- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-05
- Bylos Nr.
- eI2-1583-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04232-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- I. S., A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Norlida“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S. (I. S.) ir A. B. (A. B.) skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Norlida“, dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-5108 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.
Pareiškėjas A. B. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05145 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.
Teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi sujungė administracinėje byloje Nr. eI2-1588-816/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04239-2020-5) ir administracinėje byloje Nr. eI2-1583-816/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04232-2020-8) pateiktus reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunduose nurodo, kad pareiškėjai leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti UAB „Norlida“ gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą (nelegalus darbas). Pareiškėjai atvykdami dirbti į Lietuvą negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jiems bus panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Pažymi, kad Telšių apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatė, kad D. V. 2020 m. liepos 31d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „Norlida“ direktoriumi, leido įmonėje nuo 2020 m. gegužės 28 d. dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui S. K.. Su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau UAB „Norlida“ neturėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamento) išduoto leidimo dirbti jų įmonėje. Pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją S. K. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir teisę dirbti UAB „Furitas“. Tokiais savo veiksmais D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. D. V. šio nutarimo neskundė, kadangi nei minėtame nutarime, nei jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo išaiškinta, jog be jam paskirtos baudos jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikomos ir kitos sankcijos.
Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. TT-002 tarp UAB “Norlida” ir UAB “Megadarbas LT”, kurioje paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. Ši paslaugų teikimo įmonė atitiko Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto reikalavimus. Pažymi, kad UAB „Norlida“ neturėjo / neturi patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, todėl sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone. UAB “Norlida” teikia logistikos paslaugas, todėl jai yra reikalingi vairuotojai – ekspeditoriai. Akcentuoja, jog komunikavimas tarp UAB „Norlida” ir paslaugos teikėjo UAB “Megadarbas LT” dėl operatyvumo vyko įvairiomis šiuolaikinėmis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis – telefono pokalbiais, sms žinutėmis, el. paštu, internetinėmis komunikavimo programėlėmis, kadangi paslaugos teikėjas dažniausiai būdavo trečiojoje užsienio valstybėje. Iš paslaugos teikėjo pirmiausia buvo gaunamas konkretaus darbuotojo pasiūlymas bei pradiniais duomenys apie vairuotojo – ekspeditoriaus kvalifikaciją ir patirtį darbe. Pateikiama asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo kopijos, kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos bei darbo patirties įrodymo dokumentai (Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 11 p.), leidimų gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos (Užimtumo įstatymo 56 str. 2 d, 1 p; 57 str. 1 d. 1 p). Jei asmuo atitinka keliamus reikalavimus, turi tinkamą kvalifikaciją kroviniams vežti, turi galiojančius išvardytus dokumentus, informuojamas paslaugos tiekėjas ir pradedama darbuotojo įdarbinimo procedūra: gaunamas darbuotojo prašymas priimti į darbą, 3 kalbomis (lietuvių, rusų ir vokiečių) sudaroma darbo sutartis, pasirašomos būtinosios darbo sutarties sąlygos, informuojama Sodra, Migracijos departamentui prie LR VRM teikiamas tarpininkavimo raštas (prašymas) dėl leidimo laikinai gyventi bei sutikimas suteikti gyvenamąjį plotą atitinkamam piliečiui, iš Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento gaunamas vairuotojo liudijimas, kuris išduodamas krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Europos bendrijos licenciją ir kt.
Pažymi, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2019 m. birželio 26 d. Nr. V-322 įsakyme „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo” bei tos pačios institucijos 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo” nustatyta, kad Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriama prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metus, todėl UAB „Norlida“ buvo priversta vairuotojų-ekspeditorių ieškoti iš trečiųjų šalių.
Pabrėžia, kad nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų, jis negali būti atsakingas. UAB „Norlida“ ir jos vadovas, būdamas atsakingas ir rūpestingas darbdavys, ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų įgyvendinti savo kaip darbdavio pareigas, todėl, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, mano, jog UAB „Norlida“ nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos ir pakankamai atsakingai laikėsi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Be to, UAB „Norlida“ ir jos vadovas jokios žalos valstybei nepadarė.
Mano, kad pats pažeidimas yra formalus, priimtas sprendimas neproporcingas, todėl pareiškėjui neturėtų būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Teigia, kad Migracijos departamento sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi Migracijos departamento sprendimai yra paremti teismo nutarimu, kuris parengtas trečiojo asmens atžvilgiu, ir dėl šio nutarimo ir / ar pačio pažeidimo padarymo, pareiškėjai negalėjo turėti įtakos, tačiau šiuo metu jų darbdavio vadovo padarytas administracinis nusižengimas daro įtaką jų teisėms ir pareigoms. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjai leidimus gyventi Lietuvoje gavo dar iki vadovo administracinio nusižengimo padarymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjų patikslintais skundais nesutinka, prašo jų netenkinti. Atsiliepimuose nurodo, kad, pareiškėjų darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu. Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir / ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir / ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarautų Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Nurodo, kad nors pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui (iki 2022 m. kovo 5 d.), tai nereiškia, kad pareiškėjai galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog paminėtą administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjai, kurie neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjams negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl mano, kad ginčijami sprendimai priimti pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjų teisėtų lūkesčių.
Pažymi, jog pareiškėjo darbdavio (UAB „Norlida“ vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“), padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020, kuris nebegali būti ginčijamas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas pagrįstai rėmėsi Administracinių nusižengimų registre įrašytais duomenimis apie UAB „Norlida“ vadovo D. V. įvykdytą administracinį nusižengimą, kuris buvo pakankamas konstatuoti, kad atsirado Įstatyme įtvirtintas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Tuo tarpu administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo, todėl paminėtų aplinkybių vertinimas nepriklauso Migracijos departamento kompetencijai ir tokia pareiga priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisės aktuose nenustatyta.
Pabrėžia, kad pagal Įstatymą tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Norlida“ atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.
Pažymi, kad pareiškėjai ginčijamais sprendimais nėra baudžiami už UAB „Norlida“ direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą. Administraciniai nusižengimai ir Migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjai nepagrįstai juos sutapatino. Ginčijami sprendimai nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas, priimtas pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą.
Nurodo, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (atitinkami išaiškinimai pateikiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje – žr. pvz. 2020-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).
Pažymi, kad ginčijami sprendimai atitinka proporcingumo principą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Norlida“ atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas skundus iš esmės palaikė, prašė juos tenkinti skunduose nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog šiuo metu įmonėje nedirba vadovas D. V., todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad darbdavys yra baustas už nelegalų darbą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundai netenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiams pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu darbo UAB „Norlida“ pagrindu 2020 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą išduoti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B.; 2020 m. kovo 18 d. sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S..
Ginčijamuose sprendimuose konstatuota, kad UAB „Norlida“ direktorius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nubaustas už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalų darbą), tuo tarpu Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis imperatyviai nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo tos dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, ginčijamais sprendimais nusprendė panaikinti išduotus pareiškėjams leidimus laikinai gyventi.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas.
Įstatymo (2019 m. liepos 16 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 21 d. sprendimų priėmimo metu) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis imperatyviai numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo tos dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis apibrėžia nelegalaus darbo sąvoką, pagal kurią nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nepriklausomai nuo nelegaliai įdarbinto subjekto, nustačius, kad jis dirba be darbo sutarties ir apie jį nepranešta Sodrai ar dirbama nesilaikant trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūrų, konstatuojamas nelegalaus darbo faktas.
Pažymėtina ir tai, kad subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Toks dualistinis situacijos teisinis vertinimas tuo pačiu suponuoja ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintos sąlygos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, kai darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, egzistavimą. Pažymėtina, kad tokia teisės aktų aiškinimo praktika yra ne kartą patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019, 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2629-1062/2020, kt.)
Kaip jau buvo minėta, D. V. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kaip darbdavio - UAB „Norlida“ - vadovas, kadangi jis tuo metu ėjo įmonės direktoriaus pareigas ir buvo atsakingas už tinkamą įdarbinimo procedūrų laikymąsi, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip įmonės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjų darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo fakto. Ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad trečiojo suinteresuoto asmens vadovas baustas už (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio įdarbinimo tvarkos nesilaikymą, kas taip pat laikoma nelegaliu darbu, nėra. Šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjęs Telšių apylinkės teismo Mažeikio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5-520-1139/2020.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta sąlyga, kad darbdavys negali būti baustas tiek už leidimą dirbti nelegalų darbą, tiek už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, nepaisant asmenų, kuriems leista dirbti nelegaliai skaičiaus, pilietybės, įdarbinimo trukmės ir pan. Be to, ši teisės norma yra formali, t. y. jos taikymui nereikalaujama nustatyti ar pagrįsti pasekmes, padarinius, kilusius dėl nelegalaus darbo.
Pareiškėjai skunduose ir jų atstovas posėdžio metu akcentavo, kad pareiškėjai įmonėje įsidarbino anksčiau nei įmonės vadovas padarė ANK pažeidimą, be to, šiuo metu vadovas įmonėje nebedirba. Teismas pažymi, jog ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje sąlyga, dėl kurios ir buvo panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju anksčiau nurodyti pareiškėjų ir jų atstovo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų. Nėra teisinio pagrindo nurodytos teisės normos aiškinti pareiškėjų nurodytu būdu, kad atleidus darbdavio atstovą (direktorių), baustą už nelegalų, darbą, įmonė vėl gali būti laikoma nebausta už nelegalų darbą. Toks teisės normos aiškinimas netinkamas, kadangi padėtų išvengti teisinės atsakomybės už netinkamą įdarbinimo ir migracijos procedūrų laikymąsi. Tad tai, kad baustas administracinio nusižengimo byloje įmonės vadovas buvo vėliau atleistas iš įmonės vadovo pareigų, neturi teisinės reikšmės aptariamo ginčo atveju. Taip pat skundžiamų sprendimų priėmimui ir jų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui neturi teisinės reikšmės pareiškėjų nurodomi UAB „Norlida“ sutartiniai santykiai su kitomis įmonėmis, kadangi šioje byloje nesprendžiami sutartinės civilinės atsakomybės klausimai.
Įvertinusi skundžiamų Sprendimų turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad jie pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nurodytas sprendimų teisinis pagrindas bei motyvai panaikinti išduotus pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. skundžiami sprendimai atitinka VAĮ 8 str. 1 d. (akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimus. Pareiškėjų darbdavio UAB „Norlida“ vienasmenis valdymo organas – direktorius, kurio pareigas nubaudimo metu ėjo D. V., Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. įsiteisėjusiu nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) bauda ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti (bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 10 d.), praėjo mažiau kaip vieneri metai. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Departamentas pagal kompetenciją priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus pagal galiojantį teisinį reglamentavimą.
Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1dalies 19 punkto a punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurią pažeidus leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, todėl pareiškėjų skunde dėstomi argumentai dėl proporcingumo principo atmetami.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo skundžiamų sprendimų panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjų I. S. (I. S.) ir A. B. (A. B.) skundus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.