Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiajai – civilinei ieškovei V. T., jos gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui (Anatolij Šichovcov),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. T. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 2 metams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie šio nuosprendžio paskirtos bausmės pridedant dalį Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir A. J. nuteistas galutine subendrinta bausme – 1 metams 9 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytas laikinasis sulaikymas nuo 2016 m. kovo 19 d. iki 2016 m. kovo 19 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. – 2 dienas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)raj., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2016 m. balandžio 6 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, šiuo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,59 prom. girtumas), šeimyninio konflikto metu, pastūmė bei mažiausiai aštuonis kartus ranka sudavė į galvą uošvienei V. T., t. y. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.Jurbarko rajono apylinkės teismas apkaltinamuoju 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu konstatavo, kad A. J. kaltė įrodyta jo visišku prisipažinimu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, kuri ištirta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o kadangi padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji – civilinė ieškovė V. T. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti ir A. J. paskirti realią 2 metų laivės atėmimo bausmę, bausmės vykdymo neatidedant. Taip pat prašo pripažinti ją šioje byloje civiline ieškove ir priteisti iš A. J. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodo, jog po sumušimo nukentėjusiajai keletą dienų skaudėjo sumuštą galvą, nes buvo smūgiuota į ją, matėsi kraujosruvos dėl kurių buvo gėda pasirodyti visuomenei. Po šio sumušimo nukentėjusiajai atsirado baimės jausmas, kad nuteistasis gali vėl ją sumušti. Apeliantės nuomone, tokie nuteistojo veiksmai rodo nepagarbą moteriai, jo žmonos mamai, siekiant padaryti kuo daugiau žalos bei skausmo kitam asmeniui mažamečio vaiko akivaizdoje bei naudojant smurtą ir prieš vaiką. Nukentėjusioji teigia, kad galva jai svaigsta iki šiol, dėl to ji lankėsi pas gydytojus, gėrė vaistus. Taip pat skunde nurodo, kad apeliantei nebuvo suteikta teisė pareikšti ieškinį dėl žalos. Žalą vertina 500 eurų suma. Nukentėjusiajai nebuvo pranešta ir apie teismo posėdį, kurio metu ji galėjo pareikšti civilinį ieškinį bei savo nuomonę dėl bausmės skyrimo. Nurodo, jog nusikaltimas padarytas 2015 m. rugsėjo 5 d., tačiau iki šiol ji jaučia sumušimo pasekmes, t. y. skauda ir svaigsta galva, atsirado baimės jausmas dėl savo, anūkės ir dukters sveikatos, kurios gyvena su smurtautoju ir bijo nutraukti su juo ryšius. Nukentėjusioji nėra tokioje psichinėje bei fizinėje būklėje, t. y. sveika, kokioje buvo iki sumušimo, todėl mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir pilnai įrodytas.Kritikuojant skundžiamą nuosprendį skunde nurodo, jog nuteistasis A. J. iki nuosprendžio priėmimo buvo teistas 3 kartus, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jai nesuprantama kodėl jam paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, jos nuomone, teismas nesilaikė BK VIII skyriaus nuostatų.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apeliantė ir jos gynėjas advokatas A. Šichovcovas pritarė apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms, davė teismui paaiškinimus ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas O. Radimonas prašė skundą atmesti, o prokurorė dėl skundo dalies priteisti neturinę žalą sutiko, dėl griežčiausios bausmės paskyrimo prieštaravo, nurodydama, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis nei prašoma skunde.Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės V. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji – civilinė ieškovė V. T. ginčija A. J. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę bei prašo jai priteisti neturtinę žalą.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Apkaltinamasis nuosprendis turi ne tik atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, bet turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2013). Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai kvalifikavo A. J. padarytą nusikalstamą veiką bei padarė teisingą išvadą dėl A. J. kaltumo, tačiau nagrinėjant bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka visgi neužtikrino nukentėjusiosios V. T. teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą. Byloje nėra duomenų, jog teisiamojo posėdžio metu V. T. apklausos protokolas (b. l. 12) buvo paskelbtas, ji teismo neapklausta, nesiaiškinta jos pozicija dėl nusikaltimo aplinkybių ir civilinio ieškinio, be to, teismas savo baigiamojo akto atitinkamai nemotyvavo, kaltininko asmenybė bei nusikaltimo pavojingumas įvertintas pažeidžiant teisingumo principą, o tai nulėmė neteisingos bausmės paskyrimą nuteistajam A. J.. Atsižvelgus į tai skundžiamas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindais. Analizuojant apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija sprendė, jog išsamiam ir objektyviam bylos nagrinėjimui yra būtina atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalies nusikaltimo padarymu, kadangi jis 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,59 promilių girtumas, šeimyninio konflikto metu, pastūmė bei mažiausiai aštuonis kartus ranka sudavė uošvienei V. T. į galvą ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Savo veiksmų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme A. J. kaltės neneigė, dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir paaiškino, kad nukentėjusioji yra jo uošvienė, kuri įvykio dieną buvo atvykusi pas juos į namus. Jis buvo išgėręs ir susipyko su nukentėjusiąja ko pasekoje jai sudavė ir iš karto išėjo. Konflikto metu buvo žmona ir nuteistojo pažįstamas Stakauskas, kurie viską matė. Konflikto priežastis – vaikai, kadangi ji juos prižiūrėjo, o nuteistasis jai už tai neatsilygino, nes žmona tuo metu buvo išvykusi į užsienį. Tiksliai kiek kartų sudavė nukentėjusiajai nuteistasis negali pasakyti, gal 2-3 smūgiai, buvo keli nestiprūs stumtelėjimai, kuriuos V. T. suprato kaip smūgius. Pripažįsta, kad sudavė 6 smūgius, bet nesako, jog jie buvo į galvą, mano, kad gal į petį, ausį. Po smūgių jokių sužalojimų pas nukentėjusiąją nesimatė. Su uošviene nesusitaikė, uošvienė nuteistojo seniai nemėgsta, o jis nenori provokuoti didesnių konfliktų. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui parodė, jog nukentėjusioji paprieštaravo, kad ji prižiūrėjo vaikus, o nuteistasis jai nesumoka, todėl A. J. V. T. pasakė, kad jei būtų žinoję, jog reikės mokėti pinigus už vaikų priežiūrą, būtų patys prisižiūrėję vaikus ir tik paskui jai sudavė. Neigia, kad sviedė vaiką. Anksčiau A. J. buvo registruotas darbo biržoje, dirbo pavienius darbus, todėl uošvienė prižiūrėjo vaikus, nes jų dar neleido į darželį. Dabar žmona išvykusi į užsienį ir vaikus (berniukui – 3 metai, mergaitei – 2 metai) prižiūri nuteistasis, leidžia juos į darželį, už kurį reikia mokėti 75 eurus, turi darbą (darbo užmokestis 95 eurai), pašalpų negauna. Dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, jog jei reikėtų sumokėti, tai nukentėtų jo vaikai, o jis nesugebėtų tokios sumos sumokėti dėl gaunamo mažo dydžio atlyginimo, nes dar ir pragyvenimui reikia. Prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes jei būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, tai jo vaikai liktų našlaičiais. Prieš žmoną taip pat yra smurtavęs, yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas ir tvirtina, kad dabar jis jau padarė išvadas.Be nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi dėl savo nusikalstamų veiksmų, A. J. kaltė įrodyta nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme parodymais.Apklausta apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji – civilinė ieškovė V. T. parodė, kad nuteistasis A. J. niekur nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Dukra išvažiavo ir sutarė, jog vaikus prižiūrės nukentėjusioji. A. J. davė jai vieną vaiką, o kitą pasiliko sau. Svetimas žmogus užėjo pas nuteistąjį į namus ir rado paliktą vaiką girtų asmenų kompanijoje, o jis pats miegojo. Dėl to pykčiai ir yra. Nuteistasis įvykio dieną parvežė nukentėjusiąją su anūkais pas save ir po 4 valandų primušė. Vaikai pusšešto mėnesio augo pas V. T., o per tą laiką nuteistasis ėmė vaikų pinigus ir viską pragėrė, niekur nedirbo ir šeimai pridarė skolų, vaikų neprižiūrėjo, iš jo girto vaikai ir buvo paimti, ne kartą buvo kviečiama jam policija. 2016 m. rugsėjo 5 d., kai grįžo iš lauko parūkęs, A. J. puolė V. T.. Nukentėjusioji mano, jog gal dėl to, kad ji jį varo dirbti. Jos nuomone, jam viskas nepatinka, tačiau jokių pinigų ji neprašė iš jo. Sėdint nukentėjusiajai ant sofos, priėjęs nuteistasis pradėjo jai smūgiuoti į galvą, smūgiavo 4 kartus, mergaitė pradėjo verkti, tada jis sviedė ją į nukentėjusiąją ir liepė nuraminti. Nukentėjusioji sakė, kad pats nuramintų, nes tai jo vaikas, tuomet jis su mergaite išbėgo į lauką žmonos ieškoti, o grįžęs su mergaite rankoje dar 4 kartus sudavė V. T., nuteistojo žmona buvo išbėgusi kviesti policijos. Teisėjų kolegijos pirmininkui BPK 276 straipsnio pagrindu pagarsinus V. T. apklausos protokolą (b. l. 12), nukentėjusioji šiems parodymams neprieštaravo ir paaiškino, jog pirmą kartą buvo suduota 4 smūgiai, paskui dar keturi. Po įvykio apklausos metu buvo išsigandusi, drebėjo iš baimės. Buvo 8 smūgiai ir visi į galvą. Po įvykio nukentėjusioji buvo šoke, sekančią dieną kreipėsi pas šeimos gydytoją, traumotologą. Ji nešioja akinius, jos visa nosis buvo sutinusi, mano, jog gal tai nuo akinių buvo sužeidimas, nes jie net nulėkė. Paskui visą mėnesį sirgo, negalėjo dirbti, pirko vaistus, matėsi žymės ant veido. Nukentėjusioji dirba statybose. Mėnesį vartojo vaistus nuo baimės ir skausmo, kurie pasireiškė dėl šio įvykio. Dabar jau trys mėnesiai praėjo nuo įvykio, stresas praėjo, skausmo ir nepatogumų nebėra. Jei žentui (A. J.) bus apribota laisvė, vaikus prižiūrės ji, nes ji vaikų nemušė ir negėrė, o žentą reikia visada prižiūrėti. Nuteistasis būdamas tokio girtumo su vaikais, tokios psichikos juos gali bet kada sužaloti, užmušti. Paaiškino, jog po įvykio nukentėjusioji su vaikais nebendravo ir nežino kas juos prižiūri, girdėjo, kad nuteistasis, bet su juo baisu palikti, nes jis neprognozuojamas. Dėl teisiamojo posėdžio Jurbarko rajono apylinkės teisme paaiškino, jog jai niekas nepranešė apie jį, jai paskambinus buvo tik pasakyta, kad bus byla, bet nebūtina dalyvauti, be to ji tuo metu ir negalėjo ten nuvykti, nes buvo Pakruojyje. Nori, kad žentas būtų nubaustas pagal įstatymą, tačiau keršto nesiekia, nes nuteistasis yra nusikaltėlis, žudikas, žmogžudys ir jį reikia tikrinti, kaip jis prižiūri vaikus.Be nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų, kurie iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, juos papildo, ginčo dėl to nėra, nusikaltimas įrodytas ir rašytine bylos medžiaga.Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir kaltininkas A. J. sulaikytas bei patalpintas į laikino sulaikymo patalpas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 1-3).Iš 2016 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus 2016 m. rugsėjo 5 d. 21.50 val. V. T. pareiškimą, jog A. J., būdamas neblaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) sav., tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, jai sukeldamas fizinį skausmą ir vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BPK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 4-5).Iš 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimo V. T. matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje 2016 m. rugsėjo 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 6).Iš V. T. 2016 m. rugsėjo 5 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 21.20 val. žentas A. J., gim. 1982 m., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) sav., šešis kartus dešine ranka trenkė V. T. į galvą ir veidą, o vėliau apie 21.25 val. dar du kartus dešine ranka sudavė jai į galvą. Dėl suduotų smūgių nukentėjusioji juto stiprų fizinį skausmą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 7).Iš alkotesterio Drager Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARYE-0399, printerio Nr. ARBE-5088 šaknelių duomenų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. 22.06 val. V. T. nustatytas 0,00 prom. girtumas, o 2016 m. rugsėjo 5 d. 23.09 val. A. J. – 1,59 prom. girtumas (b. l. 8,9).Iš 2016 m. rugsėjo 5 d. liudytojos V. T. apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 21.20 val. jai būnant pas dukrą D. J., jos vyras, t. y. V. T. žentas A. J., gim. (duomenys neskelbtini) d., pradėjo konfliktuoti su V. T. dėl to, kad neva V. T. jam reguliuoja gyvenimą ir neleidžia ramiai gyventi. Pradėjo stumdyti ir vėliau dešine ranka trenkė 6 kartus į galvą, galvos dešinę pusę ir nosį, juto stiprų fizinį skausmą. Po 5 minučių jis išėjo į lauką ir grįžęs į kambarį šaukdamas trenkė dar du kartus ranka į galvą dėl ko vėl juto stiprų fizinį skausmą. Po to jis vėl iš namų pasišalino. Konfliktą matė V. T. dukra D. J., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Į medicinos ekspertą nesikreips (b. l. 12).Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo matyti, kad V. T., kuriai padaryta fizinė žala, pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 13).Iš 2016 m. rugsėjo 5 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad A. J., įtariamas padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą BPK 1440 straipsnio pagrindu sulaikytas tuoj pat po to, kai padarė nusikalstamą veiką (b. l. 19-21).Iš 2016 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nukentėjusioji V. T. nurodė, jog jau yra grįžusi į savo namus Pakruojo rajone ir į apklausą ar teismo posėdį atvykti nepageidauja, pasilieka prie savo parodymų, su žentu A. J. taikytis nenori (b. l. 23).Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie A. J. matyti jo ankstesni teistumai, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (b. l. 24-27).Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. J. nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su teismo paskirtais įpareigojimais pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto artimoje aplinkoje smurtaujant prieš savo žmoną (b. l. 28-30).Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad A. J. baustas administracine tvarka (b. l. 31-35).Iš medicininių duomenų matyti, kad nukentėjusioji V. T. kreipėsi į medikus dėl patirto smurto jos atžvilgiu (b. l. 54-55).Iš A. J. charakteristikos matyti duomenys, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį (b. l. 69).Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija patvirtina, kad nuteistajam kaltinimas pasitvirtino tiek jo paties parodymais, tiek nukentėjusiosios parodymais, jų parodymai iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, pačios konflikto šalys ginčo kaltės klausimu nekelia, A. J. kaltė pilnai įrodyta ir baudžiamosios bylos medžiaga, todėl konstatuojama, kad A. J. 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) raj., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,59 prom. girtumas), šeimyninio konflikto metu, pastūmė bei mažiausiai aštuonis kartus ranka sudavė į galvą uošvienei V. T., t. y. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Tai reiškia, jog A. J. pasikėsino į žmogaus sveikatą. Nukentėjusioji V. T. yra nuteistojo žmonos mama, jo uošvienė, t. y. šeimos narys. Fizinis smurtas pasireiškė mušimu, t. y. A. J. sudavė nemažiau 8 smūgių į V. T. galvos sritį, o nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas fizinis skausmas, atsiradęs po suduotų smūgių. Pažymėtina, jog objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai nustatyti ir nepaneigti, juos patvirtina tiesiogiai ištirtos bylos aplinkybės ir medžiaga. A. J. neteisėtų veiksmų subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, kadangi A. J. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. nuteistasis suduodamas mažiausiai 8 smūgius iš pykčio nukentėjusiajai į galvą tarpusavio konflikto metu suprato pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusiajai sukelia fizinį skausmą ir to siekė. Taigi pagal teismo nustatytas aplinkybes A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.Iš esmės pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra bausmės skyrimo individualizavimo klausimas A. J. atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas vertino A. J. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią apilnkybę, o sunkinančią - jog nusikaltimas padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio. Sprendimą dėl paskirtos bausmės rūšies – laisvės apribojimo, nulėmė nusikaltimo kategorija, jo ankstesni teistumai bei administraciniai baustumai. Iš bylos medžiagos spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai teisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistojo atžvilgiu ir nepagrįstai A. J. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje, kai skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Siekiant teisingos bausmės rūšies parinkimo atsižvelgtina ne tik į bausmės paskirtį, tikslus, bet ir teisingumo principą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad A. J. nuteistas už nesunkų, tyčinį ir smurtinį nusikaltimą pasikėsinant į žmogaus sveikatą, gyvybę, t. y. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį, žmonos mamą, uošvienę, tyčia suduodamas jai ne mažiau kaip 8 kartus į galvos sritį ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nusikaltimas baigtas. Parenkant teisingą ir adekvačią padarytai veikai bausmę turi būti itin atsakingai įvertintas ir esminis kriterijus - kaltininko asmenybė. Išnagrinėtos bylos kontekste akivaizdu, jog nuteistojo asmenybė turi teistumo apraiškų, t. y. nuteistasis yra teistas 3 kartus, 2016 m. balandžio 6 d. jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas tokio pat pobūdžio byloje, tačiau tuo atveju buvo smurtauta prieš jo paties žmoną. Teistumas neišnykęs. Teismo vertinimu nusikaltimai padaryti praėjus nedideliam laiko tarpui ir vertinami itin neigiamai, jis laikomas recidyvistu, nes pagal BK 27 straipsnio nuostatas, A. J. yra teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, jam teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, padarė vėl vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, bylos medžiaga patvirtinta, kad A. J. baustas ir administracine tvarka. Šiuo nuosprendžiu A. J. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, savo kaltės neneigė, ją pripažino ir gailisi, kas teismo vertinama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo padėtį sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas jam esant apsvaigus nuo alkoholio, byloje nėra duomenų, kad A. J. būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą. Išvardytos ir įvertintos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas – atitiks bausmės paskirčiai keliamus tikslus, nes nuteistojo elgesys nekoreguojamas teigiama linkme, jis visgi ir toliau daro nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų nedaro ir galimai nesiekia taisytis, nes tokias išvadas pagrindžia būtent jo nusikalstamas elgesys ir kilę padariniai nagrinėjamu atveju. Siekiant teisingos bausmės rūšies parinkimo ir teisingumo principo nepažeidžiamumo, priešingai nei prašoma apeliaciniame skunde, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pakeitus bausmės rūšį ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas A. J. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti kol kas ir be realaus bausmės atlikimo. Kadangi pirmosios instancijos teisme šios baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo svarstytos, keičiantis bausmei yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, todėl ir ginčijamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje, o šio instituto taikymas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia ne tik į aukščiau bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius nuteistojo asmenybę ir elgesį, bet ir į tai, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo proceso metu nuteistasis pateikė dokumentus: Kaimo bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko teigiamą charakteristiką apie A. J., neterminuotą 2016 m. lapkričio 25 d. darbo sutartį tarp ūkininko A. M. ir nuteistojo A. J., kurios turinys nurodo, jog nuteistasis įsidarbino darbininko pareigose 2 valandoms per dieną ir jam mokamas 95 eurų atlygis už proporcingai atidirbtą darbo laiką. Be šių aplinkybių teismas atsižvelgia dar ir į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus asmuo, auginantis ir rodantis siekį išlaikyti du mažamečius (g. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.) vaikus, kuriuos leidžia į darželį, dėl padarytų savo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų iškarto prisipažino, gailisi, netrukdė ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui, padarytas nesunkus nusikaltimas, didelės – žalos ar rimtų padarinių šiuo konkrečiu atveju nepadaryta, pati nukentėjusioji patvirtino, jog šiuo metu jau nejaučia streso, skausmo ir nepatogumų dėl panaudoto smurto, kas teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog suderinus humaniškumo principo reikalavimus su teisingumo principu, nepaneigiant baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, neformuojant nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir neignoruojant nukentėjusiosios teisėtų interesų, taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus nuteistajam.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji – civilinė ieškovė iki įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme pradžios pareiškė A. J. civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš A. J. priteisti V. T. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Dėl patirto smurto V. T. keletą dienų skaudėjo sumuštą galvą, matėsi kraujosruvos dėl kurių buvo gėda pasirodyti visuomenei, atsirado baimės jausmas, kad gali vėl ją sumušti, sumušta galva svaigsta iki šiol, kreipėsi medikų pagalbos ir buvo išrašyti vaistai. Sumušimo pasekmes nurodo tokias, kaip galvos skausmas ir svaigimas, baimės jausmas dėl jos, anūkės ir dukters sveikatų, nes jos gyvena su smurtautoju (A. J.).Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškinyje nors ir nurodyta, kad įvykio metu atsiradusios sumušimo pasekmės V. T. jaučiamos iki šiol (galvos skausmas, baimės jausmas), tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teismui patvirtino, jog praėjus trims mėnesiams po šio įvykio, praėjo ir stresas, ir skausmo nebėra, ir nepatogumų. Įvertinus visa tai, nenureikšminant patirto fizinio skausmo, nepatogumų iškarto po smurtinio elgesio ir jų gydymo, darbo funkcijų neatlikimo tam tikru metu, vis gi byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiosios darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Taip pat be šių veiksnių atsižvelgtina ir į neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apskritai turėtų realią galimybę atlyginti teismo priteistą žalą, nes priešingu atveju neturtinės žalos atlyginimo priteisimas būtų tik formalus ir neatitiktų savo tikrosios paskirties. Taigi, atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą ir A. J. realias galimybes atlyginti neturtinę žalą, teisėjų kolegijos vertinimu prašoma priteisti 500 eurų neturtinė žala yra mažintina ir 200 eurų suma geriausiai atspindėtų nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leistų pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai V. T.. Vadovaujantis BK 115 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgus į išanalizuotas ir ištirtas aplinkybes, susijusias su civilinio ieškinio pagrįstumu, šioje dalyje V. T. prašymas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir jį išdėstyti taip:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį prilyginama 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, dalį paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir A. J. paskirtą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę atidėti vieniems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. J. įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti A. J. taikytą laikinąjį sulaikymą nuo 2016 m. kovo 19 d. iki 2016 m. kovo 19 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios – civilinės ieškovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.