Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL (2000 EUR) dydžio bauda. Kartu su bausme paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei turto konfiskavimas – konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Kia Rio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 56 MGL (2800 EUR) dydžio bauda. Kartu su bausme paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 9 d., bei turto konfiskavimas – konfiskuota transporto priemonė – motoroleris „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2023 m. spalio 8 d. apie 17.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,51 promilės neblaivumą. Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. G. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: 2020 m. liepos 16 d. įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2023 m. spalio 8 d. apie 17.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminiame tyrime, dalyvaujant gynėjui advokatui Arūnui Aleknai, 2023 m. spalio 9 d. įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad 2023 m. spalio 8 d. apie 10.30 val. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), valgio metu išgėrė 200 ml. degtinės. Dienos metu prie namų remontavo draugo automobilį. Daugiau dienos metu alkoholio negėrė. Jam reikėjo išmynimo guolio, todėl nusprendė nuvažiuoti į autoservisą esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena ir paimti išmynimo guolį. Todėl įsėdo į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš savo namų išvažiavo į autoservisą. Jam važiuojant apie 17.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo dokumentus ir pasakė papūsti į alkotesterį. Į alkotesterį pūtė du kartus. Su alkotesterio pūtimo rezultatais sutinka. Parodė, kad alkoholį vartojo nuo 2023 m. spalio 6 d., gėrė degtinę ir 2 po 0,33 ml., 2,9 stiprumo laipsnio kokteiliukus. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Parodė, kad 2023 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) su pardavėju vyru, kurio vardo ir pavardės jis neprisimena sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią nusipirko automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dar nespėjo oficialiai šio automobilio užregistruoti savo vardu. Pirkimo-pardavimo sutartis turi būti automobilio daiktadėžėje. Parodo, kad Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo jis neturi, kadangi prarado specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemonę. Tik neprisimena kelintais metais tai buvo ir kuriam laikui prarado teisę vairuoti kelių transportą. Be to, galvojo, kad jam atimta teisė vairuoti motorolerį, nes tada, kai buvo pagautas vairuodamas neblaivus, jis vairavo motorolerį. Parodo, kad vairavo automobilį neblaivus, kadangi niekas daugiau negalėjo nuvykti pasiimti automobilio išmynimo guolio, o jam jo skubiai reikėjo (duomenys neskelbtini). Parodo, kad automobilį pirko, kadangi turi asmeninį vairuotoją, kuris vežiodavo jį į darbą ir kitais asmeniniais reikalais. Nepirko automobilio tikslu vairuoti pats, o tikslu, kad žmogus galėtų jį greitai nuvežti ten, kur jam skubiai reikia darbo reikalais. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti minimalią bausmę (el. b. t. 1, b. l. 56-60, 70-73, 96).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą 2023 m. lapkričio 7 d. įtariamuoju apklaustas A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl vairavimo esant neblaiviam išsamius parodymus davė 2023 m. spalio 9 d. apklausos metu. Prisipažino, kad 2023 m. spalio 8 d. apie 17.45 val. adresu (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kadangi apie 10.30 val. būdamas namuose išgėrė apie 200 ml. degtinės. Po to apie 17.45 val. važiavo iš namų į netoliese esantį autoservisą nusipirkti automobilio detalę, nes jos skubiai reikėjo automobilio remontui. Pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Į alkotesterį pūtė 2 kartus, kiek pripūtė dabar tiksliai neprisimena, bet su alkotesterio parodymais sutinka. Dėl to, kad nevykdė teismo sprendimo taip pat sutinka ir pripažįsta savo kaltę. Žinojo, kad 2020 m. liepos 16 d. įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams. Su šia paskirta baudžiamojo poveikio priemone [Lietuvos] probacijos tarnyba jį tinkamai pasirašytinai informavo. Kaip ir minėjo 2023 m. spalio 8 d. vairavo automobilį, nes jam skubiai reikėjo nupirkti detalę automobiliui. Dėl savo poelgio ir padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, ateityje tai nepasikartos. Prašo jam skirti minimalią bausmę (el. b. t. 1, b. l. 178-182, 186-189).

Be A. G. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto 2023 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su vyr. specialistu Š. V. (duomenys neskelbtini) apie 17.45 val. sustabdė patikrinimui automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pil. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus asmenį alkotesteriu Alcotest 7510 ARFM0209, patikra 1937286, nustatyta 2,79, o antru putimu 2,51 promilių girtumas. Paaiškėjo, kad asmeniui atimta teisė vairuoti už analogišką nusižengimą. Automobilis yra išregistruotas. Dėl vairavimo neturint teisės, kai ši teisė yra atimta ir, kad automobilis išregistruotas, negalioja valstybinio numerio ženklai surašytas ANK protokolas. Automobilis uždarytas į Minsko pl. A. G. faktinis sulaikymo laikas 18.12 val. (el. b. t. 1, b. l. 42).

Alkotesterio kvitų duomenimis, 2023 m. spalio 8 d. 17.49 val. A. G. nustatytas 2,79 prom. girtumo laipsnis; 2023 m. spalio 8 d. 18.11 val. – 2,51 prom. girtumo laipsnis, alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 16 d. (el. b. t. 1, b. l. 34-36).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. G. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tiesia linija eiti gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Taip pat užfiksuota, kad prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARFM0209 atlikus pirmąjį tikrinimą A. G. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas, o tikrinant pakartotinai po daugiau nei 20 min. – 2,51 promilės neblaivumas. Su patikrinimo rezultatais A. G. sutiko (el. b. t. 1, b. 41).

2023 m. spalio 8 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje apžiūrėta transporto priemonė – automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 1-2, 44-48), transporto priemonė nuosavybės teise priklauso šį automobilį vairavusiam A. G. (el. b. t. 1, b. l. 63-64, 97).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

BK 243 straipsnyje Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas.

Kaip matyti, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, jog tos pačios dienos ryte, apie 10.30 vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė degtinę, remontavo automobilį, dienos metu teigia negėręs, vėliau pritrūko automobilio detalės, o kadangi niekas daugiau negalėjo nuvykti jos pasiimti, nusprendė nuvažiuoti pats. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali) bei faktas, kad policijos patikrinimo metu (18.11 val.) A. G. įpūtė 2,51 promiles (antru pūtimu), taigi darytina išvada, kad A. G. akivaizdžiai suvokė, jog transporto priemonę vairuoja būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju – vairavimo būnant neblaiviu, kai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, atlikimo. Minėta, A. G. neblaivumą patikrinę policijos pareigūnai konstatavo neblaivumo faktą kelių patikrinimų metu (antruoju pūtimu girtumo laipsnis mažėjo – nuo 2.79 promilių iki 2.51), šias faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti, šiame teismo baudžiamajame įsakyme pirmiau aptarti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad A. G. 2023 m. spalio 8 d. apie 17.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,51 promilės neblaivumą. Aptartais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. A. G. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis A. G. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir šiuo baudžiamuoju įsakymu jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ketverius metus. Ikiteisminiame tyrime A. G. nurodė, jog „<...> [žinojo], kad 2020 m. liepos 16 d. įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams. Su šia paskirta baudžiamojo poveikio priemone [Lietuvos] probacijos tarnyba jį tinkamai pasirašytinai informavo“. Pažymėtina, kad kaltinamasis jau trečią kartą baudžiamas už vairavimą neblaiviu – pirmą kartą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu, antrąjį – 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu. Šį kartą kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2.51 promilės (antruoju pūtimu)). Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis piktybiškai vengia vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairuoja neturėdamas tokios teisės ir tai daro būdamas neblaivus, tokiu būdu demonstruoja akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimui dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir jos vengė. Taigi ši A. G. veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Todėl kvalifikuota teisingai.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi bei jos dydžiu, prašo baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant 20 MGL (1000 Eur) dydį, leisti sumokėti per 1 (vienerius) metus (el. b. t. 1, b. l. 199-206).

Dėl bausmės skyrimo.

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Asmuo, padaręs BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas bauda arba areštu.

Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Padarytos dvi tyčinės baigtos nusikalstamos veikos – baudžiamasis nusižengimas teisingumo srityje ir nesunkus nusikaltimas transporto saugumo srityje. Dėl A. G. neatsakingo elgesio galėjo atsirasti negrįžtamos pasekmės tiek pačiam kaltinamajam, tiek kitiems asmenims – jų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Minėta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta 2,51 promilė (sunkus girtumo laipsnis) neblaivumo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą teistas 2020 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, administracine tvarka baustas, įskaitant už transporto priemonės vairavimą 2023 m. spalio 8 d., kai teisė vairuoti transporto priemones asmeniui yra atimta, automobilis išregistruotas, negalioja valstybinio numerio ženklai (el. b. t 1, b. l. 175-177). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Dėl aukščiau išanalizuoto teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant prokuroro siūlomą arešto bausmę. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, A. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina 15 parų arešto bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiai sutapčiai, ir kaltinamajam skirtina subendrinta 30 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu A. G. skirtina galutinė sumažinta bausmė – 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką taip pat įskaitytinas A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 8 d. 18.12 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 14.18 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai parai arešto (el. b. t. 1, b. l. 20-28, 89-93), tokiu būdu nustatant jam galutinę atliktiną bausmę – 19 parų arešto.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju A. G. BK 75 straipsnio taikymas yra galimas, nes jis nebuvo teistas arešto bausme. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini) amžiaus ir dirba, turi (duomenys neskelbtini), ilgą laiką (trejus metus) laikėsi jam ankstesniu teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, visgi dar kartą pasielgė neatsakingai ir nusikalto. Teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga suteikti galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą, neizoliuojant nuo visuomenės. Teismo manymu, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje, nustatant tam tikrus įpareigojimus, bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas tam, kad ateityje jis daugiau nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atideda 1 metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant A. G. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar su sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Uždraudimas naudotis specialia teise reglamentuotas BK 68 straipsnyje. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 metams.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą ir jos trukmę, teismas vertina pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad A. G. vairavo būdamas neblaivus ir tai ne pirmas kartas, kuomet jis teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad A. G. jau buvo teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 2 d., 14.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,03 promilės etilo alkoholio) (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. baudžiamasis įsakymas), už ką jam, be kita ko, buvo atimta teisė vairuoti 2 metams, taip pat pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 13.23 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorolerį „Peugeot“, Vin kodas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 25 d. baudžiamasis įsakymas), už ką jam, be kita ko, buvo atimta teisė vairuoti 4 metams. Aptartų aplinkybių kontekste, sutiktina su baudžiamojo poveikio priemonės rūšimi ir terminu. Kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų ribojimo terminą. Toks laikotarpis kaltinamajam uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. spalio 9 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras taip pat prašo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir valstybės naudai konfiskuoti automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (BK 72 straipsnio 1, 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, automobilis „BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Byloje nustatyta, kad automobilio valdytojas-savininkas A. G. (el. b. t. 1, b. l. 63-64, 97). Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, vidutinė šios transporto priemonės kaina Lietuvoje (su PVM) – 2 320 EUR (el. b. t. 1, b. l. 98). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai, kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

Prokuroras taip pat prašo skirti kaltinamajam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį, teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti, A. G. skirtina ir ši baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, taip pat tai, jog iš kaltinamojo konfiskuotinas automobilis, nesant duomenų apie turimas pajamas, terminą įmokai sumokėti, teismas nustato 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių.

A. G. procese taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios tesės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 15 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, nes padarytos esant idealiai sutapčiai, ir A. G. skirti subendrintą bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę subendrintą ir sumažintą bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 8 d. 18.12 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 14.18 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai parai arešto. Tokiu būdu nustatant A. G. galutinę bausmę – 19 parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant A. G. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar su sveikatos priežiūros paslaugų reikalingumu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2023 m. spalio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 3 dalimis, konfiskuoti A. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. G. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios tesės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.