Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą, dėl draudimo išmokos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tripliku atsakovas nesutiko su dublike nurodytais ieškovo argumentais. Papildomai nurodė, jog ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad UAB „Swedbank lizingas“ neprieštarauja išmokos mokėjimui ieškovui, nėra pateikęs įrodymų, jog yra atsiskaitęs su remonto įmone. Teigia, jog taisyklių sąlyga, numatanti draudėjui kviesti policiją, yra aiški, todėl ieškovo argumentai nepagrįsti. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas, neiškviesdamas policijos, pažeidė savo sutartinę prievolę ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas eliminavo atsakovui galimybę nustatyti visas įvykio aplinkybes (e. b. l. 148-149).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas M. K., draudikas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą, ir naudos gavėjas UAB „Swedbank lizingas“ 2013-09-27 d. sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo (poliso Nr. TPD 091607) sutartį, pagal kurią buvo apdraustas lengvasis automobilis BMW 325D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 37-38). 2014-08-29 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d., vykstant į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, (duomenys neskelbtini), dėl žvyruotos kelio dangos buvo apgadintas automobilis BMW 325D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 72). Automobilis pristatytas remontui į UAB „Autoekspertų grupė“, kuri, atlikusi automobilio remonto darbus, 2015-01-05 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija AUT Nr. 1501001, 2 683,59 Eur sumai (e. b. l. 22-23). Iš UAB „Autoekspertų grupė“ ir „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą, elektroninio susirašinėjimo (e. b. l. 9-19), 2015-01-13 d. atsakovo sprendimo Nr. TD0916112 (e. b. l. 24) matyti, jog atsakovas atsisakė išmokėti dalį draudimo išmokos, vadovaudamasis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 14.3.1. punktu (b. l. 57, 94-99), ir remiantis 2014-12-17 d. ieškovo prašymu už remonto darbus atsiskaityti su UAB „Autoekspertų grupė“ (e. b. l. 21), nusprendė išmokėti remonto įmonei 1 071,59 Eur draudimo išmokos (e. b. l. 121). 2014-12-05 d. ieškovas M. K. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK su pareiškimu užregistruoti autoįvykį (e. b. l. 20). Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK 2014-12-15 d. teikimu užbaigė administracinę procedūrą nesant asmenų, dėl kurių tyčios ar kaltės buvo apgadintas automobilis (e. b. l. 147). 2015-08-05 d. sutikimu automobilio savininkas UAB „Swedbank lizingas“ neprieštaravo, jog klientas M. K. reikalautų priteisti neišmokėtą draudimo išmokos dalį (e. b. l. 161). Byloje taip pat pateiktos Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 017, patvirtintos 2010 m. spalio 19 d. valdybos nutarimu Nr. 90 (e. b. l. 25-32).

Byloje nėra ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos dydžio, tačiau byloje sprendžiamas ginčas dėl Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 14.3.1. punkte numatytos draudėjo pareigos pranešti apie įvykusį draudžiamąjį eismo įvykį atsakingoms institucijoms esant tam tikram žalos dydžiui vykdymo ir draudiko teisės šiuo pagrindu nemokėti dalies draudimo išmokos.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Ieškovas kreipiasi į teismą, reikalavimo teisę grįsdamas savo, kaip teisėto automobilio valdytojo ir faktinio turtinės naudos gavėjo teise reikalauti jam atlyginti visą patirtą žalą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog tik transporto priemonės savininkas, kuris draudimo liudijime nurodytas kaip naudos gavėjas, t. y. lizingo bendrovė, turi reikalavimo teisę į neišmokėtą draudimo išmokos dalį. Iš 2013-09-27 d. Sausumos transporto priemonių draudimo sutarties, pagal kurią buvo apdraustas lengvasis automobilis BMW 325D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog draudėjas yra M. K., draudikas - „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą, naudos gavėjas - UAB „Swedbank lizingas“ (e. b. l. 37-38).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog draudimo sutarties dalykas – asmens turtinis interesas, susijęs su turtu, gyvybe ar sveikata, o turto draudimo atveju turtinis interesas yra susijęs su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Taigi turtinis interesas, susijęs su turtu ir esantis draudimo dalyku, skiriasi nuo paties turto (konkretaus daikto), esančio draudimo objektu, todėl turtinis interesas, kaip ir turtinės bei daiktinės teisės, yra platesnis, negu vien tik nuosavybės teisė. Nes draudžiamas yra ne pats daiktas (turtas), o nauda, gaunama valdant šį daiktą. Todėl draudimo objektu gali būti ir turtas (daiktas), kuris draudėjui nepriklauso nuosavybės teise, tačiau kuriuo jis teisėtai naudojasi ar jį valdo. Taigi, vertinant daikto teisėto valdytojo teisę apdrausti valdomą daiktą savo naudai, būtina atsižvelgti, koks yra jo paties turtinis interesas daikto atžvilgiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 3K-3-59-706/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog transporto priemonės draudimo sutartimi draudžiami transporto priemonės savininko ar kito suinteresuoto asmens turtiniai interesai, susiję su galimybe automobilį valdyti, naudoti ar juo disponuoti. Pažymėtina, jog CK 6.987 straipsnyje nustatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 95 straipsniu, teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Taigi teisės aktai numato teisę draudimo išmoką gauti ir draudėjui, ir naudos gavėjui. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog ieškovas apdraudė ne naudos gavėjo UAB „Swedbank lizingas“, o savo turtinį interesą, susijusį su lizinguojamo automobilio valdymu ir su tuo galimus atsirasti nuostolius, taigi draudimo sutarties dalykas nebuvo susietas su transporto priemonės nuosavybės teise. Atsakovas neginčija, kad ieškovas dėl automobilio sugadinimų patyrė nuostolių, todėl ieškovas turi teisę reikalauti draudimo išmokos dalies sumokėjimo ir, atitinkamai, turi teisę reikšti nagrinėjamą ieškinį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui dėl patirtų nuostolių buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (e. b. l. 22-23), 2014-12-17 d. prašymu atsakovui ieškovas nurodė už atliktus automobilio remonto darbus atsiskaityti su UAB „Autoekspertų grupė“ (e. b. l. 21), be to, 2015-08-05 d. sutikimu UAB „Swedbank lizingas“ neprieštaravo, jog klientas M. K. reikalautų priteisti neišmokėtą draudimo išmokos dalį (e. b. l. 161). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog transporto priemonės savininkas ir teisėtas jos valdytojas (eismo įvykio metu) gali susitarti, kad reikalavimą atlyginti žalą reikš ne transporto priemonės savininkas, o valdytojas, draudikas atitinkamai prievolę išmokėti draudimo išmoką turės įvykdyti ne savininko, o teisėto valdytojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2010), todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju ieškovas, t. y. teisėtas transporto priemonės valdytojas, kuris dėl sugadinimų patyrė žalos, neturi reikalavimo teisės.

Dėl draudimo taisyklių pažeidimo

Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017, kurios yra sudėtine draudimo sutarties dalimi, 14.3.1. d) punkte numatyta, jog apie įvykusį galimai draudžiamąjį įvykį draudėjas privalo pranešti policijai, jeigu transporto priemonės apgadinimo ar sunaikinimo atveju žalos dydis viršija 4 000,00 Lt. Ieškovas teigia, jog jis neturėjo valstybės nustatytos pareigos informuoti policijos dėl įvykio, kadangi jame nebuvo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip pat eismo įvykio požymių, o tokia Taisyklių nuostata kelia abejonių ir turi būti aiškinama draudėjo naudai. Atsakovas teigia, jog aiškios ir konkrečios Taisyklių nuostatos pažeidimas suponuoja jam, vadovaujantis taisyklių 8.1.2 punktu, teisę mažinti mokėtiną draudimo išmoką.

Taigi, byloje kilo draudimo taisyklių sąlygos aiškinimo klausimas, t. y. ar minėta Taisyklių sąlyga, nustatanti teisę draudikui mažinti draudimo išmoką, nepaneigia draudimo sutarties esmės. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas praktiką tokiose bylose, yra konstatavęs, kad vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

Nagrinėjamu atveju aptariamame draudimo taisyklių punkte yra įtvirtinta imperatyvi pareiga draudėjui įvykus galimai draudžiamajam įvykiui pranešti apie įvykį policijai, jeigu transporto priemonės apgadinimo ar sunaikinimo atveju žalos dydis viršija 4 000,00 Lt sumą.

Pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas, kelių eismo dalyvis kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privalo, kai eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (Kelių eismo taisyklių 219.4., 220., 221. punktai). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nenustatyta privalomų sąlygų, dėl ko ieškovui būtų kilusi pareiga kviesti policijos pareigūnus. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga pranešti apie eismo įvykį taip pat negali būti siejama su galimu kilusios žalos dydžiu, o sietina būtent su atitinkamomis teisės aktuose numatytomis eismo įvykio aplinkybėmis.

Be kita ko, šioje Taisyklių nuostatoje draudėjo pareigai kviesti į įvykio vietą policiją įtvirtinta papildoma sąlyga, t. y. žalos dydžio kriterijus. Draudimo sutarties sąlygos, kurias vienašališkai rengia viena iš sutarties šalių (draudikas) ir kurios yra naudojamos nevienkartiniam sutarčių sudarymui su neapibrėžtu asmenų skaičiumi, yra laikomos standartinėmis sutarties sąlygomis, t. y. vienašališkai nustatytomis draudiko, todėl draudėjas pripažintinas silpnesne sutarties šalimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-486/2000; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-581/2000; 2002 m. birželio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-911/2002 ir kt.). Taigi draudėjas, būdamas neprofesionalus žalų ekspertas ir sudaręs draudimo sutartį prisijungimo būdu pagal standartines draudimo bendrovės parengtas sąlygas, neturi galimybių įvertinti būsimos žalos dydžio, kurį galima nustatyti tik atlikus transporto priemonės remonto darbus, todėl darytina išvada, jog toks draudimo apsaugos ribojimas paneigia draudimo sutarties esmę.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą teismas pripažįsta, kad aptariama Taisyklių nuostata, sudaranti ieškovui pagrindą riboti draudimo apsaugos apimtį, teismui nustačius, jog pagal įvykio aplinkybes ieškovas neturėjo teisės aktuose nustatytos pareigos kviesti į įvykio vietą policijos ir savarankiškai vertinti galimą žalos dydį, aiškintina ieškovo naudai.

Pažymėtina ir tai, jog Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7-8 dalyse numatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. [...] Visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-43/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, jog policijos neiškvietimas užkirto jam galimybes ištirti visas eismo įvykio aplinkybes, tačiau nenurodo argumentų ir nepateikia įrodymų, kokią įtaką draudimo sutarties sąlygų pažeidimas turėjo draudžiamajam įvykiui. Pažymėtina, jog įvykį atsakovas pripažino draudžiamuoju, t. y. nustatė būtinas sąlygas draudimo išmokai mokėti, todėl jo argumentai, kad iškvietus policiją galimai būtų paaiškėję kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti draudimo išmoką, yra atsakovo prielaidos ir samprotavimai, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog byloje nėra kompetentingų institucijų nustatyta, kad, kaip nurodo atsakovas, ieškovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 219.2. punktus, administracinė procedūra buvo užbaigta, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl ieškovo kaltės nebuvo ištirtos visos galimos įvykio aplinkybės ir šiuo pagrindu atsisakyti mokėti dalį draudimo išmokos.

Šiuo atveju teismas vertina ir tai, kad ieškovas nedelsiant apie 2014-08-27 d. įvykusį įvykį pranešė draudėjui (2014-08-29 d. pranešimas, e. b. l. 72), be to, 2014-12-05 d. užregistravo autoįvykį policijoje (e. b. l. 20), kuri 2014-12-15 d. teikimu užbaigė administracinę procedūrą (e. b. l. 147). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas apie draudiminį įvykį policijai galėjo nepranešti tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti atsakovą apie žalą, jos dydį, apsunkinti pareigą ištirti draudiminio įvykio aplinkybes. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ar kitaip apsunkino draudiminio įvykio tyrimą, todėl negalima laikyti, kad Taisyklių 14.3.1. d) punkte numatytos pareigos pažeidimas užkirto kelią draudimo bendrovei tirti įvykio aplinkybes ir sumažinti arba išvengti žalos.

Pažymėtina, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutarties esmė yra draudėjo apsauga nuo tam tikrų rizikų, t. y. draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, visuomet siekia apsaugoti save ir/ar savo turtą nuo nenumatytų, sunkiau prognozuojamų situacijų, kurių metu jis gali patirti tam tikrą žalą, todėl įvertinus draudimo sutarties sudarymo tikslus, tokios sutarties esmę bei pripažinus, kad minėta sutarties sąlyga aiškintina draudėjo naudai, teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai sumažino mokėtiną draudimo išmoką iki 4 000,00 Lt sumos.

Draudiko pareigų apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Taigi esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, o civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei. Draudimo tikslas yra kompensuoti draudėjo turtinius interesus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. Atsižvelgiant į kompensacinę draudimo paskirtį, draudimo išmoka turi grąžinti draudėją į tą turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų draudiminio įvykio. Remiantis UAB „Autoekspertų grupė“ 2015-01-05 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija AUT Nr. 1501001, bendra remonto darbų suma - 2 683,59 Eur (e. b. l. 22-23). Atsakovas automobiliui padarytos žalos dydžio iš esmės neginčijo, nusprendė išmokėti 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) sumą, todėl teismui padarius išvadą, kad atsakovas nepagrįstai sumažino mokėtinos draudimo išmokos dydį, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 525,11 Eur dalis draudimo išmokos.

Atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 525,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-04-17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal byloje esančius duomenis ieškovas patyrė 34,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 8) ir 1 435,86 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (e. b. l. 165-174). Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – priteistinos sumos dydis (1 525,11 Eur), byla nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo ir išnagrinėta per vieną teismo posėdį, - mano, kad ieškovo prašoma priteisti 1 435,86 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas mažintina 30 proc. iki 1 005,10 Eur, kuri yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina jo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 039,10 Eur (34,00 Eur + 1 005,10 Eur).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą, į. k. 3300665654, buv. Viršuliškių skg. 34, Vilnius, 1 525,11 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 11 ct) draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 525,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 039,10 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.