Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjai E. R., pareiškėjų atstovams V. C. (V. C.) ir Z. J., atsakovų atstovei S. A., specialistui A. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. R. ir A. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad P. R. 1996-12-23 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,1260 ha žemę, esančią adresu: (duomenys neskelbiami), kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra (b. l. 151). P. R. pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-02-01 pažymą Nr. 2-R, kurioje nurodoma, kad Vilniaus magistrato archyvo 1920-1939 m. archyviniame fonde yra nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų savininkų sąrašas, kuriame įrašytas savininkas R. R., turėjęs 910 m² žemės sklypą ir vieną medinį namą bei centrinio statistikos biuro 1932-03-06 formuliaras apie nekilnojamojo turto savininkus, kuriame įrašyta savininkė M. R., (duomenys neskelbiami) turėjusi 350 žemės (matavimo vienetas nenurodytas), 2 gyvenamuosius namus ir 2 sandėlius (b. l. 158). Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001-06-11 surašė Pažymą pagal 1995-02-01 archyvo pažymėjimą Nr. 2-R ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus (b. l. 94).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-05-08 raštu Nr. 20-317 „Dėl P. R. vardu nuosavybės teisių į (duomenys neskelbiami) žemės sklypą atkūrimo“ informavo A. R., kad iš žemėtvarkos skyriui pateiktos medžiagos negalima nustatyti R. R. mirties datos ir fakto, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbiami), buvo 0,1260 ha ploto, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog šis sklypas iki pat jo nacionalizacijos nuosavybės teise buvo valdomas abiejų pretendento tėvų. Nurodė, kad, jeigu turi papildomą medžiagą apie žemės sklypo plotą ir iki nacionalizacijos valdymą nuosavybės teisėmis, privalu ją kuo skubiau pateikti (b. l. 120–121).

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2008-05-09 posėdžio protokolu Nr. R-5-6 (toliau – ir Protokolas) nutarta, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1895/1895a esantys nuosavybės teise patvirtinantys dokumentai nepriskirti prie žemės valdymo nuosavybės teise papildomų nuosavybės faktą patvirtinančių dokumentų, todėl pripažino negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ekspertų komisijos posėdžio 1998-04-17 protokolo Nr. 1 dalį dėl byloje Nr. 1895/1895a esančių dokumentų pakankamumo (b. l. 118). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-05-21 išsiuntė raštą Nr. S22-445 A. R. su informacija apie priimtą sprendimą (b. l. 116). Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-05-15 raštu Nr. S19-229 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl dokumentų kopijų pateikimo, susijusių su buvusių savininkų R. R. ir M. R. turėtą žemės sklypą (b. l. 117).

Tarnybos Skyrius 2015-04-15 raštu Nr. 49SJ-44-(14.49.105.) kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą bei Lietuvos centrinį valstybės archyvą prašydami pateikti archyve visus turimus dokumentus, susijusius su buvusiais savininkais R. R. ir M. R. (b. l. 84). Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2015-05-28 raštu R4-692 pateikė Tarnybos Skyriui dokumentus, tarp kurių buvo Nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų savininkų sąrašas su įrašytu savininku R. R., turėjęs 910 m² ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbiami), Vilnius (b. l. 69). Tarp pateiktų dokumentų buvo pateiktas notarinis aktas, kuriame nurodyta, kad sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią 1938-12-10 M. R. sutarė parduoti jai ir jos vyrui R. R. bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: Šeškinės g. 28 (dabartinis adresas (duomenys neskelbiami)), Vilnius, kurį sudaro 154,15 kvadratinių sieksnių žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (toliau – ir Preliminarioji sutartis) (b. l. 184–185). Lietuvos Respublikos istorijos archyvas 2015-04-27 raštu Nr. R10(4.3)-454 informavo Tarnybą, kad, norint surasti prašomus dokumentus, siūloma nuosavybės atkūrimo suinteresuotiems asmenims atvykti į įstaigą ir savarankiškai ieškoti juos dominančių dokumentų archyvo skaitykloje (b. l. 68).

Vilniaus miesto skyrius 2016-01-05 Įsakymu panaikino Pažymą (b. l. 44). Tarnybos Skyrius 2016-01-07 Raštu informavo pareiškėjų atstovą apie priimtą 2016-01-05 Įsakymą dėl Pažymos panaikinimo (b. l. 42–43). Vilniaus miesto skyrius priėmė 2016-02-10 Įsakymą Nr. 49VĮ-147-(14.49.2.), kuriuo nusprendė nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių žemės savininkų R. R. ir M. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami), turėtą žemę procedūrą (b. l. 10).

Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teises atkuriančių institucijų veiksmų bei priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus į pareiškėjų giminaičių iki nacionalizacijos valdytą žemę. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimu Nr. 407 patvirtinti Žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodantys papildomi dokumentai.

Pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nuosavybės teisės gali būti teisėtai atkurtos tik tais atvejais, kai žinomas nacionalizuoto turto savininkas, jo turto paveldėtojai bei kiekvienam iš jų tenkanti turto dalis. Šios faktinės aplinkybės turi būti įrodytos ne kurio nors suinteresuoto asmens paaiškinimais, bet teisės aktų nustatyta tvarka – pateikiant oficialią galią turinčius dokumentus arba nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus. Atkūrimo tvarkos 12 p. nustatyta, kokie dokumentai gali patvirtinti nuosavybės teises. Šios normos turinys patvirtina, kad nuosavybės teisė gali būti įrodinėjama dokumentais, kuriuose yra duomenų apie asmenį, valdžiusį nuosavybės teise grąžintiną turtą, turto dydį bei jo buvimo vietą.

Iš Tarnybos Skyriaus skundžiamų teisės aktų matyti, kad Tarnybos Skyrius 2016-01-05 Įsakymu panaikino Pažymą, 2016-02-10 Įsakymu nutraukta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Atsakovai atsiliepime teigia, kad 2016-01-07 Raštas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia. Iš 2016-01-07 Rašto turinio matyti, kad jame pateikiami motyvai, dėl kurių 2016-01-05 Įsakymu buvo panaikinta Pažyma, Įsakyme motyvai nepateikti, tik nurodoma, kokias teisės aktais remiantis jis priimtas (b. l. 6–8). 2016-01-07 Raštas vertintinas kaip 2016-01-05 Įsakymo motyvuojamoji dalis, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrinti atsižvelgiant į abiejų administracinių aktų turinį.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjai pateikė Tarnybos Skyriui pakankamus duomenis nuosavybės teisėms pagrįsti ir atkurti, ar Tarnybos Skyrius ginčijamais administraciniais aktais pagrįstai panaikino Pažymą ir nutraukė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius parengė Pažymą, kuria buvo pripažinta, jog P. R. turi nuosavybės teisę į buvusių savininkų R. R. ir M. R. nuosavybes teisėmis valdytą žemę, adresu: (duomenys neskelbiami) (b. l. 94). Tokių pažymų išdavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997-10-31 įsakymu Nr. 634 patvirtinta Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarka (oficiali teisės akto redakcija) (toliau – ir Metodinė tvarka). Metodinės tvarkos 1 p. nustatyta, kad apskrities viršininkas įsakymu patvirtina komisijos sudėtį rajonų, miestų žemėtvarkos skyriuose dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo. Metodinės tvarkos 6 p. nustatyta, kad Komisija, vadovaudamasi išnagrinėtais dokumentais bei protokolu, surašo pasiūlymą ir šiuo pagrindu, esant teigiamam pasiūlymui, parengia pažymas žemės pretendentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo, nurodant papildomus dokumentus ir jų nagrinėjimo komisijoje datą. Nors Pažyma pati savaime, kaip administracinis aktas, nesukuria pareiškėjams teisių ar pareigų, tačiau kaip įgalioto viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, sukelia pareiškėjams teisėtą lūkestį, kad Pažymoje nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjai galės ateityje atkurti nuosavybės teises. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Pažymos panaikinimas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir atitikti teisės aktų bei viešojo administravimo principų reikalavimų.

Iš 2016-01-05 Įsakymo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Protokolu (b. l. 8). Iš bylos duomenų matyti, kad Protokolu nutarta, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1895/1895a esantys nuosavybės teise patvirtinantys dokumentai nepriskirti prie žemės valdymo nuosavybės teise papildomų nuosavybės faktą patvirtinančių dokumentų, todėl pripažino negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ekspertų komisijos posėdžio 1998-04-17 protokolo Nr. 1 dalį dėl byloje Nr. 1895/1895a esančių dokumentų pakankamumo (b. l. 118). Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius Protokolu nutarė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1895/1895a esantys nuosavybės teise patvirtinantys dokumentai nepriskirti prie žemės valdymo nuosavybės teise papildomų nuosavybės faktą patvirtinančių dokumentų, todėl pripažino negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ekspertų komisijos posėdžio 1998-04-17 protokolo Nr. 1 dalį dėl byloje Nr. 1895/1895a esančių dokumentų pakankamumo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 1998-04-17 protokolu Nr. 1 nutarė, kad byloje Nr. 1895 užtenka dokumentų atkurti nuosavybės teisę į 0,0910 ha ir 0,0350 ha žemės plotus (b. l. 129).

Vadovaudamasis anksčiau nurodytomis teisės normomis ir skundžiamų 2016-01-05 ir 2016-02-10 Įsakymų bei 2016-01-07 Rašto turiniu, teismas vertina, kad Tarnybos Skyrius ginčijamus administracinius aktus priėmė remdamasis tuo, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių kas valdė žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbiami), jo nacionalizacijos metu. Pagal LVAT praktiką sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą, imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį tą nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu (LVAT 2010-10-04 nutartis Nr. A146-799/2010, 2010-10-06 nutartis Nr. A444-2093/2010). Pareiškėjai nuosavybės atkūrimo teisę kildina iš Pažymoje, kurią Tarnybos Skyrius 2016-01-05 Įsakymu panaikino, nustatytų aplinkybių. Nors 2016-01-05 Įsakyme nėra pateikti Pažymos panaikinimo motyvai, teismas, atsižvelgęs į 2016-01-07 Rašte pateiktą Tarnybos Skyriaus ir Protokolo Nr. R-5-6 informaciją, vertina, kad Pažyma panaikinta dėl to, kad nėra aišku, kas nacionalizacijos metu valdė žemę ir kiek jos priklausė valdytojams, bei dėl to, kad 1938-12-10 buvo sudaryta Preliminari sutartis, pagal kurią M. R. įsipareigojo parduoti žemę, namą ir ūkinius pastatus.

Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2015-01-13 pažymoje Nr. (P1-8245)P2-220 pateiktų duomenų matyti, kad R. R. 1938-09-23 mirė (b. l. 88). Nors 2016-01-07 Rašte kvestionuojamos aplinkybės dėl to, kad neaišku, kas nuosavybės teise valdė žemę po R. R. mirties nuo 1938-09-23, tačiau, kita vertus, Tarnybos Skyrius remiasi 1938-12-10 sudaryta Preliminaria sutartimi ir nekvestionuoja aplinkybių, kad M. R. po R. R. mirties valdė žemę nuosavybės teise ir susitarė ją parduoti kitam asmeniui. Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad P. R. buvo turto savininkų R. R. ir M. R. vaikas. Minėtą aplinkybę patvirtina P. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktas gimimo liudijimas (b. l. 155), pareiškėjai yra 2007-07-18 mirusio P. R. vaikai (b. l. 92, 127). Tiek P. R., tiek pareiškėjai atitinka Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p. nustatytų subjektų apibūdinimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys iš esmės patvirtina aplinkybę, kad po R. R. mirties M. R. valdę žemę, esančią (duomenys neskelbiami). Todėl pareiškėjams gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į M. R. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbiami).

2016-01-07 Rašte taip pat remiamasi aplinkybe, kad M. R. 1938-12-10 sudarė Preliminarią sutartį, kuria susitarė trečiajam asmeniui parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbiami), kurį sudaro 154,15 kvadratinių sieksnių žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, jog žemė, esanti adresu: (duomenys neskelbiami), buvo parduota. 1938-12-10 Preliminarios sutarties 2 p. nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 1939-07-10, 5 p. nustatyta, kad pirkėjas turi gauti Vilniaus vaivados leidimą įsigyti nekilnojamąjį turtą, 8 p. nustatyta, kad, Vilniaus vaivadai atsisakius leisti pirkėjui įsigyti nekilnojamąjį turtą, M. R. turi grąžinti sumokėtą 1 000 zlotų užstatą (b. l. 184–185). Iš Preliminarios sutarties turinio matyti, kad ja nebuvo užbaigtas nekilnojamojo turto pardavimo sandoris, pirkėjas turėjo gauti leidimą turtui įsigyti. Byloje nėra duomenų, ar 1938-12-10 Preliminarioji sutartis buvo įvykdyta ir iki 1939-07-10 šalys susitarė parduoti nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad Tarnybos Skyrius 2016-01-07 Rašte nurodė, kad nėra duomenų, ar iki buvo 1939-07-10 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Tarnybos Skyriaus pateikti argumentai dėl Preliminarios sutarties vertintini kaip prielaida, kuri nėra pagrįsta pakankamais duomenimis ir negali paneigti pareiškėjų teisės į nuosavybės atkūrimą. P. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateikęs Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-02-01 pažymą Nr. 2-R, kurioje nurodoma, kad Vilniaus magistrato archyvo 1920-1939 m. archyviniame fonde yra nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų savininkų sąrašas, kuriame įrašytas savininkas R. R., turėjęs 910 m² žemės sklypą ir vieną medinį namą, bei centrinio statistikos biuro 1932-03-06 formuliaras apie nekilnojamojo turto savininkus, kuriame įrašyta savininkė M. R., (duomenys neskelbiami) turėjusi 350 žemės (matavimo vienetas nenurodytas), 2 gyvenamuosius namus ir 2 sandėlius (b. l. 158). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Preliminarioji sutartis, vertinant ją su kitais nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktais duomenimis, patvirtinančiais M. R. nuosavybės atkūrimo teisę į nekilnojamąjį turtą, nėra pakankama nustatyti, jog M. R. nacionalizacijos metu nevaldė žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbiami).

Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-05-08 raštu Nr. 20-317 informavo A. R., kad iš žemėtvarkos skyriui pateiktos medžiagos negalima nustatyti R. R. mirties datos ir fakto, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbiami), buvo 0,1260 ha ploto, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog šis sklypas iki pat jo nacionalizacijos nuosavybės teise buvo valdomas abiejų pretendento tėvų (b. l. 120–121). Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad dar 2008 m. buvo nustatyti trūkumai, dėl kurių negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, tačiau Tarnybos Skyrius tik 2015-04-15 raštu Nr. 49SJ-44-(14.49.105.) kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą bei Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir prašė pateikti archyve turimus dokumentus, susijusius su R. R. ir M. R. (b. l. 84). Atkūrimo įstatymo 18 str. 1 d. įtvirtinta, jog institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Nors Atkūrimo įstatyme nėra nustatyti terminai, per kuriuos turi būti patikrinami asmenų pateikti duomenys, patvirtinantys nuosavybės teises ir giminystės ryšį, tačiau teismas vertina, kad jokia administracinė procedūra negali būti neribota laike. Šiuo atžvilgiu aktualūs viešojo administravimo principai. LVAT praktikoje konstatuota, kad, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų (LVAT 2014-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Gero administravimo principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). LVAT praktikoje yra konstatuota, kad, viešojo administravimo subjektui per vėlai pranešus pareiškėjui, kad jo pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, administracinė procedūra buvo vykdoma netinkamai, sukliudė pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teises (LVAT 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). LVAT administracinėje byloje Nr. A10-655/2005 pripažino, jog toks viešojo administravimo subjekto nepagrįstas delsimas priimti administracinį aktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nesuderinamas su gero administravimo principu.

Nagrinėjamu atveju valstybės institucijos dar 2008 m. turėjo informaciją, kurios pagrindu abejojo Pažyma bei pareiškėjų teise į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau iki 2015 m. jokių veiksmų, siekiant patvirtinti ar paneigti minėtas aplinkybes, neatliko. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2012-02-20 raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-42 ir 2014-11-13 raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-4238 Tarnybos Skyrius siūlė pareiškėjams pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nuosavybę atkuriant ne natūra, o lygiaverčiu miško plotu (b. l. 89, 109–110). Teismas vertinta, kad, esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateikti pakankami duomenys nuosavybės teisėms atkurti. Atsakovų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad raštus, kuriais siūlė asmenims pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą nuosavybę atkuriant ne natūra, o lygiaverčiu miško plotu, siuntė visiems asmenims, nepriklausomai nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenų. Pažymėtina, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (LVAT 2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

Pareiškėjai teismo posėdyje taip pat siekė pagrįsti aplinkybes, kad žemė, esanti adresu: (duomenys neskelbiami), nėra užstatyta, kvietė ekspertą minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Pažymėtina, kad ginčijamuose aktuose aplinkybės dėl žemės, esančios adresu: (duomenys neskelbiami), užstatymo nebuvo nagrinėtos, todėl pareiškėjų argumentai šiuo atžvilgiu nėra reikšmingi, vertinant ginčijamus administracinius aktus, dėl jų teismas papildomai nepasisako.

Teismas vertina, kad atsakovai neveikė kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai. Ginčijami 2016-01-05 Įsakymas, 2016-01-07 Raštas ir 2016-02-10 Įsakymas priimti, neturint pakankamos informacijos, kuri galėtų paneigti pareiškėjų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei nepagrįstai ilgai vertinant pareiškėjų ir P. R. pateiktus duomenis. Atsakovų veiksmai, nerūpestingumas ir neatsakingumas, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, prieštarauja gero viešojo administravimo principams. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-01-05 įsakymą Nr. 49VĮ-8-(14.49.2.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016-01-07 raštą Nr. 49SJ-7-(14.49.105) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-02-10 įsakymą Nr. 49VĮ-147-(14.49.2.).

Pareiškėjai skunde teismo taip pat prašo įpareigoti atsakovus priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams į R. R. ir M. R. Vilniaus mieste Šeškinės g. 28 turėtą 0,1260 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1895/1895a duomenų matyti, kad Tarnyba nėra išnagrinėjusi visų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima priimti galutinį sprendimą grąžinti žemę natūra. Teismas viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlieka, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovus nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1895/1895a pateiktų duomenų pagrindu priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams grąžinant žemę natūra. Tokį sprendimą gali priimti tik valstybės įgaliota institucija, išnagrinėjusi visas su nuosavybės teisių atkūrimu susijusias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovus priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams į R. R. ir M. R. Vilniaus mieste Šeškinės g. 28 turėtą 0,1260 ha ploto žemę, grąžinant ją natūra. Šiuo teismo sprendimu panaikinus skundžiamus sprendimus, nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams procedūra turi būti tęsiama pagal teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1-2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjų E. R. ir A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-01-05 įsakymą Nr. 49VĮ-8-(14.49.2.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-01-07 raštą Nr. 49SJ-7-(14.49.105), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016-02-10 įsakymą Nr. 49VĮ-147-(14.49.2.).

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.