- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-868-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00782-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- UAB „Agrologistika“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-868-123/2015
2015 m. birželio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Agrologistika“ ieškinį atsakovui V. L. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-09-01 sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-09-01 sprendimo dalį darbo byloje Nr. APS-3-13241/2014 dėl 8 873 Lt dienpinigių išieškojimo iš UAB „Agrologistika“ V. L. ir pripažinti, kad UAB „Agrologistika“ V. L. yra išmokėjusi visas su darbo santykiais susijusiais išmokas, taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2013-02-14 darbo sutartyje šalys numatė, kad atsakovui bus mokamas 1 301 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį bei susitarta, kad darbdavys turi teisę vienašališkai nuspręsti sumažinti išmokamų dienpinigių normą iki 50 proc. nuo finansų ministro įsakymu patvirtintos dienpinigių normos. Per atsakovo darbo laikotarpį jam buvo priskaičiuota 69 023,68 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovė su atsakovu jo atleidimo dieną visiškai atsiskaitė ir išmokėjo visas su darbo santykiais susijusias išmokas, įskaitant ir dienpinigius, tačiau atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti 8 873 Lt dienpinigių nepriemoką, 2014-09-01 sprendimu darbo byloje Nr. APS-3-13241/2014 darbo ginčų komisija tenkino atsakovo prašymą ir nusprendė V. L. išieškoti iš UAB „Agrologistika“ 8 873 Lt dienpinigių. Ieškovė nežadėjo atsakovui mokėti po 55 EUR už dieną praleistą komandiruotėje. Su atsakovu sudarytos darbo sutarties 7 p. susitarta dėl to, kad darbdavys turi teisę nuspręsti sumažinti išmokamų dienpinigių normą iki 50 proc. nuo finansų ministro įsakymu patvirtintos dienpinigių normos. Tokia darbo sutarties sąlyga buvo apsvarstyta ir atsakovas su tokia darbo sutarties sąlyga sutiko, todėl pasirašė darbo sutartį. Ši darbo sutarties nuostata yra galiojanti ir privaloma abiems ginčo šalims. Ieškovė mano, kad jokių dienpinigių nėra skolinga ir neprivalo jų sumokėti atsakovui, todėl darbo ginčų komisijos sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-02-05 sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-09-01 sprendimo dalį dėl 8 873 Lt dienpinigių išieškojimo iš UAB „Agrologistika“ V. L. naudai ir pripažino, kad UAB „Agrologistika“ V. L. yra išmokėjusi visas su darbo santykiais susijusiais išmokas. Priteisė iš atsakovo V. L. ieškovei UAB „Agrologistika“ 700,40 EUR (2 418,33 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad šalių darbo santykiai buvo aptarti jų pasirašytoje 2013-02-14 darbo sutartyje, pagal kurią darbdavys įsipareigojo atsakovui mokėti sulygtą darbo užmokestį – 1 301 Lt. Nors atsakovas V. L. teigė, kad darbdavys jam žodžiu buvo pažadėjęs mokėti po 55 EUR dienpinigių už dieną komandiruotėje, po 50 EUR, jei važiuos į Rusiją, tačiau jokių atskirų rašytinių šalių susitarimų dėl didesnės nei finansų ministro įsakymų patvirtintos dienpinigių normos, šalys į bylą nepateikė, kitų įrodymų kurie patvirtintų atsakovo V. L. teiginius byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovui V. L. dirbant komandiruotėse, jam turėjo būti mokami, kaip jis teigia, 55 EUR dydžio, o ne finansų ministro įsakymu nustatyto dydžio dienpinigiai už konkrečią komandiruotę. Šalių pasirašytos darbo sutarties 7 punkte nurodyta, kad darbdavys turi teisę vienašališkai nuspręsti sumažinti išmokamų dienpinigių normą iki 50 proc. nuo finansų ministro įsakymu patvirtintos dienpinigių normos. Taigi ginčo šalys buvo susitarusios darbo sutartyje dėl darbdavio teisės mažinti atsakovui V. L. mokėtinus dienpinigius iki 50 proc. Teismas nesutiko su darbo ginčų komisijos sprendime padaryta išvada, kad dienpinigių normos mažinimo klausimas niekur neaptartas, o darbo sutartyje dienpinigių mažinimo formuluotė prieštarauja nutarimo 6.1 punktui. Iš darbo sutarties turinio matyti, kad darbo sutarties sąlyga dėl dienpinigių mažinimo buvo apsvarstyta abiejų sutarties šalių ir atsakovas su tokia darbo sutarties sąlyga sutiko bei pasirašė darbo sutartį. Darbo sutarties 7 p. nuostata galioja, ieškovė teisėtai, vadovaudamasi darbo sutartimi, apskaičiuodama atsakovui priklausančių išmokėti dienpinigių dydį, atskirais atvejais mažino jį iki 50 proc. ar 75 proc. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės ieškinį tenkino ir darbo ginčų komisijos 2014-09-01 sprendimo dalį dėl 8 873 Lt dienpinigių išieškojimo iš UAB „Agrologistika“ V. L. panaikino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-05 sprendimą panaikinti, palikti darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. APS-3-13241/2014 nepakeistą. Nurodo, kad darbo teisėje darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, kuriai turi būti suteikiama papildoma apsauga. Nors darbo sutarties 7 p. buvo nustatyta, kad darbdavys turi teisę vienašališkai nuspręsti sumažinti išmokamų dienpinigių normą iki 50 procentų nuo finansų ministro įsakymu patvirtintos dienpinigių sumos, tačiau šalys buvo aptarusios ir susitarusios visai dėl kitokių dienpinigių mokėjimo ir jų dydžio, negu buvo nurodyta sutartyje. Nurodo, kad atsakovas pagrįstai buvo įsitikinęs, jog jam bus mokami 100 procentų komandiruotpinigių, o dirbant Europoje ieškovas buvo pažadėjęs atsakovui mokėti po 55 eurus. Taip pat atsakovas buvo įsitikinęs, kad jeigu bus vykdomas darbo sutarties 7 p., jis apie tai bus informuotas papildomai. Nurodo, kad darbo sutarties šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginus su ta, kurią nustato darbo kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Atsakovas neturėjo kitos galimybės, kaip pasirašyti darbdavio sudarytą darbo sutartį ir patikėti jo žodine sutartimi. Darbo sutarties sąlyga dėl vienašališko dienpinigių mažinimo, kuri realiai buvo primesta darbdavio, kaip stipresnės šalies, yra sąlyga, pabloginanti darbuotojo padėtį, nustatytą įstatymais, poįstatyminiais aktais ir kt., pažeidžia Vyriausybės nutarimą Nr. 99, 6.1 punktą. Mano, kad ieškovė tokia darbo sutarties formuluote eliminavo atsakovą (darbuotoją) iš susitarimo dėl dienpinigių mokėjimo vykdymo ir kontrolės, nes pasirašius, kad dienpinigius nustato darbdavys vienašališkai, darbuotojo net nereikia supažindinti su įsakymu ir motyvuoti, kodėl dienpinigių norma vienos komandiruotės metu yra 50 proc., kitos – 75 proc. arba 100 proc.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Agrologistika“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-05 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovui dirbant komandiruotėse, jam turėjo būti mokami 55 EUR dydžio, o ne finansų ministro įsakymu nustatyto dydžio dienpinigiai už konkrečią komandiruotę. Nurodo, kad dienpinigiai, mažesni už komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau, kaip 50 proc. dienpinigių sumos. Mano, kad teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ieškovė teisėtai, vadovaudamasi darbo sutartimi, apskaičiuodama atsakovui priklausančių išmokėti dienpinigių dydį atskirais atvejais dienpinigius mažino iki 75 ar 50 procentų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino darbdavio ieškinį ir panaikino darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl dienpinigių išieškojimo darbuotojui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad atsakovas V. L. nuo 2013-02-15 iki 2014-08-01 dirbo pas ieškovę UAB „Agrologistika“ vairuotoju pagal neterminuotą 2013-02-14 darbo sutartį Nr. 277 (b. l. 5–7). Darbo sutarties 3 p. nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui mėnesinę 1 301 Lt dydžio algą, o darbo sutarties 7 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę vienašališkai nuspręsti sumažinti išmokamų dienpinigių normą iki 50 procentų nuo finansų ministro įsakymu patvirtintos dienpinigių normos. Darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti 2014-08-01 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu) (b. l. 8). 2014-07-15 V. L. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš darbdavio neišmokėtus 8 873 Lt dydžio komandiruotpinigius (b. l. 9–10). Darbo ginčų komisija 2014-09-01 priėmė sprendimą Nr. DGKS-3845, kuriuo nusprendė ieškovo V. L. prašymą dėl dienpinigių išieškojimo iš UAB „Agrologistika“ tenkinti ir išieškoti jam 8 873 Lt dienpinigių (b. l. 11–13).
UAB „Agrologistika“, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-09-01 sprendimo dalį dėl 8 873 Lt dienpinigių išieškojimo iš UAB „Agrologistika“ V. L. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovės ieškinį, apeliantas (darbuotojas) prašo apeliacinės instancijos teismo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-05 sprendimą panaikinti ir palikti darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. APS-3-13241/2014 nepakeistą.
DK 220 straipsnio 1–2 dalys nustato, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 dalyje nurodyta, kad tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas. Šis siuntimas į tarnybinę komandiruotę įforminamas darbdavio ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu). Darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal komandiruotpinigių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99. 2004-11-03 Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 6.1 punktas nustato, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.
Darbo sutarčių aiškinimui galioja bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2013-01-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-103/2013).
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo 2013-02-14 buvo sudaryta darbo sutartis, kurios nuostatomis šalys aptarė darbo santykius, ir kuri atitiko abiejų šalių tikrąją valią. Šalių pasirašytos darbo sutarties 7 p. nurodyta, kad darbdavys turi teisę vienašališkai nuspręsti sumažinti išmokamų dienpinigių normą iki 50 proc. nuo finansų ministro įsakymu patirtintos dienpinigių normos, ir tai atitiko ieškovės tikslą – iš anksto su darbuotoju susitarti dėl darbo sutarties galiojimo metu jam mokėtinos dienpinigių normos. Ši darbo sutarties sąlyga buvo apsvarstyta abiejų darbo sutarties šalių, atsakovo pasirašyta, ginčijama nebuvo, pakeitimų, panaikinančių šią darbo sutarties nuostatą, nebuvo. Ieškovė, mažindama nustatytą dienpinigių normą, vadovavosi galiojančia darbo sutarties nuostata, leidžiančia mažinti dienpinigių normą ir atsakovui mokėjo ne mažiau kaip 50 proc. nustatytos dienpinigių normos. Dėl nurodytų aplinkybių teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovė teisėtai, vadovaudamasi darbo sutartimi, apskaičiavo atsakovui priklausančių išmokėti dienpinigių dydį, atskirais atvejais dienpinigius sumažinant iki 75 ar 50 procentų.
Apeliantas nurodo, kad šalys buvo aptarusios ir susitarusios visai dėl kitokių dienpinigių mokėjimo ir jų dydžio, negu buvo nurodyta sutartyje, tačiau nurodytą teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikia, todėl nėra pagrindo išvadai, kad toks susitarimas buvo sudarytas (CPK 178, 185 str.).
Kiti apeliacinio skundo motyvai – dėl ieškovo įmonėje vykdomos apskaitos apskaičiuojant delspinigius, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Palangos miesto apylinkės teismo 2015-02-05 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistina 452,69 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. L. ieškovei UAB „Agrologistika“ 452,69 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.