Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. I. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovams D. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Rasų valda“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai J. Š., J. Č., uždaroji akcine bendrovė „Sanacijos projektai“, V. F., I. J., G. L., L. S., A. S., Vilniaus miesto savivaldybė, A. M., R. M., D. K., Ž. L., A. V., V. J., S. J., I. K., A. K., O. M., R. F., R. A., M. M., A. J., G. S., I. M., V. M., E. K., M. K., T. A., G. K., J. K., V. M., M. N., O. J., A. B., V. F..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovės D. Š. kaltė įrodyta 100 proc. jau vien dėl to, kad ji yra buto savininkė ir dėl jos aplaidumo (nepriežiūros) vandeniu buvo užpiltas ieškovo butas, nes bute buvo vykdomas kapitalinis buto remontas. Duomenų, įrodančių atsakovės nekaltumą, ji bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Byloje esanti defektuoto vamzdžio nuotrauka paneigia teismo teiginį, kad avarija įvykdo dėl grindyse (perdangoje) supuvusio bendro naudojimo vamzdžio (stovo), nes ši foto parodo, pro kur pradėjo veržtis vanduo ir kad šis vamzdis buvo pažeistas nekvalifikuotų darbininkų kapitalinio remonto metu, ir apie ką teismo sprendime nėra užsimenama. Teismas remonto kainą sumažino 172,90 Eur suma, remdamasis A. K. atlikta remonto darbų analize. Ponas A. K. avarijos vietos neapžiūrėjo, todėl ir nežino, kad lengvos aliuminės konstrukcijos pažeistos neatstatomai, šalinant avarijos pasekmes, o ir nuimant nuo šių konstrukcijų medžio drožlių plokštes jų išsaugoti neįmanoma, todėl nesuprantama, kodėl teismas pasitikėjo tik nuotoliniu būdu atlikta analize, o ne UAB „Naresta“ ir UAB „PZU“ atliktomis analizėmis.

Teismas netinkamai aiškino Administravimo paslaugų sutarties nuostatas, iš šios sutarties kylančias šalių teises ir pareigas, pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias daugiabučių namų techninę priežiūrą ir organizavimą, vykdymą bei subjektų, vykdančių tokią priežiūrą, atsakomybę. Teismas, remdamasis vienintele Administravimo sutarties nuostata (3.1.2. p.), padarė klaidingas išvadas, jog būtent atsakovui yra perleista visa pastato techninė priežiūra. Tačiau sistemiškai vertinant Administravimo paslaugų sutartį, atsakovas teikia pastatui tik apžiūros pagal teisės aktų reikalavimus ir būtiniausių darbų numatymą (3.1.1. p., sutarties priedas Nr. 1). Sutarties 6.4 punktas pagrindžia būtent tai, kad atsakovui nekyla pareigos šalinti nustatytus namo defektus. Pareiga priimti sprendimą dėl defektų šalinimo kyla išimtina jungtinės veiklos dalyviams, kurie tokius sprendimus daro, gavę informaciją iš atsakovo. Atsakovas namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, jų rezultatus ir išvadas fiksuodavo statinio apžiūros aktuose, gautus duomenis pranešdavo namo įgaliotiniams. Su 2013-06-25 statinio apžiūros aktu pasirašytinai susipažino namo įgaliotiniai. Atsakovas užtikrino tinkamą administravimo sutarties vykdymą ir atliko jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, kad butų ir kitų patalpų savininkai ir bendraturčiai būtų informuoti apie susidariusią padėtį ir galimus neveikimo padarinius. Teismas negalėjo atsiriboti nuo CK 4.84 str. įtvirtintų bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo formų. Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo valdymo forma yra jungtinės veiklos sutartis, kuri visų savo funkcijų nesiekė perleisti atsakovui, nes pasiliko sau teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, konstrukcijų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, susijusiais su namo administravimu (sutarties 3.2.5 p.). Akivaizdu, kad atsakovas nebuvo namo valdytojas CK 6.266 str. prasme. Teismas nurodė, kad atsakovas nesiėmė avarinio gedimo, t. y. surūdijusio vandens stovo keitimo. Tačiau surūdiję vamzdžiai pagal Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Statybos techninį reglamentą SRT 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ niekaip negali būti traktuotini kaip avarija. Vamzdžių surūdijimo fakto nustatymas netapatus vamzdžių avarinei būklei. Surūdiję vamzdžiai netrukdo normaliai pastato eksploatacijai, nes daugumoje ne naujos statybos daugiabučių namų vamzdžiai yra surūdiję ir tik ekspertai gali nustatyti, ar surūdiję vamzdžiai yra avarinės būklės ar ne. Nagrinėjamu atveju to nustatyta nebuvo ir teismas nebuvo nustatęs aplinkybių, kad vamzdžiai buvo avarinės būklės, dėl ko juos buvo privaloma keisti. Prie vandentiekio stovo galima prieiti tik iš butuose esančių patalpų (virtuvių), vadinasi atsakovo atstovai fiziškai negalėjo pakeisti vamzdžių, nes be gyventojų valios negalėjo veržtis į jų nuosavybe esančias patalpas. 2013-08-22 daugiabučio namo gyventojų susirinkime dauguma gyventojų, pažeisdami Jungtinės veiklos sutarties 4.6.5. punktą bei Administravimo sutarties 3.2.5. punktą, nevykdė savo pareigos ir nepritarė karšto vandens sistemos vamzdyno remontui. Atsakovas, informavęs gyventojus, bet negavęs jų sutikimo, negalėjo imtis priemonių nustatytų defektų šalinimui (sutarties 4.1 p.), tokios nuostatos laikosi ir LAT savo praktikoje (2013 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo skundas dalinai tenkintinas, atsakovo skundas tenkintinas pilnai.

Nustatyta, kad ieškovas atsakovo UAB „Rasų valda“ atsakomybę grindė tuo, kad bendrovė nesikreipė į namo įgaliotinius dėl jų dalyvavimo kasmetinėje namo techninėje apžiūroje, nei inicijavo pats, nei prašė namo įgaliotinių pagalbos dėl patekimo į namo gyventojų butus su tikslu nustatyti butų vamzdynų stovį, namo įgaliotiniai nebuvo tinkamai informuoti apie namo kritinį vamzdynų stovį. Atsakovui į šį ieškinio pagrindą atsikirtus tuo, kad kasmetinės pavasario statinio apžiūros metu pastebėta, kad vandentiekio karšto ir šalto vandens tinkluose yra surūdiję vamzdžiai, bet nutekėjimas nenustatytas, leidžia daryti išvadą, kad vamzdžių surūdijimo faktas buvo nustatytas, todėl ta aplinkybė, kad namo įgaliotiniai nedalyvavimo kasmetinėje namo techninėje apžiūroje, nėra reikšminga, ieškovas negrindžia ieškinio aplinkybe, kad įgaliotinių nedalyvavimas kasmetinėje namo techninėje priežiūroje buvo priežastimi, jog vamzdžiai nebuvo pakeisti, nors tai daryti buvo būtina. Ieškovui nurodžius, kad namo įgaliotiniai nebuvo tinkamai informuoti apie namo kritinį vamzdynų stovį, byloje būtina padaryti išvadą, ar atsakovas UAB „Rasų valda“ įvykdė pareigą informuoti namo gyventojus ar įgaliotinius apie vamzdynų stovį ir būtinumą juos keisti. Teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovo 2013-06-25 Statinio apžiūros akte nurodyta, jog vandentiekio tinkluose (karšto vandens) yra surūdiję vamzdynai bei juos reikia vietomis keisti. Teismas nurodė, jog atsakovas, žinodamas aplinkybę, jog bendro naudojimo patalpose esantis karšto vandens stovas surūdijęs, turėjo teisę ir pareigą net ir be savininkų sutikimo imtis atitinkamų priemonių, siekiant likviduoti tokį avarinį gedimą ir užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą, kaip tai numato sutartimi prisiimti bei teisės aktų nustatyti įpareigojimai šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą vykdančiam asmeniui. Ieškovas patikslinto ieškininio pareiškimo pataisyme nurodė, kad pažeidus bendro naudojimo karšto vandens vamzdį, jis su 2015-03-06 d. pretenzija kreipėsi į aptarnaujančią įmonę UAB „Rasų valda“, kuri nepripažino savo kaltės, nurodė, kad tais atvejais, kai konkrečiai nurodomi namo infrastruktūros trūkumai, jie namo įgaliotinių pritarimu yra pašalinami, pvz.: namo balkonų remontas, lauko kanalizacijos remontas, šiluminio mazgo remontas ir pan. Ieškovas nurodė, kad namo gyventojų visuotinio susirinkimo metu buvo pritarta UAB „Rasų valda“ inicijuotai namo renovacijai, kurios metu be kitų namui būtinų pertvarkų buvo nutarta pakeisti absoliučiai visą susidėvėjusį vamzdyną, namo renovacija įstrigo Kultūros paveldo departamentui neleidus namo fasadą šiltinti iš išorės. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Rasų valda“ ėmėsi priemonių, inicijuodama namo renovaciją, kad jos metu būtų pakeistas susidėvėjęs namo vamzdynas, tačiau šie darbai nebuvo atlikti ne dėl UAB „Rasų valda“ kaltės ar neveikimo, o o dėl kitų priežasčių, nurodytų ieškovo. Susidėvėjusio namo vamzdyno keitimas nepriskirtinas prie darbų, kuriuos turi teisę organizuoti namo administravimą vykdanti bendrovė be gyventojų sutikimo. Šiems darbams atlikti reikalingos nemažos investicijos, todėl gyventojai, kuriems atsiras pareiga apmokėti šių darbų atlikimą, turi priimti sprendimą dėl tokių išlaidų. Atsakovas remiantis Administravimo paslaugų sutartimi ( toliau tekste - Sutartis ) teikia pastatui apžiūros pagal teisės aktų reikalavimus ir būtiniausių darbų numatymą (3.1.1. p., sutarties priedas Nr. 1). Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad Sutarties 6.4 punktas pagrindžia tai, kad atsakovui nekyla pareigos šalinti nustatytus namo defektus, yra pagrįstas. Pareiga priimti sprendimą dėl defektų šalinimo kyla išimtina jungtinės veiklos dalyviams, kurie tokius sprendimus daro, gavę informaciją iš atsakovo. Atsakovas namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, jų rezultatus ir išvadas fiksuodavo statinio apžiūros aktuose, gautus duomenis pranešdavo namo įgaliotiniams. Su 2013-06-25 statinio apžiūros aktu pasirašytinai susipažino namo įgaliotiniai. Ieškovas nepaneigė šių atsakovo argumentų, t.y. nepateikė įrodymų, kad namo įgaliotiniai nebuvo informuoti apie 2013-06-25 statinio apžiūros aktą, todėl darytina išvada, kad atsakovas užtikrino tinkamą administravimo sutarties vykdymą ir atliko jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, kad butų ir kitų patalpų savininkai ir bendraturčiai būtų informuoti apie susidariusią padėtį ir galimus neveikimo padarinius. Atsakovo paaiškinimas, kad 2013-08-22 daugiabučio namo gyventojų susirinkime dauguma gyventojų, pažeisdami Jungtinės veiklos sutarties 4.6.5. punktą bei Administravimo sutarties 3.2.5. punktą, nevykdė savo pareigos ir nepritarė karšto vandens sistemos vamzdyno remontui, yra įrodymu, kad gyventojai buvo informuoti apie remonto būtinumą. Atsakovas, informavęs gyventojus, bet negavęs jų sutikimo, negalėjo imtis priemonių nustatytų defektų šalinimui (sutarties 4.1 p.), tokia išvada daroma remiantis ir teismine praktika - LAT 2014 m. sausio 6 d. nutartis ( nutartyje klaidingai nurodyta jos priėmimo data – 2013 m. sausio 6 d. ), priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 , kurioje nurodyta, kad atsakovui atlikus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, jog daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, o kartu ir ir bendraturčiai būtų informuoti apie susidariusią padėtį ir galimus neveikimo padarinius, daroma išvada, kad atsakovas sutarties nepažeidė, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl ieškovas nepagrįstai kelia jam subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.245, 6.246 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, žinodamas aplinkybę, jog bendro naudojimo patalpose esantis karšto vandens stovas surūdijęs, turėjo teisę ir pareigą net ir be savininkų sutikimo imtis atitinkamų priemonių, siekiant likviduoti tokį avarinį gedimą ir užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą. Pripažintina, kad avarinio gedimo name nebuvo, nes iki įvykio – 2015-01-27 ieškovo buto užliejimo nebuvo užfiksuotas name avarinis gedimas, t.y. surūdijusio vamzdžio pratekėjimas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad avarinio gedimo name nebuvo, todėl atsakovas neturėjo pagrindo vykdyti vamzdžių pakeitimą namo bendrojo naudojimo konstrukcijose be namo gyventojų sutikimo. Padarius išvadą, kad namo gyventojai butų savininkai buvo informuoti apie būtinybę keisti name susidėvėjusį vamzdyną, tačiau nepriėmę sprendimo dėl šių darbų atlikimo, yra atsakingi dėl žalos, kuri atsirado trūkus vamzdžiui ir užliejus ieškovo butą. Remiantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi ir CPK 329 straipsnio 1 dalimi teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys patenkintas atsakovo UAB „Rasų valda“ atžvilgiu naikintinas, atmetant ieškinį šio ieškovo atžvilgiu.

Ieškovas nesutinka su teismo išvada, jog dėl atsakovės D. Š. atliekamo remonto (valymo darbų) bendro naudojimo vamzdis nebuvo pažeistas, skunde nurodo, kad byloje esanti defektuoto vamzdžio nuotrauka paneigia teismo teiginį, kad avarija įvykdo dėl grindyse (perdangoje) supuvusio bendro naudojimo vamzdžio (stovo), nes foto parodo, pro kur pradėjo veržtis vanduo ir kad šis vamzdis buvo pažeistas nekvalifikuotų darbininkų kapitalinio remonto metu, apie ką teismo sprendime nėra užsimenama. Teismas neturi pagrindo priimti naujai pateikto ieškovo įrodymo, kuris buvo gautas teisme 2016-08-22. CPK 314 straipsnis numato, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme priimami tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovui nenurodžius priežasčių, dėl kurių jis nepateikė įrodymo - fotonuotraukos pirmosios instancijos teismui, šis įrodymas nepriimtinas byloje.

Ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės dėl atsakovės D. Š. kaltės, ieškovo butą užliejus vandeniu, nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo. Ieškovui nurodžius, kad atsakovės bute buvo atliekamas kapitalinis remontas, kurį atliko kvalifikacijos neturintys asmenys, atsakovės pareiga buvo pateikti įrodymus apie asmenis, vykdžiusius remonto darbus jos bute. Ieškovas nurodė, jog bute buvo ardomos pertvaros tarp kambarių, ardomos buto grindys, pašalinta vonia, kriauklė ir visa buto santechnika, vamzdžiai, radiatoriai. Ieškinio pagrindu nurodžius tai, kad ieškovė turėjo gauti leidimus kapitaliniam buto remontui, teismas turėjo padaryti išvadą dėl tokio leidimo gavimo privalomumo, padaryti išvadas visais ieškovo nurodytais pagrindais dėl atsakovės D. Š. atsakomybės. Byloje nustatyta, kad vandens avarija įvyko dėl grindyse (perdangoje) supuvusio bendro naudojimo vamzdžio (stovo). Teismo sprendimo išvada, kad dėl atsakovės D. Š. atliekamo remonto (valymo darbų) bendro naudojimo vamzdis nebuvo pažeistas, nėra pagrįsta įrodymais. Tai, kad atsakovės bute buvo atliekami tokie statybiniai darbai kaip pertvarų, buto grindų ardymas, pašalinta vonia, kriauklė ir visa buto santechnika, vamzdžiai, radiatoriai, šių darbų atlikimas nėra įmanomas nedarant poveikio bendro naudojimo vamzdžiams, todėl priimtinas atsakovo UAB „Rasų valda“ atsiliepime į ieškinį nurodytas paaiškinimas, jog atsakovės bute vyko kapitalinis buto remontas su laikančiųjų konstrukcijų pakeitimais bei perdangos ardymu. Dėl šių darbų seni vandentiekio vamzdžiai buvo sujudinti, užkabinti ar keičiami, dėl ko ieškovo butas buvo užpiltas ir jis patyrė nuostolius. Pripažintina, kad kitų įrodymų dėl atliekamo remonto atsakovės bute poveikio trūkusiam perdangoje vamzdžiui, pateikimo byloje teismas neturėjo pareigos siūlyti pateikti šalims bei skirti byloje ekspertizę, nes atsakovo UAB „Rasų valda“, kaip turinčios specialių žinių butų remonto srityje paaiškinimas pripažintinas priimtinu įrodymu dėl vamzdžio trūkimo priežasčių. Pripažintina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovės vykdomam remontui buvo būtinas leidimas ir jo neturėjimas buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala ieškovui. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovė nepasirūpino būtina atsargumo priemone, vykdant tokio pobūdžio buto remonto, t.y. nepasirūpino, kad būtų užsuktas vanduo, pripažintinas atsakovės kaltu neveikimu, dėl ko atsirado žala ieškovui. Atsakovė turi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu iš asmenų, su kuriais buvo sudariusi sutartį dėl buto remonto, ir kurių pareiga buvo imtis priemonių, kad atsakovės vykdomas remontas nepadarytų žalos kitiems asmenims.

Pripažinus, kad susidėvėjusių vamzdžių keitimas name buvo būtinas, dėl trūkusio perdangoje vamzdžio kaltais asmenimis yra ne tik atsakovė, bet ir namo butų savininkai, tuo atveju, jei jie būtų vykdę pareigą savalaikiai pakeisti susidėvėjusius vamzdžius, nebūtų atsiradusi žala. Darant išvadą dėl kaltės laipsnio, nustatoma, kad atsakovės kaltė yra 50 procentų, todėl ji turi atlyginti ieškovui ½ dalį nuo 918,58 Eur sumos, t.y. 459,29 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52, 59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų, kuriais grindžiamas žalos dydis, yra pagrįstos.

Patenkinus, nors ir dalinai ieškinį, atsakovei D. Š. iš ieškovo nepriteisiamos atstovavimo išlaidos, nes iš esmės ieškinys šios atsakovės atžvilgiu tenkinamas. Teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš ieškovo L. I. 905,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. Š. naudai, naikintina.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš atsakovės D. Š. ( a/k (duomenys neskelbtini)) ieškovui L. I. ( a/k (duomenys neskelbtini)) 459,29 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52, 59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.