Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-12-06 · Civilinė byla Nr. e2A-681-252/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
e2A-681-252/2019
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00760-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
UAB „Moldeks“
Atsakovas
UAB „Monrema“

Civilinė byla Nr. e2A-681-252/2019 Proceso Nr. 2-11-3-00760-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.1.3.6; 2.6.18.3. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Moldeks“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-27-844/2019 pagal ieškovės UAB „Moldeks“ ieškinį UAB „Monrema“ dėl skolos priteisimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės UAB „Monrema“ priešieškinį ieškovei UAB „Moldeks“ dėl skolos priteisimo ir Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Moldeks“ prašė pripažinti negaliojančiu 2016-03-04 atsakovės raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą vienašalį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 23 406,28 Eur dydžio sumai, priteisti iš atsakovės 74 924,04 Eur skolą bei 1 231,90 Eur delspinigių už tiektas prekes bei atliktus statybos darbus, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė skirti UAB „Monrema“ 5792 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų, iš šios baudos skiriant UAB „Moldeks“ bei priteisti iš atsakovės UAB „Monrema“ bylinėjimosi išlaidas – 1340 Eur žyminio mokesčio ir 1570 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 2. Nurodė, kad 2014-06-02 šalys sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Moldeks“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) namų rekonstrukcijos darbus ir perduoti juos UAB „Monrema“, o UAB „Monrema“ įsipareigojo darbus priimti ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Pagal sutartį UAB „Moldeks” atliko darbus, o UAB „Monrema” juos priėmė, pasirašydama atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) (atitinkamai darbų vertė 15 819,43 Eur bei 48 400 Eur). Šių aktų pagrindu UAB „Moldeks“ 2015-03-30 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 819,43 Eur ir 2015-06-08 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 48 400 Eur sumai. 2015-12-23 UAB „Monrema“ sumokėjo UAB „Moldeks“ 30 000 Eur, tokiu būdu liko nepadengta 34 219,43 Eur skola už atliktus darbus pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-06-08 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Monrema“2016-03-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovė turi 34 219,43 Eur mokėjimo prievolę pagal 2015-06-08 atliktų darbų aktą, nes neįvykdė kai kurių įsipareigojimų pagal 2014-06-02 Statybos subrangos sutartį, todėl UAB „Monrema“ atliko priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą 23 406,28 Eur sumai. 3. UAB „Moldeks“ įvykdė savo pareigas pagal aptariamą sutartį – įrengė laikinus aptvėrimus, juos išardė, todėl atsakovės nurodomos 811,91 Eur mokėjimo prievolės neturi. Be to, ji savo lėšomis išvežė statybines atliekas ir statybinį laužą, todėl atsakovei 9472,32 Eur mokėjimo prievolės taip pat neturi. Ieškovė elektros energijos 10 964,98 Eur dydžio sumai ir vandens 889,54 Eur dydžio sumai nesuvartojo ir tokio dydžio mokėjimo prievolės atsakovei neturi. 4. Pripažino, kad UAB „Moldeks“ neparengė kadastrinių matavimų, statinio techninio ir techninio - energetinio paso, neatliko pastato energetinio naudingumo sertifikavimo, bet kadangi ji nereikalavo atlyginimo už neatliktus darbus, todėl ir pareigos atlyginti 2157,07 Eur dydžio išlaidų atsakovei neturi. 5. Ieškovė pabrėžė, kad UAB „Monrema“ neturi jokių piniginių reikalavimų UAB „Moldeks“, 2016-03-04 rašte nurodytos sumos yra nepagrįstos, todėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas. 6. Nurodė, kad ieškovė buvo išnuomojusi autobusą tam, kad suteikti atsakovės darbuotojų vežimo į objektą paslaugas, dėl nuomos patyrė 3451,26 Eur dydžio išlaidas, todėl atsakovė turi kompensuoti dalį (1725,63 Eur) autobuso nuomos išlaidų. 7. Pagal Sutarties 11.1 punktą, UAB „Monrema“ laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų sumų, ji turi sumokėti ieškovei 0,02 procento, dydžio delspinigius, nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl iš atsakovės priteistini 1231,90 Eur dydžio delspinigiai, apskaičiuoti pagal 2015-06-08, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (34219,43 Eur x 0,02 % x 180 d.). 8. Nurodė, kad ieškovė 2014-2015 metais atliko statybos darbų už 648 599,75 Eur (499 844,90 Eur (2014 metai) + 148 754,85 Eur (2015 metai)) pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras ir atliktų darbų aktus. Atsakovė sumokėjo ieškovei tik 575 401,34 Eur, liko skolinga ieškovei 73 198,41 Eur. 2014-2015 metais ieškovė įsigijo iš atsakovės prekių ir paslaugų už 35 373,36 Eur. Kadangi atsakovė nepripažįsta, jog ieškovė įskaitė šią 35 373,36 Eur skolą pagal UAB „Monrema“ ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras į UAB „Monrema“ mokėtiną 73 198,41 Eur dydžio sumą, ieškovė padidino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės viso 74 924,04 Eur (73 198,41 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) + 1725,63 Eur (už autobuso nuomą, PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). 9. Kadangi atsakovė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, prašė atsakovei paskirti maksimalią 5792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei. 10. Atsakovė UAB „Monrema“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 38 063,81 Eur skolą ir 4 756,30 Eur palūkanų, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas 859 Eur žyminio mokesčio ir 7893 Eur advokato pagalbos išlaidų. 11. Nurodė, kad tarp šalių susiklostė prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė ieškovei 2014 metais pagal atsakovės ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras pardavė įvairių prekių ir suteikė paslaugas bendrai 25 273,80 Eur sumai. Be to, 2014-05-16 atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė 16 524,18 Eur apmokėdama ieškovės pateiktą 2014-04-23 PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma buvo 16 597,41 Eur ir tuo pačiu atliko priešpriešinių vienarūšių sumų įskaitymą padengdama savo 2014-04-22 PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma buvo 73,23 Eur. Todėl skola už 2014 metus parduotas prekes ir suteiktas paslaugas yra 25 200,57 Eur. 2015 m. atsakovė ieškovei pardavė prekių ir suteikė paslaugų pagal nurodytas PVM sąskaitas, likusi nepadengta skola sudaro 11 973,71 Eur. 2014-06-02 tarp šalių buvo pasirašyta Subrangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) globos namų rekonstrukcijos darbus bei prisiėmė kitus įsipareigojimus, kurių tinkamai neįvykdė. 12. Sutarties 10.4.25 punktu pagrindu ieškovė įsipareigojo apmokėti už suvartotą elektros energiją ir vandenį, jai buvo pateiktos sąskaitos 10 964,98 Eur sumai ir 889,54 Eur sumai, tačiau jų ieškovė neapmokėjo. Sutarties 10.4.19 punktu atsakovė įsipareigojo išvežti statybines atliekas ir statybinį laužą, tačiau šios prievolės neįvykdė. Atsakovė minėtas atliekas išvežė savo sąskaita, todėl ieškovei tenka pareiga apmokėti atsakovės turėtas išlaidas 9472,32 Eur. Sutarties 10.4.18 punktu ieškovė įsipareigojo savo lėšomis įrengti laikinus aptvėrimus, tačiau įsipareigojimo taip pat neįvykdė. Atsakovė tai atliko savo lėšomis, todėl ieškovei tenka pareiga apmokėti atsakovės turėtas išlaidas 811,90 Eur sumai. Sutarties 1.2 punktu ieškovė turėjo parengti reikalingą geodezinę kontrolinę dokumentaciją, atlikti inžinierinių tinklų, technologinių inžinierinių sistemų, statinio inžinierinių sistemų ir kitus reikiamus išbandymus, parengti kadastrinius matavimus, statinio techninį ir techninį energetinį pasą, atlikti pastato naudingumo sertifikavimą, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovės patirtas 2157,07 Eur išlaidas. 13. Nurodė, kad visa ieškovės skola už 2014 ir 2015 metais parduotas prekes ir suteiktas paslaugas bei pagal Statybos rangos sutartį neįvykdytas prievoles sudarė 61 470,09 Eur. Kadangi ieškovė buvo pateikusi atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas už statybos rangos darbus bendrai 64 219,43 Eur sumai, o atsakovė 2015-12-23 sumokėjo 30 000 Eur, likusi atsakovės skola ieškovei buvo 34 219,43 Eur. Šalims turint vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, atsakovė 2016-03-04 atliko įskaitymą 23 406,28 Eur sumai (įskaitytos sąskaitos už elektros energiją, statybinių medžiagų išvežimą, laikinų aptvėrimų įrengimą, dokumentacijos parengimą). Atlikus įskaitymą ieškovė dar turi pareigą sumokėti atsakovei 889,54 Eur už vandenį bei už 2015 metais iš atsakovės įsigytas prekes ir paslaugas, iš viso 12 863,25 Eur. Kadangi už 2014 metais parduotas prekės ir paslaugas ieškovė liko skolinga 25 200,57 Eur, o atsakovei atlikus įskaitymą už 2015 metais jai parduotas prekės ir paslaugas, Sutartį ieškovė liko skolinga 12 863,25 Eur, viso susidariusi skola yra 38063,82 Eur, kuri iš ieškovės priteistina. Taip pat prašė priteisti 4756,30 Eur palūkanų, paskaičiuotų už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 14. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019-07-18 sprendimu ieškovės UAB „Moldeks“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Monrema“ ieškovei 26 632,58 Eur skolos, 958,77 Eur delspinigių, 8,05 procentų, dydžio metines palūkanas už priteistą 27 591,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas - 485,48 Eur žyminio mokesčio ir 568,81 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsakovės UAB „Monrema“ priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės atsakovei 37 174,28 Eur skolos, 4756,30 Eur palūkanų, 8,05 procento, dydžio metines palūkanas už priteistą 41 930,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-10-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas - 2088,08 Eur žyminio mokesčio, ir 7493,39 Eur advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš šalių po 15,77 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. 15. Teismas nustatė, kad 2014-05-30 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini), kaip Užsakovo ir UAB „Monrema“, kaip Rangovo dė(duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų. 2014-06-02 tarp UAB „Monrema“, atstovaujamos technikos direktoriaus S. R. (Generalinis rangovas) ir UAB „Moldeks“, atstovaujamos direktoriaus I. C. (Subrangovas) buvo pasirašyta subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Sutartimi UAB „Moldeks“ įsipareigojo UAB „Monrema“ (Sutarties 10.4.18. p.) savo lėšomis įrengti laikinus aptvėrimus (o baigus Darbus juos išardyti) ir užtikrinti, kad į objekto teritoriją, medžiagų saugojimo aikšteles ar vietas nepatektų pašaliniai asmenys; (Sutarties 10.4.19. p.) savo sąskaitą išvežti statybines atliekas ir statybinį laužą pateikiant Generaliniam rangovui patvirtinančius dokumentus apie statybinio laužo ar grunto išvežimą į tam specialiai skirtas vietas. Vertingas statybines atliekas ir laužą išvežti Užsakovo vardu arba už jį gautas lėšas pervesti Užsakovui; (Sutarties 10.4.25. p.) apmokėti už suvartotą elektros energiją ir vandenį pagal Generalinio rangovo išrašytas sąskaitas; (Sutarties 1.2. p.) 1.2.1. p. – parengti visą reikalingą geodezinę kontrolinę dokumentaciją; 1.2.2. p. – atlikti inžinierinių tinklų, technologinių inžinerinių sistemų, statinio inžinerinių sistemų ir visus kitus reikiamus išbandymus, tyrimus, paleidimo – derinimo darbus; 1.2.3. p. – parengti kadastrinius matavimus; 1.2.4. p. – parengti statinio techninį ir techninį – energetinį pasą; 1.2.5. p. – atlikti pastato energetinio naudingumo sertifikavimą (vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“; 1.2.6. p. – atliktus darbus perduoti valstybinės priežiūros tarnyboms, inspekcijoms bei eksploatuojančioms organizacijoms ir užsakovui pateikti visas pažymas. Darbų pridavimui paruošti visą reikiamą dokumentaciją. 16. Pažymėjo, kad UAB „Moldeks“ atstovai neginčijo fakto, jog neįvykdė įsipareigojimų, numatytų Sutarties 1.2., 1.2.2.-1.2.6. punktuose. UAB „Monrema“ 2015-12-31, išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ieškovei 2157,07 Eur sumai. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus (PVM sąskaitas- faktūras ir mokėjimo pavedimus) nustatė, kad dėl paminėtų įsipareigojimų UAB „Moldeks“ įsiskolinimas atsakovei yra 2147,63 Eur. 17. Teismas nustatė, kad atsakovė Ramirent Baltic AS Vilniaus filialui turėjo sumokėti 811,91 Eur už laikinųjų aptvėrimų, kuriuos naudojo Objekte, nuomą. 18. Nors ieškovė laikėsi pozicijos, kad pagal Sutartį turėjo apsitverti ir fasadiniais pastoliais apsitvėrė tik tą rekonstruojamo Objekto dalį, kurioje tik ji vykdė darbus, teismas atsižvelgęs į Subrangos sutarties 10.4.18. punkto turinį, sprendė, kad ieškovė turėjo savo lėšomis įrengti laikinus visos rekonstruojamo Centro teritorijos, o ne tik savo darbo vietos, aptvėrimus, o baigus darbus juo išardyti, tačiau to nepadarė. 19. Teismas pasisakė, kad fasadiniai pastoliai nėra skirti Objekto visos teritorijos aptvėrimui, todėl pripažino, kad atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės, kaip iš Sutarties 10.4.18. punkte numatytas sąlygas pažeidusios šalies, atlyginti 811,90 Eur patirtas išlaidas. 20. Atsakovei teigiant, kad UAB „Moldeks“ neįvykdė Sutarties 10.4.19. punkto, dėl to ji patyrė 9472,32 Eur išlaidų šiukšlių tvarkymui, teismas vertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas nustatė, kad atsakovė už šiukšlių tvarkymą rekonstruojamame Objekte patyrė 9412,18 Eur išlaidas. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad UAB „Moldeks“ turėjo išsivežti tik savo šiukšles, o ne dar ir kitų Objekte dirbančių Subrangovų statybines šiukšles, kadangi Sutarties 10.4. punktas apima visus, šioje Sutartyje apibrėžtus Subrangovo įsipareigojimus ne konkrečiai jo darbo vietoje, o visame Objekte, tame tarpe ir statybinių šiukšlių išvežimą iš visos Objekto teritorijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Moldeks“ pripažino atsakovės jai išrašytas sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), už šiukšlių išvežimą, o šios sąskaitos išrašytos ne vien tik už UAB „Moldeks“ komunalinių atliekų surinkimą, bet ir už tokių atliekų surinkimą visoje Objekto teritorijoje. Sprendė, kad tai patvirtina, jog ieškovė buvo atsakinga už statybinių šiukšlių sutvarkymą visoje rekonstruojamo Objekto teritorijoje, o net tik savo darbo vietoje, be to, įrašai Statybos darbų žurnale Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė iš Objekto teritorijos vežė ne tik savo šiukšles. 21. Teismas nustatė, kad Objekte atliekamiems darbams buvo naudojamas vanduo ir elektros energija. Lentelėje „Kompensacija už elektros panaudojimą“ buvo nurodytos bendrovių mokėtinos sumos, taip pat ir ieškovės mokėtina suma 10 964,68 Eur be PVM. Teismas vertino šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų V. K., V. G. parodymus dėl vandens ir elektros naudojimo ir pripažino, kad tiek vanduo, tiek ir elektros energija Objekte buvo naudojama Objekte dirbusių subrangovų. 22. Teismas darė išvadą, kad ieškovei aplinkybė, jog Objekte nebuvo atskirai skaičiuojama, kiek vandens ir elektros energijos suvartojo kiekvienas subrangovas atskirai, buvo žinoma. Teismas vertino, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad nuo pat darbų pradžios jai už elektros energiją ir sunaudotą Objekte vandenį būtų skaičiuojama atskirai, būtų įrengtas skaitiklis, todėl pripažino, kad ieškovė sutiko su Sutarties sąlygomis, jog neginčijamai apmokės už suvartotą elektros energiją ir vandenį pagal Generalinio rangovo išrašytas sąskaitas. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ėmėsi veiksmų fiksuoti, kokie yra bendro elektros bei vandens skaitliukų rodmenys prieš ir po konkrečių darbų atlikimo, taip pat nepagrįsti įrodymais ieškovės vadovo argumentai, kad UAB „Moldeks“ objekte nenaudojo elektros energijos ir vandens iš Užsakovo bendrųjų įvadų Objekte (ką paneigė liudytojai V. G. ir V. K.), nes vandenį į Objektą atsiveždavo patys, o elektros įrenginiai buvo akumuliatoriniai. 23. Teismas vertino, kad ieškovės vadovo I. C. pasirašyta Sutartis įrodo, jog jis sutiko su visomis jos sąlygomis ir jos jam buvo priimtinos. UAB „Moldeks“ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad UAB „Monrema“ jos sunaudotą elektros energiją ir vandenį apskaičiavo neteisingai. 24. Nurodė, kad pagal 2015-12-01 UAB „Monrema“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie elektros panaudojimą objekte už laikotarpį nuo 2014-06-30 iki 2016-06-30: „Žmogiškieji resursai žm./val. – 482016, iš jų UAB „Moldeks“ – 388977; Iš viso „Panaudojimo procentas“: 100, iš jų UAB „Moldeks“ – 80,7; Iš viso „El. energij kw/h“ – 80788, iš jų UAB „Moldeks“ – 65194. Teismas nustatė, kad atsakovei už elektros energijos suvartojimą užsakovės išrašytų sąskaitų bendra suma yra 11 250,37 Eur. 25. Pripažino, kad kiekvienos statybinės organizacijos darbo užmokestis buvo apskaičiuotas remiantis pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims, Techninio projekto, Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo projekto dalyje, Lokalinėse sąmatose apskaičiuotam darbo užmokesčio dydžiui, pateiktos lokalinės sąmatos. UAB „Moldeks“ darbo užmokestis (bendra suma pagal techninio projekto lokalines sąmatas) suma – 388 977 Lt; darbo užmokesčio skirto kiekvienai statybinei organizacijai procentinė išraiška – 80,7; statybinės organizacijos suvartotos kWh (bendras suvartotas kiekis padauginus ir procento) – 65 194,00 Lt; statybinės organizacijos suvartotos elektros energijos kiekis-piniginė išraiška Lt (be PVM) – 9061,97 Lt (2624,52 Eur). Teismas atsižvelgė į paties projekto vertę, atliktų darbų apimtis Objekte, sprendė, kad sumos už sunaudotą vandenį ir elektros energiją, nėra neprotingai didelės ir nėra finansiškai nepakeliamos UAB „Moldeks“. Vertino, kad Objekte dirbo ir kiti subrangovai, bendras visų elektros energiją vartojusių statybinių organizacijų suvartotas elektros energijos kiekis buvo padalintas proporcingai kiekvienai statybinei organizacijai. Įvertinęs elektros energijos panaudojimo Objekte duomenis, teismas darė išvadą, kad daugiausia darbų objekte atliko UAB „Moldeks“, jų atlikimui buvo reikalinga elektros energija, nes buvo atliekami ir suvirinimo darbai, metalo pjaustymo darbai, gręžimo darbai. Suskaičiavęs mokėtinas pinigų sumas, kurios yra nurodytos UAB „Monrema“ sąskaitose-faktūrose, išrašytose kitiems Objekte dirbusiems subrangovams, ir sumą nurodytą užsakovo ir UAB „Monrema“ suderinimo akte, teismas nustatė, kad ieškovės mokėtina suma už sunaudotą elektros energiją objekte yra ne 10 964,98 Eur, o 9926,36 Eur. 26. Teismas nustatė, kad atsakovė sumokėjo UAB „Švenčionių švara“ 889,54 Eur už UAB „Moldeks“ sunaudotą vandenį Objekte. Kadangi ieškovė Sutartimi įsipareigojo apmokėti už suvartotą elektros energiją ir vandenį pagal generalinio rangovo išrašytas sąskaitas, teismas pripažino, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei už sunaudotą vandenį yra 889,54 Eur. 27. Teismas sprendė, kad ieškovės bendras įsiskolinimas atsakovei dėl prisiimtų ir neįvykdytų įsipareigojimų pagal Sutartį yra ne 24 295,81 Eur, o 23 187,61 Eur. 28. Teismas nustatė, kad 2016-03-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu UAB „Moldeks“, UAB „Monrema“ atliko priešpriešinių prievolių įskaitymą 23 406,28 Eur sumai pagal išrašytas sąskaitas, šį raštą ieškovė gavo. 29. Teismas sprendė, kad atlikus šį įskaitymą ieškovė nebeturi pareigos dar sumokėti UAB „Monrema“ ir pagal išrašytą sąskaitą dėl šalto vandens tiekimo, nes įskaityto priešpriešinio piniginio reikalavimo suma viršija ieškovės įsiskolinimo sumą, kuri yra 23 187,61 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo raštu atsakovė pripažino, jog pagal 2015-06-08 Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra suma yra 48 400 Eur su PVM, ji yra skolinga ieškovei 34 219,43 Eur. Be to, byloje yra duomenys dėl 30 000 Eur sumos pervedimo, darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo. Kadangi atsakovė atliko 23 406,28 Eur priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, pripažino, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal jos už atliktus darbus (darbų aktai Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašytas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) liko 10 813,15 Eur. 30. Teismas nustatė, kad ieškovė neginčija, jog 2014 metais iš UAB „Monrema“ įgijo prekių ir paslaugų už 25 273,80 Eur. Nustatė, kad UAB „Monrema“ apmokėdama ieškovei sąskaitą atliko priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą 252,84 Lt (73,23 Eur) sumai pagal UAB „Monrema“ 2014-04-22 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 73,23 Eur. Todėl pripažino, kad už 2014 metais parduotas prekes ir paslaugas ieškovė atsakovei yra įsiskolinusi 25 200,57 Eur, ko ieškovė neginčija ir ką patvirtina byloje esantys duomenys. Teismas susumavo 2015 metų PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas bei nustatė, kad per 2015 metus ieškovė iš atsakovės įgijo prekių ir paslaugų už 11 973,71 Eur. Nesutiko su ieškove, kad ji neįgijo prekių ir paslaugų pagal UAB „Monrema“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), 377,43 Eur sumai; (duomenys neskelbtini), 717,74 Eur sumai; (duomenys neskelbtini) 496,10 Eur sumai; (duomenys neskelbtini) 46,52 Eur sumai; (duomenys neskelbtini) 132,47 Eur sumai; (duomenys neskelbtini) 103,89 Eur sumai, ir yra atsakovei skolinga 10 099,56 Eur, nes ji nepateikė jokių, tokį jos teiginį, patvirtinančių įrodymų. 31. Teismas aplinkybės, kad sąskaitos-faktūros nepasirašytos ieškovės atstovų, teisės taikymo prasme, nelaikė reikšminga, kadangi parašo rekvizitas PVM sąskaitoje-faktūroje nėra privalomas. Kadangi ieškovės įsiskolinimas atsakovei už 2014 metais parduotas prekes ir paslaugas yra 25 200,57 Eur; o už 2015 metais parduotas prekes ir paslaugas – 11 973,71 Eur; ieškovės dėl prisiimtų ir neįvykdytų įsipareigojimų pagal Sutartį įsiskolinimas atsakovei buvo 23 187,61 Eur suma, teismas pripažino, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei už 2014 ir 2015 metais parduotas prekes ir suteiktas paslaugas bei pagal Sutartį neįvykdytas prievoles sudarė 60 361,89 Eur. Kadangi atlikus įskaitymą ieškovė už 2015 metais iš atsakovės įgytas prekes ir paslaugas liko skolinga pagal nurodytas sąskaitas viso 11 973,71 Eur, pripažino, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudaro 37 174,28 Eur, todėl sprendė, kad ši suma priteistina atsakovei. 32. Teismas nustatė, kad UAB „Moldeks“ 2014-09-22 autobuso nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš UAB „Cheminė apsauga“ išsinuomojo autobusą „Mercedes BDF 106“. UAB „Cheminė apsauga“ už autobuso nuomą pateikė UAB „Moldeks“ apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras viso 3451,26 Eur sumai. Teismas įvertinęs šalių vadovų paaiškinimus, atsakovės vadovo teiginius, kad su UAB „Moldeks“ nebuvo jokio susitarimo dėl darbuotojų vežiojimo į rekonstruojamą Objektą autobusu, pripažino, kad nesant sutarties sudarytos tarp UAB „Monrema“ ir UAB „Moldeks“ dėl autobuso nuomos, UAB „Monrema“ neprivalo apmokėti pusė (1725,63 Eur) tokios nuomos sumos UAB „Moldeks“. 33. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 73 198,41 Eur pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini) vertino jau nustatytas byloje aplinkybes, kad 2014-2015 metais ieškovė iš atsakovė įsigijo prekių ir paslaugų už 37 174,28 Eur, atsakovė pagal ieškovės jai pateiktas apmokėjimui sąskaitas-faktūras Serija (duomenys neskelbtini), už atliktus darbus (darbų aktai Nr. (duomenys neskelbtini) (15 819,43 Eur sumai) ir (duomenys neskelbtini) (48 400,00 Eur sumai)) liko ieškovei skolinga 34 219,43 Eur, o kadangi atsakovė 2016-03-04 atliko 23 406,28 Eur priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal jos išrašytas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) liko 10 813,15 Eur. 34. Teismas pasisakė, kad 2015-02-26 šalių atstovai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2015-02-27, rangovas atliko užsakovui šiuos darbus – statinių konstrukcijos ir architektūra, suma mokėjimui 15 819,43 Eur. Ginčo, kad šis atliktų darbų aktas yra galiojantis ir teisėtas, tarp šalių nėra. Vadovaudamasi šiuo atliktų darbų aktu ieškovė 2015-02-26 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 15 819,43 Eur sumai, ją ties grafa „sąskaitą gavau“ pasirašė V. G.. 35. Nors teismas nustatė, kad buvo atliekami įvairūs mokėjimo nurodymai bei pervesta didesnė nei daugelyje sąskaitų užfiksuota suma, tačiau nesant tikslių duomenų, kad atsakovė yra apmokėjusi visas sąskaitas, tame tarpe ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas darė išvadą, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė nėra apmokėjusi. Pripažino, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei pagal PVM sąskaitas-faktūras Serija (duomenys neskelbtini) sudaro 26 632,58 Eur ir jis priteistinas ieškovei. 36. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl atsiskaitymų, atliekant rekonstrukcijos darbus Objekte, nesiorientuoja į Sutarties 9 skyriaus (atsiskaitymų tvarka) 9.3. punktą, numatantį, kad PVM sąskaita-faktūra galutiniam atsiskaitymui subrangovas pateikia po to, kai Sutarties Šalys parašais patvirtina galutinį darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuris iki šiol nepasirašytas, be to, šios tvarkos griežtai nesilaikė ir pati atsakovė, iš dalies apmokėdama PVM sąskaitas faktūras Serija (duomenys neskelbtini). 37. Teismas pripažino, kad darbai, dėl kurių atlikimo ieškovė išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras Serija (duomenys neskelbtini) yra atlikti ir jie atsakovės priimti, pasirašant atliktų darbų aktus (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo už šiuos jos atliktus darbus. 38. Teismas vertino, kad pagal Sutarties 11.1. punktą, Genrangovas, uždelsęs sumokėti subrangovui priklausančias sumas šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, moka subrangovui 0,02 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos apmokėti sumos, tuo pagrindu ieškovė paskaičiavo 0,02 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną, laikydamasis 180 dienų termino. Teismas pripažino, kad toks delspinigių paskaičiavimas atitinka Sutarties, įstatymų ir protingumo bei teisingumo reikalavimus, todėl 958,77 Eur dydžio delspinigiai, apskaičiuoti nuo 26 632,58 Eur sumos, yra priteistini ieškovei. 39. Teismas konstatavo, kad atsakovė paskaičiavo 8,05 procentų dydžio palūkanas, vadovaudamasi 2012-10-17 Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko refinansavimo operacijų fiksuotąją palūkanų normą, o susipažinęs su palūkanų paskaičiavimo lentelėmis už 2014, 2015 metus teismas nustatė, kad atsakovės paskaičiuota 4756,30 Eur palūkanų suma yra teisinga ir priteistina iš ieškovės. 40. Teismas pripažino, kad šalių prašymas priteisti 8,05 procentų, dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl palūkanos ieškovei iš atsakovės priteistinos už priteistą 27 591,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. nuo 2016-05-27; iš ieškovės atsakovei priteistinos 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 41 930,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2016-10-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 41. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėjęs bylą UAB „Monrema“ veiksmuose nenustatė jokių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl nėra jokio pagrindo skirti atsakovei ieškovės prašomą baudą. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tarp šalių atsižvelgdamas į proporcingai teismo patenkintų bei atmestų reikalavimų dalis. Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo aplinkybes, į tai, kad šalys prašė į bylą kviesti liudytojus, teismas pašto išlaidas valstybei iš šalių priteisė lygiomis dalimis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai 42. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Moldeks“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019-07-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį, atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės ieškovei 71 301,10 Eur skolos, 1 231,90 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos (72 533 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės atsakovei priteisti 35 373,36 Eur skolos, 4 420,11 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos (39 793,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-10-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 4840 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prie apeliacinio skundo pridėjo atsakovės ieškovei išduotą 2015-01-20 pažymą, kuri ieškovės vertinimu patvirtina, kad ji tinkamai vykdė Subrangos sutartį. 43. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas, nenustatinėjo tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, sudarant Sutartį, nevertino šalių elgesio po Sutarties sudarymo, netinkamai aiškino Sutarties 10.4.18., 10.4.19 p. turinį, nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo pareigą įrengti laikinus aptvėrimus visoje Centro teritorijoje, o taip pat išvežti statybines atliekas ir statybinį laužą iš visos Centro teritorijos, neatsižvelgė į tai, kad Sutartį parengė atsakovė. Ieškovė pripažįsta, kad Sutartyje buvo numatytas įsipareigojimas įrengti laikinus aptvėrimus, o baigus Statybos darbus juos išardyti, tačiau šis įsipareigojimas ieškovės atžvilgiu yra aktualus tiek, kiek tai susiję su konkrečiais ieškovės atliekamais darbais Centre. 44. Teigia, kad Sutarties punkto lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įsipareigojo įrengti laikinus aptvėrimus tik toje Centro dalyje, kurioje atliko darbus, o ne visoje teritorijoje. Ieškovė laikinus aptvėrimus įsipareigojo išardyti ne bet kuriuo momentu ar tuomet kai visi Centre statybos darbus atliekantys subrangovai atliks statybos darbus, bet tuomet kai pati ieškovė baigs savo atliekamus darbus. Ieškovė įsipareigojo atlikti ne bet kokius darbus, susijusius su Centro rekonstrukcija, bet konkrečius Sutartyje numatytus darbus, todėl ji įsipareigojo įrengti laikinus aptvėrimus tik ta apimtimi ir tik toje Centro dalyje, kiek tai susiję su jos atliekamais darbais. Ieškovė atitinkamai tokiu būdu Sutartį vykdė nuo pat jos sudarymo momento iki Statybos darbų pabaigos. 45. Atsakovė išlaidas, susijusias su laikinų aptvėrimų nuoma patyrė laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn., t. y. tuo laikotarpiu, kuomet ji Centre vykdė statybos darbus. Šalys laikinų aptvėrimų įrengimui reikalingas medžiagas nuomojosi laikotarpiu, kuris iš esmės atitiko jų atliekamų konkrečių statybos darbų terminus, kas patvirtina, jog ieškovė turėjo pareigą įrengti laikinus aptvėrimus tik toje Centro dalyje, kurioje turėjo atlikti ir faktiškai atliko darbus. Liudytojas V. K. parodė, jog laikinus aptvėrimus aplink Centro teritoriją įrengė ieškovė, nors atsakovė pristatė reikalingas medžiagas (konstrukcijas), laikina tvora aplink visą Centro teritoriją buvo reikalinga tik atsakovei, kas vienareikšmiai paneigia teismo išvadą, jog ieškovė tariamai turėjo pareigą laikina tvora aptverti visą Centro teritoriją. 46. Nurodo, kad Sutarties 10.4.19 p. nenumatė ieškovės pareigos išvežti statybines atliekas ir statybinį laužą iš visos Centro teritorijos, tas nėra aiškiai Sutartyje nurodyta. Ieškovė įsipareigojo atlikti konkrečius darbus, atitinkamai ir išsivežti savo statybines atliekas, sudarant Sutartį negalėjo būti žinoma, koks bus kitų subrangovų atliekų kiekis, kad būtų galima į pasiūlytą darbų kainą įskaičiuoti kitų subrangovų, atsakovės statybinių šiukšlių išvežimą. 47. Aplinkybė, kad kelis kartus ieškovė kompensavo atsakovei statybinių atliekų išvežimo išlaidas, nereiškia, kad ieškovė buvo įsipareigojusi statybines atliekas išvežti iš visos Centro teritorijos, kadangi tokiu būdu ieškovė kompensavo dalį šių atsakovės išlaidų, kai pirmaisiais statybos darbų atlikimo Centre mėnesiais tarp atsakovės išvežtų statybinių atliekų buvo ir ieškovės šiukšlių. Liudytojas V. K. nurodė, kad statybines atliekas atsakovė išvežė ieškovės statybines atliekas tik pirmus du mėnesius, vėliau visų savo statybinių atliekų išvežimą organizavo ieškovė. Liudytojas D. S. nurodė, kad, jo vertinimu, šiukšlių išvežimą iš visos Centro teritorijos turėjo organizuoti atsakovė. 48. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dar 2015 m. atsakovė patvirtino, jog ieškovė tinkamai ir laiku vykdo Sutartį, pretenzijų dėl Sutarties 10.4.18., 10.4.19 punktų vykdymo nereiškė iki tol, kol ieškovė kreipėsi į ją dėl skolos apmokėjimo. Atsakovė neturi teisės reikalauti jokių kompensacijų, nes pati nesilaikė Sutartyje numatytos tvarkos, nepareikalavo, kad ieškovė tinkamai vykdytų Sutartį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovei 811,90 Eur išlaidas dėl laikino aptvėrimo bei 9412,18 Eur atliekų išvežimo išlaidas. 49. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė tinkamai apskaičiavo ir paskirstė kompensaciją už elektros energijos ir vandens naudojimą atliekant statybos darbus. Nesutinka, kad ieškovei tenkanti kompensacijos dalis sudaro 80,7 proc. visų išlaidų už Centre sunaudotą elektros energiją ir vandenį. Kadangi atsakovė įsipareigojo tiekti į Centrą elektros energiją ir vandenį (Sutarties 10.2.7. punktas), būtent jai ir teko pareiga tinkamai, sąžiningai apskaičiuoti ir paskirstyti kompensaciją už elektros ir vandens naudojimą pagal kiekvieno subrangovo faktiškai sunaudotą kiekį. Ieškovė nesutiko su nesąžiningai atliktu kompensacijos paskirstymu. Statybos atlikimo metu ieškovei nebuvo žinoma kompensacijos apskaičiavimo tvarka, todėl ji negalėjo reikšti pastabų. 50. Apskaičiuojant kompensaciją už Centre atliekant statybos darbus sunaudotą elektros energiją ir vandenį, atsakovės turėtos išlaidos nebuvo paskirstytos kitiems subrangovams pagal jų faktiškai sunaudotą elektros energiją ir vandenį, nors atsakovė ir pati naudojo elektros energiją bei vandenį, tačiau jai tenkančią išlaidų dalį atsakovė paskirstė kitiems subrangovams. Nesutinka su teismu, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai kompensaciją už sunaudotą elektros energiją ir vandenį apskaičiavo vadovaudamasis techniniame projekte pateikta darbo užmokesčio lokaline sąmata, kadangi tokia informacija yra tik preliminari ir neatspindi realių sąnaudų, aplinkybė, kad ieškovė ar kitas subrangovas darbuotojams mokėjo didesnį darbo užmokestį nesudaro pagrindo spręsti, kad darbuotojai sunaudojo daugiau elektros ar vandens. 51. Atsakovei neįvykdžius iš Sutarties 10.2.7. punkto išplaukiančios pareigos paskirstyti kompensaciją kiekvienam subrangovui pagal jo faktiškai sunaudotos elektros energijos ir vandens kiekį, teismas šį atsakovės reikalavimą turėjo atmesti. Kadangi atsakovės atliktas kompensacijos už atliekant statybos darbus sunaudotą elektros energiją ir vandenį paskirstymas yra nepagrįstas, tai sudaro savarankišką pagrindą reikalavimą dėl minėtos kompensacijos atmesti arba bent jau sumažinti pagal tokią kompensacijos apskaičiavimo (paskirstymo) tvarką - atsižvelgiant į kiekvienam subrangovui, įskaitant ir pačiai atsakovei, tenkančią statybos darbų kainos dalį. Laikantis tokios tvarkos būtų galima spręsti, kad ieškovės atliktų darbų Centre daliai sudarant mažiau nei pusę visų Centre atliktų statybos darbų vertės, jai atitenka atitinkama dalis išlaidų (5512,68 Eur už elektros energiją ir 470,29 Eur už vandenį). 52. Nesutinka su teismo išvada, jog vienarūšių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas teisėtai. Nors teismas sumažino atsakovės įskaitytą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų sumą iki 23 187,61 Eur, tačiau netinkamai aiškino ir taikė CK 6.130 straipsnio nuostatas, padarė skaičiavimo klaidas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tariamai turėjo tokio dydžio reikalavimo teisę į ieškovę. Įskaitymas 23 406,28 Eur (23 187,61 Eur) dalyje nepagrįstas ir neteisėtas, nes pranešimo apie įskaitymą pateikimo metu atsakovė neturėjo minėto dydžio galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę. 53. Teismas netinkamai aiškino Sutarties 10.4.18. ir 10.4.19. punktuose numatytas pareigas bei nepagrįstai sprendė, jog ieškovė tariamai turi pareigą kompensuoti 10 224,08 Eur dydžio sumą. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė tinkamai apskaičiavo ieškovei tenkančios kompensacijos už elektros energiją ir vandenį sumą bei turi pareigą kompensuoti atsakovei 10 815,9 Eur dydžio sumą. 54. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turi 2 147,63 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę dėl Sutarties 1.2. punkto netinkamo įvykdymo (atitinkamos dokumentacijos neparengimo), kadangi ieškovė, šių darbų neatlikusi, nereikalavo už juos apmokėti. 55. Net ir darant prielaidą, kad atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę (su kuo ji kategoriškai nesutinka), šios reikalavimo teisės dydis negalėjo būti 23 187,61 Eur. 56. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl šalių tarpusavio įsiskolinimų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų apimties. 57. Pažymi, kad ieškovė reiškė reikalavimą dėl 73 198,41 Eur skolos priteisimo už 2014-2015 atliktus statybos darbus, byloje yra 2014-11-13 ieškovės išrašyta kreditinė PVM sąskaita-faktūra 3 476,37 EUR sumai, kuria buvo sumažinta atsakovės piniginės prievolės ieškovei suma, todėl ieškovės galutinį reikalavimą atsakovei už 2014-2015 atliktus statybos darbus sudaro 69 575,47 Eur. Šią reikalaujamą sumą pripažino ir atsakovė, nurodydama, kad toks yra jos įsiskolinimas nevertinant ginčo dėl įskaitymo ir skolos už prekes, paslaugas. Byloje nebuvo ginčijama, kad ieškovė turi 69 575,47 Eur reikalavimą, o atsakovė – 35 373,36 Eur sumai, byloje buvo ginčijamos sumos: 1725,63 Eur ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už autobuso nuomą, 23 406,28 Eur ieškovės reikalavimas atsakovei, kuris nepagrįstai įskaitytas, 1874,15 Eur atsakovės reikalavimas dėl prekių, paslaugų įsigijimo. Pažymi, kad atsakovė, atsižvelgdama į savo poziciją dėl įskaitymo 23 406,28 Eur sumos, visada pripažino ieškovės reikalavimą dėl 46 169,19 Eur, todėl teismas negalėjo sumažinti ieškovės naudai priteistos sumos daugiau nei iki 46 169,19 Eur (sumažino iki 26 632,58 Eur). 58. Nurodo, kad įskaitymas buvo atliktas neteisėtai dėl aukščiau nurodytų motyvų, todėl teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą atsakovei sumažino 23 187,61 Eur suma. Ją teismas turėjo priteisti ieškovės naudai. Nors Sutartyje tiesiogiai iš nebuvo įtvirtinta atsakovės pareiga kompensuoti išlaidas, susijusias su autobuso, kuriuo šalių darbuotojai buvo vežami į Centrą, nuoma, tačiau šalys dėl minėtos pareigos susitarė jau Sutarties vykdymo metu. Juolab, kad 2019-03-18 teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog ieškovės nuomojamu autobusu atsakovės darbuotojai važiavo, be to, objektyviai neįmanoma, kad atsakovės darbuotojai, gaudami 600 Eur darbo užmokestį, galėjo sau leisti kiekvieną dieną nuosavu transportu nuvažiuoti 140 km atstumą. Todėl atsakovė turi kompensuoti pusę ieškovės patirtų išlaidų, t.y. 1725,63 Eur. 59. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė ieškovei perdavė prekių ir paslaugų už 1874,15 Eur sumą, kadangi atsakovė neįrodė, jog pagal sąskaitas-faktūras prekės ir paslaugos buvo faktiškai perduotos ieškovei. Atsakovė apsiribojo tik pačių sąskaitų pateikimu ir nepateikė jokių pirminių dokumentų (lydraščių, važtaraščių ar perdavimo-priėmimo aktų). Ieškovė nepirko PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių ir paslaugų, ką patvirtina ir bylos aplinkybės. Ieškovė šių sąskaitų net nebuvo gavusi, jos pateiktos atsakovės tik 2016 m. spalio mėnesį, kai ji dirbtinai kreipėsi į teismą su reikalavimu ieškovei dėl neegzistuojančios skolos priteisimo, šių ieškovės argumentų atsakovė įrodymais nepaneigė. Teismas ne tik netinkamai vertino įrodymus bei aplinkybes, bet ir netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, kadangi atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad suteikė sąskaitose nurodytas paslaugas ir prekes. Tai, kad prekių, paslaugų ieškovė negavo, patvirtina ir faktas, kad sąskaitos jos nepasirašytos, o ši aplinkybė, priešingai, nei nurodė teismas, yra teisiškai reikšminga, kadangi pagal šalių bendravimo praktiką ieškovė nedelsdama sąskaitas pasirašydavo. 60. Atsakovė UAB „Monrema“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovės 2178 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Sutartis buvo sudaroma individualiai aptariant sąlygas, ieškovės direktorius patvirtino, kad sąlygos ir prisiimami įsipareigojimai jam žinomi, prieš pasirašant Sutartį šalys aptarė kiekvieną sutarties sąlygą, atliko pataisymus ir tik po to ją pasirašė. Sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu, ji sudaryta derybų būdų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šios sutarties sąlygų aiškinti ją parengusios šalies nenaudai. 61. Ieškovė siekia Sutarties 10.4.18 ir 10.4.19 punktuose esančias nuostatas, taikydama lingvistinį metodą, aiškinti labai siaurai. Ieškovė sąvoką „objekto teritorija“ nepagrįstai aiškina kaip Centro „pastatą“, kuriame ieškovė atliko statybos darbus. Ieškovė naudojosi ne tik pastatu, kuriame atliko darbus, bet ir Centro teritorijoje sandėliavo statybines atliekas ir statybinį laužą, medžiagas, ieškovės darbuotojai naudojosi Centro teritorijoje pastatytais statybos vagonėliais. Jeigu šalių ketinimas būtų buvęs užtikrinti, kad kiekvienas subrangovas aptvertų Centro teritorijos dalį, kurioje vykdo darbus, tai tokią formuluotę ir būtų įrašę į Sutartį. 62. Ieškovės statybos darbų vadovas V. K., paaiškino, kad ieškovės darbuotojai aptvėrė visą objektą iš atsakovės pateiktų laikinųjų aptvėrimų, o statybos objekto aptverti fasadiniais pastoliais negalima, kas įrodo, jog Centro statybvietės laikiną aptvėrimą įrengė ieškovė iš atsakovės pateiktų laikinų aptvėrimo modulių. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įvykdė prisiimtą įsipareigojimą tokiu būdu, kaip ji šio įsipareigojimo apimtį aiškina apeliaciniame skunde, kadangi fasadiniai pastoliai nėra skirti teritorijos aptvėrimui. Be to, sąskaitos už šių pastolių nuomą pateiktos statybos darbus jau užbaigus. 63. Ieškovė pakeitė poziciją, anksčiau neneigė, kad turėjo pareigą įrengti ir išardyti laikiną aptvėrimą statybos objekte ir teigė, kad ją įvykdė įrengdama aptvėrimą iš statybinių fasadinių pastolių. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįvykdė Sutarties 10.4.18 punkte numatyto įsipareigojimo. 64. Atsakovė, siekdama išvengti ginčų tarp subrangovų, įvertinusi aplinkybes, kad dėl ieškovės darbų pobūdžio susidarys daugiausia atliekų, tik ieškovei Sutartimi nustatė įpareigojimą dėl statybinių atliekų išvežimo. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad įpareigojimą įvykdė, teikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Vladislavas ir KO“, dėl kurių kritiškai pasisakė dar apeliacinės instancijos teismas, vėliau jokių įrodymų, kad šios sąskaitos susijusios su atliekų išvežimu nepateikė. Tik ieškovė nuo 2014-07-09 atliko darbus, susijusius su pastato senų konstrukcijų ardymu, kiti subrangovai statybos darbus Centre pradėjo 2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, ieškovė neįrodė, kad laikotarpyje nuo 2014-07-09 iki 2014-08-27 (kada išrašyta pirma sąskaita) išvežė iš Centro teritorijos statybinį laužą ir statybines atliekas. 65. Pabrėžia, kad atliekos buvo išvežamos atsakovės lėšomis, ką patvirtino liudytojas V. K., tuo metu ieškovė neturėjo lėšų atsiskaitymui ir buvo siekiama laiku įvykdyti rekonstrukciją. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras buvo išvežtos statybinės atliekos iš statybos objekto ir ieškovė šių dokumentų nenuginčijo. Jeigu nebūtų buvę tokio įsipareigojimo, ieškovė nebūtų priėmusi apmokėjimui jai pateiktų nurodytų sąskaitų bei kompensavusi atsakovės patirtų išlaidų už visų šiukšlių iš statybvietės išvežimą. 66. Tikslias statybinio laužo ir statybinių atliekų išvežimo aplinkybes paaiškino liudytojas V. K., nurodęs, kad šiukšlių išvežimą organizavo ieškovė, pirmus du mėnesius už tai mokėjo atsakovė, o vėliau už šiukšlių išvežimą mokėjo ieškovė, liudytojas D. S. nurodė, kad jam šios aplinkybės nežinomos. 67. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė naudojo elektros energiją ir vandenį iš bendrų įvadų, teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktais duomenimis, kurių pagrindu ieškovė buvo paskaičiavusi jos suvartoto vandens ir elektros energijos kiekius. Ieškovė nesiėmė veiksmų apskaityti suvartotus kiekius, todėl reikalavimas tiksliai įrodyti, kiek ieškovė sunaudojo elektros ir vandens, nesąžiningas. Kiekvieno iš rangovų suvartotos elektros energijos kiekis buvo nustatytas padalinus proporcingai kiekvienai statybinei organizacijai Techninio projekto, Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo projekto dalyje, Lokalinėse sąmatose apskaičiuotam darbo užmokesčio dydžiui, atspindinčiam statybos objekte dirbusių darbuotojų, kurie faktiškai dirba su elektros įrankiais, skaičių. Šie duomenys laikytini labiausiai objektyviais, nes jie užsakovo užsakymu buvo parengti asmenų, turinčių specialias žinias, iki statybų Centre pradžios. 68. Nesutinka su ieškove, kad kompensacija turėjo būti apskaičiuota proporcingai kiekvienam subrangovui, įskaitant ir atsakovę, tenkančiai statybos darbų kainos daliai, kadangi bendrastatybiniams darbams ir specialiems darbams (pvz. šildymo ir vėdinimų sistemų, kompiuterinių ir pastato valdymo (automatikos) sistemų ir tinklų) panaudotų medžiagų ir sumontuotų įrengimų vertė yra ženkliai didesnė, o šioms medžiagoms ir įrengimams sumontuoti reikalingas ženkliai mažesnis laiko, žmonių ir įrankių kiekis. 69. 2015-01-20 Pažyma ieškovei išduota, kad ji galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ja atsakovė patvirtino, kad ieškovė tinkamai vykdo statybos darbus, dėl kurių atlikimo kokybės tuo metu atsakovė pretenzijų neturėjo. Kadangi šalys nepasirašė galutinio darbų perdavimo-priėmimo akto, negalima spręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus ir suteiktas paslaugas yra galutinis, ieškovės pozicija, kad ji nereikalauja atlyginimo už Subrangos sutarties 1.2.4. - 1.2.6. punktuose nurodytus darbus, negali būti prilygintas atsisakymui nuo reikalavimo, todėl sprendimas dėl 2147,63 Eur dydžio reikalavimo teisės pagrįstas. Teismo išvados, kad ieškovė tinkamai neįvykdė Sutarties įsipareigojimų ir dėl to atsakovė patyrė 23 187,61 Eur nuostolių, kad egzistavo visos įskaitymo sąlygos, yra pagrįstos. 70. Nurodo, kad atsakovės išreikšta pozicija nelaikytina aplinkybių pripažinimu CPK 187 straipsnio prasme. Teismas argumentuotai pasisakė dėl kiekvieno šalies pareikšto reikalavimo (pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros ir jos apmokėjimo arba neapmokėjimo fakto) ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovė skolinga ieškovei 26 632,58 Eur, o ieškovė atsakovei - 37 174,28 Eur. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta autobuso nuomos sutartis, ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad šalys apskritai būtu taręsi dėl tokios sutarties sudarymo. Atsakovė niekada nereikalavo, kad ieškovė išnuomotų autobusą darbuotojų vežiojimui į objektą, pagal Sutarties 4.10.27 punktą nurodymai galėjo būti pateikti tik dėl atliekamų statybos darbų Centre. Vien tik aplinkybė, kad atsakovei buvo žinoma, jog kartais jos darbuotojai važiavo su ieškovės transportu, neįrodo, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl kompensacijos už autobuso nuomą. 71. Ieškovė klaidingai aiškina atsakovės vadovo paaiškinimus, kadangi S. R. nurodė, jog atsakovės darbuotojai į Centrą buvo vežami su įmonės transportu, o ne su nuosavu transportu, kaip teigia apeliantė. Reikalavimo dėl nuomos kompensavimo atsakovei adresuotuose raštuose nebuvo. 72. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pagal nurodytas sąskaitas įsigijo prekes ir paslaugas už 1874,15 Eur. Tai patvirtino liudytojai V. G. ir V. K., nurodę, kad prekes ieškovė pirko iš atsakovės ir šios medžiagos buvo reikalingos statybos darbams Centre atlikti, pvz. įrengti įėjimo pandusus, įrengti įėjimo laiptus ir pan. V. K. duodamas parodymus teismo posėdyje nurodė, kad vykdant statybos darbus Centre, jis nurodydavo, kokios medžiagos būtinos statybos darbams atlikti, ko ieškovės atstovas neginčijo. 73. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, iš kur pirko medžiagas, reikalingas atlikti statybos darbams Centre, nors buvo pasiūlyta pateikti visus buhalterinius apskaitos dokumentus, susijusius su Centro statyba. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas. 74. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis). 75. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė jai adresuotą, 2015-01-20 UAB „Monrema“ vadovo S. R. pasirašytą, pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Moldeks“ vykdomos sutarties (Nr. (duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini) namų rekonstrukcijos darbų. Pažymoje nurodoma, kad sutartis vykdoma tinkamai ir laiku, pagal galiojančius normatyvinius dokumentus, reglamentuojančius darbų atlikimą, reikalavimus, darbų kokybei užsakovas pretenzijų neturi. Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje konstatavo, kad šis dokumentas byloje yra, tačiau skaitmenizavus civilinės bylos dokumentus, kaip, kad ir nurodo apeliantė, ši pažyma civilinėje byloje neaptinkama. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šis dokumentas nėra naujai pateikiamas, o galimai per techninę klaidą neprijungtas ar pašalintas iš civilinės bylos, sprendžia, kad yra pagrindas, nepažeidžiant CPK 314 straipsnio nuostatų, šią pažymą prijungti prie civilinės bylos ir vertinti ją kartu su kitais civilinės bylos duomenimis. 76. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, motyvaciją, susijusią su visų byloje esančių įrodymų vertinimu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. 77. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2014-06-02 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas – (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. UAB „Moldeks“ šia sutartimi taip pat įsipareigojo parengti visą reikalingą geodezinę kontrolinę dokumentaciją; atlikti inžinerinių tinklų, technologinių inžinerinių sistemų, statinio inžinerinių sistemų ir visus kitus reikiamus išbandymus, tyrimus, paleidimo – derinimo darbus; parengti kadastrinius matavimus; parengti statinio techninį – energetinį pasą; atlikti pastato energinio naudingumo sertifikavimą; atliktus darbus perduoti valstybinės priežiūros tarnyboms, inspekcijoms bei eksploatuojančioms organizacijoms ir užsakovui pateikti visas pažymas. Darbų pridavimui paruošti visą reikiamą dokumentaciją (1.2.(1.2.4 -1.2.6) punktas). Genrangovė, t.y. UAB „Monrema“ be kita ko, įsipareigojo teikti į objektą elektros energiją ir vandenį (10.2.7 punktas). Subrangos sutarties 10.4.6 punktu UAB „Moldeks“ įsipareigojo <...> kompensuoti visus genrangovės nuostolius dėl subrangovės netinkamai įvykdytų darbų; savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais, reikalingais Sutartyje numatytiems darbams atlikti <...> (10.4.7 punktas). Taip pat UAB „Moldeks“ sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti laikinus aptvėrimus (o baigus darbus juos išardyti) ir užtikrinti, kad objekto teritoriją, medžiagų saugojimo aikšteles ar vietas nepatektų pašaliniai asmenys (10.4.18 punktas); savo sąskaita išvežti statybines atliekas ir statybinį laužą pateikiant genrangovei patvirtančius dokumentus apie statybinio laužo ar grunto išvežimą į tam specialiai skirtas vietas. Vertingas statybines atliekas ir laužą išvežti užsakovo ((duomenys neskelbtini)) vardu arba už jį gautas lėšas pervesti užsakovui (10.4.19 punktas). Subrangos 10.4.25 punktu ieškovė įsipareigojo apmokėti už suvartotą elektros energiją ir vandenį pagal genrangovės išrašytas sąskaitas. Šalių atstovai 2015-03-30 pasirašė atliktų darbų (statinių konstrukcijos ir architektūra) aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Moldeks“ perdavė UAB „Monrema“ darbų už 15 819,43 Eur (su PVM) ir tą pačią dieną šiai sumai išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini). 2015-06-08 atliktų darbų (statinių konstrukcija ir architektūra) aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovei perdavė darbų, kurių vertė 48 400 Eur (su PVM) ir išrašė šiai sumai PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini). UAB „Monrema“ 2015-12-23 į UAB „Moldeks“ sąskaitą pervedė 30 000 Eur sumą. UAB „Moldeks“ 2015-12-30 pateikė pretenziją UAB „Monrema“ dėl likusios 34 219,43 Eur sumos apmokėjimo. UAB „Monrema“ 2016-03-04 informavo ieškovę, kad vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais atlieka priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą 23 406,289 Eur sumai, tuo pagrindu, kad dėl netinkamai vykdomų ieškovės įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį, atsakovė patyrė 811,81 Eur išlaidų dėl statybos objekto aptvėrimo, 9472,32 Eur išlaidų už statybinių atliekų ir statybinio laužo išvežimą, 10 964,98 Eur išlaidų už suvartotą elektros energiją, 889,54 Eur - už suvartotą vandenį ir 2157,07 Eur už Sutarties 1.2.4 -1.2.6 punktuose numatytos dokumentacijos, kurią privalėjo parengti UAB „Moldeks“, parengimą. Bylos duomenys taip pat patvirtina šalių ilgalaikį bendradarbiavimą statybos sektoriuje, šio bendradarbiavimo metu tarp šalių susiklostė prievoliniai statybos rangos ir pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Šalys be aptartosios Subrangos sutarties turėjo tarpusavio įsipareigojimų ir pagal tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos darbų atlikimo pagal projektą (duomenys neskelbtini), modernizavimas ir pagal 2015-06-22, statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) r. Taip pat neginčijama aplinkybė, kad atsakovė 2014-2015 m. tiekė paslaugas ir prekes ieškovei. Ginčo šalys nesutaria dėl jų prievolinių santykių išdavoje susiformavusių tarpusavio įsipareigojimų apimties ir įvykdymo. 78. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (LAT 2011-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. 79. Apeliacinės instancijos teismas, ginčo šalių sutartinius įsipareigojimus įvertinęs nutarties 78 punkte aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Moldeks“ neįvykdė Subrangos sutarties 10.4.18 punkte numatyto įsipareigojimo savo lėšomis įrengti laikinus aptvėrimus, dėl ko įsiskolinimas UAB „Monrema“ sudaro 811,90 Eur. 80. Atmestini apeliantės argumentai, kad tokią išvadą teismas darė nesivadovaudamas sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas ne tik detaliai analizavo ir vertino Subrangos sutarties nuostatas šiuo klausimu, bet ir išklausęs šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimų, bei atsižvelgęs, į byloje esančius rašytinius įrodymus – Statybos darbų žurnale Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis dėl aptvėrimo įrengimo, UAB „Monrema“ ir Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo sudarytą laikinų aptvėrimų nuomos sutartį, PVM sąskaitas – faktūras ir mokėjimų nurodymus pagal jas, nustatė, kad laikiną viso Objekto teritorijos aptvėrimą įrengė ieškovės darbuotojai iš atsakovės sąskaita išnuomotų ir jiems pateiktų aptvėrimų, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovė patyrė 811,90 Eur išlaidų. 81. Apeliantės argumentacija, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, minėtas įsipareigojimas ieškovei buvo aktualus tiek, kiek tai susiję su konkrečiais ieškovės atliekamais statybos darbais Objekte, t.y., kad ji buvo įsipareigojusi įrengti laikinus aptvėrimus tik toje Objekto dalyje, kurioje ieškovė atliko statybos darbus yra nelogiškas ir akivaizdžiai neatitinka šalių pasirašytos Subrangos sutarties konteksto. 82. Tokį vertinimą sustiprina ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog įvykdė Subrangos sutarties 10.4.18 punkte numatytą įsipareigojimą net tokiu būdu, kaip ji šio įsipareigojimo apimtį aiškina apeliaciniame skunde. Ieškovės UAB „Moldeks“ darbų vadovas V. K. patvirtino, kad laikinus aptvėrimus išnuomojo būtent atsakovė UAB „Monrema“, o UAB „Moldeks“ darbuotojai aptvėrė teritoriją. Ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros už fasadinių pastolių nuomą nepagrindžia, kad fasadiniai pastoliai buvo naudojami ne pagal savo paskirtį, o laikinam teritorijos aptvėrimui, juolab, kad dalis šių sąskaitų UAB „KVD Konsult“ išrašytos laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2015-12-31, t.y. po ginčui aktualių statybos darbų atlikimo. Tas pats liudytojas, ieškovės darbuotojas V. K. sutiko, kad statybvietės teritoriją buvo būtina aptverti ir teikdamas paaiškinimus teismui kategoriškai paneigė ieškovės versiją, kad tokiam laikinam aptvėrimui buvo naudojami pastoliai. 83. Reikšminga ir tai, kad Subrangos sutarties 10.4.18 punkte numatyta ir pareiga užtikrinti, kad į Objekto (o ne į jo dalies, kaip bando teigti ieškovė) teritoriją, medžiagų saugojimo aikšteles ar vietas nepatektų pašaliniai asmenys, tad akivaizdu, kad siekiant užtikrinti tiek atliekamų statybos darbų, tiek teritorijoje esančių įrenginių, transporto priemonių ir statybinių medžiagų saugumą, ieškovė turėjo pareigą savo lėšomis aptverti visą Objekto teritoriją. 84. Apeliantė neginčijo faktinės aplinkybės, kad be jos aptariamame Objekte dirbo ir kiti subrangovai, tad akivaizdu, kad jei kiekvienas iš jų būtų aptvėręs tą Objekto teritorijos dalį, kurioje vykdė konkrečius darbus, tai būtų sukėlę didelius nepatogumus ir sumaištį statybvietėje. Statybos subrangos sutartyje „Darbais“ įvardyti (duomenys neskelbtini) globos namų rekonstrukcijos darbai, tad Sutarties 10.4.18 punkte nustatytas įpareigojimas ieškovei baigus Darbus, t.y. globos namų rekonstrukciją, laikinus aptvėrimus išardyti, tik patvirtina ieškovės įsipareigojimą savo lėšomis įrengti laikinus aptvėrimus aptveriant visą rekonstruojamo Centro teritoriją ir tik pabaigus objekto rekonstrukciją, įskaitant ir ieškovės akcentuojamus kitų subrangovų darbus, atitinkamai juos išardyti. 85. Apeliantės subjektyvus Sutarties 10.4.18 punkto nuostatų interpretavimas ar argumentai, kad visos teritorijos aptvėrimas buvo reikalingas tik atsakovei ar, kad ji turėjo galimybę anksčiau reikšti dėl to pretenzijas, nepaneigia ieškovės prisiimtų genrangovei sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. 86. Atsakovės vadovo 2015-01-20 pasirašytas patvirtinimas apie tinkamą Sutarties vykdymą, kuris išduotas ieškovei Objekto rekonstrukcijos eigoje, akivaizdžiai nebuvo susijęs su šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo vertinimu bei neeliminuoja atsakovės teisės reikalauti iš ieškovės išlaidų dėl Sutartimi nustatytų pareigų neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. 87. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Moldeks“ neįvykdė sutartinio įsipareigojimo, numatyto Sutarties 10.4.19 punkte – savo sąskaita išvežti visas statybines atliekas ir statybinį laužą iš rekonstruojamo objekto, dėl ko jos įsiskolinimas atsakovei UAB „Monrema“ yra 9412,18 Eur. 88. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad ji pagal aptartą Sutarties punktą turėjo pareigą išvežti tik savo statybines atliekas ir statybinį laužą. Toks susiaurintas savo įsipareigojimų vertinimas neatitinka Sutarties konteksto ir 10.4.19 punkte nustatyto įsipareigojimo apimties. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 10.4 punktas, kuriame išdėstyti subrangovės įsipareigojimai apima jos įsipareigojimus visame Objekte, o ne konkrečioje jos darbo vietoje. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad ieškovė Sutartimi nebuvo įpareigota tik susitvarkyti po jos konkrečių darbų statybvietę, bet savo sąskaita privalėjo išvežti statybines atliekas ir statybinį laužą bei pateikti Genrangovui – UAB „Monrema“ patvirtinančius dokumentus apie tokio laužo ar grunto išvežimą į tam specialiai skirtas vietas, o vertingas statybines atliekas ir laužą turėjo išvežti užsakovo, t.y. rekonstruojamo Centro vardu arba už jį gautas lėšas pervesti vėl gi užsakovui. Juolab, kad į bylą pateiktose, su kitais Objekte dirbusiais subrangovais, sutartyse, tokio pobūdžio įpareigojimai nebuvo numatyti. 89. Ieškovės nurodomo liudytojo V. K. paaiškinimai patvirtino, kad pagrindinis statybinių atliekų šaltinis buvo tas pats – Centro pastato rekonstrukcijos metu atliekami įvairūs (sienų, pertvarų, grindų ir pan.) ardymo/griovimo darbai, kuriuos iš esmės ir atliko ieškovės darbuotojai. Jis nurodė, kad pirmus du mėnesius šiukšlių išvežimą organizavo ir už jį mokėjo UAB „Monrema“, o vėliau jis skaičiuodavo kiek kubinių metrų statybinių atliekų yra pakraunama į jas išvežančias transporto priemones ir už šias paslaugas, jo įsitikinimu, mokėdavo UAB „Moldeks“. Tačiau liudytojo paaiškinimai dėl apmokėjimo už statybinių atliekų išvežimą nėra informatyvūs ir iš jų negalima spręsti, nei kas tiksliai išveždavo statybines atliekas ir laužą, nei kieno užsakymu tai buvo daroma, o juo labiau, kas už tokias paslaugas mokėjo. 90. Kaip yra konstatavęs Panevėžio apygardos teismas 2017-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-780-755/2017, kuri turi prejudicinę galią sprendžiant šalių ginčą, UAB „Moldeks“ į bylą pateiktos sąskaitos faktūros (kuriomis ieškovė grindžia savo argumentus dėl statybinių šiukšlių išvežimo) nerodo kokiu pagrindu jos išrašytos, neaišku kaip mechanizmų paslaugos (kaušas, kranas) susiję su atliekų išvežimu. Neaišku kaip šios išlaidos apskaitytos UAB „Moldeks“ buhalterinėje apskaitoje, nepateikti duomenys kur laužas išvežtas, utilizuotas, nors dėl atliekų specifikacijos tas turi būti fiksuojama. Apeliantė taip ir nepateikė jokių įrodymų pirmosios instancijos teismui, po to, kai civilinė byla aptariama Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, apie tai, kad šios sąskaitos yra faktiškai susiję su Sutarties 10.4.19 punkte numatytu įpareigojimu vykdymu. 91. Teismo posėdžio, vykusio 2019-03-13 metu išsakyta liudytojo D. S. (vieno iš subrangovų UAB „Deostata“ dirbusių ginčo objekte darbuotojo) subjektyvi nuomonė apie tai, kas turėjo organizuoti šiukšlių išvežimą, niekaip neįtakoja vertinimo, kad būtent Subrangos sutarties pagrindu tai turėjo atlikti ieškovė ir liudytojo parodymai nekeičia pasirašytos sutarties sąlygų. 92. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad tai, jog ji žinojo ir suprato, kad yra atsakinga už visų statybinių šiukšlių išvežimą iš rekonstruojamo Objekto teritorijos, patvirtina UAB „Moldeks“ pripažinimas UAB „Monrema“ jai išrašytų sąskaitų – faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išrašytos atitinkamai UAB „Švenčionių švara“ ir UAB „Vladislavas ir Ko“ sąskaitų pateiktų UAB „Monrema“ pagrindu. 93. Atmestina kaip nepagrįsta, apeliantės pozicija, kad ji kompensavo dalį atsakovės išlaidų, susijusių su statybinių atliekų išvežimu tik dėl to, kad pirmaisiais statybos darbų atlikimo centre mėnesiais, tarp atsakovės išvežtų statybinių atliekų buvo ir ieškovės šiukšlių, o vėliau ieškovė vežė tiktai savo statybines atliekas. 94. Apeliantės teiginiai, kad dėl prisiimtų įsipareigojimų ji turėjo kitokius lūkesčius, ar, kad negalėjo į pasiūlytą Statybos darbų kainą įskaičiuoti kitų subrangovų, įskaitant ir atsakovės, statybinių šiukšlių išvežimo kaštų, pirmiau aptarto vertinimo dėl Subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties nekeičia. Ieškovė yra statybos įmonė, kurios veiklos pobūdis, turima patirtas, laikantis atidumo ir rūpestingumo standartų, suteikė visas galimybes įsivertinti kokias papildomas išlaidas ji, veikdama kaip subrangovė, gali patirti. Įvertinus Subrangos sutarties kainą, ginčijamų išlaidų dydis neleidžia spręsti, kad jos neprotingai didelės ar sukėlė ieškovei nepagrįstų ir ženklių nuostolių. 95. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Subrangos sutartis sudaryta prisijungimo būdu, todėl teismas jos nuostatas turėjo aiškinti CK 6.193 straipsnio 4 dalies kontekste. 96. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Prisijungimo būdu sudaryta sutartimi laikoma tokia sutartis, dėl kurios sąlygų šalys nesidera, nes jas vienašališkai parengia viena šalis nesitardama su kita šalimi. 97. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kuri ginčo šalis parengė Subrangos sutartį, ginčo sutarties pobūdis ir turinys, neleidžia spręsti, kad ji yra sudaryta ieškovės nurodomu prisijungimo būdu. Kita vertus, pati ieškovė neginčijo sutarties ar jos tam tikrų sąlygų teisėtumo, o tai, kad siekia susiaurinti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų turinį, neleidžia spręsti, kad sutarties sąlygos yra neaiškios ar jos turi būti aiškinamos tam tikras sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai. 98. Apeliantė pabrėžia, kad atsakovė nesilaikė Subrangos sutarties 11.5 punkte nustatytos trūkumų šalinimo tvarkos, kas ieškovės vertinimu patvirtina jos pareigos kompensuoti atsakovės reikalaujamas išlaidas nebuvimą. Subrangos sutarties 11.5 punktas nustato statybos darbų defektų, nustatytų per garantinį terminą šalinimo ir jų taisymo išlaidų kompensavimo tvarką. Tad skirtingai nei teigia apeliantė ši Sutarties nuostata bylos nagrinėjimo dalykui nėra aktuali. 99. Nors ieškovė nurodo, kad neginčijo ir neginčija prievolės kompensuoti atsakovės turėtas išlaidas už Centre, atliekant statybos darbus, faktiškai sunaudotą elektros energiją ir vandenį, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė atlikdama statybos darbus naudojo akumuliatorinius įrankius bei atsiveždavo savo vandenį, bet nesutinka su atsakovės atliktais paskaičiavimais. Apeliantės įsitikinimu atsakovė įsipareigojusi tiekti į objektą elektros energiją ir vandenį, turėjo tinkamai apskaičiuoti ir paskirstyti šias išlaidas pagal kiekvieno subrangovo faktiškai sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. 100. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti, kad ieškovė, skirtingai nei kitos objekte dirbusios įmonės nenaudojo Objekte elektros ir vandens. Apeliantės pozicija, kad ji objekte statybos darbams nenaudojo vandens ir elektros yra paneigta UAB „Moldeks“ tuometinio darbų vadovo V. K. ir UAB „Monrema“ darbų vadovo V. G. paaiškinimais, ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų apimtimi ir pobūdžiu. 101. Byloje nustatyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotą faktinę aplinkybę, kad atskirai elektros energijos ir vandens apskaita nebuvo vedama. Iš UAB „Moldeks“ statybos darbų vadovo V. K. paaiškinimų akivaizdu, kad šios įmonės darbuotojai naudojosi ir vandeniu, ir elektra, o atskirų apskaitos įrenginių, kurie leistų tiksliai identifikuoti statybvietėje kiekvieno subrangovo sunaudoto vandens ar elektros kiekį, nebuvo įrengta ir tai ieškovei buvo žinoma. Ieškovė nepatvirtino, kad pati ėmėsi kokių nors priemonių fiksuoti būtent jos sunaudotų resursų kiekį. Liudytojas V. K. paaiškino, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje buvo teikiama informacija apie skaitliukų rodmenis. Šią aplinkybę patvirtino ir V. G. detaliai paaiškinęs, kad už elektros ir vandens sunaudojimą visiems subrangovams buvo išrašomos sąskaitos apmokėjimui. 102. Ieškovę Subrangos sutarties 10.4.25 punktas įpareigojo apmokėti už suvartotą elektros energiją ir vandenį pagal Genrangovo išrašytas sąskaitas. Tai, kad sutartyje nebuvo aptarta tiksli suvartoto elektros energijos ir vandens paskaičiavimo tvarka kiekvienai objekte dirbusiai įmonei, nereiškia, kad ieškovė neturi prievolės kompensuoti atsakovės turėtas išlaidas už naudojimąsi šių komunikacijų įvadais. 103. Byloje nustatyta, kad bendras visų elektros energiją vartojusių statybinių organizacijų suvartotas elektros energijos kiekis buvo padalintas proporcingai kiekvienai statybinei organizacijai, Mokslo paskirties pastato – mokyklos (un. Nr. (duomenys neskelbtini) r., rekonstravimo, keičiant paskirtį į gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims, Techninio projekto, Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo projekto dalyje, Lokalinėse sąmatose apskaičiuotam darbo užmokesčio dydžiui. Apeliantė teigdama, kad toks apskaičiavimo būdas yra netinkamas, nurodo, kad objektyviau paskaičiavimai galėjo būti atlikti atsižvelgus į kiekvienam subrangovui, įskaitant ir atsakovei, tenkančią statybos darbų kainos dalį. 104. Kolegija su ieškovės pozicija šiuo klausimu nesutinka ir sprendžia, kad atsakovės pateiktas suvestinėje lentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) suvartotos elektros energijos apskaičiavimo būdas, kai panaudotos elektros energijos procentuotė iš esmės išvesta pagal „žmogiškųjų resursų“ apimtis negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ar neobjektyvus. Nors techninio projekto, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo projekto dalyje, lokalinėse sąmatose esantys duomenys buvo parengti iki statybų pradžios, bet reikšminga tai, kad jie parengti ne ginčo šalių, o užsakovo – Centro užsakymu asmenų, turinčių specialių žinių šioje srityje, kas neleidžia spręsti, kad atsakovės pasirinktas elektros energijos padalijimo būdas yra pagrįstas subjektyviu ir tik jai naudingu rodikliu. 105. Apeliantės pasiūlytas kompensacijos už sunaudotą elektros energiją ir vandenį apskaičiavimo būdas pagal statybos darbų kainą, būtų ydingas vien tuo pagrindu, kad darbų kainos dydis priklauso nuo tam tikriems darbams objekte panaudotų medžiagų ir sumontuotų įrenginių vertės, kuri atsižvelgiant į kiekvieno subrangovo vykdytų darbų pobūdį gali būti ženkliai didesnė nei darbų, kuriems atlikti gali reikti mažesnių sąnaudų medžiagoms, įrenginiams, bet yra didesnės sąnaudos tiek darbo laikui, tiek žmogiškiesiems ištekliams, tiek jų naudojamos elektros energijos ir vandens ir žmogiškiesiems ištekliams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent atsakovės nurodytu (nesant galimybių nustatyti faktiškai išnaudotą tikslų resursų kiekį ir apie tai ieškovei žinant nuo pat Subrangos sutarties vykdymo pradžios) statybos darbams panaudotų išteklių kompensavimo apskaičiavimo būdu. 106. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad išlaidos elektros energijai turėtų būti padalintos tarp visų subrangovų, dirbusių objekte. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ko sprendė, kad dalis subrangovų (UAB „Gerovė“ ir UAB „Šiaulių liftas“) neturi pareigos kompensuoti už elektros energiją, t.y. nes yra nustatyta, kad jie dėl savo darbų pobūdžio ir naudotų įrengimų, elektros energija nesinaudojo, su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. 107. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs rašytinius įrodymus dėl objekte suvartoto elektros energijos ir vandens kiekio, šalių sutartinių įsipareigojimų kontekste, pritaria ginčijamą sprendimą priėmusio teismo išvadai, kad ieškovės įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją UAB „Monrema“ sudarė 9926,36 Eur, o atitinkamai už sunaudotą vandenį - 889,54 Eur. 108. Apeliantė pripažįsta, kad neįvykdė Subrangos sutarties 1.2 punkte numatytų įsipareigojimų dėl dokumentacijos parengimo. UAB „Monrema“ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė 2147,63 Eur išlaidų, kurios tiesiogiai susiję su šios dokumentacijos parengimu. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę dėl Sutarties 1.2 punkto nesilaikymo, nes neatsižvelgė į tai, kad teikdama 2016-05-25 ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimas atsakovei, mažintinas būtent 2147,63 Eur sumai. 109. Apeliantės pirminio ieškinio reikalavimai atsakovei buvo grindžiami atliktų darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pasirašyti ginčo šalių atstovų, jų pagrindu išrašytomis sąskaitomis. 2015-03-30 ieškovė deklaravo atlikusi darbų už 15 819, 43 Eur, o 2015-06-08 – už 48 400 Eur. Tos pačios sumos atsispinti ir ieškovės atsakovei apmokėti pateiktose PVM sąskaitose faktūrose Serija (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nurodo, kad atsakovė sumokėdama 30 000 Eur tokiu būdu apmokėjo 2015-03-30 sąskaitą faktūrą, bet liko skolinga pagal 2015-06-08 išrašytą sąskaitą faktūrą 34 219,43 Eur sumą. 110. Ieškovės teiginiai, kad ieškinyje pateiktas reikalavimas yra sumažintas pinigų suma, atitinkančia atsakovės išlaidas dėl dokumentacijos, numatytos Sutarties 1.2 punkte parengimo, vertintini kaip deklaratyvūs ir neatitinkantys faktinės situacijos. Į bylą pateiktas 2016-01-08 galutinis atliktų darbų aktas pagal Subrangos sutartį yra pasirašytas tik ieškovės atstovo. Jame įvardyti, kaip ieškovės atlikti darbai yra statinių konstrukcijos ir architektūra: atliktų darbų pridavimas valstybinės priežiūros tarnyboms, inspekcijoms bei eksploatuojančioms organizacijoms, darbų pridavimui reikalingos dokumentacijos parengimas. Šiuo aktu konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 gruodžio mėnesio atlikta darbų už 50 752,31 Eur. Tos pačios dienos raštu ieškovė informavo atsakovę, kad į galutinį atliktų darbų aktą nėra įtrauktos išlaidos dėl dokumentacijos parengimo, kuri numatyta Sutarties 1.2 punkte 3429,48 Eur sumai ir nurodyta, kad ieškovė išlaidų šiems darbams nepatyrė. Atsakovė ieškovę informavo, kad atsisako pasirašyti galutinį darbų aktą, nes pagal jį darbai neatlikti, o dėl neatliktų pagal sutartį darbų, atsakovė buvo priversta samdyti kitus subrangovus, dėl ko patyrė 137 555 Eur išlaidų, todėl reikalavo išrašyti kreditinę sąskaitą – faktūrą 95 610,94 Eur be PVM bei grąžinti minėtą permokėtą sumą į UAB „Monrema“ sąskaitą. Šių duomenų pagrindu, kolegijos vertinimu, tai, kad UAB „Moldeks“ ieškinyje nurodo, kad ji nereikalauja atlygio už darbus (dokumentacijos parengimą), kurių ji neatliko, bet turėjo pareigą atlikti, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė, kuri dėl ieškovės netinkamo Subrangos sutarties vykdymo, kurį beje šioje dalyje ieškovė visiškai pripažįsta, neturi reikalavimo teisės į ieškovę šiai sumai pagal 2015-12-31 atsakovės ieškovei išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini). 111. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Tokiam įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). 112. Pirmiau aptartų motyvų pagrindu, įvertinęs abiejų ginčo šalių pozicijas šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę prievoliniai santykiai, kurie atitinka CK 6.131 straipsnio turinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, o atsakovės pranešimu apie įskaitymą atliktas įskaitymas 23 187,61 Eur dalyje yra teisėtas. Ginčijamu įskaitymu 23406,28 Eur sumai įskaityti priešpriešiniai piniginiai reikalavimai pagal UAB „Monrema“ 2015-12-21 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) (už sunaudotą elektros energiją; 2015-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) (už statybinių atliekų išvežimą); 2015-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) (už laikinų aptvėrimų nuomą); 2015-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) (už dokumentacijos parengimą). Įvertinęs aplinkybę, kad neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2014-06-02 Statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo UAB „Monrema“ suma yra 23 187,61 Eur, teismas konstatavo, kad UAB „Moldeks“ nebeturi pareigos dar sumokėti UAB „Monrema“ ir pagal 2015-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 889,54 Eur už suvartotą šaltą vandenį, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad įskaityta buvo daugiau nei atsakovė turėjo reikalavimo teisę. 113. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovei iš atsakovės UAB „Monrema“ priteistina skolos suma sudaro 26 632,58 Eur, o iš atsakovės ieškovei UAB „Moldeks“ priteistina skolos suma yra 37 174,28 Eur, neįskaitant delspinigių. 114. Ginčijamame sprendime detaliai aptartas ir įvertintas ginčo šalių prievolinių santykių pobūdis ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad UAB „Moldeks“ už parduotas prekes ir paslaugas 2014 metais yra skolinga UAB „Monrema“ 25 200,57 Eur, o už 2015 metais – 11 973,71 Eur. Nustatęs, kad UAB „Moldeks“ dėl Subrangos sutartimi neįvykdytų įsipareigojimų atsakovei liko skolinga 23 187,61 Eur, teismas, konstatavo, kad UAB „Moldeks“ įsiskolinimas UAB „Monrema“ bendroje sumoje siekė 60 361,89 Eur. Teismas, išminusavęs iš šios sumos UAB „Monrema“ kaip teisėtą įskaitytos sumos dalį -23 187,61 Eur, konstatavo, kad ieškovė už 2015 metais įsigytas prekes ir paslaugas ir UAB „Monrema“ vis dar yra skolinga 11 973,71 Eur, ir nustatė iš UAB „Moldeks“ priteistiną sumą - 37 174,28 Eur. 115. Tuo tarpu, pasisakydamas dėl atsakovės įsipareigojimų ieškovei apimties, teismas vertino kiekvieną ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą, jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras bei atsakovės atliktus mokėjimus ieškovei. Sugretinęs šiuos duomenis, teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės UAB „Monrema“ įsiskolinimas ieškovei UAB „Moldeks“ pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytą 2015-02-26 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) sudaro 15 819,43 Eur, pagal atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini) po 2016-03-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės atlikto 23 406,28 Eur priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymo liko 10 813,15 Eur, t.y. viso 26 632,58 Eur. 116. Apeliantės subjektyvus vertinimas, kaip teismas turėjo įvertinti civilinėje byloje pateikus įrodymus dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio įsiskolinimų ir kokias turėjo padaryti išvadas dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų apimties, nesumenkina atsakovės į bylą pateiktų rašytinių duomenų, kuriais ji grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, įrodomosios reikšmės ir nepaneigia šiuo klausimu padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliantė turėjo visas galimybes per pakankamai ilgai trukusį šios bylos nagrinėjimo procesą ir apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kur kaip tik ir buvo atkreiptas šalių dėmesys dėl papildomų įrodymų teikimo, susijusių su jų tarpusavio atsiskaitymais, galimybės, tačiau ieškovė šia galimybe iš esmės nepasinaudojo. 117. Ieškovė pripažįsta, kad Sutartyje nėra aptarta atsakovės pareiga kompensuoti ieškovės autobuso, kuriuo buvo vežami darbininkai į Centrą, nuomos išlaidas. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl darbuotojų vežiojimo į rekonstruojamą Objektą UAB „Monrema“, tiek minima Statybos subrangos sutartimi, tiek ir jokia kita sutartimi nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų UAB „Moldeks“. Apeliantės argumentai, kad šalys dėl tokios pareigos susitarė Sutarties vykdymo metu, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Tokio vertinimo nekeičia ir ieškovės akcentuojamas Sutarties 10.4.27 punktas, kuriuo ji turėjo pareigą vykdyti visus kitus teisėtus ir neprieštaraujančius Sutarties nuostatoms atsakovės (užsakovo) nurodymus. 118. Aplinkybės, kad rekonstruojamas Objektas buvo dideliu atstumu nuo atsakovės darbuotojų gyvenamosios vietovės, ar tai, kad atsakovės darbuotojų gaunamo nedidelio darbo užmokesčio galėjo nepakakti vykimo savo transportu į objektą išlaidoms apmokėti, ar tai, kad UAB „Monrema“ darbuotojai yra važiavę minėtu autobusu, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo faktinis susitarimas, kad atsakovė apmokės pusę ieškovės iniciatyva išnuomoto autobuso nuomos išlaidų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl 1725,63 Eur už autobusų nuomą, atmetė kaip neįrodytą. 119. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas visiškai neanalizavo ar atsakovė suteikė ieškovei paslaugų ar prekių 1874,15 Eur sumai, pagal UAB „Monrema“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) - 377,43 Eur sumai; Nr. (duomenys neskelbtini) - 717,74 Eur sumai; Nr. (duomenys neskelbtini) - 496,10 Eur sumai; Nr. (duomenys neskelbtini) - 46,52 Eur sumai; Nr. (duomenys neskelbtini) - 132,47 Eur sumai ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 103,89 Eur sumai. 120. Panevėžio apygardos teismas 2017-11-16 nutartyje būtent dėl nutarties 119 punkte paminėtos sumos pažymėjo, kad šalims siūlytina pateikti papildomus įrodymus iš buhalterinės apskaitos, pavyzdžiui apie PVM sąskaitų faktūrų įtraukimą į apskaitą – registrus, o esant neįtraukimo atvejams pateikti paaiškinimus dėl priežasčių, kodėl tai buvo nuspręsta nepadaryti. 121. Atsakovė papildomai pateikė į bylą PVM sąskaitų – faktūrų registro duomenis, kurie patvirtino, kad visos ieškovės ginčijamos sąskaitos buvo įtrauktos į registrus. Vien aplinkybė, kad šios sąskaitos nebuvo pasirašytos UAB „Moldeks“ atstovų, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos atsakovės buvo išrašytos be pagrindo. Ginčijamą sprendimą priėmęs teismas pasisakė, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusias Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tokio parašo rekvizitas PVM sąskaitoje-faktūroje nėra privalomas, su kuo sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija. 122. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais atsakovės vertinimus, kad sąskaitos buvo nepasirašomos dėl tarpusavio nesutarimų, nes akivaizdu, kad šalių nesutarimai dėl atsiskaitymų, įsipareigojimų vykdymo prasidėjo gerokai anksčiau nei buvo kreiptasi su oficialiomis pretenzijomis ar į teismą. Kita vertus, aplinkybę, kad ieškovės atstovai taikė tokią praktiką, t.y. nepasirašydavo kai kurių atsakovės pateiktų sąskaitų – faktūrų patvirtino ne tik atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi L. R., bet ir ieškovės tuometinė buhalterė I. V., kuri iš esmės negalėjo paaiškinti tokių įmonės vadovo veiksmų. 123. Kita vertus, teismas pagrįstai vertino, kad savo pozicijos šiuo klausimu ieškovė iš esmės nepagrindė jokiomis galimomis įrodinėjimo priemonėmis (neteikė, kad darbams būtinas prekes ar paslaugas tuo pačiu, atsakovės nurodomu laikotarpiu, įsigydavo ne iš jos, o iš trečiųjų asmenų), teigdama, kad jos poziciją patvirtina bylos aplinkybės, tokių aplinkybių nedetalizavo. 124. Skirtingai nei teigia ieškovė atsakovė savo reikalavimo teisę į šias sumas už paslaugas ir prekes pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymas, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir įvertino byloje surinktų duomenų kontekste. 125. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė apeliaciniame skunde dėl 2017-07-14 teismo sprendimo pakeitimo išdėsčiusi savo poziciją dėl šalims priteistinų sumų reiškia ieškinio reikalavimų pripažinimu CPK 140 straipsnio (ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas) prasme. Juolab, kad šį atsakovės apeliacinį skundą išnagrinėjus aukštesnės instancijos teisme, buvo nuspręsta, kad reikalinga aiškintis dėl didelės dalies ieškinių faktinių aplinkybių, todėl byla visa apimtimi buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 126. Kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas bei buvo šališkas. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo forma yra pernelyg išplėsta, dėstomos faktinės aplinkybės kartojasi, o kai kurių jų pateikimas yra perteklinis, kolegija visgi sprendžia, kad tai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjo nustatytas reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, kad teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento ar teikiamo dokumento. 127. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. 128. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, UAB „Moldeks“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). 129. Priimamas procesinis sprendimas lemia atsakovės UAB „Monrema“ teisę į jos apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 (2015-03-19 redakcija) 8.11. punkte nustatytą maksimalų dydį (1,3×1262,7 Eur=1641,51 Eur), todėl iš ieškovės atsakovei priteistina patirtų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina iki 1641,51 Eur. 130. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialinės teisės ir procesinės teisės normas, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-07-18 sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės UAB „Moldeks“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Monrema“, j.a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1641,51 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 51 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė