Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-11-09 · Byla Nr. ATP-645-810/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-10-02Kauno apylinkės teismas
  2. Apeliacija2017-11-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
ATP-645-810/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00654-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų/administraciniųnusižengimų byla Nr. ATP-645-810/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00654-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Š. (toliau - pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas I. Š. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimu I. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 720 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.Pareiškėja I. Š. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė I. Š. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas konstatavo, jog išvados, kad nuobaudos tikslai jau pasiekti, daryti negalima.Apeliaciniame skunde I. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkė teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad nei ATPK 329 straipsnio dispozicijoje, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra numatytas reikalavimas, jog siekiant pritaikyti ATPK 329 straipsnį neužtenka įrodyti formaliųjų taikymo kriterijų, o būtina nustatyti specialiąsias išskirtines sąlygas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina žemesnių instancijų teismų nutartis, vien tuo pagrindu, jog byloje buvo įrodytos visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kurios ir buvo nustatytos nagrinėjamu atveju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N-261-71-14, N-575-11-14). I. Š. pabrėžia, jog yra dirbantis ir aktyviai visuomeninėje veikloje dalyvaujantis asmuo. Nuo 2007 m. dirba UAB (duomenys neskelbtini) odontologe, nuo 2010 m. dirba VĮ (duomenys neskelbtini) asistente, nuo 2017 m. rugpjūčio UAB (duomenys neskelbtini), esančioje Mažeikiuose, neatlygintinai dėsto paskaitas apie profesionalią burnos higieną ir ozono terapiją. Visose darbovietėse yra vertinama teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, gyvena (duomenys neskelbtini), ir dėl skirtingų darbo vietų lokacijos. Taip pat nurodo, jog dėl padaryto pažeidimo labai išgyvena, jaučia gėda prieš artimuosius. Tačiau priešingai rašytinei bylos medžiagai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tokios aplinkybės nelaikytinos pakankamos grąžinti specialiąją teisę bei teismui kelia abejonių.

Be to, skunde teigiama, kad visiškai nepagrįsti ir su nagrinėjama byla nenusiję Kauno apylinkės teismo argumentai, jog pagal šiuo metu galiojančius įstatymus pareiškėjos padarytas teisės pažeidimas būtų pripažintas nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis) ir už šį pažeidimą jai grėstų ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė; kad šiuo metu galiojantis ANK jau nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo galimybės.

Pareiškėjos teigimu, Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, t.y. kad ji vairavo transporto priemonę neblaivi, neleidžia daryti išvados, kad buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai. Nurodo, kad ji yra motyvuota daugiau nedaryti jokių teisės pažeidimų, be to, yra įsitikinusi, kad daugiau nei pusantrų metų jai gyvenant su tokiais nepatogumais bei neigiamais padariniais buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

I. Š. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) už transporto priemonės vairavimą jai esant neblaiviai buvo nubausta bauda ir specialiosios teisės atėmimu pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. ANK galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra numatyta. Tačiau ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad ANK numatytas asmeniui nepalankesnis reglamentavimas, o administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, I. Š. skundas nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką. ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nei ATPK 329 straipsnio dispozicijoje, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra numatytas reikalavimas, jog siekiant pritaikyti ATPK 329 straipsnį neužtenka įrodyti formaliųjų taikymo kriterijų, o būtina nustatyti specialiąsias išskirtines sąlygas. Su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas iš dalies sutinka ir pažymi, kad ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymas nėra siejamas su išskirtinių, pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančių aplinkybių buvimu. Tačiau, pagal teismų praktiką, be ATPK 329 straipsnyje įtvirtintų formaliųjų pagrindų svarbu įvertinti paties pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-114-13), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu, taip pat svarbu atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-831/2012).ATPK 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Š. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, paskirtą baudą sumokėjo, yra atestuota pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą. Be to, ji dirba, darbovietėse charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga ir pareiginga darbuotoja, neturinti drausminių nuobaudų. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, I. Š. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimu 720 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams buvo nubausta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (nustatytas 2,14 promilės neblaivumas). Tokius veiksmus I. Š. atliko judrioje miesto gatvėje 19.40 val., kuomet eismas itin intensyvus. Byloje liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad I. Š. nesiorientavo aplinkoje, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, automobilį ji vairavo įtartinai manevruodama. Taigi, I. Š. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, nors ATPK ir neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, nagrinėjamu atveju, būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos, sprendžiant, ar I. Š. atžvilgiu pritaikius ATPK 328 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. Š. dėl padaryto pažeidimo labai išgyvena, jaučia gėdą. Tačiau šiame kontekste pažymima, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu I. Š. nenurodė, jog dėl savo veiksmų išgyventų, jai būtų gėda. Priešingai, pažeidėja savo kaltės nepripažino, keitė parodymus, neigė vairavusi būdama neblaivi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai kelia abejonių ir dėl atitinkamų išvadų dėl šio įvykio padarymo.I. Š. taip pat akcentuoja, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) k., dirba keliose (duomenys neskelbtini) vietose, darbo reikalais vyksta į (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra itin reikalinga. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių pareiškėjos argumentų pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.Nagrinėjant I. Š. skundą svarbu pažymėti, ką skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jog įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo numatęs itin griežtą nuobaudą, o šiuo metu už analogišką veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, kas tik pabrėžia pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik I. Š. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas laiko pagrista pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsižvelgiant į I. Š. padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, daryti neabejotiną išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu I. Š. atžvilgiu jau pasiekti, negalima. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą ir I. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė