- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-25
- Bylos Nr.
- A-906-763/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00743-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pareiškėjas
- M. A.
- Advokatai
- Margarita Šakalytė
- Kategorijos
- 3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Giedriui Maluškai, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Margaritai Šakalytei,VSAT prie LR VRM atstovui Remigijui Volikui, išnagrinėjo pareiškėjo M. A., gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, gyv. Užsieniečių registracijos centre, Vilniaus g.100, Pabradė, Švenčionių raj., prašymą pakartotinai svarstyti Vilniaus m.2 apylinkės teismo 2012-05-18 sprendimą dėl jos sulaikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus m.2 apylinkės teismo 2012-05-18 sprendimą dėl jo sulaikymo, nes šiuo metu Lietuvoje jis yra teisėtai: 2012-06-20 Migracijos departamentui priėmus sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir skundas yra priimtas nagrinėjimui.
Pareiškėjo atstovė advokatė M.Šakalytė palaikė užsieniečio prašymą ir paaiškino, šiuo metu negalima teigti, kad M. A. į Lietuvos Respubliką atvykęs neteisėtai, nes LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau tekste-Įstatymas) 113 str. 1 d. 2 p. yra nurodytas sulaikymo pagrindas neteisėtai atvykusiems išskyrus prieglobsčio prašytojus. (duomenys neskelbtini) pil. M. A. šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Prieglobsčio prašymas yra priimtas nagrinėti, t. y. kai jis pateiktas atitinkamai institucijai ir uždėtas spaudas, kad gauta. Jei laikinas teritorinis prieglobstis nėra suteikiamas, tai asmuo neturėtų būti iš karto įleidžiamas į valstybės teritoriją ir gražintas per 72 val. Jeigu jį įsileidžia, priima prašymą, tai negalima teigti, kad jo neįsileido, kad nenagrinės jo prašymo. Lietuvoje nėra tokios procedūros, kad prašymas būtų pripažintas nepriimtinu. Prieglobsčio prašymas yra laikomas priimtas, kai jis yra pateikiamas atitinkamai institucijai. Kai prašymas yra išnagrinėtas iš esmės, to sprendimo išvadomis negalima vadovautis, jei tas sprendimas yra neįsiteisėjęs. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi nustatyti, ar užsienietis piktnaudžiauja savo teisėmis ar ne, bet kuriuo atveju apskundus sprendimą, kuriuo nebuvo suteiktas prieglobstis, asmuo naudojasi laikinu teritoriniu prieglobsčiu. Kol vyksta teismas, teisės aktai jam leidžia būti Lietuvos teritorijoje. Be to nėra jokių duomenų apie tai, kad Užsieniečių registracijos centre, kuriame M. A. gyvena nuo 2012-05-18, jis pažeidinėtų taisykles ir nustatytą tvarką. Vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ 2 str. 20 d. yra nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas yra asmuo, pateikęs prašymą dėl kurio nėra priimtas galutinis sprendimas. Šiuo atveju galutinis sprendimas dėl jo nėra priimtas, nes yra nutartis, kad M. A. skundas yra priimtas nagrinėjimui Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Skundą priėmus ir vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ 128 str. išsiuntimas yra sustabdomas kol neįsiteisės sprendimas. Tokiu būdu pasikeitus teisinei padėčiai išnyko aplinkybės, dėl kurių (duomenys neskelbtini) pil. M. A. buvo sulaikytas, todėl prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą ir (duomenys neskelbtini) pil. M. A. iš sulaikymo paleisti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM atstovas Remigijus Volikas paaiškino, kad nesutinka su prašymu, nes M. A. prieglobsčio prašymas yra pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Remiantis Europos Tarybos direktyva 2005/85/EB, kuri nustato būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir valstybėse narėse panaikinimo tvarkos, 28 str. 1 d. ir 2 d. išdėstoma: „Nepažeisdamos 19 ir 20 straipsnių, valstybės narės gali laikyti nepagrįstu prieglobsčio prašymu tik tada, jeigu sprendžiančioji institucija nustato, kad prašytojas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų pagal Direktyvą 2004/83/EB“. Tos pačios direktyvos 25 str. yra išdėstoma, kas yra nepriimtini prašymai, t. y. „Be bylų, kuriose prašymai nenagrinėjami pagal Reglamentą (EB) Nr. 343/2003, iš valstybių narių nereikalaujama nagrinėti, ar prašytojas gali būti laikomas pabėgėliu pagal Direktyvą 2004/83/EB, kai vadovaujantis šiuo straipsniu prašymas laikomas nepriimtinu“. O Europos tarybos reglamentas Nr.343/2003 2 straipsnio c) punkte aiškiai apibrėžia, kad prieglobsčio prašymas – trečiosios šalies piliečio pateiktas prašymas, kuris gali būti laikomas tarptautinės apsaugos valstybėje narėje prašymu pagal Ženevos konvenciją. Europos Sąjungos taryba Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte 13440/08 IV dalies „Sukurti prieglobsčio Europą“ c p. įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama prieglobsčio sistemomis. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad M. A. nėra prieglobsčio prašytojas. Jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Jis negali būti laikomas prieglobsčio prašytoju, nes Migracijos departamento prie VRM 2012-06-21 sprendimu Nr. 234 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) “, buvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu ir kol šis sprendimas nėra panaikintas negali būti laikomas prieglobsčio prašymu. Kol šis sprendimas nebus panaikintas, prieglobsčio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti laikoma, kad prieglobsčio prašymas būtų paduotas. Tik padavus prieglobsčio prašymą, kai jis atitinka kriterijus ir turint sprendimą dėl jo priėmimo galima laikyti, kad jis yra paduotas. Be to, negalima naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu, kai jo neturi. Kadangi jam sprendimas yra priimtas nesuteikti prieglobsčio, todėl tai yra teisminio ginčo objektas. Jokiam administracinių bylų teisenos straipsnyje nėr numatytos užtikrinimo priemones kaip prašomos prievolės ar teisės į ateitį. Gali būti palikta tik nuginčijama teisė, o visi ginčai paliekami konstantą ginče kas buvo ir sustabdant sprendimus nuo vykdymo. Jam paliekamas neišspręstas klausimas ir jam teisė negali būti suteikta. Be to, jam ta teisė negali būti suteikta, nes jis nėra prašytojas, todėl kad jis nėra padavęs prieglobsčio prašymo.
Per šių metų mėnesius į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą pristatyta apie 190 gruzinų, iš kurių 64 išsiųsti į (duomenys neskelbtini) , o 147 pasišalinę. Teigiama, kad negalima vadovautis teismo sprendimu, kuris yra apskųstas, tačiau jis turėtų sustabdyti konstantą ir palikti kaip viskas yra, o ne suteikti privilegijas. Bet kuriam prašymui iškeliami reikalavimai. Prieglobsčio prašymas yra apibrėžtas Europos Tarybos reglamentu, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Prieglobsčio prašymas – trečios šalies piliečio pateiktas prašymas, kuris gali būti laikomas tarptautinės apsaugos valstybėje narėje prašymu pagal Ženevos konvenciją.
Šis asmuo negali būti laikomas prieglobsčio prašytoju, nes jis piktnaudžiauja savo teisėmis. Mūsų institucijų darbas yra užkirsti tam kelią bei įgyvendinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Iš aukščiau išdėstyto nustatyta, kad M. A. neteisėtai atvyko į Lietuvą ir Vilniaus m.2 apylinkės teismo 2012-05-18 sprendimu buvo sulaikytas iki 2012-11-18 jį apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre, Pabradėje.
2012-06-20 Migracijos departamento prie LR VRM Prieglobsčio reikalų skyrius sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio ( pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ” atsisakė jam suteikti prieglobstį Lietuvoje. Šis sprendimas 2012-07-02 buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismu, kuris savo 2012-07-02 nutartimi šį skundą priėmė nagrinėjimui, todėl šiuo metu sprendimas nėra įsigaliojęs. Lietuvos Respublikos 2004-04-29 d. įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str.. 1d. 2 p. nustato, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas-užsienietis, kuris Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2str.20 d.). Analogiška prieglobsčio prašytojo sąvoka yra ir Tarybos reglamento (EB) Nr.343/2003 2str.d.p. Iš to matyti, kad užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgyja nuo prašymo pateikimo momento ir netenka, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį.
Įstatymas neapibrėžia užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį padavimo formos ir turinio, svarbu, kad jis būtų pateiktas įstatymo 67 str.1d. įvardintai institucijai raštu ar žodžiu. Iš to darytina, išvada, kad aukščiau paminėtos institucijos negali atsisakyti priimti tokio prašymo. Ir tik priėmus prašymą bei vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, (reglamentuojančia užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą), jį išnagrinėjus ( Įstatymo 67 str.4), nustatoma ar prašymas yra pagrįstas, nepagrįstas ar akivaizdžiai nepagrįstas. Institucijos sprendimas šiuo klausimu nėra galutinis, nes prieglobsčio prašytojas turi teisę jam nepalankų sprendimą apskųsti pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismams, kurie patikrina prašymo (skundo) pagrįstumą. Todėl konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti dėl prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo ar nepagrįstumo kol nėra galutinio įsiteisėjusio sprendimo dėl šio prašymo. Kol aukščiau minėtas Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs M. A. yra prieglobsčio prašytojas.
Nors Migracijos departamentas 2012-06-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė užsieniečiui M. A. prieglobsčio nesuteikti ir, įsigaliojus sprendimui, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, iš bylos duomenų matyti, kad M. A. apskundė minėtą sprendimą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2012m. liepos 2 d. nutartimi skundą priėmė. Kadangi Migracijos departamento 2012-06-20 sprendimas apskųstas teismui ir byla neišnagrinėta, jis nelaikytinas galutiniu sprendimu Įstatymo 2 str.20 d. prasme ir užsienietis M. A. prieglobsčio prašytojo teisinio statuso nėra praradęs. Iš to darytina išvada, kad užsieniečio M. A. sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 str.1d.2p., yra išnykęs ir jo judėjimo laisvės riboti negalima. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietį būtų galima sulaikyti kitais Įstatymo 113 str. numatytais pagrindais.
Kadangi neliko užsieniečio sulaikymo pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos 2004-04-29 d. įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str., tai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2004-04-29 d. įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 2 str.12 d., 113 str.2p., 118 str. 2d.3 p. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjo M. A., gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, prašymą ir panaikinti Vilniaus m.2 apylinkės teismo 2012-05-18 sprendimą dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre..
Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.