- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1625-125/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1625-125/2013
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. V., dėl įsakymo panaikinimo, žemės nuomos sutarties pripažinimo galiojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. prašė panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž34-450 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. V. Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje“, atstatyti žemės nuomos sutartį į žemės sklypą Nr. 146 iki kol bus atkurtos A. M. nuosavybės teisės į šį jo tėvo, J. M., turėtą sklypą. Nurodo, kad 1991-11-22 Šilutės rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. M. Šilutės rajone, Pagėgių apylinkėje, Giegždų kaime nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą. 1992-01-31 ieškovas Pagėgių agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą ūkininko sodybai statyti, 1992-03-13 Šilutės rajono valdytojo pavaduotojas jam patvirtino statybos aikštelės asmeninio ūkio sodybai parinkimo aktą Giegždų kaime, buvo patvirtintos žemės sklypo ribos. 1999-06-04 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1131 patvirtintas Natkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame ieškovui suprojektuotas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai 26,56 ha žemės sklypas Nr. 146. 2000 metais tarp ieškovo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria ieškovui išnuomotas 24,76 ha žemės sklypas Nr. 146 kol bus atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Ieškovas teigia kasmet mokėjęs nustatytą žemės nuomos mokestį. 2010-11-09 atsakovės Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas pasirašė Įsakymą Nr. Ž34-450, kuriuo nustatė žemės sklypo Nr. 339, esančio Giegždų k., Pagėgių sav., kadastro duomenis ir priėmė sprendimą Nr. 24S-15K dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. V.. Į ieškovo prašymą pateikti sprendimą, kuriuo buvo panaikinta minima 2000 metų valstybinės žemės nuomos sutartis, atsakovės Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius atsakė, kad, vadovaujantis šios sutarties 4 punktu, valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties dalis dėl 8,85 ha žemės nuomos 2010-11-09 baigėsi suėjus žemės nuomos terminui. Su tokiu sutarties 4 punkto traktavimu ieškovas nesutinka – nuomos terminas turėjo baigtis tik jam atkūrus nuosavybės teisę į tėvo turėtą žemę, todėl minimas atsakovo Tauragės ir Pagėgių skyriaus įsakymas naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu bylos dalį dėl 2010 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž34-450 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. V. Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje“ panaikinimo, nutraukė; ieškovo prašymą atstatyti žemės nuomos sutartį į žemės sklypą Nr. 146 iki kol bus atkurtos A. M. nuosavybės teisės į šį jo tėvo, J. M., turėtą sklypą, atmetė; priteisė iš ieškovo A. M., valstybei 41,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Ž34-450 (toliau – Įsakymas), buvo apskųstas ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme byla buvo nutraukta, kadangi skundas teisme buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti (b.l. 45-55), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmetė (b.l. 74-79). Teismas bylą nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir CPK 293 straipsnio 3 dalimi. Teismas nustatė, kad 2000 metais tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus, atstovaujamo pagal įgaliojimą A. J. ir A. M. sudaryta Valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis (toliau tekste - Sutartis, b.l. 80-81). Ši sutartis buvo sudaryta galiojant 1964 m. CK 298 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kuriuos nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi būti įregistruojama. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir sandorio sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo normomis visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo normose. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas sutarties nekilnojamojo turto registre neįregistravo, tokiu būdu, ieškovui nesilaikius imperatyvios įstatymo nuostatos dėl sandorio registravimo viešame registre, teismas ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo galiojančiu netenkino. Sutarties 4 punkto nuostatoje nėra nuorodos, kam konkrečiai turi būti sugrąžinama žemė. Byloje nustatyta, kad atsakovė akto dėl Sutarties ar jos dalies pripažinimo netekusia galios nepriėmė, o 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 3-3221 informavo ieškovą kad valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties dalis dėl 8,85 ha žemės nuomos 2010 m. lapkričio 9 d. baigėsi suėjus žemės nuomos terminui, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė įstatymo nuostatų nepažeidė.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą ir prašo teismo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo R. A. įsakymą Nr. Ž34-450 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. V. Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje", atstatyti žemės nuomos sutartį į žemės sklypą Nr. 146 iki kol bus atkurtos A. M. nuosavybės teisės į J. M. turėtą sklypą. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas nuo pat pirmojo kreipimosi į žemėtvarkos skyrių dienos pareiškė norą susigrąžinti visą tėvo turėtą žemę natūra, būtent istorinėje vietovėje. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dar iki 2000 metų kuomet Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje, ieškovas buvo sudaręs žemės nuomos sutartį ir žemę jau valdė nuo 1995-05-02, kasmet tęsdamas nuomos sutartį bei mokėdamas nuomos mokestį, tėvo istorinėje vietoje esančią žemę ir ruošėsi statyti sodybą, o tokiu atveju, kai paskirtas žemės sklypas sodybos statybai, ši žemė negali būti perleidžiama kitam asmeniui pagal nusipirktą išvadą. Ieškovas taip pat nurodė, jog teismas neatkreipė nepasisakė dėl to, jog ieškovas pagal 1998-11-17 Klaipėdos apskrities išvados Nr. 574 dėl žemės miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 1 punktą, turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 18,00 ha žemės, 1.2 punktą valstybės išperkamai žemei - 3,00 ha, tame skaičiuje asmeninio žemės ūkio žemę - 3,00 ha, kurios pagrindu ieškovui išnuomotas valstybės žemės sklypas Nr. 146, o nuomos sutarties 4 punktas „Žemės nuomos terminas" nurodo, jog žemė išnuomota - kol bus atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą, todėl sutartis turėjo baigtis suėjus jos terminui, t.y. atstačius ieškovo nuosavybę į tėvo turėtą žemės sklypą (CK 6.496 str.). Ieškovas nurodo, jog nuomotojas nereikalavo pašalinti sutarties sąlygų pažeidimo, kadangi sutartyje nebuvo tokio punkto kuris įpareigotu įregistruoti išnuomotą žemės sklypą. Ieškovas nurodo, jog žemės nuomos mokestį mokėjo sąžiningai ir nepertraukiamai, visiškai nepažeisdamas nuomos sutarties.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog trečiajam asmeniui nuosavybės teisės atkurtos į ieškovo tėvo J. M. turėtą žemę, tačiau ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo į 8,85 a ploto žemės sklypą sprendimo teisėtumo klausimą išnagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas, kuris 2011-12-20 sprendimu ieškovo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-11-11 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą priimtą sprendimą. Atkūrus trečiojo asmens nuosavybės teises į 8,85 ha žemės sklypą, 2000 metų nuomos sutartis dėl 8,85 ha valstybinės žemės sklypo nuomos baigėsi suėjus sutarties terminui. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsakovė nurodo, jog ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad terminuota nuomos sutartis turėjo baigtis suėjus nuomos terminui, tai yra atstačius jam nuosavybės teisę į jo tėvo J. M. turėtą žemės sklypą. Sutarties 4 punkte nėra nurodyta, kad terminuota sutartis turėjo baigtis atkūrus ieškovui nuosavybės teises į jo tėvo turėtą iki nacionalizacijos žemės sklypą. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko priimtą 1998-11-17 išvadą Nr. 574 nustatyta, kad J. M. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė Šilutės rajono Giegždų kaime 18,00 ha žemės plotą, iš kurio 3,00 ha yra valstybės išperkama žemė, o 15 ha žemės plotas buvo perduotas į laisvos žemės fondą. Ieškovui bus atkurtos nuosavybės teisės ne natūra, o laisvos žemės fondo žemėje perduodant nuosavybėn lygiavertį plotą. Tauragės rajono apylinkės teismas pagrįstai taikė Sutarties sudarymo metu (2000 metai) galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami įstatymų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis sudaroma raštu. Sutarties 22 punkte nurodyta, kad sutartį nuomininkas per tris mėnesius įregistruoja Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje (Trumpalaikė sutartis neregistruojama). Ieškovas (nuomininkas) Sutarties per tris mėnesius Nekilnojamojo turto registre neįregistravo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas nuosavybės teisių atkūrimo procese ir ieškovas skundžia atsakovės sprendimą, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos trečiajam suinteresuotam asmeniui, teigdamas, kad nuosavybės teisės A. V. atkurtos į dalį žemės sklypo, kurį valdė ieškovo tėvas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2000 metais tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus, atstovaujamo pagal įgaliojimą A. J. ir A. M. sudaryta Valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis (toliau tekste - Sutartis, b.l. 80-81). 2010-10-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 34S-15K dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. V. į jam tenkančią buvusio savininko A. Z. nekilnojamojo turto dalį – 6,83 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam – 8,85 ha žemės sklypą Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje, Tauragės apskrityje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-11-09 įsakymu Nr. Ž34-450 (toliau – Įsakymas), tenkindamas A. V. prašymą, nustatė žemės sklypo, kurio žemėtvarkos projekte Nr. 339, esančio Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje, kadastro duomenis, bei priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 34S-15K dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. V. į jam tenkančią buvusio savininko A. Z. nekilnojamojo turto dalį – 6,83 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam – 8,85 ha žemės sklypą Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje (b.l. 6). Šis aktas buvo apskųstas ikiteismine tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generaliniam direktoriui (b.l. 10-11), o šiai institucijai skundo netenkinus (b.l. 14-17) – teismine tvarka Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 23-26, 31-35), kuris administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. Ž34-450 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. V. Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje“ panaikinimo, nutraukė motyvuodamas tuo, kad skundas teisme buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus ir pareiškėjas neprašo termino atnaujinti (b.l. 45-55). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmetė (b.l. 74-79).
Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės pateikia aplinkybes, kuriomis grindžia, jog trečiajam asmeniui nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje, ir mano, jog šios aplinkybės yra pakankamos panaikinti ginčijamą 2010-11-09 įsakymą Nr. Ž34-450. Ieškovas nurodo aplinkybes, jog dar 1992 m. jis teikė prašymą sodybai statyti būtent istorinėje tėvo žemėje, ir vėlesniais veiksmais ieškovas siekė susigrąžinti visą tėvo turėtą žemę natūra. Ieškovas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad sudarydamas ilgalaikę Valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį, žemę jis jau valdė nuo 1995 m., kasmet mokėdamas nuomos mokestį, ir kai tėvo istorinėje vietoje paskirtas žemės sklypas statyti sodybai, negali būti perleidžiamas kitam asmeniui. Be to, ieškovas nurodė, jog 1998-11-17 Klaipėdos apskrities išvadoje Nr. 574, kuri išduota remiantis ieškovo tėvo, buvusio žemės savininko, valdytos žemės pagrindu, nurodyta, jog ieškovas turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 18 ha žemės. Taigi ieškovas šiomis aplinkybės grindžia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, jog 2000 m. nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai, kadangi, remiantis sutarties 4 p., tik ieškovui atstačius nuosavybės teises į žemė, ši sutartis galėjo būti nutraukta.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais, kadangi ieškovas neįrodė, jog žemės sklypas, į kurį trečiajam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisė, anksčiau priklausė būtent ieškovo tėvui, be to, pagal Klaipėdos apskrities viršininko priimtą 1998 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr.574 nustatyta, kad ieškovo tėvo nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė Šilutės rajono Giegždų kaime 18,00 ha žemės plotą, iš kurio 3,00 ha yra valstybės išperkama žemė, o 15 ha žemės plotas buvo perduotas į laisvos žemės fondą, todėl ieškovui atkuriamos nuosavybės teisės ne natūra, o laisvos žemės fondo žemėje perduodant nuosavybėn lygiavertį plotą. Nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad nuomos sutarties 4 punktu galėjo pasibaigti tik ieškovui atkūrus nuosavybės teises į žemę, kadangi minėtas punktas nenurodė konkrečiai ieškovo teisių atkūrimo į šį žemės sklypą. Ieškovas ginčijo ir pirmosios instancijos teismo motyvą, kad nuomos sutartis negalioja, kadangi nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, nurodydamas, kad atsakovė ieškovo nereikalavo pašalinti šio sutarties sąlygos pažeidimo (LR Žemės įstatymo 9 str. 2 d.). Šis argumentas taip pat yra nepagrįstas, kadangi sandorio sudarymo metu galiojančios normos nustatė privalomą žemės nuomos sutarties registravimą Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovas negali remtis argumentu, kad atsakovė nereikalavo tokios registracijos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas minėtos sutarties neregistravo, ši nuomos sutartis laikytina negaliojančia .
Pažymėtina, kad CPK 182 str. 2 d. įtvirtina, jog nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-20 sprendime nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d sprendimu byloje Nr. I-152-513/2009 nustatyta, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo išbrauktas iš pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo pagal Tauragės apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-2176 patvirtintą Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kaip nepasirinkęs bei neišreiškęs valios dėl žemės sklypo (ų) į kurį pageidauja atkurti nuosavybės teises. Teismas nustatė, jog ši aplinkybė – pareiškėjo atsisakymas dalyvauti paminėto žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime, yra ta teisinė sąlyga, kuri pareiškėjui nesukuria pagrindo ginčyti kitų asmenų, dalyvavusių šio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime, teises, perduodant jiems nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus į laisvą žemę. Nagrinėjamu atveju, ieškovas laiku neapskundęs ginčijamo 2010-11-09 įsakymo, prarado teisę pirmumo teise įsigyti ginčo sklypą.
Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog ieškinio dalis panaikinti 2010-11-09 įsakymą Nr. Ž34-450 pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 14 str. 1 d., kuria numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovas apeliaciniame skunde išdėsto faktines aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neva nekreipė dėmesio, tačiau nenuginčija šio teismo argumento. Byloje nustatyta, kad klausimas dėl 2010-11-09 įsakymo Nr. Ž34-450 panaikinimo jau buvo nagrinėtas Klaipėdos apygardos administraciniame ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismuose ir nustačius, jog skundas dėl šio įsakymo buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, administracinės bylos dalis dėl šio įsakymo panaikinimo buvo nutraukta pagal ABTĮ 101 str. 6 p. Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ 14 str. nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ieškovo nurodytais motyvais.
Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iki galo išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, šioms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.