Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. D. dėl 106,25 Eur negrąžintos paskolos, 159,76 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. D. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio tvarka įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, teisme atsiliepimas iš atsakovo negautas, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas dalinai pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies.

Ieškovė nurodo ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. D. 2012 m. lapkričio 6 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 1000 Lt (289,62 Eur) vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui, iki 2013 m. lapkričio 6 d. Atsakovas per paskolos suteikimo laikotarpį turėjo sumokėti 544,04 Lt (157,56 Eur) palūkanų už naudojimąsi paskola. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl sutartis su juo 2013 m. kovo 29 d. nutraukta.

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsakovas minėtų įstatymo reikalavimų ir sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatų nesilaikė, laiku prievolės neįvykdė, sumokėjo tik dalį paskolos, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 106,25 Eur negrąžintos paskolos sumos.

Ieškovės prašymas dėl 159,76 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies. Ieškovė nurodo, kad prašomos priteisti palūkanos kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo ir paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 30 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 135,80 procentų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių prisijungimo būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Didesni, negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti, kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (aktuali redakcija, keista 2015 m. lapkričio 5 d. įstatymu Nr. XII-1989, galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.) numatyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Nors ši įstatymo redakcija sutarties sudarymo metu negaliojo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, būdama profesionali rinkos dalyvė, veikdama vartojimo kreditų suteikimo srityje, palūkanas skaičiavo už kiek daugiau nei vienerių metų laikotarpį, į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo per tą laiką nesikreipė, laikytina, kad ieškovė nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad šioje byloje yra CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas mažinti skolininko civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į negražintos kredito sumos ir prašomų priteisti palūkanų dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, taip pat į tai, kad dalį skolos (ir palūkanų) atsakovas yra sumokėjęs (CK 6.54 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas dviem trečdaliais, t. y. iki 53,25 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-937-198/2015).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 2 d. iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pateiktas ieškinys apmokestinamas minimaliu žyminiu mokesčiu - 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai, nors pateiktas ieškinys ir tenkintinas iš dalies, nes priešingas aiškinimas pažeistų ieškovės teisėtą interesą gauti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris šiuo atveju nepriklauso nuo to, kokia dalimi patenkinti ieškovės reikalavimai (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,09 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 106,25 Eur (vieną šimtą šešis eurus 25 centus) negrąžintos paskolos, 53,25 Eur (penkiasdešimt tris eurus 25 centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovas V. D. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Rokiškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.