- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- AN2-43-879/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00028-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Audriaus Micikevičiaus ( toliau- Institucija, Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Audriaus Micikevičiaus nutarimu M. J. nubaustas 600 Eur bauda už tai, kad paliko izoliavimo vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Sveikatos apsaugos ministro 2020-03-12 įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių (toliau – Taisyklės) 11.1. punkto reikalavimų, t.y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
2. Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarimu Utenos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Audriaus Micikevičiaus 2021-12-29 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena M. J. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, nutraukta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo skundą tenkinti, priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą nutarimą bei priimti naują sprendimą- palikti galioti Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Audriaus Micikevičiaus nutarimą M. J. administracinio nusižengimo byloje.
4. Skunde Apeliantas kreipia dėmesį į tai jog M. J. izoliavosi, nes jam buvo nustatytas teigiamas SARSCoV-2 testo rezultatas, t.y. jis sirgo liga, kuri įrašyta į pavojingų ir ypač pavojingų ligų sąrašą, dėl kurių asmenys turėję sąlytį ar šių ligų sukėlėjai turi būti izoliuojami, hospitalizuojami ar tiriami arba gydomi privalomai. A. J. privalėjo laikytis „Asmenų sergančių COVId-19 liga, asmenų įtariamų kad serga COVID-19 liga ir asmenų turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių“ ( toliau- Taisyklės) 11.1. punkto reikalavimų. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nutarimo išvada, kad M. J. savo veiksmais iš esmės vykdė izoliavimosi pareigą ir aptariama teismų praktika kitose bylose, kuria remiantis teigiama, kad M. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo baigtumo padariniai yra formalūs, t.y. jau vien tai, kad ligonis ar sergantis, būdamas izoliacijoje palieka izoliavimo vietą yra sukeliamas pavojus išplisti COVID-19 ligai. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog M. J. formaliai padarytas administracinis nusižengimas nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį reikėtų traukti administracinėn atsakomybėn.
5. Toliau Institucija skunde dėsto, jog pirmos instancijos teismas nustatęs, kad tarp M. J. ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( toliau- NVSC) darbuotojos įvyko nesusikalbėjimas dėl M. J. galimybės palikti izoliavimosi vietą dėl jam priklausančių galvijų priežiūros, šiuo atveju nepagrįstai suteikė išskirtinį prioritetą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicijai, dėl to liko nepašalintas prieštaravimas tarp bylos įrodymų, nes liko neištirta ar tokį leidimą jam suteikė Nacionalinio visuomenės centro darbuotoja. Nesutinka su skundžiamo nutarimo argumentu, kad M. J., prižiūrėdamas jam priklausančius galvijus neturėjo galimybės atsitiktinai susitikti su kitais asmenimis, teigiama, kad jam palikus izoliavimosi vietą vis tiek buvo kilusi tikimybė tokiu paros metu sąlyginai dideliame plote sutikti asmenis ir taip sukelti realią riziką užkrečiamai ligai plisti.
6. Skunde kritikuojami pirmos instancijos teismo argumentai, kad M. J. privalėjo užtikrinti galvijų priežiūrą ir jų poreikių tenkinimą laukuose, toli nuo gyvenamųjų namų, kur praktiškai nebuvo galimybės infekcinei ligai išplisti, teigiama, kad Taisyklių 11.4 punkte yra numatyta sąlyga, jog sprendžiant panašaus pobūdžio situacijas ligoniui, esančiam saviizoliacijoje yra nustatyta pareiga maistu, vaistais ir kitomis būtinomis priemonėmis pasirūpinti nuotoliu būdu ar prašyti, kad tuo pasirūpintų kiti asmenys, kuriems nėra taikomos izoliavimosi priemonės arba savivaldybės administracija.
7. Apeliaciniame skunde cituojami M. J. parodymai teismo posėdyje, kuriais jis pripažino, jog saviizoliacijos laikotarpiu buvo pas karves išėjęs 10 kartų, o tai, anot skundo, patvirtina, kad asmeniui inkriminuojamas administracinis nusižengimas pasižymėjo pavojingumu. Apeliantas teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinodamas, kad serga užkrečiama liga, turėjo būti ypač dėmesingas ir rūpestingas, kad liga neišplistų arba nebūtų sukeltas pavojus jai išplisti, o šioms sąlygoms įvykdyti yra nustatyti griežti, aiškūs ir tikslūs ribojantys reikalavimai, kurių asmenys privalo laikytis.
8. Keipiamas dėmesys, kad M. J. žinodamas, kad jam niekas negali padėti prižiūrėti galvijų, šioje situacijoje pats nesiėmė nuo jo valios priklausančių priemonių, kad jais būtų pasirūpinta nepažeidžiant nustatytų apribojimų ir taip nesilaikė Taisyklių 11.4 numatytos pareigos. Daroma išvada, kad jis taip pasielgė neatsitiktinai, nes nurodė, kad darbininkų nesamdo, gyvulius prižiūri pats, buvo 10 kartų dėl to pažeidęs izoliavimosi pareigą.
9. Toliau skunde dėstoma, kad teismas neatsižvelgė į pareigūnų tarybinį pranešimą, kad aptariamu administracinio nusižengimo padarymo metu, santykinai šalia M. J. izoliavimosi vietos laukuose dirbo jo tėvas su kitais asmenimis, kuriems nebuvo taikomos izoliavimosi priemones. Mano, kad paminėtos aplinkybės, vertinant situaciją kuriai esant buvo padarytas administracinis nusižengimas, patvirtina M. J. inkriminuojamų veiksmų pavojingumą, kuriuos jis padarė dėl nerūpestingumo.
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
11. Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas M. J., kuris buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pagrįstumo klausimas, teigiant, kad jos veiksmuose yra šio nusižengimo sudėtis, tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai jos nenustatęs administracinę teiseną M. J. atžvilgiu nutraukė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, nutartyje pasisako būtent dėl šių apeliacinio skundo keliamų klausimų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje M. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje sudėties. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinio nusižengimo numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje požymių buvimo M. J. veikoje. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis Institucijos pateikto apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
14. ANK 526 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.
15. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad M. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad nesilaikė Sveikatos apsaugos ministro 2020-03-12 įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių (toliau – Taisyklės) 11.1. punkto reikalavimų, kad tokie asmenys privalo laikytis šių izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje pareigų, o tokiems asmenims nepalikti izoliavimo vietos, išskyrus 8.4–8.5 papunkčiuose nurodytais atvejais negalima.
16. Apeliantas skunde teigia, kad M. J. administracinio nusižengimo baigtumo padariniai yra formalūs, t.y. jau vien tai kai nustatyta, kad ligonis ar sergantis, būdamas izoliacijoje palieka izoliavimo vietą, jau yra sukeliamas pavojus išplisti COVID-19 ligai, todėl nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog M. J. formaliai padarytas administracinis nusižengimas nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį reikėtų traukti administracinėn atsakomybėn.
17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis yra formali konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Nr. 2AT-31-942/2017). Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).
18. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, kad padaryta veika būtų laikoma administraciniu nusižengimu, ji turi ne tik formaliai atitikti ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Analizuojamu atveju nustatyta, kad M. J. 2021-11-11 gavęs pranešimą, kad jam nustatytas teigiamas Covid-19 ligos testas, izoliavosi atskirai nuo šeimos adresu (duomenys neskelbtini), nors tuo metu su šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Iš M. J. deklaruotų gyvulių ir bandų sąrašo matyti, kad jis kaip ūkininkas deklaravo 19 galvijų bandą ( b.l.4-6), susirgęs Covid-19 liga apie tai informavo Ignalinos NVSC, kurio darbuotoja išaiškino pareigą būti namuose, tačiau leido rūpintis galvijais namų ūkio valdoje. (administracinio nusižengimo medžiagos 11 lapas). Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad M. J., turėdamas pareigą laikytis izoliavimosi tvarkos, taip pat turėjo pareigą užtikrinti jam priklausančių gyvūnų gerovę ir jų kasdienį bei nenutrūkstamą poreikių patenkinimą, t.y. pasirūpinti jų pašaru bei priežiūra. M. J. pripažino, kad dėl šios pareigos vykdymo jis saviizoliacijos laikotarpiu apie 10 kartų buvo išėjęs prižiūrėti lauke laikomų karvių, kurios nuo namų nutoldavo nuo 500 m. iki 2000 m, jis tai darė ir patikrinimo metu 2021-11-16 d., t.y praėjus 5 dienoms nuo izoliacijos pradžios. Jis paaiškino, kad apie tokį savo poreikį informavo Ignalinos NVSC darbuotoją ir leidimą išeiti iš namų pasirūpinti gyvuliais gavo. Tai, kad toks pokalbis ir NVSC Ignalinos skyriaus darbuotojos leidimas buvo patvirtina D. K. apklausos protokolas. Ji nurodė, kad leido M. J. izoliacijos metu savo sodyboje teritorijoje prižiūrėti gyvulius, tačiau nebuvo kalbos, kad gyvuliai bus laikomi kažkur kitur, t.y. už sodybos teritorijos.
19. Apygardos teismas pritaria skundžiamo nutarimo argumentams, kad M. J. iš esmės vykdė pareigą izoliuotis, be to, jis galvijų priežiūrą vykdė laukuose, toli nuo gyvenamųjų namų, dėl ko nebuvo jokios tikimybės, kad išplis užkrečiama liga, o formalus Taisyklių 11.1 punkto reikalavimo nepalikti izoliavimosi vietos pažeidimas įvyko dėl nevisiško NVSC darbuotojos ir M. J. susikalbėjimo. Akcentuotina, kad NVSC darbuotoja, gavusi iš M. J. informaciją apie prižiūrimą gyvulių ūkį, būdama atsakingos valstybinės institucijos darbuotoja turėjo išsiaiškinti dėl gyvulių laikymo ir priežiūros vietos tiksliau bei pasiūlyti M. J. pasinaudoti teise kreiptis į savivaldybės administraciją dėl pagalbos suteikimo. Skunde Apeliantas teigia, kad toks administracinėn atsakomybės patraukto asmens ir D. K. paaiškinimas laikytini prieštaravimu, kurio pirmos instancijos teismas nepašalino, tačiau su tokiu vertinimu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka. D. K. buvo apklausta Utenos VPK Ignalinos policijos komisariate, jos parodymus užrašė policijos pareigūnas J. O., jie pateikti kartu su administracinio nusižengimo medžiaga, todėl juos vertinti kitaip nei įvertino pirmos instancijos teismas ar nepasitikėti pareigūnės paaiškinimu apygardos teismo nuomone nėra pagrindo, o jokių prieštaravimų tarp to ką paaiškino M. J. ir D. K., kuri pati pripažino, kad toks pokalbis su A. J. buvo, nėra.
20. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad M. J. padarytas administracinis nusižengimas tik formaliai atitinka ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusiengimo sudėtį, nes nustatyta, kad jis Lietuvoje įversto karantino ir ekstremalios situacijos metu, esant nustatytiems Covid-19 ligos simptomams nesilaikė 2020 m. kovo 12 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-352 „ Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga ( koronoviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojo vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose Taisyklių“ 11.1 laikytis izoliavimo tvarkos ir nepalikti izoliavimo vietos. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsipareigojimus kasdieniu ir nepertraukiamu poreikiu rūpintis galvijais bei nesant galimybės tos pareigos patikėti kitiems asmenimis, apie tai informavus kontroliuojančios institucijos specialistę ir įvertinus, kad šiuo atveju nebuvo sąlygų užkrečiamai ligai plisti, nes M. J. jokių kontaktų su kitais asmenimis neturėjo, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad M. J. iš esmės vykdė izoliavimosi paskirtį ir užtikrino atsiskyrimą nuo aplinkinių, taip siekdamas užkirsti kelią Covid-19 ligos plitimui. Be to, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, spręsdamas dėl M. J. padarytos veikos, pagrįstai atsižvelgė į veikos pavojingumą ( padarinius), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika iš esmės nors ir atitiko objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją nepasižymėjo tokiu pavojingumu, kad jį reikėtų traukti administracinėn atsakomybėn, o su tokiu vertinimu apygardos teismas visiškai sutinka.
21. Nors skunde teigiama, kad M. J., žinodamas savo situaciją dėl privalomos izoliacijos bei pareigą rūpintis galvijais, privalėjo laikytis Taisyklių 11.4 punkto reikalavimų ir prašyti, kad jo galvijais pasirūpintų kiti asmenys, kuriems nėra taikoms izoliavimosi priemonės arba savivaldybės administracija, tačiau su tokiu argumentu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka.
22. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2020 m. kovo 12 d. Nr. V-352 „ Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga ( koronoviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojo vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose Taisyklių 11.4. punktas numato, kad toks asmuo maistu, vaistiniais preparatais ir kitomis būtinomis priemonėmis turi pasirūpinti nuotoliniu būdu arba paprašyti, kad tuo pasirūpintų kiti asmenys (pvz., šeimos nariai, draugai ar kt.), kuriems nėra taikomos izoliavimo priemonės, arba savivaldybės administracija. M. J. teigė, kad be jo nebuvo kam pasirūpinti galvijais, visi jo šeimos nariai buvo užimti kitais darbais. Tai patvirtina ir 2021-11-16 tarnybinis Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono PK pareigūnės S. P. pranešimas, kad vykdant M. J. patikrinimą 2021-11-16 kaimo gale lauke pastebėjo dirbančius asmenius, tarp kurių buvo asmuo prisistatęs M. J. tėvu. (administracinės medžiagos 8 lapas), o tai visiškai patvirtina M. J. parodymus, kad be jo tuo metu tikrai nebuvo kam pasirūpinti galvijais, nes jo artimas asmuo, t.y. tėvas dirbo laukuose.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad rūpinimasis galvijais reikalauja saugumo taisyklių laikymosi, reikia pažinti gyvūnus ir turėti jų pasitikėjimą, todėl patikėti juos šeimos nariams ar draugams, kaip numato Taisyklių 11.4 punktas nėra logiškas sprendimas gyvūnų ( šiuo atveju stambiųjų raguočių) gerovės atžvilgiu, nes tam reikia specifinių žinių ir įgūdžių bei pateis besirūpinančiojo atžvilgiu. Nors šis taisyklių punktas numato besiizoliuojantiems asmenims savivaldybės administracijos pareigą padėti apsirūpinti maistu, vaistiniais preparatais ir kitomis būtinomis priemonėmis, tačiau analizuojamų taisyklių 11.4 punkte nėra numatyta pareigos savivaldybės administracijai pasirūpinti besiizoliuojančio asmens visu gyvulių ūkiu. Kita vertus, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 redakcija) 3 straipsnio 10 punkto 3 papunktis numato, kad savivaldybių administracijos organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams, t.y. šis įstatymas numato savivaldybės administracijai pareigą rūpintis tik bešeiminkiais ir bepriežiūriais gyvūnais steigiant jų laikinąją globą. Analizuojamu atveju M. J. galvijai neatitiko tokios kategorijos, t.y. nebuvo bešeimininkiai. Be to, kaip matyti iš jau aptarto NVSC Ignalinos skyriaus specialistės D. K. paaiškinimo, M. J. nebuvo patarta ir išaiškinta ieškoti pagalbos savivaldybėje, kad ji padėtų organizuoti M. J. gyvulių priežiūrą izoliacijos metu, specialistė leido savo izoliacijos vietoje, t.y. savo sodybos teritorijoje pačiam prižiūrėti gyvulius, nors kokį plotą sodybos teritorija užima nesiaiškino.
24. Apygardos teismas nesutinka su skundo argumentu dėl M. J. veiksmuose esančio piktybiško elgesio pačiam prisipažinus, kad net 10 kartų buvo išėjęs prižiūrėti savo gyvulių. Jau aptarta, kad M. J. buvo išėjęs iš sodybos tik gyvulių pasirūpinimo tikslu, jis apie tai buvo įspėjęs NVSC Ignalinos savivaldybės specialistę, gavęs jos pritarimą rūpintis savo sodybos teritorijoje gyvuliais, be to toks pažeidimas jam neinkriminuotas, o asmens parodymai ir paaiškinimai negali būti laikomi jo veiką kvalifikuojančiu požymiu ar jo padėtį sunkinančia aplinkybe, jei dėl to asmuo net nėra kaltinimas. Administracinis nusižengimas M. J. atžvilgiu nagrinėjamas tik dėl tų aplinkybių, dėl ko surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame pažeidimo esmė yra 2021-11-16 dienos įvykis dėl izoliavimosi namuose tvarkos pažeidimo.
25. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjanti institucija įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tam tikrais atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas kad nors M. J. veiksmai formaliai atitinka ANK 526 straipsnio 3 dalies administracinio nusižengimo sudėties požymius, tačiau nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį reikėtų traukti administracinėn atsakomybėn esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų nepadarė
26. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutarimą nepakeistą ir Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Audriaus Micikevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.