Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., būdamas baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 2016 m. birželio 3 d., apie 15.50 val., Savanorių pr. 189, Vilniuje, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas sunkus, 3,22 promilių, girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepateikė automobilio techninio paso, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, valstybinės techninės apžiūros lapo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, 16 punkto reikalavimą, numatantį, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimo ir jo kaltės pagal ATPK 130² straipsnį, 124¹ straipsnio 8 dalį

Administracinio teisės pažeidimo protokole L. K. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį, kuris numato atsakomybę ir už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti.

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, L. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (b. l. 6).

ATPK 130² straipsnyje vairuotojams numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojusiems alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Taigi ATPK 130² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų. Ši norma yra speciali normų, numatytų ATPK 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje atžvilgiu, todėl apima šiuose straipsniuose numatytus administracinius teisės pažeidimus ir taip pat taikoma tais atvejais, kai asmuo pakartotinai vairuoja būdamas neblaivus ir jau anksčiau baustas pagal ATPK 130² straipsnį, kadangi baudžiant asmenį pagal šį ATPK straipsnį iš esmės šia norma jau buvo apimti minėti lengvesni pažeidimai papildomai nustačius pakartotinumo požymį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įspėtas, kad jam inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 129 straipsnyje, gali būti perkvalifikuotas į ATPK 130² straipsnį, iš esmės sunkesnį administracinį teisės pažeidimą, nes L. K. 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, bauda sumokėta 2015 m. birželio 18 d., nuobauda galiojo iki 2016 m. birželio 18 d. (b. l. 6; ATPK 36 straipsnis, 284 straipsnio 2 dalis), t. y. jis, būdamas baustas už vairavimą esat neblaiviam, pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

Taigi, iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad L. K. pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, suteikta teisė pakeisti veikos kvalifikaciją pritaikant tinkamą ATPK straipsnį (jo dalį) ar kitą teisės aktą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 straipsnio 2 dalis). Dėl to L. K. veiksmai, vadovaujantis ATPK 284 straipsniu, iš ATPK 129 straipsnio perkvalifikuojami pagal ATPK 130² straipsnį, numatantį atsakomybę ir už transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį baudžiama už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiesiogiai nenumatytus administracinių teisės pažeidimų kodekse. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga motorinės transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus. KET 16 punkte nustatytas reikalavimas, numatantis, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis

L. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, nustatyta ne tik jo prisipažinimu teismo posėdžio metu, tačiau ir kitais administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis. L. K. paaiškinimo duomenimis, jis gailisi (b. l. 3). Iš L. K. surašyto administracinių teisės pažeidimų protokolo turinio matyti, kad jame nustatytos ir nurodytos visos esminės L. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės (b. l. 3). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. K. tarnybinio 2016 m. birželio 3 d. pranešimo duomenimis, 2016 m. birželio 3 d., apie 15.45 val., buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr., Vilniuje, link Kauno, važiuoja automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilį pamatė ties Savanorių pr. 189, automobilis vinguriavo po visą kelią, todėl ties Savanorių pr. – Galvės g. buvo sustabdytas patikrinimui. Automobilį vairavo visiškai neblaivus L. K. (iš žodžių). Į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas „Dainava V1823“ (b. l. 8). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. A. tarnybiniame 2016 m. birželio 3 d. pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir vyriausiojo patrulio T. K. tarnybiniame pranešime, pažymint, kad sustabdžius L. K. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalba buvo nerišli (b. l. 10). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinio 2016 m. birželio 3 d. pranešimo duomenimis, 2016 m. birželio 3 d., apie 15.50 val., buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr. 189 patrulių rinktinės pareigūnai (AP-28) sustabdė automobilį, kurio vairuotojas neblaivus. Nuvykus minėtu adresu pareigūnai paaiškino, kad sustabdė automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė vairuotoją, kuris galimai neblaivus. Buvo nustatyta, kad tai L. K., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones, jam nustatytas sunkus – 3,22 promilių – girtumo laipsnis, vairuotojas nepateikė automobilio techninio paso, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, valstybinės techninės apžiūros lapo. L. K. su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į saugomą aikštelę Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 9).

Alkotesterio kvito duomenimis, L. K. 2016 m. birželio 3 d., 16.06 val., nustatytas sunkus, 3,22 promilių, girtumo laipsnis (b. l. 12); alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0236710 duomenimis, alkotesteris tinkamas naudoti iki 2016 m. liepos 4 d. (b. l. 11)

Administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinių pranešimų, alkotesterio kvito duomenimis nustatyta, kad L. K., būdamas baustu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes nebuvo tokios teisės atgavęs ATPK 330 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta tvarka (Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra (b. l. 6); L. K. nurodė, kad nespėjo susigrąžinti vairuotojo pažymėjimo, atliko tik dalį tam būtinų veiksmų), nepateikė automobilio techninio paso, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, valstybinės techninės apžiūros lapo, tokie L. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuotini kaip administraciniai teisės pažeidimai, nustatyti ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Dėl nuobaudos L. K. skyrimo

ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, ir už ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė teismo neskirti jam transporto priemonės – automobilio „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, geriau griežtesnes kitas nuobaudas, nes automobilis realiai yra jo sutuoktinės, ji juo važiuoja į darbą, pirktas iš uošvių duotų lėšų.

Bylos duomenimis automobilis, kuriuo L. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, nustatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, priklauso jam nuosavybės teise, byloje duomenų, kad jis priklausytų kitam asmeniui nepateikta. Tai, kad automobilis reikalingas šeimos narių interesams (važiuoti į darbą), kad jis realiai pirktas santuokoje, galima iš uošvių lėšų, nepašalina galimybės taikyti automobilio konfiskavimo, kaip tai nustatyta ATPK 130² straipsnio sankcijoje.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis prašo automobilio nekonfiskuoti, neatitinka ir ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Nagrinėjamu atveju ATPK 130² straipsnyje numatytas teisės pažeidimas laikomas vienas šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, L. K. nustatytas net 3,22 promilės girtumas, t. y. sunkus neblaivumo laipsnis, jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kuri jam buvo atimta taip pat už vairavimą esant neblaiviam (ATPK 126 straipsnio 1 dalis) ir nesusigrąžinta įstatymų nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (ATPK 20 straipsnis), kartu formuotų lengvabūdišką pažeidėjo bei kitų panašiose situacijose atsidūrusių asmenų požiūrį į KET reikalavimus. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui neabejotinai sukelia neigiamus padarinius, tačiau pažeidėjo asmeniniams interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Teismo vertinimu, sankcijoje numatytos nuobaudos švelninimas remiantis vien tik dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytomis aplinkybėmis, kad automobilis reikalingas kitiems šeimos nariams, nekonfiskuojant transporto priemonės, neatitiktų įstatymo reikalavimų, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas pažeidimo pavojingumui ir neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų. Taigi, tokios aplinkybės nešalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, taip pat nėra pagrindas taikyti dėl L. K. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 straipsnis).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į L. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę – administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas viso keturis kartus, du kartus iš jų už tai, kad vairavo neblaivus, šiuo metu yra dirbantis, tačiau ne visą darbo laiką (nurodė, kad viename darbe tik valandą per dieną, kitame – pagal poreikį), ir daro išvadą, kad skirtinos mažesnio, nei Lietuvos Respublikos 130² straipsnio, 124¹ straipsnio 8 dalyje, numatytų sankcijų vidurkiai nuobaudos su transporto priemonės konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 33, 130² straipsniais, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. K. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį paskirti 1200 Eur baudą su transporto priemonės, automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį paskirti 7 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, galutinę nuobaudą L. K. paskirti 1200 Eur baudą su transporto priemonės, automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16058498482) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).