosios greičio viršijimas, o būtent L. L. Kelių eismo taisyklių 157 punkto pažeidimas yra tikėtina eismo įvykio kilimo sąlyga.

Net ir nustačius pareiškėjo L. L. Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai, sprendžiant pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį klausimą turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Administracinį nusižengimą L. L. padarė dėl neatsargumo, t. y. administracinis nusižengimas padarytas dėl pareiškėjo nerūpestingumo. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Nerūpestingumui pripažinti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato savo veiksmų rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai (nežymų sveikatos sutrikdymą), tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

Sprendžiant pareiškėjo kaltės dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo klausimą esminę reikšmę turi jo paties paaiškinimai. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad jis matė nukentėjusiosios automobilį stovintį Savanorių pr. ir Utenos g. sankryžoje, tačiau sukdamas į kairę jo nestebėjo, nes, pareiškėjo vertinimu, jis buvo pakankamai toli ir nukentėjusiosios automobiliui važiuojant leistinu greičiu, jis (pareiškėjas) turėjo spėti atlikti posūkio manevrą. Tokie pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas į kairę iš pagrindinės į šalutinę gatvę suko nepažiūrėjęs ir neįsitikinęs, koks yra realus priešpriešais pagrindiniu keliu atvažiuojančio nukentėjusiosios automobilio greitis (pareiškėjas net negalėjo nurodyti, ar nuketėjusiosios automobilį matė stovintį, sankryžoje, ar važiuojantį), nors būdamas normaliai atidus bei rūpestingas vairuotojas privalėjo tą padaryti. Eismo įvykio metu buvo geras matomumas, mažas eismo intensyvumas, t. y. pareiškėjas turėjo visas sąlygas stebėti atvažiuojantį nukentėjusiosios automobilį ir jam būtų pakakę kelių sekundžių įsitikinti, koks yra atvažiuojančio automobilio greitis. Tačiau pareiškėjas nepagrįstai pasikliovė vien subjektyviu situacijos vertinimu ir subjektyviomis savo prielaidomis. Greičio viršijimas yra ypatingai dažnas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl kiekvienu atveju sukant į kairę ši aplinkybė turi būti įvertinama. Pažymėtina, jog 2021 m. gegužės 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-346(21)/11-1132(21) pateikta vienareikšmiška išvada apie tai, kad automobilio „Mercedes-Benz ML270“ vairuotojas L. L. prieš sukdamas į kairę bei duodamas kelią priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo atstovo į bylą pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 26 d. specialisto išvada Nr. 11-1806(20)/11-2543(20) (2 t., b. l. 17–27) yra neaktuali vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi ji su šioje byloje aptariamu eismo įvykiu nėra susijusi. Dėl teismų praktikos, kuria vadovaujasi pareiškėjo atstovas, t. y. dėl pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. N6-371-06, pasakytina, kad paminėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Aptariamu atveju pareiškėjas nepraleido nukentėjusiosios, važiavusios savo eismo juosta pagal eismo taisykles (važiuojamosios dalies dešiniąja puse), tuo tarpu pareiškėjo atstovo nurodomoje byloje asmuo buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn (ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas nekaltu) už tai, kad nepraleido priešpriešine eismo juosta važiavusio automobilio, t. y. gatvės važiuojamosios dalies kaire puse ruože, kuris buvo paženklintas ištisine ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo, todėl pareiškėjo atstovo skundas netenkinamas.

Taip pat pasisakytina dėl pareiškėjo atstovo prašymo priteisti pareiškėjo naudai iš valstybės 1 500 Eur turėtų advokato išlaidų (2 t., b. l. 38–39). ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. su BPK 103–106 straipsniais. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo konkrečiu atveju procesas buvo pradėtas ne pagal nukentėjusiojo pareiškimą, todėl minėta BPK nuostata netaikytina. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Matyti, kad visais atvejais proceso išlaidų kaltinamajam (šiuo atveju – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) atlyginimo klausimas sprendžiamas, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas. Šiuo konkrečiu atveju nutarimas, kuriuo pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn, paliekamas galioti, todėl jau vien šis faktas sudaro pagrindą netenkinti prašymo priteisti 1 500 Eur turėtų advokato išlaidų netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo L. L. atstovo advokato Dominyko Varno skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko N. K. 2020 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-8735-2020, ROIK: 19106066699, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė