- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- 1-396-1133/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30024-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė
- Kaltinamasis
- T. T.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. vasario 23 d. iki gegužės 6 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), apie darbą šiuo metu – duomenų nėra, praeityje teistas:
1. 2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 30 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);
2. 2018 m. lapkričio 2 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 60 parų areštu (bausmę atlikęs);
3. 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 40 parų areštu (bausmę atlikęs);
4. 2019 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį –– 40 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);
5. 2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda (bausmė neatlikta).
Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. T. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. jis, 2023 m. rugpjūčio 9 d., apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini), būdamas automobilyje „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) galinėje keleivio vietoje, konflikto metu, tyčia vieną kartą dešine plaštaka sudavė E. Š. į nosį, tuo padarydamas dešinės apatinės nosies kriauklės žaizdą ir nosikaulių lūžį, kuris pagal specialisto išvadą (Nr. G 2970/2023(01)) vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet jai (E. Š.) nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tokiais savo veiksmais T. T. nesunkai sutrikdė sveikatą E. Š. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, jog įvyko konfliktas važiuojant mašinos gale. Sutinka, kad nukentėjusiajai sudavė į nosį, tačiau sudavė netyčia ir ne kumščiu.
Parodė, kad jis su E. sėdėjo E. L. automobilio galinėje sėdynėje. Susipyko ir tuo metu jis buvo nusisukęs į langą, o jam praslydo ranka ir refleksas atsirado. Sudavė ne kumščiu, o delnu. Nemoka paaiškinti, tai buvo kaip refleksas, kaip įėjus į laiptinę, išsigandus atšoki ir rankos išsiskleidžia. Tai nebuvo tyčinis sudavimas kumščiu.
Įvykio dieną jis su E. ir E. susitiko prie Karoliniškių „Maximos“. E. buvo su E., kai jis (kaltinamasis) atvyko. E. tada pamatė pirmą kartą. Jis (kaltinamasis) susitiko su E., kuris atsivedė E. Kai susitiko, E. jau turėjo alkoholinių gėrimų. Jis (kaltinamasis) taip pat pirko sidro. E. vartojo odekoloną. Nuvažiavo prie upės išgerti. E. negėrė, o jis su E. gėrė. Tarp E. su E. vyko lytiniai santykiai, o tarp jo (kaltinamojo) ir E. nieko nebuvo. Tuo momentu jokių konfliktų neįvyko, nebuvo, kad dėl kažko nesutartų. Tada išvažiavo iš šios vietos ir važiavo link (duomenys neskelbtini). E. visą laiką vairavo, o jis su E. visada sėdėjo gale. Jis (kaltinamasis) sėdėjo kairėje pusėje, o E. dešinėje. Nukentėjusioji kažko ieškojo, „kuitėsi“, bet nežino ko. Galbūt nukentėjusioji ir lietė jo kelnių kišenę, bet jis buvo nusisukęs, žiūrėjo pro langą, nes nenorėjo kelti konflikto.
Konfliktas prasidėjo tik, kai važiavo pakeliui, prie (duomenys neskelbtini) ligoninės. Nežino dėl ko įvyko konfliktas, pamena, kad konfliktas tik įsiplieskė. Nelabai bendravo su E., nes jam buvo neįdomu, nes turi sužadėtinę. Galvoja, kad konfliktas įvyko galbūt dėl nukentėjusiosios išgerto alkoholio. E. pabandė jam suduoti į veidą, nagu įdrėskė jam veidą. Ginklas buvo ištrauktas. Ginklas buvo žaislinis. Ginklu negrasino. Ginklo neištraukė, jis iškrito. To ginklo nesinešioja. Buvo vasara ir norėjo tą ginklą atiduoti taisyti. Tai „Air soft“ ginklas. Ginklas nėra šaunamasis. Jis šauna šratukais, bet tuo metu jis neveikė. Tada jis atsisuko ir gavosi, kad jis netyčia E. sudavė į nosį ir tai pripažįsta. Sudavė delnu, o ne kumščiu ir nespecialiai. E. išsigando dėl automobilio, nes E. iš nosies bėgo kraujas. Tai jie sustojo prie (duomenys neskelbtini) ligoninės išvažiavimo. Iš automobilio išlipo E., tada jis. E. atidarė keleivio dureles ir gražiai, be jokio smurto, už rankos išlaipino E. iš mašinos. Tik E. nukentėjusiąją ištempė iš automobilio. Buvo, kad iš pradžių išlipo E., po to E. ištempė E. ir tik tada jis (kaltinamasis) išlipo. Ant jo (kaltinamojo) net kraujo nebuvo. Jis (kaltinamasis) E. ištempimo metu iš automobilio, jos nelietė. Mano, kad jeigu būtų ją lietęs, tai jis būtų išpurvintas, bet jis išpurvintas nebuvo. Prašė pareigūnų, kad jį nufotografuotų ir, kad išsiustų jį medicininiams tyrimams daryti, tačiau to niekas nepadarė. Niekas netyrė nieko. E. išlipo ir atsisėdo ant žemės. O jis (kaltinamasis) lakstė pasimetęs aplink automobilį. Buvo euforijoje ir nesuprato, kas vyksta. Nesuprato, kam reikia išlaipinti iš automobilio, jeigu šalia ligoninė. Tada jie išvažiavo. Sakė E., kad reikia nuvežt iki ligoninės. Tačiau jie išvažiavo. Nežino, ar automobilyje buvo rasti E. daiktai. Jie toliau su E. leido laiką. Jam atrodo, kad kai E. buvo automobilyje, ji nieko automobilyje neieškojo, neprisimena. Nukentėjusiosios telefonu atsiliepė E. ir kalbėjo su tyrėja. Jis (kaltinamasis) tuo metu buvo kartu su E. Jam (kaltinamajam) pasakojo, kad E. automobilį iškratė.
Jis (kaltinamasis) buvo išgėręs vieną butelį sidro. Jam nustatė 0,17 promilių girtumą. Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais bei sutinka juos atlyginti.
Nukentėjusioji E. Š. apklausiama teisme parodė, kad kaltinamąjį įvykio dieną matė pirmą kartą. E. L. matė ir anksčiau. Su E. susitiko, nes pažinojo vienas kitą dėl alkoholio vartojimo. Susitikimo tikslas buvo nuvažiuoti prie upės šiek tiek pasibūti. Alkoholį pirko E. Tada, prie „Karolinos“ viešbučio susitiko su T. T. pirko alų. Tada E. automobiliu nuvyko prie upės. E. sėdėjo priekyje, o ji su kaltinamuoju – gale. Prie upės alkoholį gėrė visi. E. taip pat gėrė. Prie upės lytiniai santykiai įvyko ir su T., ir su E. Lytiniai santykiai vyko visų susitarimu, jokios prievartos nebuvo. Negali prisiminti, su kuo pirmo įvyko lytiniai santykiai. Lytiniai santykiai vyko tiek prie upės, tiek automobilyje.
Vėliau ji turėjo važiuoti į darbą – į (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Prašė, kad E. su T. ją parvežtų namo, į (duomenys neskelbtini). Jie sutiko ją pavežti namo ir tada įvyko konfliktas. Kai ją vežė namo, tai E. buvo priekyje, o ji su T. – gale. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji pradėjo ieškoti savo mobilaus telefono, o jai pasakė, kad lombarde už savo telefoną gali gauti 10 Eur. Buvo girti. Įvyko lytiniai santykiai ir jai sakė „geriau pačiulpti, o ne telefono ieškoti“. Ji jiems sakė negražius žodžius. Ji rankomis nemosikavo, o tiesiog ieškojo telefono. Telefono nerado. Kalbant apie telefoną, tai ji prisilietė prie T. kelnių kišenės, nes tuo metu neturėjo telefono ir jai kilo įtarimas dėl telefono dingimo. Kol turėjo telefoną, tai telefonas buvo pas ją. Jie jai aiškino, kad ji neturėtų turėti telefoną. Jai kilo įtarimas ir dėl to kliudė T. kelnių kišenę. Ji aiškiai nematė telefono, jo neištraukė, bet jai atrodė, kad telefonas buvo pas T. Po įvykio telefonas ir buvo rastas automobilyje, po kilimėliu be SIM kortelės. Jai buvo grasinta ir ginklu važiuojant, prieš įvykį. T. buvo ištraukęs iš drabužių vidinės kišenės ginklą ir pridėjo prie galvos klausdamas „ar tu nori“. To ginklo dienos bėgyje nematė. Tada jai trenkė į nosį, nes ji atsisakė, buvo supykusi ir vartojo necenzūrinius žodžius.
Jai trenkė dešine ranka, bet nežino ar kumščiu, ar delnu. Kai sudavė, jai pasipylė kraujas iš nosies. Atsisuko E. ir paklausė, kas vyksta. Jie tuo metu buvo netoli ligoninės. Nuo tos vietos, kur jai trenkė, iki tos vietos, kur buvo išmesta, buvo apie pusė kilometro. Jie dideliu greičiu nuvažiavo prie ligoninės ir ją išmetė iš automobilio. Ji neprisimena, kas pirmas išlipo iš automobilio, nes buvo išsigandusi. Jai atrodo, kad jie abu (T. ir E.) ją ištempė iš automobilio, bet negali to garantuoti. Kiek atsimena, buvo ir T. prisilietęs, bet 100 procentų negali garantuoti. Ištempė nestipriai. Tempė už rankų. Didelės prievartos nebuvo. Žino, kad ji buvo išmesta iš automobilio, nes pati to nedarė. Jie abu (T. ir E.) buvo išsigandę dėl situacijos. Nežino, ar kaltinamojo rūbai buvo ištepti krauju, nes nepamena.
Vėliau ji su E. buvo susitikusi ir E. jai paaiškino situaciją. E. aiškino, kad jis buvo išsigandęs, kad mašina išsipurvins nuo kraujo.
Liudytoja G. D. M. apklausiama teisme parodė, kad įvykį puikiai atsimena. Buvo gautas pranešimas, kad asmuo pamatė, kaip važiavo juodas automobilis „Saab“ ir iš jo buvo išmesta moteris. atvyko su kolege į ligoninę ir pamatė nukentėjusiąją. Pradėjo aiškintis aplinkybes. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji su dviem vyrais susitiko išgerti. Ji įsėdo į automobilį, o vienas paprašė su ja lytiškai santykiauti, tiksliau – patenkinti jį oraliniu būdu. Nukentėjusioji atsisakė. Kažkuris vyras išsitraukė ginklą, tačiau vėliau išsiaiškino, kad ginklas netikras. Nukentėjusioji pasakojo, kad vyras buvo prirėmęs ginklą jai prie galvos ir sakė „čiulpk arba tave nušausiu“, o ji atsakė „nušauk“. Tada vyras jai trenkė ir prie (duomenys neskelbtini) ligoninės išmetė iš automobilio. Iš pradžių nukentėjusioji nenorėjo jokios pagalbos, norėjo važiuoti namo, nes jai reikėjo į darbą. Nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi. Tačiau kadangi pas ją buvo sumušta nosis, visas veidas su muštas, tai netikrino jos blaivumo ir perdavė gydytojams. Ligoninėje susitiko su nukentėjusiosios tėvu, kuris pasakė, kad nukentėjusiosios telefonas greičiausiai liko pas asmenis automobilyje. Jos (liudytojos) kolegė pradėjo skambinti į mobilųjį telefoną. Kolegė prisistatė nukentėjusiosios drauge, kad vyrai nesuprastų, kad tai policija. Prisiskambino kaltininkams ir sutarė su jais susitikti. Asmenys pasakė savo būvimo vietą. Nežino, su kuriuo vyru bendravo telefonu. Susitiko (duomenys neskelbtini) g. ir pas vieną iš asmenų buvo rastas ginklas. Asmenys elgėsi neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius, jas kaip pareigūnes, įžeidinėjo. Asmenys buvo sulaikyti. Tada nuvažiavo pas nukentėjusiąją namo, paėmė ją iš namų ir atvežė į areštinę pokalbiui su tyrėja. Nukentėjusioji daug nesiplėtojo. Sakė, kad susitiko su vyrais, nes norėjo išgerti. Sakė, kad vienas vyriškis norėjo santykiauti lytiškai, o ji atsisakė ir buvo išmesta ant gatvės. Pasakojo, kad jai trenkė. Įtariamasis sakė, kad jis nieko nemušė ir nieko nedarė. Neprisimena, ką sakė kaltinamieji.
Sėdintis salėje vyrukas (kaltinamasis) buvo mažiau agresyvus. Kitas vyras buvo įžūlesnis, išsidirbinėjo, atsisakė vykdyti reikalavimus. Pamena, kad pas kaltinamąjį rado tik ginklą ir ant jo nematė kraujo pėdsakų. Vyrai konkrečiai nepaaiškino, kodėl telefonas pas juos. Pasakė, kad nukentėjusioji paliko telefoną.
Bendravo su asmenimis, kurie pranešė apie įvykį. Tai buvo, jei neklysta, vyras su žmona, kurie vedžiojo šunį ir pamatė įvykį. Jie padėjo nukentėjusiajai pasiekti gydymo įstaigą. Sakė, kad neįžiūrėjo, kas nukentėjusiąją išstūmė iš automobilio.
Liudytojas E. L. apklausiamas teisme parodė, kad su T. T. pažįstami, nes dirbo kartu. Su nukentėjusiąja susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) g. Susitikę kalbėjo. Nukentėjusioji pirko alkoholį - odekoloną. susitiko praleisti laiką. vyko prie upės. automobilyje buvo T., E. ir jis. Jis (liudytojas) vairavo automobilį. Prie upės sėdėjo, kalbėjosi apie gyvenimą, vartojo alkoholį. Jis (liudytojas) gėrė alų. Nepamena, ar jis (liudytojas) turėjo lytinių santykių su E. Taip pat neatsimena ar ir kaltinamasis turėjo lytinius santykius su E. Prie upės maudėsi. Kai važiavo namo, jis (liudytojas) vairavo, o nukentėjusioji su kaltinamuoju sėdėjo gale. Nežino, ką jie darė gale, nes žiūrėjo į kelią. Nukentėjusioji su kaltinamuoju automobilyje ginčijosi, kalbėjosi. Nežino, dėl ko ginčijosi. Pamatė, kad E. už veido susiėmusi. Nepamena, ką tada T. veikė.
Teisme pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis buvo apklaustas įtariamuoju, kad: „2023 m. rugpjūčio 9 d., apie 15 val., prie Stoties mikrorajono susitiko savo pažįstamą E. Š.. Ji tuo metu buvo neblaivi. Kartu susitarė praleisti laiką, susiskambino su savo draugu T. T.. Kartu su juo susitiko (duomenys neskelbtini). Visi kartu nuvažiavo prie upės (duomenys neskelbtini). Ten atvykus, T. su E. vartojo alkoholį. Jis nieko nevartojo, nes tą dieną vairavo. Jam atrodė, kad ji su T. santykiavo, bet tiksliai to nematė. Ji priekabiavo prie jo, jį glostė. Jis (liudytojas) tuo metu nuėjo pasimaudyti. Po kuriuo laiko visi kartu išvažiavo. Dėl to, kad ji (nukentėjusioji) jam (liudytojui) nusibodo, buvo įkyri, elgėsi neadekvačiai dėl girtumo, nutarė ją nuvežti namo. Nukentėjusioji gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). Pakeliui važiuojant tarp jų (T. ir E.) vyko oralinis seksas. Vairuodamas užvažiavo ant „gulinčio policininko“ ir mano, kad E. netyčia įkando T. į jo lytinius organus. Po to kažkaip atsisuko ir pamatė kraujuotą E. veidą. Jai iš nosies stipriai bėgo kraujas. Suprato, kad, greičiausiai T. jai trenkė. Nematė, kaip tai įvyko. Tada staigiai sustojo. Išlipo iš automobilio, atidarė galines dureles ir paprašė E. išlipti iš automobilio. Ji išlipti nenorėjo. Tada paėmė ją už megztinio ar už kažko kito, tiksliai tikrai nepamena, ir išsodino iš automobilio. Paėmęs už rankų jai nebuvo. Matė, kad jai išlipus, ji atsisėdo ant asfalto. Tada jis su T. išvažiavo. E. paliko šalia VšĮ (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, T. jos už rankų nebuvo paėmęs. Iš automobilio ją išlaipino jis pats. Jokie jo veiksmai jai tikrai jokio fizinio skausmo sukelti negalėjo (b. t. 2, b. l. 7-10)“. Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Jis nežino, ką T. vartojo, gal alų gėrė. Dėl duotų parodymų „Man atrodo, kad E. su T. santykiavo, bet tiksliai to nemačiau“ parodė, kad jis nežino, ką T. su E. veikė. Galbūt bučiavosi. Jis tuo metu maudėsi upėje.
Gali būti, kad E. priekabiavo prie T. Gali būti, kad jis (liudytojas) turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja. Jam taip atrodė, kad jam vairuojant tarp T. ir E. vyko oralinis seksas. Turbūt taip buvo, kad jam vairuojant, jis užvažiavo ant „gulinčio policininko“ ir, kad E. netyčia įkando T. į jo lytinius organus. Pačio smūgio, kad T. būtų trenkęs E., jis nematė. Jis išgirdo, kai E. pradėjo rėkti. Nusprendė nukentėjusiąją išsodinti, nes automobilio salonas baltas, o jai iš nosies bėgo kraujas. Paleido E. prie pat ligoninės įėjimo, apie 100 m nuo įėjimo į ligoninę. Jis (liudytojas) išlipo pirmas iš automobilio ir pasakė E., kad ji išliptų ir eitų į ligoninę. Tiksliai nepamena, gal už rankos ir buvo paėmęs E. Nepamena, ar kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio. Turbūt T. T. sėdėjo automobilyje, kai nukentėjusioji išlipo. T. nebuvo kruvinas, bent jis to nematė. T. buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Kai išlaipino E., jis su T. toliau buvo, nuėjo į parduotuvę ir toliau leido laiką drauge. Klausė T. kas atsitiko, bet nelabai pamena. T. atsakė, kad lyg E. jam nusibodo. Kai skambino pareigūnai, jis (liudytojas) buvo daug išgėręs. Su pareigūnais bendravo telefonu, nes E. paliko telefoną automobilyje. Pareigūnai skambino į jo numerį ir pasakė, kad E. paliko telefoną automobilyje. Nepamena, kas skambino į E. telefoną, jis jos telefono neturėjo. Pareigūnai jį nuvežė prie automobilio. Jo automobilis buvo užrakintas, o telefonas buvo ant galinės sėdynės ar ant kilimėlio. Telefonas automobilyje gerai matėsi. Nieko nežino apie tai, kad buvo ištraukta SIM kortelė. Atrodo, kad jo automobilyje dar buvo E. purvinas megztinis.
Liudytojas Š. M. apklausiamas teisme parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena. Ėjo su žmona pasivaikščioti, pavedžioti šunį aplink ligoninę. Išgirdo kaip „sucypė“ automobilis. Pamatė, kad guli moteris, o automobilis pralėkė pro šalį. Jo ir vairuotojo žvilgsniai susitiko. Pamatė, kad moteris nesikelia. Ji gulėjo kruvina, purvina, apsiseilėjusi ir verkė. Moters klausė, kas nutiko. Galvojo, kad gal ją partrenkė. Moteris sakė, kad ją išmetė iš automobilio, sumušė, o žmogus pabėgo. Sakė, kad lyg tas žmogus draugas, sugyventinis ar kažkas panašaus. Moteris nelabai galėjo atsistoti. Jie ją pasodino. Jis (liudytojas) iškvietė policiją. Taip pat jis bandė prisiskambinti jos tėvui. Ji sakė, kad neturi savo mobiliojo telefono. Belaukiant policijos jis sakė, kad reikia eiti į priimamąjį. Mano, kad moteris sunkiai, bet galėjo ir viena nueiti į priimamąjį.
Pačio išmetimo iš automobilio nematė. Atstumas nuo tos vietos, kur pamatė moterį, iki ligoninės, buvo apie 200 m. Moteris buvo prie gatvės, prie sankryžos. Negalima vertinti, kad netoli priimamojo moteris buvo paleista. Jos būsenoje, toks atstumas pakankamai nemažas.
2023 m. rugpjūčio 10 d. E. Š. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d., apie 22 val., automobilyje „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), du iš matymo pažįstami vyrai panaudojo prieš ją fizinę jėgą, o būtent vienas iš jų, kuris sėdėjo automobilio gale kartu su ja, dešiniu kumščiu trenkė jai į veidą, o būtent į nosį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Po šio veiksmo jis ir automobilio vairuotojas, savo rankomis griebė jos rankas ir ištraukė ją iš mašinos, po ko ji nukrito ant asfalto. Tokiais veiksmais jie taip pat jai sukėlė fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) po medikų apžiūros jai diagnozuotas nosies kaulų lūžis (b. t. 1, b. l. 1).
Bendrojo pagalbos centro duomenimis, pranešėjas Š. M., paskambinęs 2023 m. rugpjūčio 9 d., 20.29 val., pranešė, kad prieš 5 minutes, prie įvažiavimo į ligoninę, iš automobilio „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vyras išmetė (duomenys neskelbtini) m. moterį. Moteris sumušta. Taip pat nurodyta, kad atvykę pareigūnai pagal žinomą vieno asmens trelefono numerį, susisiekė Operatyvinio valdymo skyriaus budėtoju, pastarasis pagal „Celes“ nukreipė juos į vietą, kur buvo minėto asmens telefono numeris. Susisiekus su E. L., pastarasis paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), „B.“, Pasitelkus į pagalbą dar du ekipažus, apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) apylinkės bei ten veikiantys barai, E. L. nerastas. Pakartotinai susisiekus su E. L., pastarasis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) g. Atvykus (duomenys neskelbtini) pastebėtas E. L. automobilis „Saab“ (v. n, (duomenys neskelbtini) Pakartotinai susisiekus su E. L., pastarasis nurodė, kad automobilį paliko prie namų, o pats yra (duomenys neskelbtini), kur yra visą para veikiantis baras. Užblokavus E. L. automobilį, kad E. L. nepasišalintų, vienu ekipažu nuvykta į E. L. nurodytą vietą, kur rastas E. L. (t. 1, b. l. 26).
Iš Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo „2023_08_09_20-26-01_37061880003“ ir jo 2023 m. spalio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad garso įraše užfiksuotas bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo pokalbis. Pranešėjas Š. M. nurodo, kad prie (duomenys neskelbtini) ligoninės moterį iš mašinos išmetė vyras. Moteris sėdi visa kruvina. Pranešėjas nurodo, kad automobilis juodas „Saab“. Nurodo aplinkybes, savo vardą ir pavardę (b. t. 1, b. l. 82-83).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VAVPK) Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. D. M. 2023 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje ROIK: 0123000467395 nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. apie 20.29 val. patruliuojant gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į ligoninę, prieš 5 minutes vyras iš automobilio „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) išmetė apie (duomenys neskelbtini) m. moterį, kuri yra akivaizdžiai sumušta. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas Š. M., kuris nurodė, kad vedžiojo šunį ir pamatė kaip iš automobilio galinių durelių, dešinės pusės yra išmetama moteris. jis moterį palydėjo į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį. Priimamajame pamatė (pareigūnės) sumuštą moterį, kuri prisistatė E. Š.. E. Š. nurodė, kad ją iš automobilio išmetė vyras, kaip vėliau paaiškėjo, T. T., kuris sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, kairėje. Su T. T. automobilyje važiavo E. L., kuris vairavo minėtą automobilį. Bendraujant su E. Š., matėsi, kad ji akivaizdžiai neblaivi. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, patikrinus jos blaivumą, nustatytas 2,53 promilių girtumas. E. Š. nurodė, kad savo noru sutiko lytiškai santykiauti su T. T., o po lytiško santykiavimo, jis liepė jai „čiulpti“. E. Š. atsisakė, necenzūriškai išsireiškė. Po ko T. T. išsitraukė pistoletą, nutaikė jai į galvą ir paklausė „nori?“. E. Š. atsakė, kad ne. T. T. jai trenkė dešiniu kumščiu į veidą, po ko E. Š. pajuto fizinį skausmą. T. T. ir E. L. išmėtė ją iš automobilio pro dešines galines dureles. Su E. L. buvo susisiekta telefonu. (duomenys neskelbtini) pastebėtas pirmiau minėtas automobilis. Dar kartą buvo susisiekta su E. L.. E. L. rastas kartu su T. T.. Asmenys buvo stipriai neblaivūs. Jie nurodė, kad tarp jų ir E. Š. buvo konfliktas. E. L. nurodė, kad E. Š. nemušė, palydėjo iki namų ir, kad dėl visko kaltas T. T.. T. T. pasakė, kad jis išmetė E. Š. iš automobilio, nes ji atsisakė išlipti pati. Pas T. T. rastas daiktas, panašus į ginklą (t. 1, b. l. 114).
VAVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios paskirties skyriaus specialisto E. Z. 2023 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) sulaikytas T. T., kurio paviršinės apžiūros metu, kairėje pusėje po pažastimi rastas ginklas „Clock 19 19x19Nr. (duomenys neskelbtini) Cal.4,5 mm(177) (t. 1, b. l. 115).
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninės 2023 m. rugpjūčio 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme (gydytojas otorinolaringologas) nurodyta, kad nukentėjusioji apžiūrėta 2023 m. rugpjūčio 9 d., 20.30 val., ji skundėsi nosies sumušimu, kraujavimu iš nosies. Nukentėjusioji nurodė vartojusi alkoholį, o važiuojant automobilyje buvo sumušta iš matymo pažįstamo asmens ir išmesta iš automobilio. Nurodytos šios diagnozės: kraujavimas iš nosies; nosies kaulų lūžis; nosies žaizda, apatinės nosies kriauklės žaizda (t. 1, b. l. 70).
VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2023 m. rugpjūčio 9 d. diagnostinio tyrimo Nr. RFA-23-91079 nosikaulių rentgenografijos duomenimis, nukentėjusiosios nosikaulių srityje matoma siaura prašviesiejimo linija – lūžis su nežymiu poslinkiu. Pateikta išvada: nosikaulių lūžis su nežymiu poslinkiu (t. 1, b. l. 69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 2970/2023 (01) teismo medicinos ekspertė ištyrusi E. Š. medicinos dokumentų išrašų duomenis pateikė išvadą, kad:
1. E. Š. nustatyta dešinės apatinės nosies kriauklės žaizda ir nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, ar galimai, paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 9 d.;
2. E. Š. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui;
3. E. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu;
4. E. Š. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi;
5. pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie sužalojimuose galimai užsifiksavusias individualias žalojusio daikto savybes nėra;
6. E. Š. nustatyti sužalojimai visumoje dėl nosikaulių lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. t. 1, b. l. 77-79).
Iš pareigūnų kūno kameromis padaryto vaizdo įrašo ir jo 2023 m. rugsėjo 23 d. apžiūros protokolo su fotonuotrauka matyti, kad 30 min. trukmės vaizdo įraše ,,PSS-20230809-203523UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai užeina į ligoninės priimamąjį. Prie durų stovi Š. M.. Vyras pareigūnams nurodo, kad jis kvietė policiją ir, kad nukentėjusioji moteris nuėjo į tualetą nusiplauti veido. Pareigūnai teiraujasi, ar jis matė automobilio valstybinius numerius. Vyras nurodo, kad automobilis važiavo dideliu greičiu ir neturėjo galimybės jų pamatyti, matė, kad tai buvo juodas automobilis „Saab“. Prie policijos pareigūnų prieina nukentėjusioji E. Š., vilkinti pilkos spalvos megztinį, ant kurio yra raudonos dėmės (galimai kraujo). Ant nukentėjusiosios veido matomas kraujas, ji atrodo susijaudinusi. Nukentėjusioji pareigūnei nurodo, kad ją išmetė iš automobilio prie ligoninės, nes jis supyko. Pareigūnė pasiteirauja, kas tas „jis“?. O nukentėjusioji atsako, kad nepažįsta. Nukentėjusioji vengia pasakoti įvykio aplinkybes, sako, kad nenori problemų. Nukentėjusioji nurodo automobilio valstybinius numerius. Pasako, kad jos telefonas liko šiame automobilyje. Nukentėjusioji nepaaiškino įvykio aplinkybių, nurodė tik tiek, kad ji priklausoma nuo alkoholio, vyras pasiūlė jai išgerti ir jie turėjo lytinių santykių. Fotonuotraukoje užfiksuota nukentėjusioji su policijos pareigūne (b. t. 1, b. l. 84-86).
2023 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilyje tarp rastų daiktų rasti tušti alaus buteliai; atidarius automobilio galines dešinės pusės dureles rastas spynos raktas su ant jo esančiu raudonos spalvos pakabuku, vienoje pakabuko pusėje raidės NA, kitoje pakabuko pusėje užrašas (švarus ir ramus 90 dienų), taip pat juodos spalvos su magnetiniu įėjimo raktu į namo laiptinę, ant kurio užrašytas (RW1990) (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1); atidarius automobilio priekinės dešinės pusės dureles, pakėlus kilimėlį, ant grindų rastas juodos spalvos telefoną „Huawei“ (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2); atidarius daiktadėžę, joje rasta juodos piniginė su asmens tapatybės dokumentu, priklausančiu E. L. ir kiti asmeniniai daiktai. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis ir jo vidus bei jame aptikti daiktai: nuotraukoje Nr. 16 — raktai su pakabuku; nuotraukose Nr. 22-23 — minėtas telefonas; nuotraukoje Nr. 26 — E. L. asmens tapatybės kortelė (b. t. 1, b. l. 87-95).
2023 m. rugpjūčio 24 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2023 m. rugpjūčio 10 d. automobilyje „Saab“ (v. n. (duomenys neskelbtini) rastas raktas su pakabuku. Taip pat apžiūrėtas automobilio apžiūros metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“. Mobiliojo ryšio telefonas yra juodos spalvos, liečiamu ekranu. Ekrano apačioje yra trys liečiami mygtukai. Telefono ekranas pažeistas, ekrano kairėje yra dūžis, kuris tęsiasi per dalį telefono ekrano. Telefono nugarėlė yra juodos spalvos, telefono nugarėlėje integruota kamera. Ant telefono nugarėlės yra užrašas „Huawei“. Atidarius telefono dangtelį yra telefono baterija su užrašu „Huawei“, SIM ir SD kortelių telefone nėra (b. t. 1, b. l. 97-98).
Alkotesterių kvituose užfiksuota, kad E. Š. 2023 m. rugpjūčio 9 d. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, T. T. 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2.07 val. nustatytas 0,90 promilių neblaivumas, E. L. 2023 m. rugpjūčio 10 d., 3.06 val. nustatytas 1,30 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 128-132).
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Byloje nustatyta ir neginčijama, kad nukentėjusiajai E. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo sulaužyta nosis ir, kad šis sužalojimas laikomas nesunkiu. Tai nustatyta iš nukentėjusiosios, kaltinamojo ir liudytojų parodymų, kurie šioje dalyje yra sutampantys ir papildantys vienas kitą. Sužalojimas užfiksuotas netrukus po įvykio VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2023 m. rugpjūčio 9 d., 20.30 val. ambulatorinio apsilankymo aprašyme (gydytojas otorinolaringologas), kuriame nurodyta nustatyta diagnozės: kraujavimas iš nosies; nosies kaulų lūžis; nosies žaizda, apatinės nosies kriauklės žaizda (t. 1, b. l. 70). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2023 m. rugpjūčio 9 d. diagnostinio tyrimo išvadoje konstatuotas nosikaulių lūžis su nežymiu poslinkiu (t. 1, b. l. 69). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 2970/2023 (01) teismo medicinos ekspertė ištyrusi E. Š. medicinos dokumentų išrašų duomenis pateikė išvadą, kad E. Š. nustatyta dešinės apatinės nosies kriauklės žaizda ir nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, ar galimai, paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. rugpjūčio d. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui, galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 77-79).
Kaltinamasis T. T. pripažino, kad jis sudavė E. Š. ir dėl to lūžo nosis, bet nesutiko, kad sudavė tyčia, taip pat nesutiko, kad sudavė kumščiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo parodymus, į patį sužalojimą (nosies lūžis su nedideliu poslinkiu), į nukentėjusiosios parodymus, kad nežino ar delnu ar kumščiu jai kaltinamasis sudavė, teismas tikslina kaltinimo aplinkybę, kad T. T. E. Š. sudavė dešine plaštaka. Kartu teismas pažymi, kad tai neturi esminės reikšmės, nes nosis gali būti sulaužyta suduodant ne tik kumščiu, bet ir delnu, plaštakos išorine dalimi, nes visi šie paviršiai yra laikomi kietais bukais daiktais. Tai, kad dėl smūgio lūžo E. Š. nosis patvirtina jos ir kaltinamojo, liudytojo E. L. parodymai, kad po smūgio E. Š. iš nosies pasipylė kraujas, dėl ko ji buvo išsodinta iš automobilio, kad nesuteptų šviesaus automobilio salono. Prie E. Š. iš karto priėjo liudytojas Š. M., kuris matė, kaip pastaroji buvo išsodinta ir kuris palydėjo E. Š. iki ligoninės. Taigi, nuo E. Š. išsodinimo iš automobilio iki jos apžiūros, byloje nėra duomenų, kad pastaroji būtų nukritusi ar pan., tad teismas neabejoja, kad E. Š. nosis lūžo nuo T. T. smūgio automobilyje E. Š. į veidą.
Nors kaltinamasis T. T. neigė tyčią sužaloti E. Š., tačiau šiuos jo parodymus paneigia iš dalies jo paties parodymai, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kurie buvo tapatūs viso proceso metu. Be to, juos patvirtina liudytojo E. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (juos patvirtino teisme), kuris nors ir nematė smūgio sudavimo fakto, bet netiesiogiai patvirtino konflikto priežastis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai dėl konflikto automobilyje prieš suduodant smūgį E. Š., skiriasi ne tik nuo nukentėjusiosios E. Š. parodymų, bet ir nuo liudytojo E. L. parodymų.
Kaltinamasis T. T. teisme parodė, kad jis su E. sėdėjo E. L. automobilio galinėje sėdynėje, jis sėdėjo kairėje pusėje, o E. Š. – dešinėje. Susipyko ir tuo metu jis buvo nusisukęs į langą, o jam praslydo ranka ir refleksas atsirado. Sudavė ne kumščiu, o delnu. Nemoka paaiškinti, tai buvo kaip refleksas, kaip įėjus į laiptinę, išsigandus atšoki ir rankos išsiskleidžia. Tai nebuvo tyčinis sudavimas kumščiu. Nukentėjusioji kažko ieškojo, „kuitėsi“, bet nežino ko. Galbūt nukentėjusioji ir lietė jo kelnių kišenę, bet jis buvo nusisukęs, žiūrėjo pro langą, nes nenorėjo kelti konflikto. Konfliktas prasidėjo tik, kai važiavo pakeliui prie (duomenys neskelbtini) ligoninės. Nežino dėl ko įvyko konfliktas, pamena, kad konfliktas tik įsiplieskė. Nelabai bendravo su E., nes jam buvo neįdomu, nes turi sužadėtinę. Galvoja, kad konfliktas įvyko galbūt dėl nukentėjusiosios išgerto alkoholio. E. pabandė jam suduoti į veidą, nagu įdrėskė jam veidą. Tada jis atsisuko ir gavosi, kad jis netyčia E. sudavė į nosį ir tai pripažįsta. Sudavė delnu, o ne kumščiu ir ne specialiai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (kitą dieną po įvykio) parodė, kad E. Š. kibo prie jo, o jis to nenorėjo, tada ji pabandė jam suduoti ranka, jis savo ranka užsidengė ir tiesiog suveikė kontrataka, refleksas, gynybos mechanizmas, todėl išėjo taip, kad dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą (t. 2, b. l. 85, 87). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu po kelių mėnesių nurodė, kad nori patikslinti, kad E. Š. jam bandė suduoti per skruostą. Jis jai pasakė, kad ji nusiramintų, pats nusisuko į langą. Pamatė, kad E. Š. mosikuoja rankomis, jis staigiai atsisuko ir jam suveikė gynybinė reakcija, kurios metu jis kumščiu jai sudavė į veidą ir sužalojo jai nosį. Jis nenorėjo jai suduoti, viskas įvyko dėl reflekso.
Teismas kaltinamojo parodymus dėl smūgio sudavimo aplinkybių vertina kritiškai, nes jie nebuvo nuoseklūs proceso metu. Be to, kaltinamojo parodymus įvertinus tos dienos įvykių kontekste, matyti, kad kaltinamasis ir liudytojas E. L. skirtingai pasakoja aplinkybes apie jų išvyką prie upės ir vežimą E. Š. į namus, smūgio sudavimo aplinkybes ir priežastis. Nei liudytojas, nei kaltinamasis nenorėjo pripažinti, kuris gi turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja prie upės, nurodydami vienas į kitą, vėliau . Šioje vietoje teismas pažymi, kad nei vienas iš jų negalėjo paaiškinti, kodėl nukentėjusioji, kurią jie abu apibūdino neigiamai, kaip moterį, geriančią odekoloną, buvo vežama prie upės, prie kurios, pasak kiekvieno iš jų, kalbant apie save, nieko neveikė. Iš abiejų parodymų akivaizdu, kad jie vengia kalbėti apie įvykius prie upės ir stengiasi apie save kalbėti kuo palankiau, netinkamu elgesiu kaltindami nukentėjusiąją, kuri buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,53 promilių girtumas) ir pasak liudytojo Š. M., kaži ar būtų galėjusi savarankiškai nueiti apie 200 m iki ligoninės. Be to, nors kaltinamasis neigia kalbėjęs su E. Š. dėl jo patenkinimo oraliniu būdu, tačiau liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiosios buvo tenkinamas oraliniu būdu (nors to ir nematė) ir, kad ji sukando kaltinamojo lytinį organą dėl pasitaikiusio kelio nelygumo ir, kad dėl to kaltinamasis smūgiavo (teisme teigė nieko neprisimenantis ir nežinantis apie konflikto priežastis, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino manęs, kad nukentėjusioji kaltinamąjį važiuojant automobiliu tenkino oraliniu būdu). Taigi, iš liudytojo E. L. parodymų matyti, kad jis girdėjo kalbas apie kaltinamojo tenkinimą oraliniu būdu. Teismo nuomone, įvertinus abiejų asmenų parodymų nenuoseklumą ir nesutapimus, tai, kad įvykio aplinkybes abu pasakoja sau kuo palankesne versija, kartu nutylėdami daugelį aplinkybių, kad liudytojas E. L. teisme nebeprisiminė kas vyko automobilio gale, nors nukentėjusiosios išlaipinimą iš automobilio apibūdino labai smulkiai ir tiksliai, rodo, kad kaltinamojo ir liudytojo E. L. parodymai nėra nuoširdūs, todėl kaltinamojo ir liudytojo E. L. parodymus vertina kritiškai.
Be to, kaltinamojo parodymus dėl netyčinio smūgio sudavimo paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu. Apie tai, kad kaltinamasis sudavė jai į veidą po to, kai ji grubiu žodžiu (pavartojant keiksmažodį) atsisakė jo reikalavimo patenkinti jį oraliniu būdu, pasakė į įvykio vietą atvykusiai pareigūnei G. D. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismas neabejoja nukentėjusiosios parodymų nuoširdumu. Nukentėjusioji nuoširdžiai paaiškino ir savo elgesio bei vykimo kartu prie upės priežastis – priklausomybė nuo alkoholio. Ji kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji dėl kokių nors priežasčių norėtų kaltinamajam pakenkti ar jį apklabėti. Tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Teismui nekyla abejonių, kad apie įvykį iš esmės sužinota tik liudytojo Š. M. dėka, nes iš liudytojos G. D. M. parodymų matyti, kad iš pradžių nukentėjusioji nenorėjo jokios pagalbos, norėjo važiuoti namo, nes jai reikėjo į darbą. Pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad E. Š. vengė pasakoti apie įvykį, sakė, nenorinti problemų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas nukentėjusiosios parodymus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi.
Taip pat teismas kaltinamojo versiją apie suveikusį refleksą smūgiuoti laiko visiškai nelogiška. Kaltinamasis žinojo, kad šalia jo yra stipriai neblaivi nukentėjusioji, tai nebuvo jokia jam staigmena, todėl nukentėjusiajai palietus kaltinamąjį (pasak nukentėjusiosios ieškojo savo telefono) ar pastarajam matant, kad ji kažko galimai mosikuoja rankomis, nebuvo priežasties neįprastai sureaguoti į situaciją, staigia atsisukti ir smūgiuoti. Pažymėtina, kad T. T. nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtų galėję daryti įtaką jo mąstymui ir elgesiui. T. T. 2023 m. rugpjūčio 10 d., 2.07 val. buvo nustatytas 0,90 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 130), o E. Š. 2,53 promilių neblaivumas.
Taigi aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad nukentėjusiosios nurodytos tyčinio fizinio smurto panaudojimo prieš ją aplinkybės iš esmės atitinka surinktų ir aptartų įrodymų visumą, todėl teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. T., nesusivaldęs dėl nukentėjusiosios grubaus atsakymo, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją dėl ko jai lūžo nosis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. Š. sulaužyta nosis (sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu), sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o tai yra teisinis pagrindas kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nėra abejonių, kad tarp T. T. panaudoto fizinio smurto ir nukentėjusiajai atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Taigi T. T. savo tyčiniais veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes. Nenustatyta kaltinamojo nei atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
T. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, paskutinį kartą dirbo nuo 2024 m. vasario 23 d. iki gegužės 6 d. UAB „R.“ (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, nėra. 2023 m. lapkričio 10 d. duomenimis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas dvidešimt devynis kartus, iš kurių daugiausia už įvairius KET pažeidimus (daugiausia už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, greičio viršijimas ir kt.), apmokėtos tik dvi iš paskirtų jam baudų, dėl kitų baudų apmokėjimo duomenų nėra (t. 2, b. l. 31-60). Kaltinamasis iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo teistas penkis kartus, tačiau už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą teisiamas pirmą kartą. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus ir teismui nepanaikinus teistumo, taigi, būdamas recidyvistu. Kaltinamasis praeityje ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes, t. y. arešto bausmes. Visa tai rodo, kad T. T. periodiškai pažeidžia įstatymus ir geros moralės principus. Nemaža dalis veikų, susijusios su alkoholio vartojimu.
Įvertinus visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo padarytus šiurkščius administracinius nusižengimus (ne vienkartinis vairavimas neturint teisės to daryti), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje T. T. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau artimą minimaliam jos terminui – 4 mėn.
Tačiau teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės vykdymo institutas kaltinamajam praeityje nėra taikytas, o įvertinus jo padarytą nusikalstamą veiką (kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, prieš tai nebuvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, jo veiksmai nebuvo intensyvūs ar ilgai trunkantys), praėjusį laikotarpį po šios veikos padarymo ir, kad nėra duomenų apie naujas kaltinamojo nusikalstamas veikas, siekiant, kad būtų pasiekti resocializacijos tikslai, tikslinga kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, skiriant įpareigojimus ir draudimus: įpareigoti per 8 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, mokytis ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).
Teismas sprendžia, jog būtent tokia bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimais padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, skatins T. T. keisti savo gyvenimo būdą teigiama linkme, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, moralinių principų. laikytis įstatymų, spręsti problemas dėl nedarbo ir kt.
T. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. 23.59 val. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. 15.54 val. (viena diena), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, įskaitytinas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dieniai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.
V. Civiliniai ieškiniai
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai: nukentėjusiosios E. Š. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos.
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. t. atsakingas už nukentėjusiosios E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau mintas BPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtą žalą.
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2023 m. rugpjūčio 30 d. civilinį ieškinį Nr. 35194, kuriame prašo už nukentėjusiajai E. Š. dėl patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 80,28 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 57-60). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad E. Š. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš T. T. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 80,28 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pinigai turi būti pervesti į sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Byloje taip pat nukentėjusioji E. Š. pateikė 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodoma, kad jai nusikalstamos veikos padarymo metu padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1 800 Eur sumai (b. t. 1, b. l. 53). Pareiškime nurodyta, kad jai buvo sužalota nosis, prieš ją buvo panaudota psichinė prievarta, patyrė stiprų stresą ir įtampą.
CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.
Nukentėjusioji pagrįsdama prašomos neturtinės žalos dydį, teisme nurodė, kad neturtinę žalą sudaro šios aplinkybės: po įvykio nenuėjo į darbą, todėl prarado darbą; patyrė psichologinę įtampą, nes buvo naudojamas taip pat ir ginklas. Jai buvo lūžusi nosis. Po įvykio gydėsi ir ruošėsi grįžti atgal į priklausomybės centrą gydytis turimą priklausomybę. Po įvykio taip pat gulėjo priklausomybės centre. Gydėsi depresiją, bet neturi įrodymų, kad jai yra vidutinio lygio depresija. Depresija susijusi su alkoholio vartojimu ir su įvykiu. Iki įvykio gydėsi priklausomybę dėl alkoholio.
Teismui nekelia abejonių, kad dėl nustatytų sužalojimų, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, justi pažeminimą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamasis teisme sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Visgi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji darbą prarado dėl patirto smurto. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), todėl galėjo gauti nedarbingumą. Tačiau iš bylos medžiagos (taip pat ir surinktos teisminio proceso metu), iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad darbo praradimas, gulėjimas psichiatrinių ligoninių stacionaruose yra susijęs su jos turima ir sunkiai valdoma priklausomybe alkoholiui, o ne su patirtu smurtu.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltininkui padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, iš kurios matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 289,62 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-489/2023 (priteista 3 000 Eur), 2K-227-691/2022 (priteista 1 000 Eur), 2K-92-511/2022 (priteista 3 500 Eur), 2K-289-693/2019 (priteista 4 000 Eur), 2K-291-942/2018 (priteista 1 000 Eur) ir kt.). Taip pat atsižvelgia į ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį.
Taigi, teismas įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju nukentėjusiosios E. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 1 000 Eur. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo atmeta.
III. Kiti klausimai
Dvi kompaktinės disko laikmenos su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 5, 6 ir 10 punktais, atidėti T. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti T. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. 23.59 val. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. 15.54 val. (vieną dieną), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. T. jai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš T. T. priteisti 80,26 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir 26 euro centus) už nukentėjusiajai E. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už E. Š. gydymą“.
Dvi kompaktines laikmenas su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.