- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 1-203-573/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45814-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Nukentėjusysis
- A. O., S. D., K. K., J. J.
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Danius Svirinavičius, Rytis Šimkus
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Salomėjai Muralienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nukentėjusiosioms A. O., S. D., jų atstovui advokatui Ryčiui Šimkui, nukentėjusiajam K. K., nukentėjusiajam J. J., kaltinamajam R. M., jo gynėjams advokatei Ingridai Maldeikienei ir advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenamoji vieta iki sulaikymo (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbantis, teistas:
1) 1994-10-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d. - 2 m. laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
2) 1994-11-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 203 str. 2 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
3) 1996-10-28 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 16 str., 271 str. 3 d., 272 str. 3 d. - 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, 6000 Lt bauda, subendrinta su 1994-11-24 nuosprendžiu, galutinė bausmė 7 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 6000 Lt bauda;
4) 2002-10-17 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. 2 d. - 2 m. laisvės atėmimo bausme, 2003-07-08 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 182 str. 1 d., galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2011-01-21 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 233 str. 1 d. - 46 MGL (5980 Lt) bauda, bauda nesumokėta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 290 str., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2015-08-16 apie 19.05 val. viešoje vietoje - prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, išvadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais A. O. bei tyčia kumščiu jai sudavė ne mažiau septynis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, kairėje plaštakoje, viršugalvio sumušimą, sukėlusius A. O. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, S. D. (buvusi pavardė D.) siekiant apginti motiną A. O., išvadino S. D. necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais bei tyčia kumščiu jai sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas S. D. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje, sprando kairėje, kairio smilkinio sumušimus, sukėlusius S. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino iš dalies, iš jo parodymų matyti, kad 16 dieną su drauge K. M. nuėjus į „(duomenys neskelbtini)“ barą, esantį Sartų g., atsigerti alaus, sutiko pažįstamus vyrus, išgėrinėjo, žaidė šachmatais. Apie 19 val. iš kažkur atėjo nepažįstamos moteriškės ir užsipuolė jo draugę, pradėjo už plaukų tampyti. Paskui viena iš jų paėmė ir išsitempė savo vyrą, po to grįžo vėl ir puolė jo draugę kolioti necenzūriniais žodžiais, viena iš jų T., kurį pažinojo iš anksčiau, pylė ant galvos alų. Kai jos puolė jo draugę, jis atsistojo, tuomet kažkuri iš moteriškių jį stūmė, pradėjo spardyti, o jis gynėsi, sudavė ir vienai, ir kitai. Vėliau atvažiavo policija, pripažįsta necenzūrinių žodžių vartojimą. Kaltas nesijaučia, nes jos pačios jį išprovokavo. Apie šį įvykį jam papasakojo K. M., paskui ir pats atgamino įvykius. Atsimena, kaip jį spardė, kaip save ir draugę gynė. Su barmene pažįstamas, ji su jo sugyventine iš matymo pažįstamos, bet ne draugės. Su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka atlyginti 500 eurų neturtinę žalą, su turtine žala - 55,93 ir advokato išlaidomis 300 eurų sutinka, turi planų atsiprašyti jų. Iš dalies prisipažįsta dėl viešosios tvarkos sutrikdymo.
Iš kaltinamojo R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015-08-15 kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, Kęstučio g., šventė pusbrolio žmonos jubiliejų, vartojo alkoholį, o 2015-08-16 ryte nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį Sartų g. Kaune, ir visą dieną vartojo alkoholį (alų bei degtinę). Galiausiai nuo ypatingai didelio kiekio alkoholio prarado laiko nuovoką bei atsakomybę už savo veiksmus. Todėl kaip per miglą atsimena, kad įvyko konfliktas su moterimis. Nieko konkretaus nepamena, tačiau atgavęs atmintį areštinėje ir pamatęs, kad dešinė ranka patinusi, suprato, jog kažką mušė. Pridūrė, kad jei tos dvi moterys tuo skundžiasi, vadinasi taip ir buvo, jas mušė, nes žino savo būdą. Taip pat labai gailisi, kad pažeidė viešąją tvarką bei nuskriaudė abi moteris (1 t., b. l. 70).
Iš nukentėjusios A. O. parodymų matyti, kad ji, dukra ir sesuo ėjo pasivaikščioti, ieškojo savo vyro, išgirdusi vyro balsą, užėjo į barą. Toliau moteris sėdėjo, jai pasakė ,,ko tau reikia, valink“. Moteris atsistojo, o ji pasakė: „atėjau vyro išsivesti, nes jis girtas“. Kai moteris stvėrė jai už rankos, koliojo, ji rankinuku sudavė jai per šoną, tada ją paleido. Už poros minučių kaltinamasis priėjo ir 6-7 kartus į galvą kumščiu sudavė, kai nukrito, į koją įspyrė. Kai dukra priėjo ginti ir dukrai trenkė. Dukra sakė: ,,ką darai, paleisk mano mamą“. Kaltinamasis pradėjo jas daužyti, o ta šviesiaplaukė jo draugė jį vis atitraukdavo. Jie visi girti buvo. Paskui, kai dukrą įrėmė į sieną, visi iš eilės kvietė policiją, iš išgąsčio negalėjo pasakyti kur tiksliai įvykio vieta yra. Paskui kaltinamasis sakė ,,dėjau ant visko“, o pamatęs policininkus atsisėdo. Jis ir policininkus koliojo. Vežant policijos automobiliu kaltinamasis sakė, kad jiems galvas nupjaus. Įvykį matė dar moterys viduje. Konfliktas truko gal 15-20 minučių. Jos vyras su Tomu vaikystėje draugai. Jis dukrai supylė alų ant galvos. Jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu ji neatliko, kaltinamasis viską meluoja. Jie vos ant kojų laikėsi, griuvinėjo.
Iš nukentėjusios S. D. (buvusi pavardė D.) parodymų matyti, kad rugpjūčio 16 dieną išėjo su mama ir teta pasivaikščioti ir paieškoti patėvio kavinėje, kur jis dažniausiai būna. Eidama naršė mobiliu telefonu internete, todėl atsiliko. Prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės apie 50 metrų atstumu pamatė kaip jos mamą tampo kaltinamasis. Pribėgusi surinko policijos numerį ir pasakė jam, kad „tau dabar viskas“. Tada kaltinamasis pradėjo ją talžyti, sudavė 20 kartų į galvą, kavinės personalas nebuvo išėjęs. Kaltinamasis ją daužė kol jam nepasakė, kad policija atvažiuoja. Smūgių kruša buvo, buvo užspausta į kampą. Dar jo draugas T. supylė jai ant galvos alų, o kaltinamasis apspjaudė. Kaltinamasis rėkė necenzūriniais žodžiais, kad galvas nupjaus. Policijos mašinoje jis keikėsi ant jų ir ant policijos pareigūnų. Prie staliuko buvo patėvis, dar kažkoks vyras, kuris net neapgynė jos, nors mama ir prašė. Viskas truko gal pusvalandį, gal trumpiau. Kaltinamojo draugė sakė: ,,R. baik“, bet jis nereagavo. Teigia, kad prieš kaltinamojo draugę nieko nepanaudojo, jokių žodžių. Mamą, kai ji atbėgo, jis jau tąsė. Griūdama gal ir galėjo kaltinamajam įspirti, bet kaltinamasis negulėjo. Matė įvykį ir moterys, kurios gyvena aplink tą turgų, tačiau liudyti jos nesutiko, nes bijo. Baro darbuotojų ji nematė. Atvykus pareigūnams, jis šiek tiek išsigando, bet paskui vėl pradėjo koliotis kol nuvežė į nuovadą. Iki šiol raminančius geria, bijo vaikščioti gatvėmis, vaidenasi, kad persekioja, stresas tęsiasi. Buvo pykinimas ir fiziniai skausmai. Pirmą kartą gyvenime ją taip pažemino.
Iš nukentėjusio K. K. parodymų matyti, kad gavę iškvietimą, jog sumuštos moteriškės, atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį barą. Atvykę pamatė dvi sumuštas moteriškes, kurios teigė, kad atvyko ieškoti savo vyro, kuris gėrė su kitais. Vyriškis buvo girtas. Baro darbuotojų nuėjo paklausti kas įvyko. Barmenė pasakė, kad nieko nematė, nes viskas vyko lauke. Virėja taip pat sakė ,,ne, niekas nematė“. Šalia buvę asmenys aplinkybių nepaaiškino. Kaltinamasis koliojo moteriškes, grasino nupjauti joms galvas, juos taip pat pradėjo kolioti necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis buvo pristatytas į Dainavos PK. Visi buvo labai girti. Vyriškio, kurį sulaikė sugyventinė, vos ant kojų pastovėjo. Ji sunkai orientavosi, visi pergėrę buvo. Kad kaltinamąjį būtų mušę ir jis gintųsi, jiems jis nieko nesakė.
Iš nukentėjusio J. J. parodymų matyti, kad dirbant patrulių rinktinėje, buvo gautas pranešimas, kad sumuštos trys moterys Krėvės prospekte, bet nieko ten nuvykę nerado. Pasirodo, kad įvykis buvo Alaušo gatvėje. Rado nuvykę tris verkiančias moteris. Vyrai buvo agresyvūs. Moterys buvo sutrikusios. Viena buvo tikrai sumušta, sužalota, nurodė, kad kaltinamasis kabinėjosi ir mušė. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, suspaudęs kumščius, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais tiek nukentėjusias, tiek juos. Kad nukentėjusios būtų ką nors primušę iš toje vietoje buvusių asmenų, tai jiems to niekas nesakė. Jų atžvilgiu kaltinamasis koliojosi ir mašinoje, ir viešoje vietoje prie baro. Kaltinamojo draugė šalia sėdėjo, ji buvo neblaivi. Ji sakė: „ką jūs čia patys pradėjot“. Visus liudytojus užrašė, personalo neužrašė, nes jos sakė, jog nieko nematė. Šis kaltinamasis viešai prie visų žmonių labai keikėsi, todėl jam įsiminė.
Iš liudytojos I. D. parodymų matyti, kad ji bare „(duomenys neskelbtini)“ dirba 15 metų, pažįsta kaltinamąjį kaip baro lankytoją. Rugpjūčio gale į barą atėjo R. su žmona atsigerti alaus, paskui išėjo į lauką atsisėsti, prie kitų žmonių prisėdo, žaidė šachmatais. Kaltinamasis buvo girtas, o jo žmona apsvaigusi. Vakare išėjo susirinkti indų ir tada matė, kaip priėjo dvi moterys iš gatvės, viena jų griebė vieną vyruką už pečių tempti nuo staliuko nieko nesakiusios. Suprato, kad tempia savo vyrą, jis nenorėjo išeiti, bet išėjo, vyrą ištempė į gatvę. Paskui viena moteris pagrįžo ir trenkė R. žmonai su rankinuku per galvą. Ji sakė joms“ ,,moterys, juk čia vyras su žmona sėdi“. Paskui viena iš tų moterų, A. O., pargrįžo ir vėl trenkė kumščiu R. žmonai į veidą. K. tai buvo netikėta. Iš gatvės, iš už tvorelės, ją užpuolė. Paskui matė per langą grumtynes. R. bandė atstumti A. nuo K., o paskui prisijungė ta jaunesnė moteris. Vyko susistumdymas, žodžių nesigirdėjo. R. stūmė tą moterį, o K. puolė atitraukti. K. puolė tik O., kita, jaunesnė, vėliau prisijungė. Viskas vyko po pavėsine, pavėsinės teritorijoje. Ta jaunesnė moteris – S. D.. Trečia tamsi moteris dar vėliau prisijungė. Tada jau buvo kalba apie policijos kvietimą. Ta moteris sakė: „aš jau kviečiu policiją“. Ji pasakė adresą. Tarp R. ir jaunesnės moters, S. D., vyko susistumdymas, kumščiavimasis. Kuri tiksliai K. tampė už plaukų, negali pasakyti. Moterys taip pat labai aktyviai mušėsi, taip pat ir kojomis. Kai policija atvažiavo, visi sėdėjo ramiai, pavėsinėje, muštynių jau nebebuvo. Matė, kaip R. dokumentą paduoda, bet jokių žodžių negirdėjo, nes buvo viduje. Kaltinamasis sėdėjo ramiai atvykus pareigūnams. Ar vadino necenzūriniais žodžiais pareigūnus, nematė, lauke tada nebuvo. R. pirmas tikrai nepuolė. Jaunesnė moteris atbėgo ir užpuolė kaltinamąjį, jį pargriovė ant žemės ir spardė ir tik po to kaltinamasis sudavė joms smūgius. Kaltimasis bare niekada nebuvo sukėlęs problemų. Gyventojai juo nesiskundžia. Konfliktų nebūdavo niekada. K. gynė ir bandė atskirtį R. nuo tos moters. Iš visų pusių buvo keiksmažodžių. Su policija R. išvažiavo ramiai.
Iš liudytojos K. M. parodymų matyti, kad kaltinamasis – jos sugyventinis. 2015 m. rugpjūčio 21 dieną atvyko į barą apie 5 val., buvo daugiau žmonių prie stalo, sugyventinis priešais sėdėjo, o O. sėdėjo jai iš šono, vartojo alkoholį, buvo apie 2 bokalus alaus išgėrusi, girta nesijautė. Maždaug po valandos atsisukusi pamatė dvi moteriškes, kurios ją puolė, trečia stovėjo už nugaros. Ji bandė aiškinti, kad jos vyras priešais sėdi. Jos puolė ją ir koliojo. Kai atsisuko, A. O. trenkė rankinuku per galvą. Jos visus koliojo, paskui išsitempė savo vyrą. Antroji moteris buvo O. dukra. Buvo didelis garsas, daug šūkavimo. Jos, kai išėjo, tai vėl po 5 minučių atėjo, vėl koliojo agresyviai nusiteikę. Pagrindinės buvo dvi: mama su dukra. Tada jau buvo paleisti bokalai, pilstomas alus į žmones, prasidėjo žodžiai ir vėl jos dingo. Trečią kartą jos grįžusios vėl puolė. Tada kaltinamasis atsistojo ir jos dviese pradėjo jį talžyti ir spardyti iš visų pusių. Tik atsipeikėjęs jis jau trenkė S.. Kai vyras mušė S., ji bandė jį atitraukti. T. G. dar prie stalo sėdėjo. Barmenė matė įvykio dalį kurią, tiksliai nepasakys. Jai buvo ant rankos mėlynė. Atvykusiems policininkams ji nepasakojo, tyrėjai viską smulkmeniškai papasakojo, atidavė „abdukciją“. Pas ją buvo nežymūs sužalojimai. Galvojo, kad tos moterys atsipeikės ir ateis atsiprašyti.
Iš liudytojo T. G. parodymų matyti, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusias iš matymo. Sekmadienį, rugpjūčio 16 d., po pietų, apie 14-15 val. atvyko į barą, ten prabuvo apie 2 valandas, išgėrė 3-4 bokalus alaus. Sėdėjo bare su R., jo žmona ir draugu E. O., žaidė šachmatais. Atėjusi žmona, dukra ir dar kažkokia moteris išsivedė E. O., jis pusiau savo kojom ėjo. Kitų atžvilgiu neatkreipė dėmesio ar ką sakė. Po 10 minučių grįžo nukentėjusios visos trys, prasidėjo apsižodžiavimas ant jų visų. Trenkė viena moteris krepšiu R. žmonai. Kas pradėjo, kuri, negali tiksliai pasakyti, bet puolė ir viena, ir kita. Taip pat griebė už plaukų R. žmonai, lindo spardytis, griebė už alaus bokalo ir tėškė jam alų į veidą nežinia už ką. Tos moterys puolė R. ir jo žmoną. Koliojo, kad gal atseit, norėjo vyrą nuvilioti. Kodėl R. puolė, nežino. R. net nelindo, sėdėjo. Paskui R. spyrė, tada R. atsistojo apraminti tų moterų. Atsistojęs S. R. sugriebė ar pakratė, ar kažką, nematė, nes sėdėjo ir toliau bendravo. R. gulinčio ant žemės, nepastebėjo. Jis pats sėdėjo prie stalo, vaikščiojo prie baro. Jį apipylė alumi, tada ir jis S. apipylė po kokios minutės. Nepasakytų, kad M. koliojo pareigūnus. Keikėsi nukentėjusiosios labai negražiai, koliojo juos visus, kurie sėdėjo prie stalo. Su O. nuo paauglystės pažįstami, apie 20 metų, yra pas juos vieną kartą buvęs dieną prieš įvykį.
Iš liudytojos G. Š. parodymų matyti, kad kaltinamąjį ji pažįsta, jis užeidavo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur ji tuomet dirbo virėja. M. - ramus, malonus vyras, visada su šypsena. Santykiai su juo normalūs. Jie tada sėdėjo ir žaidė šachmatais, gėrė alų. Prie R. žmonos atsisėdo vyriškis. Po kiek laiko to vyriškio žmona atėjo. Ji užrėkė, tą vyrą išsivarė ir su taše trenkė R. žmonai per galvą. Po kiek laiko moteriškė grįžusi atgal pradėjo mušti R. žmoną, su R. susistumdė. R. dar nugriuvo, o tos moterys puolė jį, spardė visos trys, tada R. pašoko ir pradėjo gintis. Viena rėkė: ,,filmuokit, o tau dabar bus“. Paskui iškvietė policiją ir R. išsivežė. R. M. susikabino su moteriške - nukentėjusia A. O., ji spardėsi, keikėsi. Su kitomis moterimis R. nebuvo susikabinęs. Tas įvykis vyko vasarą, apie 19 valandą. Įvykį per langą stebėjo, su ja dar barmenė buvo viduje. Nuo pradžios iki galo įvykį matė, nežino kiek laiko tas įvykis vyko. Langai buvo atidaryti ir staliukas buvo prie lango. Filmavo viena iš tų moteriškių. Tai, kuri filmavo, R. nesudavė. Jis tik save ir savo žmoną gynė. R. nekeikė policijos pareigūnų. Jis net nesuprato dėl ko jį ir jo žmoną užpuolė. Pas jas tada policija neužėjo, neapklausė nei vienos.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2280/15(02), kurioje nurodoma, kad A. O. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, kairėje plaštakoje, viršugalvio sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti buku daiktu. Viršugalvio sumušimas galėjo būti padarytas kumščiu. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste padaryta kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Kiti aukščiau išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti ginantis. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2281/15(02), kurioje nurodoma, kad S. D. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje, sprando kairėje, kairio smilkinio sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje (1 t., b. l. 43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2314/15(02), kurioje nurodoma, kad K. M. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63).
Daiktų pateikimo protokolu 2015-08-19 nukentėjusioji A. O. pateikė akinius su vienu lęšiu (1 t., b. l. 25).
Apžiūros protokole apžiūrėti akiniai, pateikti A. O., užfiksuotas bendras akinių vaizdas – kairėje pusėje nėra stiklo (1 t., b. l. 26, 27).
Pagal pakvitavimą akiniai grąžinti A. O. (1 t., b. l. 29).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7235, prietaiso Nr. 2262 R. M. 2015-08-16 19:40:41 nustatytas 4,14 promilių girtumas (neblaivumas) (1 t., b. l. 107).
Dėl įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo R. M. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. įrodyta, tai yra įrodyta, kad kaltinamasis R. M. 2015-08-16 apie 19.05 val. viešoje vietoje - prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, išvadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais A. O., tyčia kumščiu sudavė jai ne mažiau septynis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, kairėje plaštakoje, viršugalvio sumušimą, sukėlusius A. O. nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, S. D. (buvusi pavardė D.) siekiant apginti motiną A. O., išvadino ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais bei tyčia kumščiu jai sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas S. D. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos kairėje, sprando kairėje, kairio smilkinio sumušimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje neįvardinti šio nusikaltimo padarymo motyvai, bet teismų praktikoje laikoma, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo, jo draugės K. M. ir nukentėjusiosios A. O. kilo jai atėjus į barą parsivesti namo savo vyrą, tačiau šio konflikto sprendimo būdas akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Kaltinamasis R. M., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, davė prieštaringus parodymus. Nors kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodydamas kad jis tik gynėsi pats ir gynė savo draugę K. M., tačiau šios kaltinamojo versijos nepatvirtina surinkti įrodymai byloje ir teismas ją vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ši kaltinamojo versija grindžiama jo paties, bei prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų K. M., G. Š., T. G. ir I. D. parodymais. Pats kaltinamasis, apklaustas po įvykio, teigė, kad buvo girtas, todėl nieko neatsimena, tačiau kaltę pripažino, nes žino savo būdą, o per apklausą teisme nurodė, kad įvykius atgamino po to, kai jam apie įvykį papasakojo K. M.. Įvertinus šias aplinkybes, teismas jo parodymų, duotų teisme, nevertina kaip patikimų. Liudytoja K. M. įvykio metu buvo artima kaltinamojo draugė, o vėliau tapo jo žmona, įvykio metu buvo neblaivi, policijos pareigūnas K. K. jos būklę apibūdino, kad „vos ant kojų pastovėjo“, be to, jos parodymų nepatvirtina objektyvios bylos aplinkybės. K. M., apklausta po įvykio, nurodė, kad nukentėjusios ją sumušė, pargriovė ant žemės, pylė alų ant galvos, pateikė specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad jai konstatuotos tik poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje ir dešinėje blauzdoje, kurių atsiradimo priežastis ji nurodė - tai nukentėjusios sudavimas rankine į ranką bei užsigavimas kojos į medinius lauko baldus (b. l. 61). Nukentėjusioji neneigia, kad sudavė rankine K. M. į ranką tikslu išsilaisvinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams K. M. jokių nusiskundimų neišsakė, jos išvaizda buvo tvarkinga, konstatuojama, kad jos versijos, jog ją mušė nukentėjusios ir kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusioms tikslu ją apginti, nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojos G. Š. ir I. D. atvykusiam į įvykio vietą policijos pareigūnui nurodė, kad paties įvykio nematė, tačiau teisme parodė, jog matė iš esmės visą įvykių eigą, tvirtino, kad kaltinamasis policijos pareigūnų nekeikė, o smūgius nukentėjusioms sudavė tik po to, kai jį patį ir jo draugę K. M. nukentėjusios sumušė. Atsižvelgiant į jų draugiškus santykius su K. M., taip pat į tai, kad jų parodymai prieštarauja tiek paties kaltinamojo parodymams (dėl necenzūrinių žodžių vartojimo pareigūnų atžvilgiu), tiek policijos pareigūnų bei nukentėjusių parodymams, tiek specialisto išvadai dėl K. M. sužalojimo, kurioje nebuvo fiksuoti jokie sužalojimai galvos srityje, teismas šių liudytojų parodymus taip pat vertina kaip šališkus ir nepatikimus.
Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, juos patvirtina ir objektyvūs įrodymai – specialisto išvada. Taip pat netikėti policijos pareigūnu parodymais, kuriuos pilnai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, nėra jokio pagrindo. Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamasis ne tik sužalojo nukentėjusias, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo R. M. nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aukščiau paminėti kaltinamojo veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai neadekvatūs situacijai, priešiški visuomenės rimčiai ir tvarkai, prieštaraujantys priimtoms visuomenės moralės normoms, demonstruojantys visuotiniai priimtinų elgesio normų ignoravimą, demonstratyviai pažeminantys ne tik nukentėjusiąsias, bet ir parodantys nepagarbą kitiems tiesiogiai konfliktą mačiusiems asmenims.
Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, kai ji padaryta tokioje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-670/2002 „Teismų praktika“ Nr. 18).
Dėl veikos pagal LR BK 290 str. - Valstybės tarnautojo įžeidimas
R. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2015-08-16 apie 19.33 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir vežamas į Dainavos policijos komisariatą policijos tarnybiniame automobilyje, girdint pašaliniams asmenims, išplūdo necenzūriniais ir žeminančiais orumą žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 - ojo būrio vyriausiąjį patrulį K. K. ir patrulį J. J., taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str.
Baudžiamojo kodekso 290 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.
Baudžiamojo kodekso 290 straipsnis neteko galios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (TAR, 2015-07-09, Nr. 2015-11179), kaltinamojo galimai padaryta nusikalstama veika dekriminalizuota.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam R. M. inkriminuojama nusikalstama veika yra dekriminalizuota, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu pagal LR BK 290 str. nutrauktinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę R. M. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, padaryta žala nukentėjusiajai neatlyginta. Kaltinamasis R. M. anksčiau teistas 5 kartus (t. 1, b. l. 80-84), nedirbantis (t. 1. b. l. ), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 106), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 117), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 1, b. l. 115). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 4,14 promilių girtumas) (1 t., b. l. 107).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. M. yra teisiamas šeštą kartą, teistumas neišnykęs, nedirbantis, jam parinktina laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Paskirtoji bausmė visiškai subendrintina su 2011-01-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta galutine 46 MGL (BBD) nesumokėta bauda. Bauda per nustatytą laikotarpį nesumokėta, neišieškota (2 t., b. l. 69).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2 paros. R. M. laikinai sulaikytas 2015-08-16 (1 t., b. l. 108), paleistas 2015-08-18 (1 t., b. l. 113).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji – civilinė ieškovė A. O. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl R. M. nusikalstama veika jai padarytos turtinės 55,93 Eur žalos, 500 Eur neturtinės žalos ir 300 Eur išlaidų už advokato atstovavimą (1 t., b. l. 153-154).
Nukentėjusioji – civilinė ieškovė S. D. (buvusi pavardė D.) pareiškė civilinį ieškinį dėl R. M. nusikalstama veika jai padarytos neturtinės 5000 Eur žalos (1 t., b. l. 44-45).
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neabejotina, kad nukentėjusiosios dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus išgyvenimus, patyrė fizinį skausmą bei stresą, taip pat pažeminimą, kurį lėmė ir tai, kad buvo sužalotos kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje. Teismo nuomone, nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiajam viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, yra pagrindinės aplinkybės, turinčios reikšmės žalos dydžio nustatymui. Įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai, kad sužalojimai nesukėlė liekamųjų reiškinių, nukentėjusiosios S. D. ieškinys dėl neturtinės žalos – 5000 Eur atlyginimo mažintinas, priteisiant 800 Eur, o nukentėjusiosios A. O. tenkintinas visiškai, priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo R. M..
Nukentėjusioji A. O. ieškinį dėl turtinės – 55,93 Eur žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų, kai ji buvo mušama sudaužytas vienas akinių lęšis, 15,93 Eur vertės bei prarado iš vienos ausies auksinį auskarą 40 Eur vertės.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti A. O. pateikti akiniai ir nustatyta, kad akinių kairėje pusėje nėra stiklo (1 t., b. l. 26, 27). Akinių vienas lęšis kainavęs 55 Lt, kas atitinka 15,93 Eur (1 t., b. l. 28), tačiau byloje duomenų, apie tai, kad būtent dėl kaltinamojo R. M. veiksmų nukentėjusioji prarado 40 Eur vertės auskarą, nėra, smūgiai į galvos sritį jai suduoti nebuvo, pargriauta ji taip pat nebuvo, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 15,93 Eur iš kaltinamojo R. M..
Nukentėjusioji A. O. pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 706383 – 300 Eur (1 t., b. l. 156) už atstovo - advokato paslaugas. Nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo dokumentu, pripažintina, kad teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Dėl garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų
Nagrinėjamoje byloje 2016 m. vasario 2 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta patikslinta pažyma Nr. NTP-7-1306 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog kaltinamajam R. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos šioje byloje išlaidas (advokato užmokestis) sudaro 104,22 €, kurios priteistinos valstybės naudai (2 t., b. l. 10-11).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau esant duomenims, kad R. M. kitoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu yra skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nagrinėjamoje byloje 2015 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti, jog kaltinamojo R. M. teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, pripažinus būtiną gynėjo dalyvavimą, buvo paskirtas dalyvauti teismo posėdyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas (1 t., b. l. 136-137). Kaltinamąjį R. M. šioje byloje gynė advokatė Ingrida Maldeikienė (1 t., b. l. 149), o vėliau, pagal susitarimą gynė advokatas Danius Svirinavičius (2 t., b. l. 12).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kai kaltinamasis suimtas - yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog visiškas asmens izoliavimas objektyviai eliminuoja ar bent jau iš esmės suvaržo gynybos galimybes, numatė bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant bent iš dalies kompensuoti kaltinamojo negalėjimą pačiam gintis ir užtikrinti tokio asmens teisės į gynybą įgyvendinimą, jog gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-478/2014). Todėl teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. M. nepriteistinos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 1, b. l. 76-77).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str., 3 str. 1 d. 1 p., 235 str., taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (TAR, 2015-07-09, Nr. 2015-11179) 2 str.,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti bausmę - 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2011-01-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta galutine ir nesumokėta 46 MGL (atitikmuo Eur 1731,93 Eur - 5980 Lt) bauda, bausmes visiškai sudedant ir galutinę bausmę R. M. skirti - 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo ir 46 MGL (t. y. 1731,93 Eur) dydžio baudą.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2015-08-16 iki 2015-08-18 (2 paros).
Baudžiamąjį procesą R. M. atžvilgiu pagal BK 290 str. nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš kaltinamojo nepriteisti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusiosios A. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš R. M., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 15,93 Eur (penkiolika eurų 93 euro centus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo A. O., gim. 1956-03-20, naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiosios A. O., gim. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš R. M., gim. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiosios S. D. (buvusi pavardė D.), gim. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš R. M., gim. (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.