- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-263-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00056-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-998-1147/2023 pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui V. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2014 m. kovo 6 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. G. nepilnametei dukrai V. G. išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo privalomos mediacijos iniciatyvos momento (2022-11-22) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant N. L. tvarkytoja dukrai skirtų išlaikymo lėšų uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vaiko išlaikymo įsiskolinimą – 636 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys, jų dukra yra Lietuvos Respublikos piliečiai, atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, o ieškovės ir šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta – Airijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti.
4. Teismas vertino, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pažymėjo, jog reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo jurisdikcijos nustatymui, atsižvelgiant į valstybę, su kuria yra susiję šie reikalavimai, taikytinos 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau – Išlaikymo reglamentas) nuostatos dėl jurisdikcijos.
5. Kadangi ieškovė ir atsakovas gyvena užsienyje, pripažino, jog ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl nėra pagrindo jį priimti (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas nurodė, jog ieškovė su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo gali kreiptis į tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismą (Italijos Respublikos) arba vietos, kurioje yra ieškovės įprastinė gyvenamoji vieta (Airijos Respublikos), teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė N. L. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.
7. Nurodo, kad pagal CPK 784 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taip pat pagal CPK 785 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
8. Kadangi civilinė byla dėl santuokos nutraukimo bei nepilnametės dukros išlaikymo priteisimo, civilinė byla dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo buvo nagrinėtos Lietuvoje, atsakovas netinkamai vykdė priimtą 2014 m. teismo sprendimą, ieškovė mano, kad jai būtų lengviau gauti sprendimą būtent Lietuvoje.
9. Nurodo, kad pagal Išlaikymo reglamento 5 straipsnį, tuo atveju, kai teismas neturi jurisdikcijos pagal reglamente nustatytas taisykles, jis gali būti kompetentingas spręsti dėl išlaikymo prievolių, jei atsakovas dalyvauja procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-473-378/2019 išaiškino: <...> nors byla dėl išlaikymo vaikams priteisimo nebuvo teisminga Lietuvos teismui pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles, tačiau, atsakovui neginčijus teismo jurisdikcijos, ji tapo teisminga pagal Išlaikymo reglamento 5 straipsnį. Prieš ieškinio padavimą ieškovė 2022-11-22 kreipėsi į mediatorę dėl privalomos neteisminės mediacijos iškilus ginčui dėl šalių dukros išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas dalyvavo mediacijos procese, mediacija baigėsi nesudarius taikos sutarties. Dėl jurisdikcijos taikymo teismas grindžia tik Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatytomis jurisdikcijos taisyklėmis, bet neįvertino, kad atsakovas jau dalyvavo mediacijos procese, todėl, ieškovės manymu, byla teisminga Lietuvos teismui pagal Išlaikymo reglamento 5 straipsnį.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. G. prašo skundo netenkinti, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Atsakovas nuolatiniai gyvena Italijoje. Jokių kliūčių apeliantei pareikšti atsakovui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą nėra. Be to, Išlaikymo reglamento tikslas – užtikrinti, kad išlaikymo kreditorius vienoje valstybėje narėje lengvai gautų sprendimą, kuris automatiškai būtų vykdytinas kitose valstybėse narėse netaikant papildomų formalumų. Sprendimas bus vykdomas greičiau atsakovo gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Ginčas kilo dėl to, ar Lietuvos Respublikos teismas turi jurisdikciją spręsti ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Byla turi tarptautinį elementą, kadangi atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, o ieškovės ir šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta – Airijoje.
14. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. CPK 782 straipsnis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
15. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai. Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Klausimams dėl išlaikymo priteisimo yra taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamentas). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b, c, d punktų pagrindu. Byloje ginčo dėl minėtos pirmosios instancijos teismo išvados nėra. Tačiau apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jurisdikciją spręsti šalių ginčą Išlaikymo reglamento 5 straipsnyje nustatytu pagrindu.
16. Išlaikymo reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama siekiant užginčyti jurisdikciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-378/2019, aiškindamas Išlaikymo reglamento 5 straipsnio nuostatoje nurodytą atsakovo dalyvavimo procese sąvoką, nurodė, kad atsakovo dalyvavimo procese jurisdikcijos taisyklė ir susitarimas dėl jurisdikcijos yra du atskiri jurisdikcijos pagrindai. Priešingai nei bylose dėl tėvų pareigų, kuriose reikalingas aiškiai išreikštas ar kitokiu nedviprasmišku būdu visų bylos šalių pritarimas dėl kito teismo jurisdikcijos (žr. reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį), atsakovo dalyvavimui pagal Išlaikymo reglamentą keliamas vienintelis reikalavimas – jo įsitraukimas į procesą neginčijant teismo jurisdikcijos. Kasacinis teismas nurodė, kad nesant kitų jurisdikcijos pagrindų, atsakovo įsitraukimas į procesą, aktyviai pareiškiant atsikirtimus dėl ginčo esmės, turi būti vertinamas kaip pritarimas kreditoriaus pasirinktos valstybės teismo jurisdikcijai. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad vėlesnis, t. y. tik kasaciniame procese teikiant atsiliepimą į ieškovės pareikštą kasacinį skundą, teismo jurisdikcijos ginčijimas neturi keisti jurisdikcijos pagrindų bylos iškėlimo metu.
17. Pažymėtina, kad pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesinis veiksmas – ieškinio priėmimas teisme yra laikomas civilinės bylos iškėlimu. Išlaikymo reglamento 9 straipsnis numato, kad laikoma, kad į teismą kreiptasi: a) kai teismui įteikiamas procesą pradedantis ar lygiavertis dokumentas, jeigu ieškovas vėliau ėmėsi jam privalomų priemonių, kad tas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba b) jeigu pirmiausia dokumentas turi būti įteiktas ne teismui –, kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, jeigu ieškovas vėliau ėmėsi jam privalomų priemonių, kad tas dokumentas būtų pateiktas teismui. Taigi, Išlaikymo reglamento nuostatos taip pat nesieja bylos iškėlimo momento su kreipimosi į mediatorių momentu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo išreikštas atsakovo sutikimas dalyvauti teisminiame procese, jis jame nedalyvavo, kadangi teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, dėl šios priežasties ieškinys nebuvo siunčiamas atsakovui ir nebuvo byloje teikiamas atsakovo atsiliepimas į ieškinį. Atsakovas nesutikimą su bylos jurisdikcija yra pareiškęs atsiliepime į atskirąjį skundą, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad dalyvaudamas privalomoje mediacijoje, kuria privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl civilinio ginčo sprendimo, atsakovas sutiko, jog civilinė byla ginčo teisena pagal ieškovės ieškinį būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme. Pasinaudojimas privaloma ikiteismine tvarka Lietuvoje negali būti prilyginamas atsakovo pritarimui ieškovės pasirinktos valstybės teismo jurisdikcijai. Todėl nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jurisdikciją spręsti šalių ginčą Išlaikymo reglamento 5 straipsnyje nustatytu pagrindu.
18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos tinkamai taikė nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus dėl jurisdikcijos nustatymo ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Dėl nurodyto apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeista.