- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- e2-4475-235/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Atsakovas
- L. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9 447,66 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – siunčiant deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. Metalo g. 6A, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas automobilis VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemones: T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-01-15 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo:
1) 4965,00 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Atsižvelgus į tai, jog transporto priemonės T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas buvo ekonomiškai netikslingas, kadangi remonto kaina viršijo 75% automobilio rinkos vertės, draudimo išmoka buvo paskaičiuota pagal išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę: iš automobilio rinkos vertės - 6710,00 Eur (nustatyta taikant lyginamosios vertės metodą), atėmus transporto priemonės likutinę vertę - 1745,00 Eur, (6710 -1745 = 4965). Transporto priemonės likutinė vertė buvo nustatyta aukciono būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 konstatuota, jog aukciono būdu parduotų transporto priemonių likučių kaina pagrindžia žalos (draudimo išmokos) dydį).
2) 48,00 Eur išmokėta už automobilio T. A., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidas, pagal UAB „E. A.“ pateiktą pinigų priėmimo kvitą Nr. 12
3) 4160,45 Eur išmokėta už automobilio S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal UAB „Celerauto“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000039. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina.
4) 274,21 Eur išmokėta už transporto priemonės Audi 80, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 ?sakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Viso dėl 2018-01-15 eismo įvykio išmokėta draudimo išmokos suma yra 9447,66 Eur (4965 + 48 + 4160,45 274,21 = 9447,66)
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Eismo įvykio kaltininkas L. L. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį L. L.. Atsakovui buvo siųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginęs atsakovo padarytą žalą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Iki sprendimo už akių priėmimo duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų pilnai atsiskaičiusi, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 9 447,66 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1-2 dalys, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (9 447,66 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 213 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 447,66 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 66 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 447,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.