Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. S. (R. S.) ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas 2014 m. liepos 23 d. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo kreditoriui R. S. grąžinti 30 000,00 Lt/ 8 688,60 Eur iki 2014 m. rugsėjo 23 d. Po ieškovo raginimų atsakovas 2016 m. sausio 11 d. sumokėjo dalį skolos t. y. 400,00 Eur, todėl liko negrąžinta paskolos dalis yra 8 288,60 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ir grąžinęs likusią skolos dalį ar pareiškęs pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 staipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas įstatymo nustatytus vekselio pateikimo mokėjimui terminą yra praleidęs. Todėl šiuo atveju, byloje pateiktas vekselis yra vertinamas kaip paprastas skolos raštelis, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Konstatuotina, kad vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnio įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad sudaryto vekselio pagrindu tarp šalių – ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsnis, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis).

Atsakovas pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo kreditoriui sumokėti 8 288,60 Eur, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, skolos nustatytais terminais ir tvarka negrąžino, todėl laikytina, kad pažeidė prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 8 288,60 Eur negrąžinta suma (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl skolininkas turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). CK įtvirtinta nuostata, kad įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos tik tuomet, kai praleidžiamas piniginės prievolės vykdymo terminas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nustatytu terminu ieškovui skolos negrąžino, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 2 072,15 Eur palūkanos, apskaičiuotos už penkerių metų laikotarpį (8 288,60 Eur x 0,05/365 x 1825 dienos) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 233,00 Eur žyminis mokestis bei 484,00 Eur už patirtos atstovavimo išlaidos (ieškinio surašymą). Iš viso priteistina 717,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B. 8 288,60 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimties centų) skolą, 2 072,15 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt dviejų eurų ir penkiolikos centų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 360,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 717,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. S. (R. S.) naudai.

Sprendimui už akių įsiteisėjus pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui R. S. 3 Eur (trijų eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 10 d., permoką.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.