Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. B., (duomenys neskelbtini), R. S., (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis Jonas Petrikas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo už antstolio reikalavimo, tai yra už 2023 m. birželio 29 d. patvarkymo Nr. S-23-172-37221 „Dėl skolos išieškojimo“, neįvykdymą (duomenys neskelbtini) vadovui A. B. skirti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 593 straipsnio 1-3 dalis pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Šie pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0172/19/00110 pradėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-38123-819/2019 dėl 488,32 Eur skolos, 114,05 Eur palūkanų ir 113,13 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos (duomenys neskelbtini) naudai, ir Nr. 0172/20/00703 pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 31 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2688-980/2020 dėl 10 360,75 Eur skolos, 1 751,39 Eur palūkanų ir 717 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo R. S. naudai

Antstolis 2023 m. birželio 29 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-172-37221 įpareigojo MB „Apdailos projektai“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, taip pat informavo, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Minėtas patvarkymas registruotąja pašto siunta išsiųstas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovui ir Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nurodytu bei išviešintu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei išviešintas elektroninėje byloje Nr. 0172/19/00110 Elektroninės vykdomosios bylos portale (https://www.antstoliai.lt), skirtame vykdymo proceso šalims elektroniniu būdu realiuoju laiku peržiūrėti vykdomosios bylos informaciją, antstolio atliktus vykdymo proceso veiksmus ir susipažinti su bylos dokumentais. Duomenų, patvirtinančių minėto patvarkymo tinkamą vykdymą byloje nėra.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas yra skolininkas A. B.. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių 2023 m. birželio 29 d. patvarkymo Nr. S-23-172-37221 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdymą. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad A. B. dirba (duomenys neskelbtini) – yra šio juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti antstolio išdėstytomis aplinkybėmis, todėl konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) vadovas A. B. nevykdo 2023 m. birželio 29 d. patvarkymo Nr. S-23-172-37221 „Dėl skolos išieškojimo“.

Atsižvelgiant į tai, antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintinas (duomenys neskelbtini) vadovui A. B. už antstolio Jono Petriko reikalavimų nevykdymą skirtina bauda (CPK 585 straipsnio 2 – 3 dalys).

Atsižvelgiant į patvarkymų nevykdymo trukmę, išieškotinos sumos dydį, į tai, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių antstolio reikalavimai neįvykdyti, taip pat į tai, kad nors (duomenys neskelbtini) vadovui bauda šiose vykdomosiose bylose skiriama nebe pirmą kartą, tačiau darytina išvada, kad 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną, būtų neproporcinga padarytam pažeidimui ir neprotingai didelė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais A. B. skirtina 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolio patvarkymo neįvykdymo dieną, baudos skyrimo terminas skaičiuotinas už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad suinteresuotam asmeniui bauda skiriama į ateitį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki tinkamo antstolio patvarkymo įvykdymo, taip pat siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, jog maksimali išieškotina iš (duomenys neskelbtini) vadovo baudos suma negali viršyti 1 000 Eur. Jei A. B. priskaičiuota baudos suma pasieks nustatytą maksimalią sumą, bet antstolio patvarkymas vis dar nebus įvykdytas, antstolis galės iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-333-1092/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-246-253/2022 ir Nr. 2S-224-777/2022).

Išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis). Baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 585 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Skirti (duomenys neskelbtini) vadovui A. B. už antstolio Jono Petriko 2023 m. birželio 29 d. patvarkymo Nr. S-23-172-37221 dėl skolos išieškojimo nevykdymą 10 Eur (dešimties eurų) baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, jog maksimali išieškotina iš (duomenys neskelbtini) vadovo baudos suma negali viršyti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0172/19/00110 ir Nr. 0172/20/00703 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.