Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei, kaltinamiesiems R. D., V. Š., gynėjoms advokatėms Vandai Laukevičienei, Daivai Balčiūnienei, civilinio ieškovo V. K. prekybos įmonės atstovėms V. K., advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis B. M., vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas – 2013-10-22 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje padarymu;

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. ir V. Š., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tyčią, pritaikant durų spynų raktus, įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kur laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. kovo 11 d., bendrais veiksmais pagrobė rūkytų mėsos gaminių už 23 962,97 litų (6940,16 EUR), V. K. prekybos įmonei iš viso padarydami 23 962,97 litų (6940,16 EUR) turtinę žalą, bei laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 8 d., bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti neapibrėžtos vertės rūkytų mėsos gaminių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, t. y.:

laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, pritaikant durų spynų raktus, įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 7,730 kg karšto rūkymo filė, kurios bendra vertė 152,20 litų, 0,460 kg karšto rūkymo miestietiškų lašinių, kurių bendra vertė 3,81 litų, 69,970 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų, kurių bendra vertė 919,41 litų, 7,280 kg karšto rūkymo šonkaulių, kurių bendra vertė 70,76 litų, 6,850 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrelių, kurių bendra vertė 65,28 litų, 1,710 kg karšto rūkymo kaimiškų dešrų, kurių bendra vertė 23,32 litų, 1,000 kg karšto rūkymo karkos be kaulo, kurios bendra vertė 11,09 litų, 0,920 karšto rūkymo kiaulienos „Gardėsis“, kurios bendra vertė 11,75 litų, 2,100 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų „Sočioji“, kurių bendra vertė 26,82 litų, 4,750 kg karšto rūkymo kaimiškų kumpelių, kurių bendra vertė 56,29 litų, 0,830 kg karšto rūkymo sprandinės su česnakais, kurios bendra vertė 9,74 litų, 1,950 kg karšto rūkymo nugarinės, kurios bendra vertė 32,76 litų, 0,050 kg karšto rūkymo šoninės, kurios bendra vertė 0,70 litų, 7,200 kg karšto rūkymo „Sodiečių“ dešrų, kurių bendra vertė 96,91 litų, 6,490 kg karšto rūkymo kiaulienos mentinės, kurios bendra vertė 65,87 litų, tuo padarydami V. K. prekybos įmonei 1546,71 litų turtinę žalą;

be to, tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, pritaikant durų spynų raktus, įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 4,550 kg karšto rūkymo filė, kurios bendra vertė 89,59 litų, 4,200 kg karšto rūkymo miestietiškų lašinių, kurių bendra vertė 34,78 litų, 70,030 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų, kurių bendra vertė 920,19 litų, 2,760 kg karšto rūkymo šonkaulių, kurių bendra vertė 26,83 litų, 1,000 kg karšto rūkymo karkos, kurios bendra vertė 11,69 litų, 6,400 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrelių, kurių bendra vertė 60,99 litų, 7,890 kg karšto rūkymo kaimiškų dešrų, kurių bendra vertė 107,62 litų, 3,820 kg karšto rūkymo karkos be kaulo, kurios bendra vertė 42,36 litų, 0,500 kg karšto rūkymo kiaulienos „Gardėsis“, kurios bendra vertė 6,39 litų, 2,100 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų „Sočioji“, kurių bendra vertė 26,82 litų, 6,800 kg karšto rūkymo kaimiškų kumpelių, kurių bendra vertė 80,58 litų, 1,780 kg karšto rūkymo nugarinės, kurios bendra vertė 29,90 litų, 7,900 kg karšto rūkymo „Sodiečių“ dešrų, kurių bendra vertė 106,33 litų, 2,540 kg karšto rūkymo kiaulienos mentinės, kurios bendra vertė 25,78 litų, tuo padarydami V. K. prekybos įmonei 1569,85 litų turtinę žalą,

be to, tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, pritaikant durų spynų raktus, tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 5,450 kg karšto rūkymo filė, kurios bendra vertė 107,31 litų, 3,100 kg karšto rūkymo miestietiškų lašinių, kurių bendra vertė 25,67 litų, 52,980 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų, kurių bendra vertė 696,16 litų, 2,980 kg karšto rūkymo šonkaulių, kurių bendra vertė 28,97 litų, 4,020 kg karšto rūkymo karkos, kurios bendra vertė 46,99 litų, 4,500 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrelių, kurių bendra vertė 42,89 litų, 6,780 kg karšto rūkymo kaimiškų dešrų, kurių bendra vertė 92,48 litų, 0,680 kg karšto rūkymo kiaulienos „Gardėsis“, kurios bendra vertė 8,68 litų, 0,340 kg karšto rūkymo kaimiškų kumpelių, kurių bendra vertė 4,03 litų, 2,000 kg karšto rūkymo sprandinės su česnakais, kurios bendra vertė 23,46 litų, 1,000 kg karšto rūkymo nugarinės, kurios bendra vertė 16,80 litų, 10,360 kg karšto rūkymo šoninės, kurios bendra vertė 145,66 litų, 6,580 kg karšto rūkymo „Sodiečių“ dešrų, kurių bendra vertė 88,57 litų, 5,460 kg karšto rūkymo kiaulienos mentinės, kurios bendra vertė 55,42 litų, tuo padarydami V. K. prekybos įmonei 1383,08 litų turtinę žalą,

be to, tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, pritaikant durų spynų raktus, įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 4,030 kg karšto rūkymo filė, kurios bendra vertė 79,35 litų, 3,100 kg karšto rūkymo miestietiškų lašinių, kurių bendra vertė 25,67 litų, 53,780 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų, kurių bendra vertė 706,67 litų, 1,050 kg karšto rūkymo šonkaulių, kurių bendra vertė 10,21 litų, 3,540 kg karšto rūkymo karkos, kurios bendra vertė 41,38 litų, 4,730 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrelių, kurių bendra vertė 45,08 litų, 5,140 kg karšto rūkymo kaimiškų dešrų, kurių bendra vertė 70,11 litų, 1,960 kg karšto rūkymo karkos be kaulo, kurios bendra vertė 21,74 litų, 0,300 kg karšto rūkymo kiaulienos „Gardėsis“, kurios bendra vertė 3,83 litų, 1,480 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų „Sočioji“, kurių bendra vertė 18,90 litų, 30,700 kg karšto rūkymo kaimiškų kumpelių, kurių bendra vertė 363,80 litų, 0,200 kg karšto rūkymo sprandinės su česnakais, kurios bendra vertė 2,35 litų, 0,750 kg karšto rūkymo nugarinės, kurios bendra vertė 12,60 litų, 0,850 kg karšto rūkymo šoninės, kurios bendra vertė 11,95 litų, 5,360 kg karšto rūkymo „Sodiečių“ dešrų, kurių bendra vertė 72,15 litų, 3,400 kg karšto rūkymo kiaulienos mentinės, kurios bendra vertė 34,51 litų, tuo padarydami V. K. prekybos įmonei 1520,28 litų turtinę žalą,

be to, tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, pritaikant durų spynų raktus, įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 4,500 kg karšto rūkymo filė, kurios bendra vertė 88,61 litų, 3,000 kg karšto rūkymo miestietiškų lašinių, kurių bendra vertė 24,84 litų, 49,600 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų, kurių bendra vertė 651,74 litų, 0,700 kg karšto rūkymo šonkaulių, kurių bendra vertė 6,80 litų, 3,400 kg karšto rūkymo karkos, kurios bendra vertė 39,75 litų, 3,800 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrelių, kurių bendra vertė 36,21 litų, 5,000 kg karšto rūkymo kaimiškų dešrų, kurių bendra vertė 68,20 litų, 2,790 kg karšto rūkymo karkos be kaulo, kurios bendra vertė 30,94 litų, 0,460 kg karšto rūkymo kiaulienos „Gardėsis“, kurios bendra vertė 5,87 litų, 1,300 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų „Sočioji“, kurių bendra vertė 16,60 litų, 24,200 kg karšto rūkymo kaimiškų kumpelių, kurių bendra vertė 286,77 litų, 1,200 kg karšto rūkymo sprandinės su česnakais, kurios bendra vertė 14,08 litai, 0,650 kg karšto rūkymo nugarinės, kurios bendra vertė 10,92 litų, 3,700 kg karšto rūkymo šoninės, kurios bendra vertė 52,02 litų, 6,020 kg karšto rūkymo „Sodiečių“ dešrų, kurių bendra vertė 81,03 litų, 2,100 kg karšto rūkymo kiaulienos mentinės, kurios bendra vertė 21,32 litų, tuo padarydami V. K. prekybos įmonei 1435,70 litų turtinę žalą,

be to, tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. kovo 11 d., 5 kartus: 2013 m. sausio 21 d., apie 18.25 val., 2013 m. sausio 28 d. apie 18.45 val., 2013 m. vasario 4 d., apie 20.17 val., 2013 m. kovo 4 d., apie 19.40 val., 2013 m. kovo 11 d., apie 20.12 val., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, pritaikant durų spynų raktus, įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 50,820 kg karšto rūkymo filė, kurios bendra vertė 983,37 litų, 15,180 kg karšto rūkymo miestietiškų lašinių, kurių bendra vertė 123,87 litų, 450,420 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų, kurių bendra vertė 5864,47 litų, 55,040 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrelių, kurių bendra vertė 537,19 litų, 44,320 kg karšto rūkymo kaimiškų dešrų, kurių bendra vertė 550,45 litų, 13,730 kg karšto rūkymo karkos be kaulo, kurios bendra vertė 151,44 litų, 10,500 kg karšto rūkymo kiaulienos „Gardėsis“, kurios bendra vertė 132,72 litų, 3,350 kg karšto rūkymo kiaulienos dešrų „Sočioji“, kurių bendra vertė 45,66 litų, 441,490 kg karšto rūkymo kaimiškų kumpelių, kurių bendra vertė 5236,07 litų, 3,530 kg karšto rūkymo sprandinės su česnakais, kurios bendra vertė 36,46 litų, 6,230 kg karšto rūkymo nugarinės, kurios bendra vertė 121,24 litų, 85,760 kg karšto rūkymo šoninės, kurios bendra vertė 1222,08 litų, 101,130 kg karšto rūkymo „Sodiečių“ dešrų, kurių bendra vertė 1302,55 litų, 21,230 kg karšto rūkymo kiaulienos mentinės, kurios bendra vertė 199,77 litų, tuo padarydami V. K. prekybos įmonei 16507,35 litų turtinę žalą,

be to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 4 d., apie 21.44 val., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, pritaikant durų spynų raktus, įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti neapibrėžtos vertės rūkytų mėsos gaminių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – pradėjus rakinti rūkytų mėsos gaminių realizacijos patalpų duris, šių durų spynai nepritaikė rakto, dėl ko negalėjo įsibrauti į šias įmonės patalpas,

be to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 8 d., apie 21.13 val., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais, pritaikant durų spynų raktus, įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti neapibrėžtos vertės rūkytų mėsos gaminių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – V. K. prekybos įmonės patalpose išgirdę balsus, pabėgo iš įmonės patalpų.

Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis V. Š. yra jo brolis, todėl jis atsisako duoti parodymus.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra įmonės savininkė. Įmonė įkurta prieš 20 metų, joje vykdoma mėsos perdirbimo gamyba. V. Š. pradėjo dirbti nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, dirbo ne visomis darbo dienomis – pirmadieniais nedirbdavo, antradieniais ženklindavo gaminius, trečiadieniais išvežiodavo produkciją į kitus miestus (Skuodą, Mažeikius), ketvirtadieniais nedirbdavo, penktadienį atlikdavo ženklinimo darbą ir šeštadienį išvežiodavo gaminius. Jokių pykčių, nesutarimų su V. Š. neturėjo. 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje savo noru išėjo iš įmonės, motyvuodamas tuo, kad nori išvykti uždarbiauti į užsienį, ir nuo 2012 m. pabaigos įmonėje nebedirbo. Jo kolektyvas nelabai mėgo, nes truputį vengdavo darbo. 2011 m. pabaigoje įmonėje pastebėjo, kad suvedus apskaitą trūkdavo mėsos gaminių. Pradžioje buvo įvairiausi pamąstymai, pirko kontrolines svarstykles, visus gaminius išvežimui sverdavo pakartotinai, bet tai nepasitvirtino, jokių spynų, raktų sugadinimų, įsilaužimo žymių nebūdavo. 2013-03-12 sūnus atėjęs į sandėlį pamatė išstumdytas dėžes, kurių dauguma buvo pustuštės, suprato, kad įvykdyta vagystė. Ji pasikvietė buhalterę, persvėrė gaminius ir rado didžiulį gaminių trūkumą. Peržiūrėję stebėjimo kameras pamatė, kad 2013 m. tą dieną buvo įsiveržta į patalpas, nors įsilaužimo žymių nebuvo. Stebėjimo kameras ji mato namuose ir stebėjo jas, kai balandžio 4 d. pamatė ateinantį žmogų ir puikiausiai pažino iš jo eisenos, kad tai buvo V. Š.. Sekančią dieną ji pakartotinai apie tai pranešė policijai, kurių pagalba buvo padaryta pasala, dalyvaujant jos šeimos nariams. Jį tą vakarą viską stebėjo per vaizdo kameras. Pirmas atėjo kaltinamasis R. D., ji jo neatpažino per kameras, bet buvo žymiai mažesnis, o jam iš paskos ėjo V. Š., kurį atpažino iš eisenos, vėliau jie išbėgo. Jie ėmėsi įvairių priemonių, kad išsiaiškinti kaip tai galėjo įvykti, ji pati važiuodavo prekiauti į turgų. Pagalvodavo, kad tai gali daryti V. Š., nes produkcija būdavo pakraunama (duomenys neskelbtini), o jis, kaip vairuotojas, atvažiuodavo į Joniškį, paimdavo ją bei vieną pardavėją ir jas nuveždavo į prekyvietę. Po prekiavimo turguje, kadangi tiksliai būdavo mušama į kasos aparatus, pastoviai pabaigoje pastebėdavo apie 60-70 Lt trūkumą. Dabar jie suprato, kad netgi jau tada, prieš važiuojant, būdavo pavagiami mėsos gaminiai. Tą trūkumą padengdavo pardavėjos, įskaitant ir ją. O V. Š. gudriai sugebėdavo, apstatydavo jas dėžėmis, motyvuodamas, kad galbūt vitrinoje žmonės užkišdavo ranka ir pagrobdavo mėsos gaminius, tačiau taip padaryti buvo tikrai neįmanoma. Į policiją ji kreipėsi 2013-03-29. 2013-03-12 padarė inventorizaciją, buvo nustatytas didžiulis trūkumas, šeimoje sprendė ką turi daryti, stebėjo per kameras, gal kas ateis kokią dieną, bet tuo laikotarpiu iki balandžio 4 d. niekas nebuvo atėjęs ir 2013-03-29 ji parašė pareiškimą policijai dėl rasto trūkumo. Inventorizacijos taip pat buvo atliekamos 2012 m. ir jas atlikdavo kas mėnesį ir rasdavo trūkumus, nors nesuvokdavo iš kur. Nuo 2013 m. sausio mėnesio inventorizaciją darė kas ketvirtį. Anksčiau dėl rastų trūkumų į policiją nesikreipė, nes neturėjo pagrindo, nebuvo jokių įsilaužimo į cechą žymių, nebuvo sugadinti durų užrakta. Kai pastebėjo, kad įmonėje trūksta pagamintų mėsos gaminių, jie įtarinėjo ceche dirbančius darbuotojus, pradėjo prašyti, kad jie nerakintų savo spintelių, kad galėtų patikrinti, prašydavo darbuotojų, kad jie su savimi į cecho patalpas nesineštų rankinių, kad nebūtų galimybės pagrobti mėsos gaminių ir juos išsinešti. Perspėdavo tiek ji, tiek kiti šeimos nariai, kad darbuotojai bus nuolat tikrinami, kad nedrįstu vogti. Darbuotojai net juokaudavo, kad gali nusirengti nuogai, tačiau gali patikinti, kad nei vienas neprieštaravo, kad būtų tikrinami jų daiktai, spintelės ir niekada nebuvo užfiksuotas joks vagystės faktas su įmonėje dirbančiais darbuotojais. Įmonėje buvo didžiulė įtampa, kai buvo sulaikytas V. Š. visi darbuotojai taip pat įtarė pastarąjį, bet neturėjo įrodymų, todėl nedrįso jai sakyti, nors jo elgesyje tai matėsi tie dalykai. Rūkyti mėsos gaminiai po rūkymo buvo laikomi atvėsinimo patalpoje iki tinkamo atvėsimo, po to kiekvienos rūšies gaminiai yra bendrai sveriami pagal gaminio pavadinimą ir užfiksuojama rūkytų mėsos gaminių sandėlio apskaitos knygoje, tiksliai nurodant gaminio pavadinimą ir bendra svorį, po to gaminiai atnešami į rūkytų mėsos gaminių sandėlį, iš kurio realizuodavo šituos gaminius į įvairius tinklus. Visa žaliava buvo sveriama nuo žalios mėsos atvažiavimo iki pat rūkytų gaminių išvažiavimo, įskaitant ir priedus. Atvežta žalia mėsa susveriama, po to patalpinama į žalios mėsos sandėlį, iš žalios mėsos sandėlio žaliava paimama į išpjaustymo cechą, išpjaustyta mėsa keliauja į gamybą, kur pasveriama (kokios rūšies gaminiams daryti – dešroms ar kumpimas ir t. t ), pasveriami visi priedai, padaromas gaminys, suformuojamas, po to patalpinamas į brandinimo patalpą, kur prabūna tam tikrą laikotarpį ir po to iškeliauja į rūkyklą. Rūkykloje išrūkomas, po to atvėsinamas iki pilnos temperatūros ir grąžinimas į rūkytų gaminių sandėlį, iš kurio realizuojamas. Pagaminti gaminiai nebesveriami, į kuriuos dedami įvairiausi priedai, jie yra sukemšami ir pasiunčiami į brandinimo patalpą. Priedai taip pat apskaitomi, jie naudoja nitritinę druską, kuri yra griežtos atskaitomybės, apvalkalai, žarnos, viskas, kas yra gamyboje, yra apskaitoma. V. Š. niekados neturėjo raktų nuo įmonės patalpų, raktus nuo įmonės patalpų turėjo ji ir jos šeimos nariai, daugiau nė vienas iš įmonėje dirbusių, raktų neturėjo. Daugiausia rūkytų mėsos gaminių sandėlyje būdavo pirmadieniais ir ketvirtadieniais, antradienį vykdavo gaminių ženklinimas, o trečiadienio ryte gaminiai išvežami realizacijai, taip pat ir ketvirtadienį. V. Š. buvo žinoma, kad tų gaminių tomis dienomis daugiausia, nes jis dirbo ženklintoju. Kad patekti į cecho patalpas nuo rampos pusės, tai reikėdavo patekti pro laukines duris, kurios buvo rakinamos, po to buvo dar vienos koridoriaus durys ir tik tada, pro tą realizacijos patalpą, galima patekti į rūkytų gaminių sandėlio-šaldytuvo patalpą, kurioje buvo laikomi jau pagaminti mėsos gaminiai. Buvo rakinamos laukinės durys ir rūkytų gaminių sandėlio-šaldytuvo durys. Durys, įvardintos tarp realizacijos patalpų, užrakintos buvo 2013-04-04 ir tą dieną, kai kaltinamieji buvo sulaikyti. 2012 m. rugsėjį įmonėje įsirengė vaizdo kameras, kurios fiksavo įmonės teritoriją iš lauko pusės. Pirmosios keturios ar penkios kameros, tiksliai nepamena, buvo įrengtos aplink visą pastatą, tačiau neapėmė rampos teritorijos, todėl viena – paskutinioji vaizdo kamera, buvo įrengta vėliau, datos nepasakys, kad matytųsi rampa. Paskutinioji vaizdo kamera buvo įrengta po šitų pastebėtų vagysčių. Įmonėje yra vienintelis kabinetas, kuriame dirba ji, buhalterė ir žmogus dirbantis su vet. dokumentais. Pas jas iš darbuotojų ateidavo tik V. Š. ir žiūrinėdavo pro tas vaizdo kameras. V. Š. jai ne kartą yra pabrėžęs, kad iš tos pusės tikrai nesimatytų su ta kamera, bet ji to nesureikšmino, nes niekada negalvojo, kad jis gali vogti. Jis skųsdavosi bloga materialine padėtimi, kad sunkiai gyvena ir ji ne kartą jį palepino. Įmonėje buvo naudojamos plastikinės dėžės – raudonos, žalios spalvos, turi ir baltų, geltonų dėžių, tačiau jų jie neskaičiuoja. 2012 m. per sumontuotas kameras ne darbo metu privažiuojančių mašinų, ar ateinančių žmonių nematė. Tas kameras stebėdavo tiktai sūnus. Kiek žino, sūnus stebėdavo tokiu laiku, tai 1 val. nakties atsikeldavo, prieš mašinai, kuri išveždavo produkciją, išvažiuojant, apie 4.30 val. Truputį pasižiūrėdavo, bet intensyviai nebuvo stebima. 2013-03-12 atėjęs sūnus į darbą ir sandėlyje pastebėjęs netvarką, tuoj įjungė kameras ir jie tada pamatė prie įmonės pašalinius žmones ir atsukęs įrašus pamatė, kad ir sausio mėnesį buvo. 2012 m. įrašai nuo pat kamerų įrengimo neišsaugoti, nes vaizdo kameros atmintis tik mėnesio bėgyje išlieka. Kai buvo sulaikyti įtariamieji įmonėje buvo pakeistos visos durų spynos. Būdavo, kad įmonės patalpose būdavo parduodami mėsos gaminiai. Labai nedaug buvo parduota ir retais atvejais. Tokiu atveju, būdavo išrašoma arba PVM sąskaita faktūra, arba įmušama į kasos aparatą, kuris yra įmonėje. Net įmonės darbuotojams išrašo kai perka. Ne visiems fiziniams asmenims rašydavo sąskaitą- faktūrą, nes tokių žmonių nedaug būdavo, tai jiems būdavo įmušama į kasos aparatą. Krovinio važtaraštyje atsispindi gaminio pavadinimas, kiekis, kaina ir suma. 2013-03-12 inventorizacija buvo atliekama taip – buvo sandėlio knygos, kurias buhalterė suvedė: išlaidavimus pagal kiekvieną gaminį, jie tuo likučiu vadovaudamiesi ir sandėlyje esančius gaminius svėrė ir rado didžiulius trūkumus. Galvojo, kad klaida, dar kartą persvėrė ir derino su sandėlio knyga. Pagal sandėlio knygą turėjo būti tiek gaminių, bet jų nebuvo. 2012 m. lygiai taip pat atliko. Individualioms įmonėms inventorizacija vieną kartą metuose reikalinga atlikti, bet kai jie pradėjo pastebėti, kad yra trūkumų, atliko kiekvieną mėnesį. Inventorizacijoje visada dalyvauja buhalterė, ji ir tuo metu dirbantis jos sūnus, nes niekas daugiau sandėlio raktų neturi. Jų šeimoje taip buvo nuspręsta, kad joks darbuotojas neturėtų jokių įmonės patalpų raktų ir taip bus išvengta vagysčių. Visus savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina. Iki V. Š. pradedant dirbti, jų įmonėje nėra buvę jokio trūkumo iki 2011 m. kažkurio mėnesio, kurio dabar nepasakys. Trūkumai būdavo įvairūs, bet daugiausia trūkdavo tų gaminių, kurie būdavo brangiausi, tai kumpelių ir kiaulienos dešros. Kai buvo sulaikyti įtariamieji, įmonėje padidėjo užsakymai, nes tuo laikotarpiu įmonėje Skuodo paviljonas užsisakinėdavo mėsos gaminius ir kažkuriuo laikotarpiu visiškai buvo nutrūkę užsakymai, o kai buvo sulaikytas V. Š., iškart gavo paklausimą, ar galėtų teikti jiems savo gaminius ir ji įtaria, kad tie iš įmonės pavogti gaminiai buvo realizuojami į Skuodą. Rūkyti mėsos gaminai buvo apskaitomi kaip gatava realizuoti produkcija. Rūkyti mėsos gaminai yra šalto ir karšto rūkymo, o įmonė gamina tik karšto rūkymo mėsos gaminius ir kada jie pilnai atvėsta, svoris nekinta, kaip šalto rūkymo gaminių. Darbuotojai įmonėje buvo maitinami taip: darbuotojai pirkdavo tik kavą, o visas kitas pilnas maitinimas buvo iš jos asmeninių lėšų. Po V. Š. išėjimo ir sulaikymo nebepasitaiko trūkumų. Ji dabar mano, kad dalis gaminių, kai būdavo išnešami iš rūkyklos į kitas patalpas ir paliekami per naktį tam, kad pastovėtų, apdžiūtų, mano, kad jau iš ten galėjo būti nukabinami, nes išrūkius nebūdavo gaminių išeigų. Taip, prieš įtraukiant į rūkytų gaminių sandėlio knygą. Ta produkcija neįtraukta, nes negalėjo apskaityti. Karštų rūkytų gaminių nei susverti, nei nuimti nuo lazdelių, nes lūžta, todėl jie per naktį palieka, kad atvėstų. Ši išeiga nuo dabartinės labai skiriasi. Tie gaminiai, kurie galimai galėjo būti pavogti, neįtraukti į civilinį ieškinį. Taip, nuo tų gaminių turėjo mokėti mokesčius, už žaliavą. Įmonė niekados nedirbo su nuostoliu, visi mokesčiai, atlyginimai sumokomi laiku. 2012 m., kai buvo vykdomos vagystės, įmonės pelnas siekė 120 000 Lt ir kam jiems būtų reikalinga apkaltini žmogų, jeigu šito nebūtų buvę. Taip, V. Š. priėmė dirbti, kaip darbo biržos siųstą, jo nepažinojo. V. Š. darbo užmokestis kito per visą darbo laiką, atėjus buvo mokomas minimalus atlyginimas, po to 1000 Lt, nes jis dirbo nepilnas savaitės dienas. Dėl V. Š. neturėjo jokių nusiskundimų. Jo darbo valandos nurodytos sutartyje, tomis dienomis jis ir dirbo. Kada atlikdavo ženklinimo darbus, jis atvykdavo į darbą 8 val. ir dirbdavo iki darbo dienos pabaigos. Trečiadieniais, šeštadieniais išvežiodavo produkciją į Mažeikius ir Skuodą, išvykdavo gal apie 4.30 val., ir grįždavo 13.30 val. Jis pildydavo pinigų priėmimo kvitą, surinkdavo visus pinigus ir kartu Mažeikiuose palikdavo pardavėjas, kurios prekiaudavo, laukdavo kol išsiprekiaus ir po to grįždavo. Gaminiai į automobilį būdavo kraunami visados vakare, baigus darbą. Viskas būna susveriama, uždedami lipdukai ir pakraunama į mašiną, kuri paliekama garaže. Ryte V. Š. atvykdavo savo automobiliu, pasiimdavo autobusiuką su pakrautais gaminiais, pasiimdavo pardavėjas ir važiuodavo. Patalpų viduje taip pat yra įrengtos vaizdo kameros, įėjus pro laukines duris, kur yra žalios mėsos sandėlis. Pačiame sandėlyje nėra, nes neįmanoma įrengti dėl temperatūros, drėgmės. Trūkumas pasimatė rūkytų gaminių sandėlyje. Taip, inventorizacijos trūkumą nustatė taip, kas buvo užpajamuota, ką išlaidavo ir sveria sandėlį ir tų gaminių nėra. Už visus sandėlius ir visus sandėlio raktus materialiai atsakingi yra šeimos nariai: ji, sūnus ir sutuoktinis. Įmonės dėžės nežymėtos, įvairių spalvų, serijinės gamybos, jos lūžta, papildo naujomis. 2013-04-04 buvo rastas jos namų originalus raktas ir tą vakarą stebint per vaizdo kameras atpažino V. Š., nors jis į įmonės patalpas įėjo apsimetęs girtuokliu, visiškai girtas ir prabuvo 45 min., tą dieną buvo užrakinamos realizacijos patalpų durys. Jis neturėjo šitų durų rakto, nes jos niekados nebuvo rakinamos ir mano, kad jis bandė tas duris kažkokiu būdu atrakinti. Spėja, kad jis buvo išsitraukęs visus raktus, todėl jie ryte ir rado prie durų pamestą raktą, kuris buvo nuo jos namų. Įmonės vyr. finansininkė yra R. R., kita buhalterė dirba su veterinariniais dokumentais. Ant byloje pateiktų inventorizacijos aktų buhalterės R. R. parašai, nes ji vienintelė buhalterė, kuri dalyvauja procese. Inventorizacijos atliktos tinkamai, laikantis nustatytos tvarkos. Ji kaip įmonės savininkė turėjo teisę dalyvauti, nes IĮ savininkė neša visą atsakomybę, tai yra bendras turtas. Į inventorizaciją neįtraukdavo kitų darbuotojų, nes jie dirba kitus darbus. R. D. vaizdo kamerose matė tik 2013-03-11, nors negali tvirtinti, kad būtent tai R. D., bet pirmas ėjo šiek tiek mažesnis, o po jo antras V. Š., kurį atpažino. Tokių dalykų, kad perkant kvitų neduodavo nebūna. Viskas vykdoma per kasos aparatą, vyksta apskaita, žalią mėsą iš visų įmonių perka taip pat su dokumentais. Kai dirba turgavietėse, baigus darbą pasveria produktų likutį, sutikrina su krovinio važtaraščiu, pagal kasos aparatą matyti, už kokią sumą parduota gaminių ir turi viskas sueiti. Trūkumas užfiksuotas prekybos vietoje, inventorizacijos akte neužfiksuotas, tai nesusiję. Tas likutis, kuris lieka prekybos vietoje, ir lieka ant to važtaraščio, į sandėlį nesugrįžta. Su tuo likučiu įmonės darbuotojas važiuoja į kitą prekyvietę, važiuoja tas gaminių likutis ir dar prisveria papildomai, ką reikia parduoti. Inventorizacija visados atliekama ir suminė, ir kiekinė. Nebuvo numatę statyti vaizdo kamerų, nes buvo pasistatę priestatą ir pinigai buvo reikalingi naujai gamybos linijai atidaryti. Jos įmonei padaryta 54 707,37 Lt turtinė žala, ši žala padaryta per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-03-12. Šią sumą sudaro mėsos gaminių savikaina, PVM, tai skaičiavo buhalterė. Taip pat padaryta 40 000 Lt neturtinė žala, kadangi jie visą laiką galvojo ir ėmėsi priemonių, 2012 m. rugsėjo mėn. statėsi stebėjimo kameras, teritoriją aptvėrė neprieinama tvora, tokią sumą ir sudaro. Iš V. Š. prašo 30 000 Lt neturinės žalos atlyginimo, kadangi jis dirbo įmonėje ir įtraukė į vagystę jauną žmogų. Per šį laikotarpį jie turėjo pasistatyti vaizdo kameras, apsitverti tvorą, nors buvo pasistatę priestatą ir norėjo atidaryti naują liniją, kuria galėtų gaminti kitus gaminius, bet sustabdė, nes tam nebeturėjo pinigų. Vien tvoros pastatymas jiems kainavo 19 000 Lt, vaizdo kameros 10 000 Lt.

Liudytojas K. L. teismo posėdžio metu parodė, kad apie šią bylą nieko nežino, tik tiek, kiek buvo apklaustas. Iš draugo išsimokėtinai už 500 Lt nusipirko automobilį, nes neturėjo pinigų tuo momentu, o mašinos reikėjo. Pavažinėjo apie mėnesį ir nusprendė, kad neverta remontuoti, dideli gedimai buvo. Susiskambinęs paklausė draugo, ar gali parduoti į metalo laužą, pastarasis neprieštaravo ir pardavė, tik sutarė, kad dokumentus sutvarkys, kai baigs mokėti už mašiną. Mašiną „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. EGZ, o skaičių nepasakys, pirko šiais metais iš A. K.. Kiek suprato ir A. K. minėjo, kad šią mašiną buvo nusipirkęs ir Š. A. K. neminėjo, iš kurio Š. pirko, jis ir nesidomėjo. Kai pirko automobilį, su A. K. nesurašė jokių dokumentų, kaip draugu pasitikėjo, paliko jam tą mašiną, sutarė sutvarkyti dokumentus, kai baigs išmokėti. Kai naudojosi automobiliu, pastarasis buvo A. K. vardu registruotas. Šiuo metu automobilis yra metalo lauže. Turi minėto automobilio dokumentus (tech. apžiūros lapą, draudimą, transporto priemonės registracijos pažymėjimą), kelias detales ir numerį. Gali būti, kad automobilį pirko 2014 m. sausio mėnesį. Kai nusipirko, tuo automobiliu tik jis ir tesinaudojo, niekam nebuvo davęs. Pirko išsimokėtinai, iškarto sumokėjo 100 Lt, o likusius po truputį ir tada dokumentus sutvarkys. Šiuo metu yra visiškai atsiskaitęs. Pardavė į metalo supirktuvę Joniškyje, vadinamą „dolerį“. Savo vardu pardavė yra dokumentai.

Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. įmonėje 16 metų nuo pat įmonės susikūrimo dirba buhaltere. Įmonė nedidelė, gamyboje dirba tik penki darbuotojai, o kiti atsakingi už realizaciją, buhalterinę apskaitą, vairuotojai-ekspeditoriai, pardavėjos. Įmonėje nebuvo pasitaikę vagysčių. V. Š. save nuteikė kaip sunkiai gyventis, todėl jiems sukėlė įtarimą, kaip gaudamas minimalų užmokestį, kuris vėliau buvo padidintas, gali keisti mašinas iš vienos į kitą. V. Š. ne kartą yra ją parvežęs į namus ir yra sakęs, kad sąžiningu darbu nieko neuždirbsi. 2011 m. atlikus įmonės metinę inventorizaciją, rado trūkumą, kurį pripažino įmonės nuostoliu, ko nėra buvę. 2012 m. pradėjo dažniau atlikti inventorizaciją, kurių metu rasdavo trūkumų, todėl savininkė pradėjo juos visus vaginti, sakydama, kad jie gerai dirba, yra draugiški, bet vieną kartą turi nustoti vogti iš jos. Žaliavą įmonei atveža tiekėjai, su kuriais yra sudarytos sutartys. Pateikdami žaliavą tiekėjai išrašo PVM sąskaitą- faktūrą ir krovinio važtaraštį. Kai atvažiuoja žaliava į įmonę, įmonės darbuotojai žaliavą suneša į įmonės patalpą, kuri persveriama ant svarstyklių, surašomas kiekis, kuris sulyginamas su PMV sąskaitą- faktūra. Jeigu būna neatitikimų, žaliavos trūksta, kad ir 1 kg, jie išrašydavo debetinę sąskaitą. Pasvertą mėsą užpajamuoja knygoje „Žalia mėsa“ arba kiauliena be kaulo, arba kiauliena su kaulu (kumpiai, mentės, šoninė), o kiti gaminiai užpajamuojami, kaip kiauliena be kaulo. Toliau vykdavo gamyba. Gamybos darbuotojas, kuris gamindavo sprandines, kumpelius, paimdavo iš žalios mėsos šaldytuvo sprandinę, ar kumpelį ir parašydavo į sąsiuvinį, kad paėmė tokią tai dieną 50 kg sprandinės, 150 kg kumpelių, atsisveria prieskonius ir vėl paėmęs parašo, o jie dienos pabaigoje ar per pietus, duomenis esančius sąsiuvinyje perkeldavo į žalios mėsos sandėlio apskaitos knygą. Neišpjaustytą mėsą (kumpiai, mentės, šoninė) paimdavo išpjaustytojas, kuris atsinešdavo į savo išpjaustymo patalpą, pvz. atsineša 30 kumpių, tuo momentu jų nesveria, tik vienetus atsineša ir atlieka išpjaustymo procesą – išpjauna kaulus, kumpius, odeles. Tą išpjautą mėsą sudeda į dėžes ir tada jie pasveria. Išpjaustytų gaminių pasvėrime dalyvauju ir ji pati, užrašo svorį. Išpjaustytą mėsą jie jau pajamuoja iš tos grafos, kur užpajamuota mėsa kiauliena su kaulu, pvz. išpjovė 180 kg, jau tos mėsos su kaulu sumažėja, o didėja kiauliena be kaulo, ir t. t. pagal kiekvieną rūšį. Kitą dieną išpaustytojas vėl atsineša likusius 30 kumpių ir vėl išpjausto. Po to žiūri, ar gavosi skirtumas, ar nesigavo, ir ten kartais prie žalios mėsos, jei mėsa vandeningesnė būdavo, ir tada būdavo trūkumas žalios mėsos – kiaulienos su kaulu ir tai sandėlio knygoje užfiksuodavo. Kiaulienos be kaulo dešrų gamybai pasiima darbuotojai, kurie dirba prie jų gamybos, pvz. atsisveria kiaulienos dešrelių gamybai 50 kg, kaimiškos dešros gamybai 80 kg, ir t. t., ir tuos duomenis perkelia į sandėlio apskaitos knygą. Tokiu būdu mažėdavo žalios kiaulienos be kaulo. Žalių gaminių gamybai, pagal žalios mėsos svorį, gamybos darbuotojai atsisverdavo prieskonių, priedų. Yra žalia mėsa „Kiauliena be kaulo“, „Kiauliena su kaulu“, tai žalios mėsos apskaitos knygos. Dar yra rūkytų gaminių apskaitos knyga. Paruošti gaminai yra rūkomi, prieš tai paruošti gaminai nuvežami į brandinimo patalpą ir atitinkamą laiką laikomi, nesusižengiant reikalavimas. Po to iš brandinimo patalpos gaminiai perkeliami į rūkyklas. Prieš perkeliant į rūkyklas tų gaminių nebepersveria. Vieni gaminiai yra rūkomi elektrinėje rūkykloje pagal technologiją, kiti kaimiško dūmo rūkykloje. Kai gaminai rūkykloje pasiekia reikiamą temperatūrą, iš rūkyklos išimami ir sukabinami atvėsinimo patalpoje ir ten būna kol atvėsta iki tinkamos temperatūros. 2013-03-12 atvykus į darbą rado susirūpinusius savininkus. Savininkė nurodė neatlikti tos dienos einamų darbų, o nurodė eiti persverti sandėlį, bet nesakė dėl ko tai reikia atlikti. Persvėrė sandėlį ir rado didelį trūkumą. Po to peržiūrėjo vaizdo kameras, kur buvo pastebėta, kaip apie 20 val. privažiuoja mašina, prisistumia prie rampos, žmogaus nesimato, po to nuvažiuoja ta mašina ir po kokių 40 min., vėl privažiuoja ir nuvažiuoja ta pati mašina. Mašina aiškiai matėsi, tik žmonių nesimatė. 2012 m. dažnai atlikdavo inventorizacijas ir vis būdavo trūkumas. Kai buvo įdėtos kameros, laukiant užsakymų, V. Š. ateidavo į buhalteriją ir sėdėdavo prie kamerų, junginėdavo, nors kiti darbuotojai niekada to nedarydavo. Dabar tapo aišku, kad jis stebėjo, kokiu kampu galima privažiuoti prie rampos, kad likti nepastebėtam. Buhalterinę apskaitą tvarko ji. Rūkytų gaminių apskaita vykdoma taip – rūkyti gaminai iš atvėsinimo patalpos, išbuvę tam tikrą laiką, iki gaminio susiformavimo, sunešami į rūkytų gaminių sandėlį, prieš tai susveriami pagal kiekvieną pavadinimą, pvz. iš rūkyklos atnešami kumpeliai, pasveriami ir rūkytų sandėlio apskaitos knygoje, ties pavadinimu „kumpeliai“ užpajamuojami, parašoma išrūkyta ir koks kiekis atneštas iš rūkyklos. Po to, rūkyti gaminiai yra arba sandėliuojami, arba išlaiduojami. Išlaiduojant pagal užsakymus, sveriama ir išrašoma PVM sąskaita-faktūra. Pagal tą PVM sąskaitą-faktūrą yra įrašoma į sandėlio apskaitos knygos išlaidų dalį, koks yra pasvertas kilogramų kiekis. Ir taip pagal kiekvieną sąskaitą, pagal kiekvieną užsakovą. Taip pat yra vykdoma prekyba įmonės viduje, yra įdarbintos pardavėjos. Įmonė turi Pakruojyje parduotuvę, kur dirba pastovus žmogus, taip pat vykdo prekybą turguje, kur dirba įdarbinti žmonės ir jie dirba keturis kartus per savaitę – dvi dienas dirba Joniškio turguje ir vieną dieną per savaitę Mažeikių turguje, jiems išrašoma ne prekių sąskaitą-faktūra, o krovinio gabenimo važtaraštis ir tas kiekis yra įtraukiamas į sandėlio apskaitos knygą, pagal kiekvieną pavadinimą išlaidų daliai ir taip pagal kiekvieną pavadinimą mažėja likutis sandėlyje. Kitas rūkymas tą pačią dieną ar kitą, vėl atneša iš rūkyklos, susveria ir vėl įrašoma į rūkytų sandėlio apskaitos žurnalą, kad vėl toks kiekis išrūkytas. Gali būti įrašai tos pačios dienos, kad toks kiekis išrūkytas, išlaiduotas, ar vėl užpajamuotas, o paskutinėje grafoje vedamas likutis (kiek dienos pradžioje turėjo, kiek atėjo į sandėlį tą dieną, kiek išlaidavo ir žino, kiek turi sandėlyje konkretaus gaminio). Kiekvienam rūkytam gaminiui yra skirtas atskiras žurnalas – pagal pavadinimus, kiekvienas apskaitomas. Visada visi gaminiai, kurie būdavo pakraunami iš sandėlio realizavimui, tiek pagal sąskaitas, tiek pagal važtaraščius, būdavo sveriami, nes vienetais neskaičiuoja. Iš įmonės darbuotojų gautų pinigų pagal važtaraščius užpajamavimas vykdavo taip – ką parduodavo jie, matydavo kasos aparate, grįžus iš prekyvietės pagal Zeta ataskaitą jie mato, kiek suprekiavo ir kiek kilogramų pardavė, tie pinigai yra užpajamuojami, atiduodami savininkei, nes ji yra kasininkė ir taip išrašomas kasos pajamų orderis. Pinigų priėmimo kvitai taip pat pildomi, juos turėdavo pildyti V. Š., nes pagal PVM sąskaitas-faktūras pinigus surinkdavo vairuotojai ekspeditoriai. Priėmimo kvitus turėjo pildyti pats V. Š., bet jam problemos su rašymu, jis prašydavo ir ji juos išrašydavo. Kai gaudavo pinigus, žmogus pasirašydavo, kad gavo pinigus, o V. Š., kad priėmė. V. Š. grįžęs su priėmimo kvitais ir pinigais, kurie būdavo perskaičiuojami ir išrašomas kasos pajamų orderis, ir taip užpajamuojami kasos knygoje. Darbuotojams prekiaujant prekyvietės vietoje tikrai būdavo, kad trūkdavo pinigų, pačių gaminių. Pardavėjos dejuodavo, nebenorėdavo važiuoti prekiauti. Tą trūkumą pardavėjos mokėdavo. Prieš nuimant Zeta ataskaitą iš kasos aparato, pagal X susisverdavo likučius ir matydavo, kad trūksta, o kad nerodyti trūkumo, pačios padengdavo. Tų pardavimų metu būdavo V. Š.. Jis sakydavo pardavėjai Vilijai, kad saugotųsi, jis apdėdavo ją dėžėmis, sakydavo, kad turguje vaikšto visokie auksarankiai, kad iš tavęs pavogs. Tas trūkumas, kurį darbuotojai rasdavo prekiavimo metu, nesusijęs su tuo trūkumu, kuris nustatytas sandėlyje. Tie gaminiai, kurie būdavo išlaiduojami iš sandėlio knygos prekiavimui pagal važtaraščius, nebegrįždavo į rūkytų gaminių sandėlį, tik būdavo susveriami ir kai sekančią dieną būdavo rašomas naujas važtaraštis naujiems gaminiams ir likučio žiniaraštis tų gaminių, kurie buvo grįžę iš ankstesnės prekyvietės, jie ir vėl važiuodavo sekančią dieną. Iki 2011 m. įmonėje inventorizacijas atlikdavo vieną kartą į metus, bet kai metų pabaigoje jau rado trūkumą, 2012 m. inventorizacija buvo atliekama kiekvieną mėnesį, o 2013 m. nutarė atlikti kas ketvirtį, nes kai V. Š. išėjo, A. K. padidėjo darbo krūvis. Yra patvirtinta inventorizacijos komisija, kurią patvirtino įmonės savininkė. Jai, kaip buhalterei, inventorizacijos komisijoje dalyvauti privaloma, taip pat privalo dalyvauti vienas pašalinis žmogus, tai A. K. arba J. K.. Pas juos nėra daugiau žmonių, nes iš gamybos negali dalyvauti. Nėra buvę tokių atvejų, kad ji nedalyvautų inventorizacijoje, o tik parsirašytų. 2012 m. rūkytų gaminių sandėlio žurnaluose matosi trūkumas eilutėje „netektis“. Tose apskaitos knygose tas trūkumas yra įtrauktas. Įmonėje gaminiams laikyti, pervežti buvo naudojamos plastikinės talpos (žalios, raudonos, baltos). 2012 m. apie rugsėjo mėnesio vidurį buvo įrengtos vaizdo kameros, kad pamatyti, kas vyksta įmonėje. V. Š. dar dirbo tuo metu ir jis tai gerai žinojo bei pripažino, kad būtent vogė nuo rugpjūčio mėnesio. Kameras prižiūrėdavo tiktai A. K., gal namuose ir J. K. stebėdavo, nes kameros įrengtos taip, kad jas galėtų stebėti ir būdami namuose. Jie paprastai stebėdavo vaizdo kameras ir nuo 21 val., 22 val. ir naktį kartais pasijungdavo. Įmonėje yra du kasos aparatai. Įmonėje mėsos gaminiais prekiaujama būdavo, bet retai, ir tai atsispindėdavo buhalterinėje apskaitoje, nes kartais būdavo rašomas kasos pajamų orderis arba įmušama į kasos aparatą ir taip matydavosi išlaiduotas kiekis važtaraštyje. Iš važtaraščio tie kiekiai (mėsa), būdavo nurašomi rūkytų mėsos gaminių sandėlio apskaitos knygoje. Būdavo ir orderiai rašomi, nes ir darbuotojai pirkdavo gaminių. Pertekliaus rūkytų gaminių sandėlyje niekada nėra buvę. Iki V. Š. atėjimo į darbą, nėra buvę trūkumų, po V. Š. sulaikymo vėl nėra trūkumų. Kai nustatinėdavo trūkumus blogai jausdavosi, įtarinėjo visus darbuotojus, dėl šių trūkumų keitėsi įmonės strategija, veiklos planai. Įmonė labai nukentėjo – iš veterinarijos pusės buvo reikalaujama šaldytuvų, kad būtų galima atsivežti mėsos dideliais kiekiais tiesiogiai be tarpininkų, bet tokio šaldytuvo įrengti negalėjo, nes reikėjo statyti vaizdo kameras, kurios nepasiteisino, todėl reikėjo tverti tvorą, kad apsaugoti teritoriją nuo vagių. Tvoros, vaizdo kamerų pastatymas įmonei davė didelį nuostolį. Įmonėje atlyginimai, mokesčiai mokomi visada laiku. Ji pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius. V. Š. buvo vairuotojas-ekspeditorius. Pirmadienį V. Š. būdavo išeiginė, antradienį atlikdavo produkcijos ženklinimą, trečiadienį važiuodavo į Mažeikių turgų, ketvirtadienį laisva diena, penktadienį vėl ženklindavo produkciją ir pasikraudavo autobusą, o šeštadienį ir sekmadienį į Joniškio turgų. Antradieniais ir penktadieniais V. Š. ženklindavo produkciją, susverdavo, būdavo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, o baigus svėrimo darbus, V. Š. kartu su A. K., ar J. K. pakraudavo į autobusą prekes. V. Š. pasiimdavo sąskaitas-faktūras, kitus reikalingus dokumentus ir prekes išvežiodavo tiekėjams. V. Š. žinioje būdavo dideli kiekiai gaminių. Važtaraščiai yra griežtos numeracijos, visi eina eilės tvarka, yra važtaraščių registracijos žurnalas. Yra du apskaitos žurnalai – žalios mėsos ir rūkytų gaminių. Produkcijos skirtos rūkymui svoris nesikeičia. Rūkytus gaminius A. K. sveria, ji svėrime nedalyvauja. Svoriai surašomi į sąsiuvinį, nes jeigu rašytų į sandėlio knygas, tai jos būtų be galo nešvarios, riebaluotos. PVM sąskaitas-faktūras, kelionės važtaraščius ji surašo. Tuo laiku visus svėrimus atlikinėjo A. K., iš rūkytų gaminių sandėlio svėrimus atlikdavo tik šeimos nariai. Darbo užmokestį moka savininkė grynais, kai išmoka atlyginimą, darbuotojas pasirašo, kad gauna pinigus į rankas. Inventorizacijos aktuose yra paskaičiuota pardavimo kaina ir savikaina. Skirtumas tarp savikainos ir pardavimo kainos sudaro antkainis, kuris nustatomas pagal rinkos kainas, produkcijos paklausumą. Antkainis nustatomas įmonės savininkės įsakymu. Darbuotojas, dirbantis žalios mėsos ceche, negali dirbti rūkytų gaminių ceche. Su žalia mėsa nedirba J. K., A. K., V. T., ji ir savininkė. Rūkytų gaminių apskaitos žurnale, išleidžiant produkciją iš rūkytų gaminių sandėlio, fiksuojami PVM sąskaitą-faktūra ir krovinio važtaraštis. Jei parduodama produkcija, vietoje rašomas kasos pajamų orderis arba PVM sąskaitą-faktūra, o jei mušama į kasą, rašomas krovinio važtaraštis. Trūkumai, atsiradę prekiaujant turgavietėse, susiję su esamu civiliniu ieškiniu. Į civilinį ieškinį įeina rūkytų gaminių trūkumas.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2012 m. pradžios įmonėje pradėjo įtarti, kad yra vagiami mėsos gaminai, pradėjo įtarinėti darbuotojus, aiškintis, kaip tai vykdoma. Buvo įspėjami darbuotojai, tikrinamos jų spintelės ir jie patys išeinant iš darbo. 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo sumontuotos vaizdo kameros, bet ir per jas nieko nepastebėjo. 2013-03-12 atvykus į darbą pastebėjo, kad šaldymo patalpoje viskas buvo sujaukta, netvarkinga ir tada suprato, kad yra įvykdyta vagystė. Pasikvietė įmonės savininkę ir dalyvaujant buhalterei atliko mėsos gaminių svėrimo darbus. Tai atlikę nustatė, kad buvo dingę mėsos gaminiai iš šaldymo patalpos. 2012 m. dalyvaudavo atliekant inventorizacijas, kurių metu būdavo nustatomi trūkumai. Jis dirbdavo tik prie persvėrimų, o viską rašydavo ir savininkė, ir buhalterė. Jo pagrindinis darbas įmonėje yra prie svėrimų, jis sveria visus gaminius – rūkytus mėsos gaminius atsineša iš rūkyklos, pasveria, svorius užrašo ant lapelio, kurį paduoda į buhalteriją ir suneša gaminius į šaldymo patalpą. Iš sandėlio paimami gaminiai pasveriami, pakuojami į dėžes, kleimuojami, dedami ant kontrolinių svarstyklių ir kraunami į mašinas. Į automobilius jis su V. Š. pakraudavo iš vakaro. Automobiliai laikomi garaže, kuris yra atskirai įmonės teritorijoje. Garažo raktus turėdavo V. Š. ir automobilio raktai, įvarius į garažą ir jį užakinus, būdavo perduodami V. Š.. Ne visada kraunant automobilį dalyvaudavo V. Š.. Ne visada V. Š. išveždavo produkciją. Jeigu V. Š. veždavo, visada krovime dalyvaudavo. Jis ir V. Š. veždavo produkciją. Visi gaminai buvo sveriami ir juos asmeniškai sverdavo jis. Be jo į rūkytų gaminių patalpas galėjo patekti V. Š., nes jie kartu dirbdavo. Patalpos buvo rakinamos. Norint patekti į minėtas patalpas iš išorės, reikia atsirakinti laukines duris ir šaldytuvo duris, realizacijos patalpa seniau rakinama nebuvo, tačiau po vagysčių jos yra rakinamos. Kai pastebėjo, kad trūksta gaminių, 2013-04-04 pastebėjo, kad vienų durų spyna buvo apgadinta. Jis stebėjo vaizdo kameras, tačiau nieko nepastebėdavo prie įmonės pastato, gal neatidžiai peržiūrėdavo. Realiu laiku žiūrėdavo, per internetą. Įvairiai stebėdavo kameras, ir 1 val. nakties, ir vėliau, ir prieš rytą. Peržiūrėdavo ir įrašus, bet nieko neužfiksuodavo. Pašalinius žmones prie pastato pastebėjo 2013-03-12 per įrašus. Kai pamatė, kad tokiu laiku prisistumia mašiną prie pastato, su įmonės savininke pradėjo peržiūrėti įrašus tuo laiku. Paskutinį kartą – balandžio 4 d., pažino V. Š. iš jo eisenos, taip pat pažino automobilius, kurie buvo užfiksuoti, t. y. „Ford“ ir „VW Golf“. V. Š. su automobiliu „VW Golf“ važinėjo, važinėjančio su automobiliu „Ford“ nematė. Įmonėje gaminiams dėti buvo naudojamos visokios rūkytų gaminių dėžės, žalios ir raudonos spalvų, jos nebuvo pažymėtos, buvo perskaičiuojamos. Buvo įmonės patalpoje kartu su savo tėvu ir apylinkės inspektoriumi, kai buvo sulaikyti įtariamieji. Bebūnant jam su inspektoriumi persirengimo patalpoje, pro stiklą pastebėjo, kad praėjo du asmenys, mažesnis asmuo ėjo priekyje, jo nebuvo pažinęs ir jam iš paskos ėjo V. Š.. Buvo labai gerai matyti, nes buvo įjungtas apšvietimas. Jie praėjo pro stiklą, o kai pamatė, kad jie ateina, krito ant grindų, kad nepastebėtų, prišliaužė prie kito lango ir girdėjo kaip įėjo į patalpą. Patalpoje kažką šnekėjosi ir greit iš patalpos išbėgo. Bandė vytis, bet nepavijo. Tą dieną visos durys buvo užrakintos, o kaltinamieji buvo atrakinę laukines duris, pro kurias galima patekti į realizacijos patalpas. Nematė keli žmonės įėjo į realizacijos patalpą, nes buvo ant žemės parkritęs, kad nepastebėtų. Dalyvavo ieškant įtariamuosius, nes jo inspektorius paklausė, kur gyvena V. Š. ar gali parodyti. Jis važiavo su inspektoriumi, buvo paimtas dar vienas policijos pareigūnas. Jie nuvyko į Lankaičių kaimą, kur gyvena V. Š., tačiau V. Š. nerado. Grįžtant link Joniškio, pareigūnai pasiūlė važiuoti iki Linkaičių kaimo. Nuvažiavus į Linkaičių kaimą, vienoje sodyboje privažiavo prie vienos mašinos, pareigūnai išlipo, atidarė automobilio galinį dangtį, o ten gulėjo V. Š.. Jis tuo metu sėdėjo pareigūnų mašinoje. Jis buvo, kai sulaikytuosius pristatė į policijos komisariatą. Jis pasėdėjo mašinoje, nežinojo ką daryti, todėl išlipęs iš mašinos nuėjo prie budinčios dalies durų. Priėjęs matė tą jaunesnį vaikiną, kurio apylinkės inspektorius paklausė „Ar tu vogei?“, o pastarasis atsakė, kad vogdavo su V. Š., už tai V. Š. jam duodavo tai 100 Lt, tai 50 Lt. Daugiau nieko negirdėjo. Po to, kai buvo sulaikyti kaltinamieji, įmonėje iš karto buvo keistos spynos. Ne visada pardavėjos išprekiaudavo gaminius turgavietėse, grįžusios iš prekiavimo vietos, gaminius palikdavo mikroautobuse arba atskiroje tam skirtoje patalpoje, bet dažniausiai mikroautobuse, nes juose įrengtos šaldymo kameros. Tie gaminiai nebepatekdavo į rūkytų gaminių sandėlį. Labai retai būdavo prekiauja pačioje įmonėje. Iki priimant į darbą V. Š., įmonėje niekada nebuvo nustatyta trūkumų. Įmonėje buvo įrengtos 5 vaizdo kameros, dėl šio klausimo buvo pasikvietę specialistus, jie pasiūlė ir sumontavo vaizdo kameras. Kamerų monitoriai buvo įrengti buhalterijos patalpoje, buvo galima matyti visą tiesioginį vaizdą. Įmonės patalpose buvo galima atsukti įrašus, kuriuos peržiūrėdavo jis arba savininkė. Iš buhalterės R. R. girdėjo, kad V. Š. būdavo prie kamerų, kai jo nebūdavo. Jį buvo netgi įspėjusi, kodėl V. Š. prie tų vaizdo kamerų sėdi ir žiūri. Apie 17 val. išvykdavo iš darbo, po 17 val. nekildavo įtarimo stebėti kameras, dažniausiai peržiūrėdavo naktinį laiką ir paryčiais, prieš išvykimą į turgų. Darbuotojai buvo maitinami nemokamai iš savininkės lėšų, iš rūkytų gaminių sandėlio gaminiai nebuvo imami. V. Š. išėjo iš darbo, nes sakė, kad išvažiuoja dirbti į užsienį. Inventorizacijos nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio nebuvo vykdomos, todėl, kad jis dirbo vienas, tėvas buvo stipriai apsirgęs. Buvo toks atvejis, kai vienas darbuotojas 2013-04-04 prie realizacijos patalpos rado pamestą raktą, V. Š. jau nebedirbo, minėta patalpa buvo rakinama. Jie raktą patikrino ir tai buvo originalus raktas nuo jo tėvų namų. Įmonė buvo aptverta tvora apsisaugojimui nuo vagių, dar papildomai buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, to jiems nereikėjo, turėjo didesnių planų, kur pinigus investuoti. Tokios kaip inventorizavimo komisijos įmonėje nėra. Kad reikia persverti sandėlį, spręsdavo savininkė. Jis sveria, o savininkė su buhaltere rašo. Baigus sverti suskaičiuodavo, peržiūrėdavo ir matydavo rezultatą. Gaminiai iš sandėlio judėdavo nuo pirmadienio iki penktadienio. Yra įmonėje kasos aparatų.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam yra žinoma, kad įmonėje dingdavo produkcija. Tai buvo 2011 m. pabaigoje, 2012 metais pradėjo pastebėti, o prieš tai nėra buvę tokių atvejų. Atlikus metinę inventorizaciją pastebėjo, kad trūksta gaminių. Kai pradėjo pastebėti, 2012 m. pradėjo kas mėnesį atlikti gaminių inventorizaciją. Jis dalyvaudavo svėrime, susverdavo, surašydavo faktinius rūkytų gaminių kiekius šaldytuve. Sverti padėdavo A. K., kartu būdavo ir pati savininkė V. K. bei buhalterė R. R.. Rūkyti mėsos gaminiai iš atvėsinimo patalpos būdavo pasveriami, surašomi svoriai, sudedami į dėžes ir patalpinami į šaldymo patalpą. Buhalterijoje priimdavo užsakymus, perduodavo jam ir pagal tai susverdavo, kiek realizacijai reikėdavo. Susverdavo, surašydavo duomenis ir nunešdavo į buhalteriją. Buhalterė R. R. vedė rūkytų gaminių knygą. Į buhalteriją jis nesigilindavo. Jam atnešdavo užsakymus paprasčiausiai sąsiuvinio lape surašytus kiekius, pagal nurodytus kiekius susverdavo, surašydavo kiekius ir nunešdavo į buhalteriją, po to buhalterijoje išrašydavo sąskaitą-faktūras pagal tuos kiekius. 2013 m. kovo mėnesį gaminių svėrime, kai buvo rastas didelis trūkumas, nedalyvavo, sirgo, buvo nedarbingume. Pastebėjus trūkumus, ceche vyravo įtampa, negalėjo suprasti iš kur, tarp darbuotojų buvo susidariusi nejauki aplinka. Tikrindavo darbuotojų spinteles, neleido didelių rankinių neštis į darbą, tačiau nieko nerasdavo, nepastebėjo jokių laužimo žymių, jokių vagystės požymių, todėl nusprendė įrengti vaizdo kameras. Kameras įrengė 2012 m. rugsėjo mėnesį. Vaizdo įrašų jis neperžiūrėdavo, sūnus A. K. ir sutuoktinė V. K. peržiūrėdavo juos. Kad patekti į rūkytų gaminių sandėlį, reikia atrakinti dvejas duris – rampos ir šaldytuvo patalpos. Anksčiau nerakindavo realizacijos patalpos durų, kad būtų geriau vėdinimui, tačiau jas pradėjo rakinti, kai pastebėjo trūkumus. Kai buvo padarytos vaizdo įrašų santraukos, matė siluetus ir iš jų pagal eiseną, žmogaus elgseną kilo įtarimas, kad tai V. Š.. 2013-04-08 su A. K. atvažiavo į cechą, atvyko ir pareigūnas V. Valančius. Jie nuėjo į persirengimo patalpas stebėti, o jis nuėjo į negamybines patalpas, esančias prieš buhalteriją, ir ten stebėjo. Jie nežinojo, kaip vagys pasiruošę, pro kur gali įeiti, todėl laukė. Jis matė vagis bėgančius ir iš silueto pažino V. Š.. Vagys buvo atrakinę duris ir kažką pajuto, šoko nuo rampos, jis pro langą, kadangi teritorija buvo apšviesta, pažino bėgantį V. Š., po to pastarasis dingo tamsoje, jis nematė kur nubėgo. Nematė paties momento, kai įėjo į patalpą, o tik išgirdo šnabždesį jau po to. Iš jo buvimo vietos nesimatė tos durys, kur patenkama nuo rampos, jis stebėjo kitą pusę. Vienas duris jie buvo atsirakinę – laukines įėjimo nuo rampos į cecho vidų, nes kai pribėgo durys buvo praviros, nors prieš tai buvo užrakintos. Nedalyvavo sulaikant V. Š., nes jis po to kai vagys pabėgo išvažiavo į namus. Rūkytiems gaminiams laikyti buvo naudojamos plastmasinės dėžės, kurios buvo žalios ir raudonos spalvų. Dėžės kalibruotos, jų svoris vienodas pagal spalvą, o įmonės inicialų nėra nurodyta. Nepastabėjo, kad trūktų dėžių. Nuo 2013-01-01 cecho vadovo pareigas perdavė sūnui, dėl sveikatos sutrikimų, nes darbas reikalauja daug fizinių jėgų. V. Š. buvo atleistas iš darbo, nes kalbėjo, kad važiuos į užsienį dirbti miško darbų. Atleidus V. Š. įmonėje trūkumai nepasibaigė, tik dar padidėjo. Vaizdo kamerų santraukas jis tik matė, kai buvo užfiksuotas vaizdas, kai mašina įvažiuoja prie rampos. Yra girdėjęs iš R. R., kad kažkada V. Š. davė pastabas, kodėl jis visą laiką „spokso“ į tas kameras. Kamerų monitorius stovi buhalterijoje, o V. Š. ateidavo pasirašyti ant sąskaitų-faktūrų ir, matyt, žiūrėdavo per vaizdo kameras. Tuo momentu neįtarė, nes nėra buvę vagysčių. Prevencija nuo vagysčių, vagysčių nustatinėjimas padarė daugiau moralinę žalą, nes atėmė nemažai nervų, reikėjo atlikti papildomus darbus, galvoti, kaip apsaugoto turtą, o tai papildomas darbas. Buvo įrengtos kameros, aptverta įmonės teritorija tvora, būtent turto apsaugojimui nuo vagysčių. Turėjo poreikį įmonės lėšas panaudoti kitur, t. y. naujų šaldytuvų įrengimui, tačiau buvo investuotos apsaugos sistemai. Buhalterė R. R. pildydavo rūkytų gaminių žurnalą, sąskaitas-faktūras, krovinių važtaraščius išrašydavo. Rūkytų gaminių žurnalą vesdavo, viską skaičiuodavo buhalterė R. R.. Gaudavo įvairų darbo užmokestį pagal įmonės pelną, daugiau nei 1000 Lt. Atlyginimą savininkė mokėdavo, jis ant algalapio pasirašydavo. Retais atvejais vykdavo gaminių pardavimas vietoje, iš rūkytų gaminių sandėlio. Ką jam paduodavo, jis susverdavo ir duomenis perduodavo į buhalteriją, viskas eidavo per buhalteriją. Jis pardavimų nevykdo, tik kiek reikia susveria gaminius ir sudeda į dėžes, kiekius perduoda į buhalteriją, tuo jo darbas baigiasi. Įmonės patalpose buhalterijoje yra kasos aparatai, pardavėjos grįžusios ir prekyviečių parveža ir palieka saugojimui. Darbo metu cecho raktai pas jį, o po darbo niekas nevažiuodavo į cechą. Į inventorizacijos komisiją įėjo jis, R. R., savininkė V. K., A. K. būdavo kai persverdavo gaminius. Pagal sanitarinius reikalavimus žmonės dirbantys prie žalios mėsos, negali užeiti į rūkytų gaminių patalpas. Pardavėjos nedalyvaudavo tuo metu, kai sverdavo gaminius vežti pardavimui į prekyvietes.

Liudytoja Akvilė Brazauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Joniškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje vyriausia tyrėja. Ji vykdė abiejų kaltinamųjų apklausą šioje byloje. Prisimena tiek, kad atėjus į darbą buvo užvizuota ši byla, buvo sulaikyti trys asmenys – kaltinamieji ir V. Š. brolis, ji ėjo į areštinę ir atlikinėjo jų apklausą. Jie gynėjų atsisakė, davė parodymus laisva valia. Ką jie sakė, tą ji užrašė, parodymai buvo surašyti pagal jų žodžius. Kaltinamieji pasirašė, sutiko kas buvo parašyta. Apklausos metu nedarė jokio spaudimo, o ir kaltinamieji jai neminėjo apie anksčiau darytą psichologinį spaudimą. Po 2013-04-09 apklausos protokolu V. Š. pasirašė pats, prieš tai perskaitė. R. D. taip pat apklausė, pastarasis taip pat neminėjo apie psichologinį spaudimą. Areštinė tokia vieta, kur žmonės atsipalaidavę nesijaučia, bet kad šoko būsenos, ar kad reikėtų traukti žodžius, tikrai to nebuvo, kaltinamieji sklandžiai papasakojo visą situaciją. Iš pradžių ji turėjo duomenis, kad nuo sausio iki kovo buvo vykdomos mėsos gaminių vagystės, bet kaltinamieji prisipažino, kad ir anksčiau ėjo vogti, nuo 2012 m. vasaros ar rudens, tiksliai nepamena. Tyrimo metu V. Š. pirma apklausa buvo areštinėje, po to žino, kad apklausa buvo pas ikiteisminio tyrimo teisėją. R. D. gal kokius tris kartus buvo apklaustas. Nei gynėjai dalyvaujant, nei nedalyvaujant, nebuvo daromas psichologinis spaudimas. V. Š. kai atsisakė duoti parodymus, jau su gynėju dalyvavo apklausoje. Apklausos metu nedalyvavo kiti kolegos, toje patalpoje buvo ji ir įtariamasis. Tokia tvarka ir buvo apklausinėjama, koks nurodytas laikas apklausos protokole, jis tikslus. Tokią apklausos tvarką pasirinko todėl, kad prieš pradedant apklausinėti ji susipažino su pirmine medžiaga, pašnekėjo su kriminalistu, kuris tyrė tą bylą. Kaip suprato, V. Š. buvo pagrindinis iniciatorius to nusikaltimo, todėl pasirinko tokią taktiką – pirma apsiklausė jį, po to R. D., o po to tiktai V. Š. brolį, kaip jai ir sakė, kad jisai nedalyvavo nusikaltime. Apklausiant V. Š. pirmą kartą jis patvirtino, kad jis yra iniciatorius, jis paaiškino, kad ten dirbo, kad žinojo kur durys, kur kas laikoma, kvietėsi R. D.. V. Š. kaltę iš dalies pripažino konstatuodamas, kad jo brolis nusikaltime nedalyvavo. Jis pats viską prisipažino ir dar ilgesnį laikotarpį, negu buvo įtraukas į pranešimą apie įtarimą, nurodė, kada pradėjo mėsos gaminius vogti. Ji tai tikrai nežinojo, kad dar ir anksčiau buvo vykdomos nusikalstamos veikos. Jai nebuvo pateikti V. Š. ranka rašyti jokie dokumentai su jo parašu. R. D. nurodytų aplinkybių esmė buvo panaši. V. Š. jai nereiškė nušalinimo, nebuvo skundų dėl jos netinkamo elgesio V. Š. atžvilgiu. R. D. važiavo į parodymų patikrinimą vietoje savo noru, su gynėju. R. D. pats viską rodė, pasakojo ir aiškino pagal bylos aplinkybes, kur pasistatė automobilį, kur daugiausia lauke stovėdavo, stebėdavo aplinką, kur ėjo V. Š., nuo kurios pusės, kas liečia tą vakarą, kai juos sulaikė, kur nubėgo, kur automobilį paliko, pro kurias duris brovėsi į patalpą. R. D. lyg ir mėtėsi apklausose, vienoje apklausoje minėjo, kad buvo vieną ar kelis kartus įsibrovęs, o kitose aiškino, kad įėjęs nebuvo. Ji gavo pagrindinę informaciją, kad dar anksčiau, kovo mėnesio pabaigoje, buvo pradėta tokia byla, naktį įvyko sulaikymas, įtariami mėsos gaminių vagyste, kad anksčiau savininkai įtarė buvusį darbuotoją V. Š. to nusikaltimo darymu. Visas smulkias aplinkybes apklausos metu ji sužinojo pagal kaltinamųjų parodymus. Išaiškino V. Š. teisę turėti gynėją, jei jis būtų pasakęs, kad jam tikrai reikalingas gynėjas, tikrai gynėjas būtų rastas ir atvestas į apklausą. Kiek atsimena, V. Š. tiksliai negalėjo nurodyti, kiek kilogramų per vieną kartą pagrobė, kiek bendrai pagrobė, tik įvardindavo, kad turėjo kuprinę, bet kiek į ją telpa, tiksliai nežinojo. Kiek žino, pas ikiteisminio tyrimo teisėją tikslesnius kiekius, kilogramus nurodė. V. Š. neneigė, kad tokius svorius galėjo pagrobti. Jai jokių abejonių nekilo, nes kaltinamieji sklandžiai papasakojo visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Keitėsi žalos dydis ikiteisminio tyrimo eigoje, nes laikotarpis didėjo, suma padidėjo. Kaltinamasis V. Š. buvo sulaikytas 48 val. – vieną dieną buvo atlikta jos apklausa, kitą dieną pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir jie jį paleido. Jis pripažino savo kaltę ir jie nematė priežasčių jį suimti. Kiekvienam įtariamajam ji išaiškina, kad jeigu jis pripažįsta savo kaltę, yra neteistas ar teistumas išnykęs, galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau viena iš susitaikymo sąlygų yra žalos atlyginimas. Ji šias aplinkybes išaiškino ir kaltinamajam V. Š..

Iš 2013-03-29 V. K. prekybos įmonės savininkės pareiškimo matyti, kad ji pareiškė apie tai, kad nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013-03-13, pastebėtas mėsos gaminių trūkumas. Tikslius nuostolius nustatys įmonėje atlikus inventorizaciją (1 t., 3 b. l.).

Iš 2013-03-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį V. K. prekybos įmonei, laužimo žymių pastato languose, išorinėse ir vidinėse duryse nerasta (1 t., 25-26 b. l.).

Iš 2013-04-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, jame rastas neužrakintas automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, universalo kėbulu. Automobilio salono priekyje rasta ir paimta medžiaginė juodos spalvos kaukė, taip pat rasti ir paimti: prožektorius, skirtas nešioti ant galvos, odinis juodos spalvos raktų dėklas, kuriame yra 17 raktų, vienas kurių apvyniotas izoliacine medžiaga, užrašų knygutė, V. K. prekybos įmonės darbo pažymėjimas V. Š. vardu (1 t., 27-33 b. l.).

Iš 2013-12-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 2013-04-09 automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta užrašų knygutė (1 t., 35-45 b. l.).

Iš 2014-03-06 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas T. Kaškelis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vietoje ir parodė vietą (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse, prie medžio, netoli tvoros ant žemės, kur jis rado, paėmė ir atgabeno į komisariatą bei prijungė prie bylos V. Š. ir R. D. daiktus: juodos spalvos kuprinę, kurioje buvo virvė, žalios spalvos krepšį, kuriame buvo baltos spalvos kaukė, chaki spalvos kepurę ir striukę, įvairių raktų rinkinių, grąžtų, nusmailintą raktą bei kitus daiktus, kurie buvo apžiūrėti ir aprašyti (1 t., 133-137 b. l.).

Iš 2013-04-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikė 2013-03-12 Rūkytų mėsos gaminių inventorizacijos aktą, su ją atlikusių asmenų – įmonės savininkės V. K., buhalterės R. R. ir materialiai atsakingo asmens A. K. parašais (1 t., 146, 147 b. l.).

2013-12-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. Š. pateikė automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo kopiją, kurioje nurodyta, kad automobilio savininkas yra V. Š. (1 t., 148, 149 b. l.).

Iš 2013-04-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo T. Kaškelio tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse yra padėti nusikalstamą veiką galimai įvykdžiusių asmenų daiktai. Nuvykus į minėtas kapines, prie tvoros buvo rasta juodos spalvos kuprinė, kurioje buvo virvė, žalios spalvos krepšys, kuriame buvo kaukė, kepurė, spynų raktai, rudos spalvos rankinė, kurioje buvo spynų raktai, kitokie įrankiai, medžiaginis švarkas (1 t., 150 b. l.).

Iš 2013-04-09 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti daiktai, rasti kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje: juodos spalvos kuprinė, kurioje yra virvė, žalsvos spalvos krepšys, kuriame yra baltos spalvos medžiaginė kaukė, chaki spalvos kepurė, atsuktuvas, žibintuvėlis, 2 atskiri raktai, ryšulys su 6 raktais, ryšulys su 5 raktais, ryšulys su 8 raktais, ryšulys su 6 raktais, chaki spalvos medžiaginis švarkas, kurio kišenėje yra ryšulys su 3 raktais, rudos spalvos rankinė, kurioje yra 3 grąžtai su dėkliukais, 3 grąžtai be dėkliukų, spynos širdelė su raktu, 3 susegti raktai, zigzago formos nusmailintas raktas, 3 nusmailintos metalo pjūklelio dalys (1 t., 151-157 b. l.).

Iš 2013-04-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. Š. pateikė automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimo kopiją, kurioje nurodyta, kad automobilio savininkas yra V. Š. (1 t., 162, 163 b. l.).

Iš 2013-04-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 164-170 b. l.).

Iš 2014-02-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. L. pateikė automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopiją, iš kurios matyti, kad automobilio savininkas yra A. K. (1 t., 177-178, 179-180 b. l.).

Iš 2013-03-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo kamerų įrašais ir 6 nuotraukas, padarytas iš vaizdinės medžiagos, kuriose užfiksuoti automobiliai, vagystės metu įvažiuojantys į įmonės teritoriją (1 t., 186-189 b. l.).

Iš 2013-05-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta pateiktos vaizdinės medžiagos apžiūra, kur užfiksuota, kad į V. K. įmonės teritoriją įvažiuoja ir išvažiuoja automobiliai: 2013-01-21 18.25 val. ir 19.04 val., 2013-01-28 18.45 val. ir 19.26 val., 2013-02-04 20.17 val. ir 20.56 val., 2013-03-04 19.40 val. ir 20.22 val. – automobilis „Ford“, 2013-03-11 20.12 val. ir 20.56 val. – automobilis „VW Golf“ (1 t., 190-191 b. l.).

Iš 2013-06-20 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikė kompaktinį diską su 2013-04-08 vaizdo kamerų įrašu (1 t., 192 b. l.).

Iš 2013-06-21 ir 2013-12-10 apžiūros protokolų matyti, kad atliktos pateiktos vaizdinės medžiagos apžiūros, kur užfiksuoti du asmenys, kurie 2013-04-08 21.13 val. įeina į V. K. prekybos įmonės teritoriją, iš kurios 2013-04-08 21.15 val. tie patys asmenys išbėga (1 t., 193-196, 197-200 b. l.).

Iš 2013-12-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateikė 2013-04-04 kompaktinį diską su vaizdo kamerų įrašu (2 t., 1 b. l.).

Iš 2013-12-20 apžiūros protokolo matyti, kad atlikta pateiktos vaizdinės medžiagos apžiūra, kur užfiksuotas asmuo, 2013-04-04 21.44 val. įeinantis į V. K. prekybos įmonės teritoriją bei 2013-04-04 22.32 val. iš jos išeinantis (2 t., 2-5 b. l.).

Iš 2013-04-09 kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos Beržų g. 15, Lankaičių k., Joniškio r., pas V. Š. metu, lauko virtuvėlėje rasta ir paimta žalia plastikinė dėžė (2 t., 9-10 b. l.).

Iš 2013-04-09 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta plastikinė dėžė, rasta V. Š. gyvenamojoje vietoje (2 t., 19-21 b. l.).

Iš telefonų skambučių išklotinių nustatyta, kad 2013-04-08 R. D. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauta su G. Š., kuris naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini): 21.23 val., 21.25 val. rašytos trumposios žinutės, 21.27 val. G. Š. skambino R. D. (2 t., 55, 56 b. l.).

Iš rūkytų mėsos gaminių inventorizacijos akto už laikotarpį nuo 2012-01-01 – 2012-12-31, kurį pasirašė įmonės savininkė V. K., buhalterė R. R. ir materialiai atsakingas asmuo J. K., matyti, kad trūkumo vertė pagal savikainą yra 15819,94 Lt, trūkumo vertė pagal savikainą su PVM 19142,00 Lt, trūkumo vertė pardavimo kainomis be PVM 21366,13 Lt, trūkumo vertė pardavimo kainomis su PVM 25849,03 Lt (2 t., 66 b. l.).

Iš rūkytų mėsos gaminių inventorizacijos akto už laikotarpį nuo 2013-01-01 – 2013-03-12, kurį pasirašė įmonės savininkė V. K., buhalterė R. R. ir materialiai atsakingas asmuo A. K., matyti, kad trūkumo vertė pagal savikainą yra 16507,35 Lt, trūkumo vertė su PVM 19973,90 Lt, trūkumo vertė pardavimo kainomis be PVM 23854,32 Lt, trūkumo vertė pardavimo kainomis su PVM 28858,34 Lt (2 t., 67 b. l.).

Iš V. K. prekybos įmonės rūkytų mėsos gaminių inventorizacijos akto už laikotarpį 2012-08-01 – 2012-08-31 nustatyta, kad iš viso rasto gaminių trūkumo vertė pagal savikainą yra 1546,71 Lt, o trūkumo vertė pardavimo kainomis su PVM yra 2546,81 Lt (2 t., 87 b. l.).

Iš V. K. prekybos įmonės rūkytų mėsos gaminių inventorizacijos akto už laikotarpį 2012-09-01 – 2012-09-30 nustatyta, kad iš viso rasto gaminių trūkumo vertė pagal savikainą yra 1569,85 Lt, o trūkumo vertė pardavimo kainomis su PVM yra 2604,04 Lt (2 t., 88 b. l.).

Iš V. K. prekybos įmonės rūkytų mėsos gaminių inventorizacijos akto už laikotarpį 2012-10-01 – 2012-10-31 nustatyta, kad iš viso rasto gaminių trūkumo vertė pagal savikainą yra 1383,08 Lt, o trūkumo vertė pardavimo kainomis su PVM yra 2240,74 Lt (2 t., 89 b. l.).

Iš V. K. prekybos įmonės rūkytų mėsos gaminių inventorizacijos akto už laikotarpį 2012-11-01 – 2012-11-30 nustatyta, kad iš viso rasto gaminių trūkumo vertė pagal savikainą yra 1520,28 Lt, o trūkumo vertė pardavimo kainomis su PVM yra 2589,89 Lt (2 t., 90 b. l.).

Iš V. K. prekybos įmonės rūkytų mėsos gaminių inventorizacijos akto už laikotarpį 2012-12-01 – 2012-12-31 nustatyta, kad iš viso rasto gaminių trūkumo vertė pagal savikainą yra 1435,70 Lt, o trūkumo vertė pardavimo kainomis su PVM yra 2418,71 Lt (2 t., 91 b. l.).

Iš SODROS duomenų bazės matyti, kad V. Š. nuo 2010-09-06 iki 2012-12-10 dirbo V. K. prekybos įmonėje (3 t., 195 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2013 m. gruodžio 19 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis R. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje, t. y. parodė V. K. prekybos įmonės mėsos gaminiu cechą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio patalpų jis kartu su V. Š. pagrobė ir kėsinosi pagrobti įvairių mėsos gaminių. R. D. nurodė, kad įvykdytų vagysčių laikotarpiu ir pasikėsinimo įvykdyti vagystes laikotarpiu, jis su V. Š. į (duomenys neskelbtini), atvykdavo V. Š. priklausančiais dviem automobiliais „VW Golf“ arba automobiliu „Ford Mondeo“, kuriuos pastatydavo ir palikdavo arba gretimai mėsos gaminių cecho pastato esančio daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kaip ir 2013-04-08, kuomet įvykdyti nusikaltimo atvyko su automobiliu „VW Golf“ (Foto Nr. 2, 3). Taip pat jis nurodė kitą vieta, kur palikdavo automobilį, tai yra, ant keliuko į (duomenys neskelbtini) kapines (Foto Nr. 4). R. D. nurodė, pro kur V. Š. patekdavo į V. K. prekybos įmonės mėsos gaminių cecho teritoriją, taip pat ir jis, kai stebėdavo aplinką atsistojęs prie cecho pastato kampo netoli rampos (Foto Nr. 5). R. D. nurodė vietą mėsos gaminiu cecho teritorijoje, prie rytinėje pastato sienoje esančio kampo, kur jis stovėdavo ir stebėdavo aplinką, kad niekas neužkluptų juos darant nusikalstamas veikas (Foto Nr. 6). R. D. nurodė ir kitą vietą gatvėje ant kelkraščio, esančią kitoje gatvės pusėje, priešais mėsos gaminių cecho pastatą, prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje jis stovėdamas stebėdavo aplinką, kad niekas neužkluptų jo ir V. Š., darant nusikalstamas veikas (Foto Nr. 7). Po to R. D. nurodė V. K. prekybos įmonės teritorijoje krypti link rampos, kuria nueidavo V. Š., kai braudavosi į mėsos gaminiu cechą (Foto Nr. 8) bei nurodė, kad 2013-04-08 jis kartu su V. Š. nuėjo minėta kryptimi ir tik tą kartą jis stebėjo aplinką stovėdamas prie pat rampos ir laiptų, vedančių prie įėjimo į cecho patalpas (Foto Nr. 9). R. D. nurodė, kad vagysčių metu, kai jis stebėdavo aplinką įėjęs į mėsos gaminių cecho teritoriją prie pastato rytinio kampo, jis matydavo, kad V. Š. rakina kažkurias duris ir patenka į pastato vidų, tačiau tiksliai negali nurodyti durų, pro kurias pastarasis patekdavo į minėto pastato vidų, be to, nurodė kairėje pusėje esančias duris, stovint veidu į jas, vedančias į mėsos gaminių cecho patalpas, pro kurias, kiek jis pamena, tiksliai negali nurodyti, 2013-04-08, jas atsirakinęs, V. Š. įsibrovė i patalpas (Foto Nr. 10). R. D. paaiškino, kad V. Š. per kažkurį langą, tiksliai nežino per kurį, nes nematydavo, jam sušvilpdavo, taip duodamas jam sutartinį ženklą, kad jis yra pasiruošęs išeiti iš pastato su pagrobtais mėsos gamininiais ir tuomet jie abu nueidavo prie anksčiau nurodytose vietose paliktų automobilių, kartais jis padėdavo V. Š. nešti pagrobtus mėsos gaminius, kuriuos V. Š. sudėdavo į kuprinę ir krepšį. R. D. nurodė, kad 2013-04-08 jiems su V. Š. nepavyko pagrobti mėsos gaminių, nes jie buvo užklupti pastate esančių asmenų. Jie abu su V. Š. išbėgo iš cecho teritorijos, negrįžo prie daugiabučio kieme palikto „VW Golf“, o nubėgo link (duomenys neskelbtini) kapinių (Foto Nr. 11, 12, 13). R. D. paaiškino, kad nusikaltimo metu jo ant pečių neštą V. Š. kuprinę, kas joje tuo metu buvo jis nepažiūrėjo, V. Š. paėmė, nunešė pro įėjimą ir paliko kapinių teritorijoje, kurioje vietoje tiksliai, jis nežino, nes kartu nėjo (Foto Nr. 14). Nežino, kokius dar daiktus kapinių teritorijoje paliko V. Š., kadangi jis nepamena, kokius rūbus pastarasis tą vakarą vilkėjo, kokius daiktus turėjo su savimi vagystės ir sulaikymo metu. R. D. nurodė, kad jiems būnant prie kapinių, V. Š. iš jo telefono paskambino savo broliui G. Š., kad pastarasis atvažiuotu jų pasiimti bei nurodė vietą, kur jis su V. Š. laukė ir jų atvyko pasiimti G. Š. su savo automobiliu „VW Golf“ (Foto Nr. 15). G. Š. juos nuvežė pas jam nepažįstamą V. Š. draugą, gyvenantį Linkaičiu k., Joniškio r., kur jie ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų (4 t., 99-110 b. l.).

Iš 2010-09-03 Europos socialinio fondo projekto „Parama užimtumui ir mobilumui“ Nr. VP1-1.2-SADM 01-V-07-001 Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties Nr. IS-PUM-63 matyti, kad V. Š. buvo neterminuotai įdarbintas V. K. prekybos įmonėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose nuo 2010-09-06 (6 t., 2-4 b. l.).

Iš 2010-09-01 darbo sutarties Nr. 47 matyti, kad V. Š. buvo neterminuotai įdarbintas V. K. prekybos įmonėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose nuo 2010-09-06. Nustatyta, kad V. Š. dirba 5 darbo dienas, po 8 val. Darbo sutartis nutraukta 2012-12-10, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (6 t. 5-6 b. l.).

Iš V. K. prekybos įmonės atsiskaitymo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio, matyti, kad V. Š. buvo mokamas darbo užmokestis, šį faktą V. Š. patvirtindavo savo parašu (6 t., 7-56 b. l.).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo V. Š., liudytojų bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitus bylos surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji V. Š. ir R. D. laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-03-11, turėdami vieningą tyčią, pritaikant durų spynų raktus, įsibrovė į V. K. prekybos įmonei priklausančias mėsos perdirbimo cecho patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kur grobė rūkytus mėsos gaminius.

Nors kaltinamasis V. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad savavališkai nusprendė pasiimti produkciją iš V. K. prekybos įmonės, tokiu būdu mažindamas tariamą V. K. prekybos įmonės skolą, už, neva, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tačiau šios kaltinamojo V. Š. gynybinės versijos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. Š. pagal 2010-09-03 Europos socialinio fondo projekto „Parama užimtumui ir mobilumui“ Nr. VP1-1.2-SADM 01-V-07-001 Įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį Nr. IS-PUM-63 buvo neterminuotai įdarbintas V. K. prekybos įmonėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose nuo 2010-09-06, su juo 2010-09-01 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 47, pagal kurią V. Š. buvo neterminuotai įdarbintas V. K. prekybos įmonėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, nustatytas 5 darbo dienų darbo laikas, dirbant po 8 val., bei mokama minimali mėnesinė alga, o nuo 2011-11-01 mokama 1000 Lt dydžio mėnesinė alga. Minėta darbo sutartis buvo nutraukta 2012-12-10, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, t. y. paties darbuotojo prašymu. Iš byloje esančių V. K. prekybos įmonės atsiskaitymo žiniaraščių už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio, matyti, kad V. Š. reguliariai buvo mokamas darbo sutartyje ir jos pakeitime sulygtas darbo užmokestis. Taigi šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. K. prekybos įmonė kaltinamajam V. Š. už neišmokėtą darbo užmokestį būtų buvusi skolinga 15000-17000 litų, kaip nurodė pats kaltinamasis, todėl jo iškelta versija dėl savavaldžiavimo (BK 294 str.) atmestina.

Patį svetimo turto, t. y. mėsos gaminių, vagystės įsibraunant į patalpas, t. y. V. K. prekybos įmonės mėsos perdirbimo cecho patalpas, faktą patvirtina kaltinamojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu konkrečiai parodydamas, kurioje vietoje jis stebėdavo aplinką, kur pasistatydavo automobilius, pro kurias duris V. Š. įeidavo į mėsos perdirbimo cecho patalpas, kurioje vietoje jie laukė atvažiuojančio V. Š. brolio, kur V. Š. iš jo paėmė kuprinę, kurią nunešė paslėpti į kapines. Šiuos kaltinamojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamasis R. D., liudytojų V. Valančiaus, T. Kaškelio, S. K., A. K., J. K. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai apie kaltinamųjų sulaikymą 2013-04-08, liudytojos A. Brazauskienės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kiti byloje esantys įrodymai: įvykio vietos, automobilio, kapinių apžiūros, daiktų ir dokumentų pateikimo, jų apžiūros, R. D. ir liudytojo T. Kaškelio parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys.

Kaltinamojo V. Š. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių metu jis pripažino įvykdęs vagystę iš V. K. prekybos įmonės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Š. neneigė, kad galėjo pavogti kaltinime nurodytą kiekį mėsos gaminių. Šiuos kaltinamojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamasis V. Š., liudytojų V. Valančiaus, T. Kaškelio, S. K., A. K., J. K. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai apie kaltinamųjų sulaikymą 2013-04-08, liudytojos R. R. parodymai, kad V. Š. dar dirbdamas V. K. prekybos įmonėje, ateidavo į jos kabinetą, kuriame buvo pastatyti stebėjimo kamerų monitoriai ir per juos stebėdavo kamerų fiksuojamus vaizdus, liudytojų V. K. ir J. K. parodymai, kad raktus nuo mėsos perdirbimo cecho patalpų turėjo tik V. K. ir jos šeimos nariai, kiti darbuotojai raktų neturėjo, liudytojų V. K., J. K. ir A. K. parodymai, kad vaizdo įrašuose, užfiksuotose vaizdo stebėjimo kameromis, iš eisenos, elgsenos ir akinių atpažino kaltinamąjį V. Š., liudytojos A. Brazauskienės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad kaltinamasis V. Š. pirmos apklausos metu prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė aiškius ir nuoseklius parodymus, sklandžiai dėstė mintis, joks spaudimas jam nebuvo daromas, apie kitų pareigūnų darytą spaudimą taip pat neužsiminė, kiti byloje esantys įrodymai: įvykio vietos, automobilio, kapinių apžiūros, daiktų ir dokumentų pateikimo, jų apžiūros, R. D. ir liudytojo T. Kaškelio parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys.

Teismas vadovaujasi tais ikiteisminio tyrimo metu (atliekant apklausas, parodymų patikrinimus vietoje) duotais kaltinamųjų V. Š. ir R. D. parodymais bei paaiškinimais, kuriais jie vienodai nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

Kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl vykdytų vagysčių iš V. K. prekybos įmonės, vykdytų vagysčių mechanizmą, taip pat patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos 5 vagystės, įvykdytos 2013-01-21, 2013-01-28, 2013-02-04, 2013-03-04 ir 2013-03-11. Iš vaizdo įrašų matyti, kad visos vagystės buvo įvykdytos pirmadieniais, t. y. tą dieną, kai mėsos perdirbimo ceche būdavo daugiausiai mėsos gaminių. Vakare, tamsiu paros metu, į V. K. prekybos įmonės teritoriją atvažiuoja automobilis („VW Golf“ arba „Ford Mondeo“), kieme apsisuka ir atbuline eiga privažiuoja prie rampos, sustoja ir vėl išvažiuoja, tą pačią dieną, maždaug už 30-40 minučių, ta pati mašina vėl atvažiuoja į kiemą, apsisuka, atbuline eiga privažiuoja prie rampos, sustoja, pastovi 1-2 minutes ir išvažiuoja iš kiemo. Iš 2013-04-04 vaizdo įrašo matyti, kaip 21.44 val. ateina asmuo, dėvintis kepurę ir užsidėjęs rankinę per petį paštininko stiliumi, kuris apsimesdamas neblaiviu nueina link rampos, o 22.32 val., beveik po 50 min., išeina nuo rampos pusės. 2013-04-08 įraše matyti, kaip du asmenys – pirmas asmuo ant pečių užsidėjęs rankinę, jam iš paskos asmuo apsirengęs taip pat, kaip ir 2013-04-04 vaizdo įraše užfiksuotas, ir taip pat užsidėjęs rankinę, eina link rampos ir po kelių minučių tie abu asmenys išbėga iš įmonės teritorijos. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats kaltinamasis V. Š., liudytojai S. K., K. L., automobilis „Ford Mondeo“, buvo registruotas V. Š. brolio G. Š. vardu, tačiau juo naudojosi V. Š., pastarąjį automobilį V. Š. pardavė A. K., o pastarasis 2014 metais pardavė K. L..

Kaltinamojo V. Š. iškelta versija, kad jis prisipažino veikiamas pareigūnų naudoto spaudimo nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestina. Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytoja A. Brazauskienė, kuri atlikinėjo V. Š. apklausas, jokio spaudimo V. Š. ji nedarė, be to, V. Š. apklausų metu nenurodė, kad jam būtų buvęs daromas kažkoks spaudimas, ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokių skundų dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų. Be to, V. Š. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl jam padaryto spaudimo.

Dėl pagrobto turto kiekio

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad kaltinamieji R. D. ir V. Š. laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-03-11 pagrobė kaltinime nurodytą kiekį pagamintų mėsos gaminių. Šią aplinkybę patvirtina kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jie per mėnesį grobti mėsos gaminių vykdavo 2-3 kartus, o kartais ir daugiau, per visą jiems inkriminuotą laikotarpį galėjo įvykdyti 17-18 vagysčių, o per kartą galėjo išnešti apie 50 kg ir daugiau mėsos gaminių; liudytojų V. K., J. K., A. K. ir R. R. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad 2011 metų pabaigoje pastebėjo, kad pradėjo trūkti pagamintų mėsos gaminių, todėl 2012 metais kiekvieną mėnesį darė pagamintų mėsos inventorizacijas, kurių metu buvo nustatomas didelis pagamintų mėsos gaminių trūkumas. Be šių liudytojų parodymų, kaltinamųjų pagrobtų mėsos gaminių kiekį taip pat patvirtina ir pateikti rūkytų mėsos gaminių inventorizacijos aktai, medžiagų sandėlio apskaitos knygos. Nepaisant to, kad kai kurie byloje esantys įrodymai, atskirai paėmus, turi tam tikrų trūkumų: to paties inventorizacijos akto keli skirtingi egzemplioriai (su parašais ir be jų), liudytojai V. K., J. K. ir A. K. yra šeimos nariai o R. R. yra civilinio ieškovo darbuotoja, vis dėlto šie trūkumai nesudaro pagrindo šiuos įrodymus lakyti nepatikimais, kadangi juos papildo kiti bylos įrodymai, tame tarpe ir pačių kaltinamųjų parodymai. Todėl visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-03-11 kaltinamieji R. D. ir V. Š. pagrobė kaltinime nurodytą rūkytų mėsos gaminių kiekį.

Dėl veikos kvalifikavimo

Kaltinamiesiems inkriminuojamas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 3 d. Minėta norma numato būtinąjį objektyvųjį požymį – pagrobto turto didelę vertę. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 str. 1 d.).

Paprastai turto vertė nustatoma pagal pirkimo-pardavimo ar kitų sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei taip nustatyti turto vertės nėra galimybių ar kyla rimtų abejonių dėl taip nustatytos turto vertės teisingumo, ji nustatoma remiantis turto rinkos verte veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 6 p.).

Iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamųjų pagrobto turto vertė yra apskaičiuota įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) bei planuojamą gauti pelną. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, o prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaitą faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas (PVMĮ 14 str.). Byloje nustatyta, kad rūkyti mėsos gaminiai buvo pagrobti pagaminimo stadijoje, kai jie dar nebuvo realizuoti. Prekių pagrobimas vagystės būdu negali būti laikomas nei prekių tiekimu, nei paslaugų teikimu, todėl V. K. prekybos įmonei neatsirado prievolė už šias prekes mokėti PVM. Nagrinėjamu atveju pagrobtų pirkėjams nerealizuotų rūkytų mėsos gaminių vertės skaičiavimas į ją įtraukiant dar negautas, tačiau planuojamas gauti pajamas (PVM bei pelną), nepagrįstai sunkina kaltinamųjų padėtį ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teismo vertinimu, pagrobtų daiktų vertę šiuo konkrečiu atveju teisingiausia skaičiuoti pagal jų sukūrimo kaštus, t. y. savikainą, kuri sudaro 23962,97 Lt (6940,16 EUR), t. y. 184,33 MGL.

Kadangi pagrobto turto vertė nesiekia 250 MGL, kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos kvalifikacija keistina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai tikslintinos kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės, pagrobtų rūkytų mėsos gaminių vertę nurodant pagal jų savikainą.

Civilinio ieškovo atstovės akcentuojamas argumentas, jog civilinis ieškovas PVM už pagrobtus gaminius jau yra sumokėjęs, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi netinkamas LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų taikymas bei jo pagrindu per klaidą sumokėtų mokesčių suma negali įtakoti kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos kvalifikavimo. Pažymėtina, jog mokesčių permoka grąžinama įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas V. K. prekybos įmonė pareiškė 110 831,74 Lt civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamųjų priteisti 70 831,74 Lt turtinės žalos ir 40 000 Lt neturtinės žalos – 10 000 Lt iš R. D. ir 30 000 Lt iš V. Š. (1 t. 101-105, 80-91 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu V. K. prekybos įmonės atstovė civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, kaltinamasis V. Š. su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad iš V. K. prekybos įmonės laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31 buvo pavogta mėsos produkcijos už 41 258,53 Lt, dėl vaizdo stebėjimo prietaisų įsigijimo, įrengimo ir priežiūros civilinis ieškovas turėjo 10 534,74 Lt išlaidų, be to, apsauginės tvoros medžiagos ir montavimo darbai kainavo 18 329,41 Lt, viso padaryta 70 831,74 Lt turtinė žala.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 str. 5 d., 6.251 str. 1 d.).

Bylos duomenimis, V. K. prekybos įmonės netekto turto vertė sudaro 6940,16 EUR (23962,97 Lt), negautos pajamos (PVM ir pelnas) – 5009,14 EUR (17295,56 Lt), bendra kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui padaryta žala sudaro 11949,30 EUR (41258,53 Lt). Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 11949,30 EUR (41258,53 Lt) turtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamųjų laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti išlaidas, susijusias su stebėjimo kamerų bei kitų saugumo priemonių įrengimu V. K. prekybos įmonėje. Remiantis CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinio ieškovo investicijos į turtą, kurio kaltinamieji nėra pagrobę ir kuris lieka civilinio ieškovo nuosavybėje, neturi tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamųjų neteisėtais veiksmais, todėl šios investicijos negali būti laikomos žala CK 6.249 str. prasme, ir jų priteisimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą kaltinamiesiems bei ieškovo nepagrįstą praturtėjimą kaltinamųjų sąskaita. Todėl ieškinys dalyje dėl išlaidų, susijusių su stebėjimo kamerų bei kitų saugumo priemonių įrengimu V. K. prekybos įmonėje, netenkintinas.

Ieškiniu prašoma priteisti ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad nuo 2012-08-01 iki 2013-03-12, kai buvo pastebėtas įmonės gaminamos produkcijos didelis trūkumas, įmonė pradėjo nepasitikėti verslo partneriais, darbuotojai – vieni kitais, vieni kitus stebėjo bei įtarinėjo, ypač pablogėjo darbo klimatas ir darbo atmosfera kolektyve, kas padarė neigiamą įtaką ir negatyvų poveikį darbo našumui, kokybei, dėl įmonėje įrengtų stebėjimo kamerų įmonės darbuotojai jautėsi nuolat stebimi ir sekami.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Iš liudytojų V. K. parodymų nustatyta, kad civilinis ieškovas V. K. prekybos įmonė dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos patyrė nepatogumų, dėl nuolatinio pagamintų mėsos gaminių trūkumo vagystėmis buvo įtarinėjami visi įmonės darbuotojai, įmonėje buvo įrengtos stebėjimo kameros, tikrinamos darbuotojų persirengimo spintelės ir pan., dėl ko įmonėje susidarė nepalanki atmosfera. Šios aplinkybės, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, pripažintinos neturtine žala, kuri įvertintina pinigais. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie įmonės reputacijos pablogėjimą, sąlygotą kaltinamųjų veiksmais, civilinis ieškovas yra juridinis asmuo, kaltinamasis V. Š. nedirba, turi išlaikytinių, kaltinamasis R. D. yra jauno amžiaus, dirba ūkininko ūkyje darbininku, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad ieškiniu reikalaujama 11 84,80 EUR (40000 Lt) neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina iki 1000 EUR.

Kaip matyti iš 2014-04-30 teisinių paslaugų sutarties Nr. 14/044 išrašo (5 t., 42 b. l.), baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui V. K. prekybos įmonei atstovavo advokatė J. Grigaliūnienė. V. K. prekybos įmonei suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2455,32 EUR (5 t., 128-132 b. l.). Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų V. Š. ir R. D..

Kaltinamųjų R. D. ir V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę R. D. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistu (4 t., 56-57, 58-61 b. l.), baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų (4 t., 64-66 b. l.), nėra įtrauktas į Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registrą (4 t., 68 b. l.), dirbantis pas B. M., vykdančią individualią žemės ūkio veiklą (4 t., 69 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Įvertindamas nustatytą R. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgdamas į jo asmenybę, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. D. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

R. D. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skirdamas bausmę V. Š. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (3 t., 182-183 b. l.), baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų (3 t., 185-182 b. l.), nėra įtrauktas į Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registrą (3 t., 194 b. l.), nedirbantis (3 t., 195 b. l.), registruotas darbo biržoje (3 t., 198 b. l.). Įvertindamas nustatytą V. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgdamas į jo asmenybę, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. Š. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

V. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo V. Š. turtą paliktinas galioti iki visiško ieškinio atlyginimo.

2013-04-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirti gynėją, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamajam R. D. buvo paskirta gynėja advokatė Vanda Laukevičienė (4 t., 82, 83 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad teismui nepateikti duomenys apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, šios išlaidos iš kaltinamojo R. D. nepriteistinos.

2014-10-21 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam R. D. buvo paskirta 5 MGL dydžio bauda už nedalyvavimą teisiamajame posėdyje be svarbios priežasties, kurią kaltinamasis prašo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje nedalyvavo vieną kartą, į visus kitus posėdžius atvyko, teismo vertinimu, šios priemonės taikymas nebereikalingas, todėl paskirta bauda naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini savininkui V. Š. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2) kaukė, prožektorius, raktų dėklas, kuriame yra 17 raktų, užrašų knygutė, V. K. prekybos įmonės darbo pažymėjimas V. Š. vardu, kuprinė, kurioje yra virvė, krepšys, kuriame yra kaukė, kepurė, atsuktuvas, žibintuvėlis, 2 atskiri raktai, ryšulys su 6 raktais, ryšulys su 5 raktais, ryšulys su 8 raktais, ryšulys su 6 raktais, švarkas, kurio kišenėje yra ryšulys su 3 raktais, rankinė, kurioje yra 3 grąžtai su dėkliukais, 3 grąžtai be dėkliukų, spynos širdelė su raktu, 3 susegti raktai, zigzago formos nusmailintas raktas, 3 nusmailintos metalo pjūklelio dalys, plastikinė dėžė, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate (1 t., 159, 160, 161 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

3) 3 kompiuterio laikmenos su vaizdo įrašais (2 t., viršelis), 1 kompiuterio laikmena su telefonų skambučių išklotinėmis (1 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. D. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme nuo 2013-04-08, 23.00 val., iki 2013-04-10, 16.00 val., išbūtą laiką, t. y. 2 (dvi) paras, ir laikyti, kad R. D. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme nuo 2013-04-08, 23.00 val., iki 2013-04-10, 15.55 val., išbūtą laiką, t. y. 2 (dvi) paras, ir laikyti, kad V. Š. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. Š. turtą palikti galioti iki visiško civiliniam ieškovui V. K. prekybos įmonei priteistų sumų atlyginimo.

Civilinio ieškovo V. K. prekybos įmonės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš R. D. ir V. Š. 11949,30 EUR (vienuolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 30 ct) turtinės žalos ir 1000,00 EUR (viena tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo V. K. prekybos įmonės naudai.

Priteisti V. K. prekybos įmonės naudai solidariai iš R. D. ir V. Š. 2455,32 EUR (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 32 ct) proceso išlaidų už V. K. prekybos įmonei suteiktą teisinę pagalbą.

Kaltinamajam R. D. 2014-10-21 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą 5 MGL dydžio baudą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui V. Š.;

2) kaukę, prožektorių, raktų dėklą, kuriame yra 17 raktų, užrašų knygutę, V. K. prekybos įmonės darbo pažymėjimą V. Š. vardu, kuprinę, kurioje yra virvė, krepšį, kuriame yra kaukė, kepurę, atsuktuvą, žibintuvėlį, 2 atskirus raktus, ryšulį su 6 raktais, ryšulį su 5 raktais, ryšulį su 8 raktais, ryšulį su 6 raktais, švarką, kurio kišenėje yra ryšulys su 3 raktais, rankinę, kurioje yra 3 grąžtai su dėkliukais, 3 grąžtai be dėkliukų, spynos širdelė su raktu, 3 susegti raktai, zigzago formos nusmailintas raktas, 3 nusmailintos metalo pjūklelio dalys, plastikinę dėžę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

3) 3 kompiuterio laikmenas su vaizdo įrašais, 1 kompiuterio laikmeną su telefonų skambučių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.