- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 1-1309-564/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07663-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Ieškovas
- R. P.
- Nukentėjusysis
- G. Š.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba G. P. taksi paslaugų įmonėje, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. K. vairuodamas automobilį pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra: 2018 m. vasario 14 d., 06.46 val., reguliuojamoje Kauno-Stoties-Gamyklų gatvių sankryžoje, Marijampolė, būdamas blaivus, vairuodamas V. K. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę - iš Stoties gatvės į Kauno gatvę, nepraleido tiesiai iš Kauno gatvės į Stoties gatvę važiavusio R. P. vairuojamo automobilio „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, numatančius, jog sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl to įvyko eismo įvykis-susidūrė su R. P. vairuojamu automobiliu „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu sužalotas automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis G. Š., padarant jam atvirą dešinio kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimą, muštines žaizdas dešinio antakio ir viršugalvio srityse, kraujavimą iš nosies, kraujosruva dešinio skruosto srityje, nubrozdinimus viršutinės lūpos ir smakro srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei įvykio metu sužalotas automobilio „Honda“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. P., padarant jam stuburo III juosmeninio slankstelio suspaustinį lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis L. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2018-02-14 apie 6-7 val. po naktinės pamainos važiavo iš darbo. Vairavo automobilį Audi A6 ir dar vežė į namus bendradarbius. Tuo metu dar buvo tamsu, kelio danga šiek tiek slidoka. Stoties–Kauno g. sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui suko į kairę. Matė priešpriešais važiuojantį tiesiai automobilį Honda, tačiau galvojo, kad suspęs pasukti. Šiam automobiliui taip pat degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Prasukti nespėjo ir besukant automobilis Honda atsitrenkė į jo automobilio priekinį dešinį sparną. Šio eismo įvykio metu buvo sužaloti jo automobilio keleiviai ir „Honda“ automobilio vairuotojas. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Teisę vairuoti transporto priemones turėjo gal apie vieną mėnesį. Jo vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas.“. Po įvykio skambino nukentėjusiajam R. P., klausė, kokia jo sveikata, domėjosi dėl žalos dydžio, tačiau bendravimas buvo apsunkintas. Iki teismo posėdžio nukentėjusiajam R. P. pats žalos atlyginimo nebuvo mokėjęs, atlygino draudimas. Prašė ieškinį mažinti, atsižvelgiant ir į jo turtinę padėtų, sutinka mokėti teismo nustatytą žalos dydį. Šiuo metu dirba vairuotoju taksi paslaugas teikiančioje įmonėje.
Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2018 m. vasario 14 dieną, apie 6.45 val., vairavo automobilį Honda ir Marijampolės m., Kauno ir Stoties g. sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui važiavo tiesiai, tačiau jo nepraleido į kairę sukęs automobilis, kuriam taip pat turėjo degti žalios spalvos šviesoforo signalas, ir jie susidūrė. Po eismo įvykio buvo išvežtas į ligoninę, buvo nustatytas dviejų stuburo slankstelių lūžimas. Jau būnant reabilitacijoje skambino kaltinamasis, klausė, kaip jis galėjo susižaloti stuburą, jeigu buvo prisisegęs saugos diržu, kiek jis nori pinigų, tačiau jis atsakė, kad viską spręs teismas. Ligoninėje gydėsi gal 2-3 savaites, operacijų nebuvo daroma, tik sutvarstytas juosmuo ir buvo visiškai gulimas režimas. Pabaigus gydymą 2018 m. birželio mėnesį nustatė 35 proc. darbingumo lygį iki 2018-12-28, t. y. iki senatvės pensijos, gauna 270 eurų neįgalumo išmoką. Iki eismo įvykio dirbo staliumi, o po to, praėjus keletui mėnesių, dėl sveikatos būklės turėjo keisti darbą. Nuo spalio mėnesio dirba apsaugos darbuotoju. Jaučia nugaros skausmus, tirpsta šonas, reikalingas gydymas- masažai, šildymas. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, kadangi kaltinamasis šią žalą atlygino. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 2000 eurų
Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad po naktinės pamainos važiavo L. K. vairuojamu automobiliu į namus. Jis sėdėjo automobilio gale, buvo prisnūdęs. Sankryžoje išgirdo smūgį ir pamatė, kad į automobilio priekinį sparną, toje pusėje, kur jis sėdėjo, atsitrenkė kitas automobilis. Išlipęs iš automobilio girdėjo, kad L. K. ginčijosi su kito automobilio vairuotoju kuris kaltas. Jo paties veidas buvo kraujuotas, pasijuto blogai, tačiau išėjo į namus. Vėliau kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo nukreiptas į Kauno klinikas. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas P. Š. parodė, kad po naktinės pamainos L. K. vežė jį ir kitus bendradarbius į namus. Jis pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Marijampolės m., sankryžoje, netoli „Circle C“ degalinės, L. K. suko į kairę. Degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Pakėlęs akis pamatė automobilio šviesas ir į jų automobilį trenkėsi kitas automobilis. Jis pats buvo prisisegęs saugos diržu, nebuvo sužalotas.
Liudytojas M. R. parodė, kad po darbo L. K. automobiliu vežė į namus. Jis sėdėjo automobilio gale. Važiavo link Kauno. Privažiavus sankryžą L. K. suko į kairę ir susidūrė su iš priešais atvažiavusiu nuo Kauno pusės automobiliu. Šis automobilis atsitrenkė į jų automobilio kairės pusės priekinę dalį. Dėl ko įvyko susidūrimas, jis nepastebėjo, eismo įvykio metu nebuvo sužalotas.
2018-02-14 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Marijampolės m., Kauno-Stoties- Gamyklų reguliuojamoje šviesoforu gatvių sankryžoje, susidūrę dvi transporto priemonės - automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Oro sąlygos - apsiniaukę, kelio dangos būklė - drėgna, padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nerasta dėl drėgnos kelio dangos. Sudarytas eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota transporto priemonių judėjimo iki įvykio kryptys, jų buvimo vieta po įvykio, transporto priemonių duženos, šukės ir kitos nuolaužos bei galima susidūrimo vieta (1 t., b.l. 7–21).
2018-02-14 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Honda CR-V, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenys. Nustatyta, kad apgadinta priekinė automobilio dalis, saugos diržas užstrigęs (1 t., b. l. 26–34).
2018-02-14 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenys. Nustatyta, kad apgadinta priekinis bamperis ir priekinė dešinės pusės dalis (1 t., b. l. 35–39).
Savanoriško daiktų, dokumentų protokolais R. P. ir L. K. pateikė vairuotojų pažymėjimų bei transporto priemonių dokumentų kopijas. Iš šių dokumentų matyti, kad abu vairuotojai turi teisę vairuoti transporto priemones-R. P. nuo 1979-01-01, L. K.–nuo 2018-02-01, abiejų transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ( 1 t., b. l. 47–60).
Marijampolės savivaldybės administracija pateikė Kauno-Stoties-Gamyklų-Statybininkų gatvių sankryžoje, Marijampolės m., esančio šviesoforo darbo režimo programą ir gatvių schemą (1 t., b.l.70–72). 2018-07-18 UAB "Kelranga" pateikė informaciją, kad nuo 2018-03-14 Marijampolės savivaldybės administracijai teikia eismo reguliavimo priemonių techninės priežiūros paslaugas. UAB "Kelranga" perėmė Kauno-Stoties-Gamyklų-Statybininkų gatvių sankryžoje šviesoforus su įvesta programa ir jos nekeitė iki šiol. Struktūros ir laiko programoje šviesoforai žymimi nuo Ph1 iki Ph8. Autoįvykį galėjo įtakoti šviesoforo Ph1 (įrengtas Kauno g. važiuojant nuo Kauno link AB "Fasa" Stoties gatve) ir Ph2 (įrengtas Stoties g. važiuojant nuo AB "Fasa" link išvažiavimo iš miesto Kauno kryptimi) signalai ir jų žibėjimo trukmės. Struktūros ir laiko programoje eilutėje "Times" nurodyta, kad šviesoforo Ph1 žalias signalas nuolat žiba:1+16+3+2+1+1 viso 24 sekundes, žalias signalas mirksi: 3 sekundes, geltonas signalas nuo žiba: 3 sekundes, raudonas signalas nuolat žiba: 2+21+2+3+3+2+15+2+3+3 viso 56 sekundes, raudonas ir geltonas signalas kartu nuolat žiba: 2 sekundes. Toliau ciklas kartojasi. UAB "Kelranga" atsakingi darbuotojai 2018-06-29 patikrino Kauno-Stoties-Gamyklų-Statybininkų gatvių sankryžoje įrengtų šviesoforo darbo režimą vietoje. Tikrinimo metu neatitikimų Struktūros ir laiko programoje nurodytiems signalų veikimo laikams nenustatyta. Šie duomenys patvirtina, kad automobilio Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui sukant į kairę sankryžoje degant žalios spalvos šviesoforo signalui, automobilio Honda CR-V, valst Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotojas tiesiai važiavo taip pat degant žalios šviesos šviesoforo signalui. (1 t., b. l. 75–76).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 243/2018(09), nurodoma, kad R. P. klinikiniais duomenimis konstatuota stuburo III juosmeninio slankstelio suspaustinis lūžimas. Konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ne dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. R. P. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2018-02-14 įvykusio eismo įvykio metu (1 t. b. l. 91).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 179/2018 (09), nurodoma, kad G. Š. klinikiniais duomenimis konstatuoti atviras dešinio kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimas, muštinės žaizdos dešinio antakio ir viršugalvio srityse, o taip pat kraujavimas iš nosies, kraujosruva dešinio skruosto srityje, nubrozdinimai viršutinės lūpos ir smakro srityse. Konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio salono dalimis ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. G. Š. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-02-14 įvykusio eismo įvykio metu (1 t., b .l. 175-176).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 nustatyta, kad L. K. 2018-02-14 06.49 val. buvo blaivus, t. y. tikrinimo rezultatas-0,00 promilės (1 tomas, b. l. 23).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 nustatyta, kad R. P. 2018-02-14 06.50 val. buvo blaivus, t. y. tikrinimo rezultatas-0,00 promilės (1 t., b. l. 24).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 nustatyta, kad G. Š. 2018-02-14 08.23 val. buvo blaivus, t. y. tikrinimo rezultatas-0,00 promilės (1 t., b. l. 25).
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis L. K. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 p. reikalavimus-šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nepraleido sankryža tiesiai ir degant taip pat žaliam šviesoforo signalui važiavusio automobilio, su juo susidūrė. Eismo įvykio metu R. P. ir G. Š. padaryti kūno sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d. , sudėtį.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis R. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei subsidiariai iš L. K. 268,03 Eur turtinei žalai atlyginti bei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo L. K. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio, kaltinamajam L. K. atlyginus turtinę žalą, ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 2000 eurų, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Ieškinio dydį grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelius fizinius skausmus ne tik įvykio metu, bet gydymosi, reabilitacijos laikotarpiu. Patyrė dvasinius išgyvenimus – baiminosi dėl sužalojimo pasekmių, patyrė emocinę depresiją, nemigą, o taip pat nepatogumus- dėl sutrikdytos sveikatos negalėjo pats pasirūpinti savimi, judėti, prarado dalį darbingumo, negali dirbti ankstesnio darbo.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė paaiškinimą (b. l. 172), kuriame nurodo, jog AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2018-02-14 eismo įvykio civiliniam ieškovui R. P. išmokėjo 2000 eurų neturtinei žalai bei 34,47 eurus žalai dėl gydymo ir kelionės išlaidų atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimas nustatytas atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtos traumos pobūdį ir pagal teismų praktiką.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. L. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civiliniam ieškovui padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamojo civilinės atsakomybės klausimas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., galiojusią žalos padarymo metu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo 5000 eurų.
Kadangi turtinė žala atlyginta, R. P. atsisakymas ieškinio šioje dalyje priimtinas ir tenkintinas.
Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajam konstatuotas stuburo sužalojimas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo patirtų sužalojimų visuma neabejotinai kėlė didelius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, tam tikri liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol. Nukentėjusysis dėl sužalojimų pobūdžio ir gydymo stacionare negalėjo judėti, pats save apsitarnauti, tačiau tokia būsena truko mažiau negu mėnesį. Sudėtingas intervencinis gydymas nebuvo taikomas ir nėra numatytas taikyti. Tačiau nukentėjusysis nurodo, jog, pasekmes jaučia iki šiol- sunku stovėti, skauda nugarą, be to jam nustatytas 35 proc. lygio darbingumo lygis iki 2018-12-28, dėl sveikatos būklės pakeitė darbą, tačiau šiuo metu dirba.
Vien formalus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kurį nurodo civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“- nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis dirbantis, nukentėjo eismo įvykyje kaip vairuotojas, ar gydymo trukmė nėra pakankamos individualizuojant neturtinės žalios dydį. Nors pagal sveikatos sutrikdymo mastą nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sprendžiant dėl neturtinio pobūdžio pasekmių, vien šio bendro pobūdžio požymio nepakanka- patirtos neturtinės žalos dydį apsprendžia pažeisto organo reikšmingumas, sužalojimo pobūdis gydymo eiga ir būdai, jų pagrindu atsiradę nepatogumai, reikšmė žmogaus kasdienių poreikių tenkinimui, gebėjimui pačiam save apsitarnauti ir gyventi visavertį gyvenimą, likusios pasekmės
Šioje byloje atsižvelgiant į tai, kad dėl sužalojimo buvo apribotas nukentėjusiojo judėjimas-gydantis stacionare buvo tik gulimas režimas, negalėjo paprasčiausiai pasirūpinti savimi, tačiau ir po gydymo stacionare judėjimas apsunkintas, buvo pažeistas stuburas ir dėl to kilo pagrįstai pergyvenimai dėl tolesnės galimybės judėti, išlikę pasekmės- darbingumo lygio sumažėjimas, būtinybė pastoviai naudotis reabilitaciniu gydymu, teismas sprendžia, kad patirtai neturtinei žalai kompensuoti bendrovės išmokėta 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepakankama.
Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –4000 eurų. Kadangi įstatymo nustatytos draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieškovui neatlyginta neturtinės žalos dalis -2000 Eur- priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 1 p ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. L. K. neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą už kitokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimą- po nusikalstamos veikos padarymo baustas pagal ANK 417 str. 8 d.( vairavo nustatyta tvarka nepažymėtą transporto priemonę ). Jo vairavimo stažas eismo įvykio metu buvo labai mažas- mažiau negu 1 mėnesis. Kaltinamasis dirba vairuotoju.
Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį neatsargų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra pateiktas kaltinamojo tėvo E. K. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoju. Jį apibūdinantys duomenys (neteistas, nebaustas, dirba, charakterizuojamas gerai), artimi šeimyniniai ryšiai rodo, jog jis vertas teismo pasitikėjimo, galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Šiuo atveju pats kaltinamasis atlygino draudimo bendrovės neatlygintą turtinės žalos dalį, o kitą turtinės žalos dalį bei dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, apie tai žinojo kaltinamasis ir būtent dėl šios priežasties jis pats žalos neatlygino. Nukentėjusysis, nesutikdamas su jau išmokėtu žalos atlyginimu, pareiškęs ieškinį civiliams atsakovams draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamajam, tačiau teisiamojo posėdžio metu ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 2000 eurų, prašydamas jį priteisti tik iš draudimo bendrovės, ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė. Nors šiuo atveju pats kaltinamasis atlygino tik dalį žalos, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog kaltinamajam, apsidraudusiam civilinę atsakomybę, turi būti privaloma nors kažkokia tai pinigine išraiškos dalimi prisidėti prie patirtos žalos atlyginimo. Susiklosčiusios aplinkybės, jog draudiminiais santykiais ir iš jų išplaukiančiomis išmokomis, kuriomis pasidengia ar tai dalinis žalos atlyginimas ar galimai visiškas, neeliminuoja nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygos išpildymo, jei kaltininkas visiškai tiesiogiai neprisideda prie jų atlyginimo ( Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutartis byloje Nr.1A-51-485/2018). Taigi šiuo atveju dalinis žalos atlyginimas tiek išmokant draudimo išmoką, tiek dalį žalos atlyginus pačiam kaltinamajam, vertintinas kaip tinkamas žalos atlyginimo sąlygos įgyvendinimas BK 40 str. 2d. 3 p. prasme. Be to teismas sprendė, kad žalai atlyginti pilnai pakanka draudimo išmokos, neatlyginta žalos dalis priteistina tik iš draudimo bendrovės ir pareigą atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį pagal CK 6.254 str. 2d. turi draudikas, o ne kaltinamasis, jis nėra atsakingas už draudiko veiksmus sprendžiant dėl žalos atlyginimo. Taigi, vadovaujantis BK 40 str., L. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skirtinas tik su užstatu. Įvertinus laiduotojo asmenines savybes, jo turtinę padėtį, užstato dydis nustatomas 600 Eur, o laidavimo terminas - 1 metams.
Kaltinamasis BK 281 str. 1 d. numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, tam reikalinga naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad L. K. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pažeidimas nėra ypatingai grubus, pasekmės nėra ypatingai sunkios, jis dirba, darbas susijęs su būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones ir šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytina.
Siekiant paveikti, kad asmuo, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką suvoktų, jog negali būti nenubaustas, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mažesnė už vidurkį
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
L. K. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą su 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio užstatu vieneriems metams ir perduoti laiduotojo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Įpareigoti E. K. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatą į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.
Skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- 15 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 750 (septynių šimtų penkiasdešimties eurų ) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą, (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :
-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Civilinio ieškovo R. P. ieškinį tenkinti. Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, J.Basanavičiaus g.12, Vilnius, civiliniam ieškovui R. P. 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje atsisakymą civilinio ieškinio priimti ir tenkinti.
2018-08-24 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę–laikiną L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms-5268,03 eur- esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.