Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 290 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2011 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo, esančio Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, koridoriuje, prie posėdžio salės Nr. 6, nagrinėjamos bylos, kurioje ji kaltinama dėl teroro akto, pertraukos metu, duodama žurnalistams interviu, viešai žodžiu užgauliai pažemino savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – ikiteisminį tyrimą atlikusį ir prokuroro funkcijas vykdžiusį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą J. L. bei valstybinį kaltinimą palaikantį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą M. D., pavadindama pastaruosius menkinančiais jų kaip valstybės tarnautojų autoritetą, garbę ir orumą žodžiais: „prokuroras, mano manymu, yra...vykdo nusikaltimus..., kaip jie gali žudyti žmones... L. ir D. yra nusikaltėliai“, tokiu būdu J. L. ir M. D. įžeidė.

Motyvuojamoji dalis

Taip E. K. padarė BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. K., išreikšdamas poziciją dėl jai reiškiamų kaltinimų, nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, ir parodė, kad įvykio dienos tiksliai nepamena. Vilniaus apygardos teismo koridoriuje po posėdžio, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl jai skirtos kardomosios priemonės pakeitimo į suėmimą, ji žurnalistams pasakė žodžius, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Šiuo metu tiksliai tų žodžių negali atkartoti. Ji taip išreiškė savo nuomonę, kadangi pasakė žodžius „mano manymu“. Demokratinėje šalyje nuomonę turėti nedraudžiama. Pripažino, kad gal ir negražiai išsireiškė, tačiau kalta nesijaučia. Tai buvo tuometinės jos emocinės būklės išraiška, ji buvo šoke dėl prokuroro M. D. pareikšto prašymo skirti jai suėmimą. Jos emocijoms turėjo įtaką tai, kad vesdami ikiteisminį tyrimą terorizmo byloje ir surašydami kaltinamąjį aktą prokurorai J. L. ir M. D. darė tyčinius procesinius pažeidimus. Tokie veiksmai yra neteisėti. Tai grindė faktais, jog kardomąją priemonę – suėmimą – jai skyrė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas, kai tuo tarpu tai turėjo spręsti tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas. Taip pažeistas teritorinės kompetencijos principas, jos manymu, specialiai ieškant parankaus teisėjo. J. L. neteisėtai leido su ja bendrauti asmenims, kurie yra slaptieji tyrėjai, anoniminiam liudytojui fiksuoti ir kontroliuoti jos ryšius, atsakyti į jos sms žinutes. Ją suėmus J. L. raštu reikalavo pirmąsias 15 parų ją laikyti areštinėje, apsimestinai besirūpinant tariamu jos saugumu. J. L. neteisėtai bendradarbiavo su Rusijos saugumo tarnyba, leido ją tardyti Rusijos FSB pareigūnams, iš kurių patyrė smurtą ir grasinimus. J. L. per 9 jos neteisėto įkalinimo mėnesius tik po vieną kartą leido pasimatyti su mama ir teta. Su kitais žmonėmis pasimatymų nedavė. Iš J. L. ikiteisminio tyrimo metu patyrė didžiulį psichologinį spaudimą ir įvairaus pobūdžio smurtą, jis leido ją tardyti be advokato VSD pareigūnams, kurie jai atvirai grasino, vertė prisipažinti išgalvotą kaltinimą. J. L., nenorėdamas nusišalinti nuo jos bylos, pasiliko nagrinėti M. bylą. Toks tyrimas neteisėtas, reikalingas tik tam, kad galėtų ją kontroliuoti, rinkti prieš ją įkalčius jai nežinant. J. L. M. byloje neteisėtai suorganizavo jos ir jos artimųjų pokalbių sekimą, nors toje byloje ji yra niekas. J. L. per M. D. reikalavo naujo suėmimo pagal išgalvotus motyvus. Iš savo vedamos M. bylos perduoda neteisėtai surinktus duomenis į jos bylą, nors M. byla dar tik ikiteisminio tyrimo stadijoje Lietuvoje, o jos byla jau buvo perduota į teismą. Čia tik dalis L. procesinių nusižengimų. Prokuroras M. D. taip pat padarė šiuos pažeidimus. Jis priėmė L. vestą ikiteisminį tyrimą kaip teisingą, pagal jį surašė kaltinamąjį aktą, nematydamas neteisėtų prokuroro L. veiksmų, pagal išgalvotus kaltinimus 2011 m. balandžio 21 d. pareikalavo teisėjų kolegijos naujo jos suėmimo. Nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. ji buvo kalėjime. Suėmimas buvo neteisėtas, tą pripažino Apeliacinis teismas. M. D. 2011-07-22 neleido jai duoti priesaikos liudijant M. byloje pagal teisinės pagalbos prašymą, nors kaip prokuroras neturėjo dalyvauti šiame teisme ir nurodinėti teisėjai. Jos parodymai be priesaikos neteko juridinės galios. Tai tik dalis šių prokurorų neteisėtų veiksmų. Išreikšdama savo nuomonę, jog prokurorai L. ir D. yra nusikaltėliai, ji emociškai, ekspresyviai sureagavo į naujus prokurorų jos atžvilgiu planuojamus neteisėtus veiksmus. Mano, kad nei prokuroras L., nei D. neturėjo įsižeisti dėl išsakytos nuomonės. Kita vertus, ar iš tikrųjų jų veiksmuose nėra požymių apie nusikalstamai, aplaidžiai tiriamą bylą, kad jai už nuomonės reiškimą sukurta nauja byla. Patvirtino, kad žinojo J. L. ir M. D. einamas prokurorų pareigas, nurodė, kad jos ir šių prokurorų tarpusavyje nesieja jokie asmeniniai santykiai. Jai nėra žinoma, ar šių prokurorų atžvilgiu yra priimti įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai. 2011 m. kovo 24 d. jai nebuvo žinomi ir procesiniai sprendimai, kuriais būtų konstatuoti neteisėti šių prokurorų procesiniai veiksmai, bet ji buvo pateikusi skundus dėl padarytų procesinių pažeidimų, tačiau jai niekas konkrečiai, aiškiai neatsakė. Sakydama žodžius „kaip jie gali žudyti žmones“ ji turėjo omenyje abstrakčiai visą prokuratūrą, VSD, tačiau tuo pačiu ir L. bei D., nes L. labai prisidėjo prie terorizmo bylos fabrikavimo, be to ji turėjo omenyje moralinį žudymą. Jos žodžius įtakojo jos tetos reakcija, kuri pradėjo verkti. Dėl terorizmo bylos fabrikavimo labai pablogėjo jos artimųjų savijauta. Tai turėjo jai įtakos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. L. nurodė, kad yra Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, kuris nuo 2009 m. rugpjūčio pabaigos iki 2010 m. kovo 3 d. iš pradžių kontroliavo ir organizavo ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Ikiteisminio tyrimo skyriaus žinioje buvusioje baudžiamojoje byloje, kurioje E. K. buvo pateikti įtarimai pagal BK 250 straipsnį, o nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. liepos 21 d. pats atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, paskelbė ikiteisminį tyrimą baigtu. Po to Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras priėmė administracinį sprendimą šią baudžiamąją bylą perduoti kitam prokurorui, nes buvo konstatuota, kad jo dalyvavimas sukelia aistras visuomenėje ir atskiri asmenys reiškia nepasitenkinimą. Jokių procesinių jo nušalinimų nuo šios bylos nebuvo. Šioje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaiko M. D.. Byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. 2011 m. kovo 24 d. per LNK televizijos žinias žiūrėjo reportažą iš šios baudžiamosios bylos, kuriame išgirdo, jog E. K. jį kaip prokurorą viešai išvadino nusikaltėliu, nurodė, kad jis daro nusikaltimus. Suprato, kad tai daroma ne dėl asmeninių santykių tarp jo ir K., nes tokių neturi, nėra su ja asmeniškai pažįstamas, niekada nebendravo su ja ne bylos rėmuose, o dėl to, kad atliko savo kaip prokuroro procesines pareigas, kurias E. K. vertina neigiamai. Nepaisant to, kad buvo daugybė skundų, kuriuos vertino aukštesnysis prokuroras, ikiteisminio tyrimo ir aukštesnio teismo teisėjai, šiuo metu galiojančiais įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, kad visi šitie skundai ir pareiškimai, tiek kaltinamosios, tiek ją ginančių kitų asmenų, neatitinka tiesos. Kitaip tariant yra konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas yra atliktas teisėtai pagal tuos baudžiamojo proceso įstatymus, kurie tuo metu galiojo, ir nepažeidžiant nei jų, nei Konstitucijos, nei kaltinamosios teisių. E. K. pasisakymas buvo paskleistas viešai neapibrėžtam ratui asmenų. Žodžiai „asmuo, darantis nusikaltimus“, „nusikaltėlis“ yra suprantami neigiamai visose socialinėse grupėse. Tai yra neigiamas žmogaus apibūdinimas. Tam, kad taip apibūdinti žmogų, reiktų, kad asmuo būtų padaręs nusikaltimą, numatytą BK, ir tai būtų konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat, kad nebūtų panaikintas arba neišnykęs teistumas. Tokios nuostatos yra numatytos BK. Jis nėra padaręs nusikaltimų, nėra teistas, prieš jį niekada nebuvo ir nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam nepateikti įtarimai. E. K. tai žinojo. Teisinio pagrindo vadinti jį „nusikaltėliu“ arba „darančiu nusikaltimus“ kaltinamoji neturėjo. Ji viešai, neapibrėžtam ratui asmenų paskleidė įžeidžiamo pobūdžio žinias, kurios neatitiko tikrovės, ir tai, jo manymu, padarė vien dėl to, kad jis atliko savo kaip prokuroro procesines funkcijas. Paskleisti įžeidimai jam kaip prokurorui, teisėsaugos pareigūnui yra užgaulūs, užgauliai pažeminantys. Manė, kad yra BK 290 straipsnyje numatytos veikos sudėtis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 45-46).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. D. nurodė, kad yra Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje E. K. reiškiami kaltinimai teroro aktu, tyrimą atliko ir paskelbė apie jo pabaigą prokuroras J. L.. Jis (M. D.) į šią bylą įstojo vyresnio prokuroro pavedimu tuo metu, kai vyko susipažinimas su bylos medžiaga. Jis pabaigė susipažinimą, išnagrinėjo prašymus ir surašė kaltinamąjį aktą. 2011 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teisme šioje byloje posėdžio metu pateikė prašymą pakeisti E. K. pritaikytas kardomąsias priemones į suėmimą. Teismas paskelbė pertrauką to prašymo išnagrinėjimui. Posėdis vyko salėje cokoliniame aukšte, įėjimas iš Vasario 16-osios gatvės, nusileidus laiptais į apačią koridoriumi į kairę pusę pati tolimiausia iš dešinės pusės salė, kurios langai yra į Vasario 16-osios gatvę. Iš salės išėjo teisėjai, kaltinamoji E. K. ir jos gynėjas. Jis padėjo sekretorei nunešti baudžiamosios bylos tomus. Koridoriuje buvo E. K. artimieji, daug ją palaikančių asmenų. Taip pat buvo daug visuomenės informavimo priemonių atstovų – žurnalistų, tiek su vaizdo kameromis, tiek ir be jų, kurie fiksavo ten vykstančius įvykius. Jam einant koridoriumi girdėjo susirinkusių žmonių paniekinančias, pašiepiančias replikas, kurių šiuo metu negali konkretizuoti. Jam grįžtant atgal į salę koridoriuje jis atsakė į keletą žurnalistų klausimų ir pasišalino iš teismo pastato. Jo buvimo koridoriuje metu tvyrojo įtampa, buvo karšta atmosfera, nes jo prašymas teismui džiaugsmo kaltinamajai ir jos artimiesiems nesukėlė. Tuo pagrindu atitinkamai ir buvo reiškiamas tas nepasitenkinimas. E. K. pasisakymo koridoriuje jis nematė, tik vėliau žiūrėjo jį per televiziją. Taip pat patvirtino, kad nėra teistas, jam nėra žinomi ir jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Nėra konstatuoti ir kokie nors procesiniai jo pažeidimai minėtoje byloje. Yra tik skirtingai įvertintos procesinės situacijos. Su E. K. jo nesieja jokie asmeniniai santykiai, tik procesiniai. Ji yra kaltinamoji byloje, kurioje jis palaiko valstybinį kaltinimą. Jis supranta E. K. nenorą būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir galbūt iš to kylančią antipatiją jam, todėl jokių pretenzijų jai jis neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 30-31, 48).

Liudytojas A. G. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad dirba „LNK“ televizijos žiniose žurnalistu. 2011 m. kovo 24 d. rengė reportažą iš Vilniaus apygardos teismo, kur buvo nagrinėjama vadinamoji „terorizmo byla“. Tuo metu prokuroras M. D. paprašė suimti kaltinamąją E. K.. Po posėdžio ji atsakinėjo į žurnalistų klausimus, išvadino prokurorus „nusikaltėliais“. Tai buvo nufilmuota, vėliau parengtas reportažas ir parodytas viešai. Kaltinamosios pasisakymas buvo transliuotas nemontuotas, tai yra taip, kaip ji pasakė. Jo manymu minėtus žodžius E. K. pasakė dėl savo emocinės būsenos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 49).

Kiti teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai iš esmės reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė.

Vaizdo įrašuose, įrašytuose kompaktinėse plokštelėse (b. l. 6, 11, 17, 22, 27), kurias atitinkamai pateikė nukentėjusysis J. L., UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Tele-3“, UAB „Baltijos TV“, UAB „Lietuvos ryto“ televizija (b. l. 1-2, 10, 15, 21, 26) ir kurios buvo apžiūrėtos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7-8, 12-13, 18-19, 23-24, 28-29), o įrašai peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu, užfiksuotos Vilniaus apygardos teismo patalpos, posėdžių salė Nr. 6 bei šalia jos esantis koridorius, šiose patalpose esantys žmonės, tame tarpe prokuroras M. D., E. K., šalia jos stovinti verkianti moteris, žiniasklaidos atstovai, taip pat užfiksuotas E. K. duodamas interviu, kurio metu ji pasakė: „Čia išvis nesąmonė, nesąmonių valstybė, ir prokuroras, mano manymu, yra...vykdo nusikaltimus..., kaip jie gali žudyti žmones, tegu pasižiūri, ką jie daro su mano teta, artimaisiais... L. ir D. yra nusikaltėliai“. Reportažai su šiuo E. K. pasisakymu buvo transliuoti per „LNK“ televizijos žinias ir „Lietuvos ryto“ televiziją.

Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie J. L. ir M. D. teistumą, taip pat apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ar kaltinimus privataus kaltinimo bylose nėra (b. l. 204-207).

E. K. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto, taip pat Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centruose negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (b. l. 97, 98, 99, 102).

E. K. yra 22 metų amžiaus (b. l. 87).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina esant visus BK 290 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties elementus.

Prieš pateikdamas byloje surinktų įrodymų vertinimą, kuriuo remiantis buvo padaryta aukščiau nurodyta išvada, bei pasisakydamas dėl nustatytos veikos teisinės kvalifikacijos, teismas pažymi, kad pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šio straipsnio dispozicija, taip pat suformuota teismų praktika leidžia spręsti, kad šiame straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstama veika aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-421/2007).

Tiek kaltinamosios E. K. parodymai, tiek kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. K. 2011 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo, esančio Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, koridoriuje prie posėdžių salės Nr. 6 pasakė žodžius: „čia išvis nesąmonė, nesąmonių valstybė, ir prokuroras, mano manymu, yra...vykdo nusikaltimus..., kaip jie gali žudyti žmones, tegu pasižiūri, ką jie daro su mano teta, artimaisiais... L. ir D. yra nusikaltėliai“. Tiek pačios E. K., tiek ir nukentėjusiojo J. L. bei liudytojo M. D. parodymai patvirtina, kad E. K. ir prokurorus J. L. bei M. D. nesieja jokie asmeniniai tarpusavio santykiai. E. K. taip pat patvirtino, kad šis jos pasisakymas buvo apie J. L. ir M. D. ne kaip apie privačius asmenis, bet kaip apie prokurorus, kurie atliko savo kaip prokurorų procesines funkcijas jos baudžiamojoje byloje. Tai patvirtina ir lingvistinė šio pasisakymo analizė. Nurodymas, kad asmuo vykdo nusikaltimus, klausimas, kaip jie gali žudyti žmones, taip pat asmenų įvardijimas nusikaltėliais yra užgaulus, žeminantis, neabejotinai kenkiantis asmens tiek moraliniam, tiek profesiniam prestižui, pažeidžiantis garbę ir orumą. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad šie žodžiai buvo pasakyti apie prokurorus, tai yra asmenis, kuriems įstatymas yra pavedęs ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymo, įstatymo nustatytais atvejais asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų gynimo funkcijas. Nusikaltimo sąvoka yra apibrėžta BK 11 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nei J. L., nei M. D. nėra ir nebuvo įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais padarę kokį nors BK numatytą nusikaltimą, tad E. K. apibūdinimas jų kaip nusikaltėlių neatitiko tikrovės. Jokio teisėto pagrindo tokiems teiginiams išsakyti ji neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad minėtų asmenų atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, įsiteisėjusiais atitinkamų institucijų sprendimais nebuvo konstatuoti ir jokie jų padaryti procesiniai pažeidimai E. K. baudžiamojoje byloje, kurioje jai reiškiami kaltinimai pagal BK 250 straipsnį. E. K. savo parodymais patvirtino žinojusi šias aplinkybes. Be to, minėti žodžiai buvo išsakyti viešai, dalyvaujant kitiems asmenims, tame tarpe ir žiniasklaidos atstovams, filmuojant vaizdo kameromis. Taigi, E. K. turėjo suprasti ir suprato, kad jos teiginiai gali būti paviešinti neapibrėžtam žmonių ratui, kas vėliau ir buvo padaryta. Kartu teismas pabrėžia, kad nei įžeidimo viešumas, nei tai, kad įžeidimo turinys neatitinka tikrovės, nėra būtini BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementai, tačiau šios aplinkybės apibūdina kaip didesnį nagrinėjamos veikos pavojingumo laipsnį. E. K. patvirtino žinojusi prokurorų J. L. ir M. D. pareigas, savo žodžius apie juos siejo ne su asmeniniais tarpusavio santykiais, o būtent su jų atliekamomis procesinėmis funkcijomis. Ji suprato savo žodžių prasmę, nurodė, kad galimai negražiai pasielgė. Taigi, E. K. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato savo veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamoji taip pat tvirtino, kad jos elgesį įtakojo tuometinė emocinė būsena. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. K. interviu buvo imamas iš karto po to, kai prokuroras M. D. pateikė teismui prašymą skirti jai suėmimą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad šalia E. K. koridoriuje stovėjo verkianti jos giminaitė. Šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamoji minėto pasisakymo metu buvo stresinėje situacijoje, kuri impulsyviai įtakojo jos veiksmus, tad E. K. veikė staiga susiformavusia tiesiogine tyčia. Duomenų apie galimą E. K. nepakaltinamumą byloje nėra. Ji yra sulaukusi 22 metų amžiaus. Nusikaltimas yra baigtas. Kaip minėta, BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai nėra numatyti kaip būtinas šioje teisės normoje aprašytos veikos sudėties elementas, tačiau neigiamų padarinių kilimas vertintinas kaip apibūdinantis nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Prokuroras M. D. nurodė, kad palaiko valstybinį kaltinimą E. K. baudžiamojoje byloje, supranta jos nenorą būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir galbūt iš to kylančią antipatiją jam, todėl jokių pretenzijų jai jis neturi. Tuo remiantis spręstina, kad M. D. kaltinamosios pasisakymai neįžeidė, nesutrikdė jo kaip prokuroro veiklos. Tuo tarpu nukentėjusysis J. L. nurodė, kad E. K. pasisakymai įžeidė jo kaip prokuroro garbę ir orumą, kas vertintina kaip kaltinamosios veiksmų pasėkoje kilę neigiami padariniai.

Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad E. K. veika pagal BK 290 straipsnį buvo kvalifikuota tinkamai.

Kartu teismas pažymi, kad pašalino iš kaltinimo dalį E. K. pasakytų žodžių, įvardijamų kaltinamajame akte, o būtent; „čia išvis nesąmonė, nesąmonių valstybė“, „tegu pasižiūri, ką jie daro su mano teta, artimaisiais“, taip siaurindamas E. K. inkriminuotą veiką. Nors byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. K. kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje pasakė šiuos žodžius, tačiau lingvistinė šio pasisakymo analizė leidžia spręsti, kad teiginiai „čia išvis nesąmonė, nesąmonių valstybė“ yra abstraktaus pobūdžio, nėra adresuoti prokurorams M. D. ir/ar J. L., o teiginiai „tegu pasižiūri, ką jie daro su mano teta, artimaisiais“ nevertintini kaip užgaulūs ir pažeminantys. Veikos teisinei kvalifikacijai tai įtakos neturi.

E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo atsisakiusi duoti parodymus (b. l. 76, 86), taip pasinaudodama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnio 4 dalyje jai kaip įtariamajai suteikta procesine teise, tačiau teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, kuriais pripažino visas jai inkriminuojamas faktines aplinkybes. Kaip matyti iš jos paaiškinimų, savo kaltės nepripažinimą ji grindžia tik skirtingu jos pasakytų žodžių vertinimu. Ji taip pat davė detalius paaiškinimus teismui dėl savo pasisakymų turinio ir prasmės, nurodė tokį jos elgesį įtakojusias aplinkybes. Teismas vertina, kad taip ji padėjo išaiškinti jai inkriminuotą veiką. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas konstatuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kitų E. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad yra įvykdytas nesunkus nusikaltimas. E. K. veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas. Vertindamas padarytos veikos pavojingumo laipsnį teismas atsižvelgia į tai, kad E. K. išsakyti įžeidžiantys žodžiai neatitiko tikrovės, buvo pasakyti viešai, duodant interviu bei betarpiškai girdint kitiems asmenims, šis jos pasisakymas buvo transliuotas per televiziją, dėl ko pateikta informacija pasiekė neapibrėžtą žmonių ratą. Jos išsakyti žodžiai taip pat sukėlė aukščiau nurodytus neigiamus padarinius. Visuma šių duomenų leidžia spręsti apie didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Kita vertus, E. K. tyčia buvo staiga susiformavusi dėl patirtos stresinės situacijos, o tai teismas vertina kaip aplinkybę, kuri mažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teismas taip pat atsižvelgia į minėtą nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę: E. K. atžvilgiu įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių nėra priimta, tad ji nėra teista (b. l. 89-90), ji yra jauno amžiaus, netekėjusi, nepilnamečių vaikų neturi (87-88), nedirba (b. l. 93), yra registruota darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna (92). Šių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamosios asmenybę, turtinę, socialinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai parenkant švelniausią iš BK 290 straipsnyje numatytų bausmių rūšių, o būtent baudą, nustatant jos dydį, artimesnę BK 47 straipsnyje (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytai minimaliai ribai, tai yra 10 MGL dydžio baudą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamosios gaunamas kokias nors legalias pajamas, tačiau tai tėra tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgtina parenkant bausmės rūšį. Teismo vertinimu paskirtos baudos dydis nėra tokio dydžio, kad bausmė negalėtų būti įvykdyta pasitelkiant, pavyzdžiui, kredito įstaigų pagalbą ar panašiai.

Pagrindo keisti E. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nenustatyta, tad ji paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (b. l. 6, 11, 17, 22, 27), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Informacija apie nukentėjusiojo J. L. nurodytų teiginių „šėtono apsėstieji“, „išgamos“, „banditai“, „kaip juos žemė nešioja“ išsakymą 2011 m. kovo 24 d. prokuratūrai yra žinoma (b. l. 1-2), tad pagrindo priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnyje numatytą nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E.K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir nubausti 10 (dešimties) minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda.

E. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.