- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-937-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-937-198/2015
2015 m. gruodžio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5634-902/2015 pagal ieškovės UAB „Gelvora” ieškinį atsakovei R. B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 145,42 Eur skolą, 113,27 Eur palūkanas, 63,30 Eur delspinigius, 41,21 Eur palūkanų delspinigius, 46,24 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 13 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos 145,42 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės R. B. 145,42 Eur skolą, 37,75 Eur palūkanas, 63,30 Eur delspinigius, 13,59 Eur palūkanų delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13 proc. palūkanas už negrąžintą kredito sumą (145,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,52 Eur (devynis eurus 52 ct) žyminio mokesčio dalį - UAB „Gelvora“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį, nurodė, jog byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, iš atsakovės ieškovei priteisė 145,42 Eur skolą, 13 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos 145,42 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė pagal sutartį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, t.y. už 360 dienų, paskaičiavo atsakovei 63,30 Eur delspinigius. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra vartotojas, kuris sutartį su ieškovu sudarė pagal standartines sutarties sąlygas, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Vadovaudamasis, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma ( 113,27 Eur) laikytina neproporcingai didelė pagrindinės skolos (145,42 Eur) atžvilgiu, nepagrįsta patirtais nuostoliais, todėl palūkanų dydį mažino dviem trečdaliais, t. y. iki 37,75 Eur sumos. Teismas sprendė, kad tokia palūkanų suma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą (LR CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Ieškovės prašoma priteisti palūkanų delspinigių suma 40,78 Eur teismo taip pat mažinta dviem trečdaliais, t.y. iki 13,59 Eur sumos. Teismas, vertindamas prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, pažymėjo, kad ieškovės nurodomos išlaidos, t. y. darbo priemonės (popierius, vokas, spausdinimas), skambinimas, SMS žinutės siuntimas yra išimtinai susijusios tik su pačios ieškovės vykdoma tiesiogine veikla ir negali būti priskiriamos prie CK 6.249 str. 4 d. 3 p. numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Ieškovės išlaidas už pranešimų siuntimą bei užklausas registrams teismas pripažino ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau nurodė, kad jos turi būti pagrįstos CPK 177 str. numatytais įrodymais, o kadangi tokių įrodymų ieškovė nepateikė, reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-03 sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 75,52 Eur palūkanų bei 27,62 Eur palūkanų delspinigių ir papildomai iš atsakovės priteisti 75,52 Eur palūkanų bei 27,62 Eur palūkanų delspinigių, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Apeliantė nurodė, kad Vartojimo kredito sutartyje numatytos 13 proc. sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 75,52 Eur palūkanų. Metinė kredito grąžinimo norma sudaro 1487 proc. per metus ir tai yra daug mažesnis dydis už numatytąjį šiuo metu galiojančiose vartojimo kredito sutarčių normose. Nesant kitų argumentų, patvirtinančių šio dydžio nepagrįstumą, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, nes sumažinęs ieškovės prašomas pelno palūkanas iki kreipimosi į teismą, teismas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė numatyto dydžio pelno palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų suma buvo sumažinta nepagrįstai, mano, kad nepagrįstai buvo sumažinta ir palūkanų delspinigių suma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2006-07-25 AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-053950-GV, pagal kurią bankas suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius. Atsakovė tinkamai nevykdė sutarties, nesilaikė nustatyto kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo grafiko, todėl AB „Swedbank“ vartojimo sutartį nutraukė. 2009-05-21 AB „Swedbank“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovę. CK 6.109 str. nustatyta tvarka 2009-09-01 ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Ieškovė 2015-06-10 pareiškė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo ir prašė iš atsakovės priteisti 145,42 Eur skolą, 113,27 Eur palūkanas, 63,30 Eur delspinigius, 41,21 Eur palūkanų delspinigius, 46,24 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 13 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos 145,42 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia tik Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 75,52 Eur palūkanų, bei 27,62 Eur palūkanų delspinigių, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, todėl teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Vartojimo kredito sutartyje pirminis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 13 proc. metinių palūkanų normos. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti palūkanas ir palūkanų delspinigius laikė neprotingai dideliais ir atsižvelgęs į tai, kad prašoma priteisti palūkanų suma (113,27 Eur) yra beveik neproporcingai didelė pagrindinės skolos (145,42 Eur) atžvilgiu, bei į tai, kad ieškovė prašomo priteisti palūkanų dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, palūkanas bei palūkanų delspinigius mažino dviem trečdaliais.
Apeliantė nurodo, kad sutartinės palūkanos mažintos nepagrįstai, kadangi skolininkas kreditoriui turi mokėti už naudojimąsi jo pinigais, o sutartyje numatytos 13 proc. metinės palūkanos neprieštarauja įstatymams ar protingumo, sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad sutarties sudarymo metu (2008 m. liepos mėn. 2 d.) komercinių bankų taikyta palūkanų norma buvo 3,60 proc., o sutartyje šalys susitarė dėl trigubai didesnių metinių palūkanų dydžio – 13 proc. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė, kaip vartotojas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Nustatyta, kad pirmą kartą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės ieškovė į teismą kreipėsi tik 2015-06-10, nors kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vartojimo kredito sutartis su atsakove R. B. buvo nutraukta 2009-08-16, o naujasis kreditorius apie įsiskolinimą atsakovei pranešė 2009-09-12 bei įspėjo, kad per tris dienas nepadengus skolos, bus imtasi priemonių skolai išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Gelvora“, teikianti skolų išieškojimo paslaugas, yra savo srities profesionalas, perėmęs skolą iš pirminio kreditoriaus, turėjo imtis veiksmų skolai išieškoti, o ne iki 2015-06-10 nieko nedaryti ir tuo metu skaičiuoti kuo didesnį nesumokėtų palūkanų dydį. Toks ieškovės elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisingu. Būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, ieškovė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeidžiant šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokį ilgą delsimo išieškoti skolą laikotarpį esant pagrįstą ir objektyvų.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašomos priteisti palūkanos, delspinigių palūkanos yra nepagrįstai didelės ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai sumažintos dviem trečdaliais 113,27 Eur, t.y. iki 37,75 Eur bei 41,21 Eur iki 13,59 Eur.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai ir nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.