Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1564-163/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
2A-1564-163/2014
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01432-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
BUAB „Lagneta trans“
Atsakovas
W. D.
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1564-163/2014Teisėjas E. Jurgutis (Proceso Nr. 2-25-3-01432-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 27.7; 44.5.2; 44.5.2.17; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Lagneta trans“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Lagneta trans“ ieškinį atsakovui W. D. (W. D.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 90 201,43 Lt žalos, padarytos įmonės kreditoriams, atlyginimą. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-19 nutartimi UAB „Lagneta trans“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė E. R.. 2009-05-08 ir 2009-05-20 vykusiuose UAB „Lagneta trans“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo patvirtinta, kad UAB „Lagneta trans“ nemoki ir likviduotina. Atsakovas W. D., būdamas įmonės direktoriumi ir žinodamas apie tai, kad įmonė nemoki, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, dėl tokio atsakovo neveikimo kreditoriams buvo padaryta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-06-26 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad UAB „Lagneta trans“ vadovas W. D. stengėsi, kad įmonės bei jos kreditorių interesai būtų kuo mažiau pažeisti, atsakovas veikė rūpestingai ir kvalifikuotai, tokie atsakovo veiksmai atitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo veiklą orientavo taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis, todėl atsakovas savo veiksmais nesiekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai nebuvo tyčiniai, t. y. orientuoti į tikslą išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas įmonės vadovo pareigas ėjo itin trumpą laikotarpį, padarė išvadą, kad jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą anksčiau dėl bankroto bylos iškėlimo, faktinė situacija nebūtų pasikeitusi ir įmonės įsiskolinimai nebūtų sumažėję. Teismas pripažino, kad ieškinio pateikimas dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui tapus įmonės direktoriumi, būtų sukėlęs lygiai tokias pačias pasekmes, kokios atsirado ir faktiškai. Finansinių įsipareigojimų kreditoriams didėjimą nulėmė nuostolinga UAB „Lagneta trans“ veikla, o ne atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir atsiradusios žalos.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 90 201,43 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir faktus, visiškai nenagrinėjo atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsakovas ketverius metus delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl privalo atlyginti žalą, kurią dėl atsakovo neveikimo patyrė įmonės kreditoriai. Atsakovo įmonei padarytos žalos dydį patvirtina įmonei pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Kadangi teismas netyrė ir nevertino žalos susidarymo fakto, todėl negalėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovo laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir atsiradusios žalos. Jei atsakovas, paaiškėjus įmonės nemokumui, būtų laiku kreipęsis į teismą, įmonės kreditiniai įsipareigojimai nebūtų didėję.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos įmonei bei kreditoriams atsiradimo. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, per UAB „Lagneta“ padengė 443 190,59 Lt įmonės įsipareigojimų lizingo bendrovei, atsiskaitė su kuro tiekėjais, darbuotojais, verslo partneriais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino byloje esančių įrodymų, visiškai nenagrinėjo atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą.

Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246–6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas, būdamas UAB „Lagneta trans“ vadovu laikotarpiu nuo 2009-06-09 iki 2013-07-12, pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to įmonei buvo padaryta žala, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla civilinė atsakomybė, ir prašė priteisti 90 201,43 Lt žalos atlyginimą.

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kai įmonės vadovas nevykdo pareigos inicijuoti bankroto bylą, žala atsiranda (padidėja) ne dėl netinkamos vadovo veiklos įmonėje, bet dėl ĮBĮ nustatytos pareigos pažeidimo, todėl tai specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-19 nutartimi UAB „Lagneta trans“ iškėlė bankroto bylą, bankroto bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad UAB „Lagneta trans“ buvo nemoki jau 2008 metais ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais (t. 1, b. l. 5). Iš byloje pateikto „Lagneta trans“ 2008 m. balanso matyti, kad įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai – 914 083 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 476 024 Lt, t. y. įmonės skolos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (t. 1, b. l. 110). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai. Laikotarpiu nuo 2006-07-12 iki 2009-06-09 įmonės vadovu buvo A. J., o laikotarpiu nuo 2009-06-09 iki 2013-07-12 – atsakovas W. D. (t. 1, b. l. 94–97). 2009-05-08 įvykusiame UAB „Lagneta trans“ visuotiniame įmonės akcininkų susirinkime akcininkai A. J. ir UAB „Lagneta“, turintys po 50 proc. įmonės akcijų, įvertino įmonės UAB „Lagneta trans“ situaciją, išanalizavo visus aktyvus ir pasyvus ir nusprendė patvirtinti UAB „Lagneta trans“ bankroto faktą ir likviduoti bendrovę, patvirtino dalinį skolos dengimą didžiausiai kreditorei UAB „Lagneta“ parduodant dalį UAB „Lagneta trans“ turto (t. 1, b. l. 9–10). 2009-05-20 įvykusiame UAB „Lagneta trans“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta, kad nuo 2009-05-20 UAB „Lagneta trans“ finansinio lizingo įsipareigojimus perduoda UAB „Lagneta“, UAB „Lagneta trans“ vilkikus pastato UAB „Lagneta“ teritorijoje, patvirtintas UAB „Lagneta trans“ akcininko A. J. sprendimas parduoti visas UAB „Lagneta trans“ akcijas akcininkei UAB „Lagneta“. A. W. D. dalyvavo abiejuose įmonės akcininkų susirinkimuose ir buvo išrinktas šių susirinkimų pirmininku. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos faktinius duomenis, sprendžia, kad UAB „Lagneta trans“ nemokumo faktas jau buvo aiškus 2008 metais, tuo metu įmonė jau negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir jos skolos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, atsakovas prieš tapdamas įmonės vadovu žinojo faktą apie įmonės nemokumą, taip pat aplinkybes, kad įmonė nepajėgi ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, apie įmonės akcininkų sprendimą bendrovę likviduoti. Įrodymų, kad įmonė būtų atkūrusi mokumą, byloje nėra. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad nuo atsakovo paskyrimo įmonės vadovu 2009-06-09 momento jam atsirado pareiga nedelsiant inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą, tačiau atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir esant faktinei įmonės nemokumo būsenai, pažeidė imperatyviąsias įstatymų nuostatas (ĮBĮ 8 str. 1 d.) ir savo fiduciarinias pareigas įmonei, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį atsirasti reikalingą kaltės formą lemia tai, jog pažeista įstatyme įtvirtinta pareiga, todėl įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda esant paprasto neatsargumo jo kaltės formai.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir kreditoriams padarytos žalos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Ieškovė įrodinėjo, kad įmonės kreditoriams dėl atsakovo neveikimo – nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo padaryta 90 201,43 Lt žala. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. įmonė, būdama faktiško nemokumo būsenos, toliau vykdė veiklą, nuostoliai didėjo, o jos turimus finansinius įsipareigojimus vykdė įmonės akcininkė UAB „Lagneta“, pati įmonė jokių atsiskaitymų tiesiogiai nevykdė. VMI pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 įmonės skola valstybei padidėjo ir sudarė 73 043 Lt ir 7029,30 Lt delspinigių (t. 1, b. l. 16–17), taip pat didėjo įsiskolinimai antstolių kontoroms už vykdomųjų bylų administravimą bei kitiems įmonės kreditoriams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo byloje esančių duomenų apie bendrą išaugusį įmonės skolų dydį, nenustatė, kokia įmonės skola kreditoriams buvo atsakovui tapus įmonės vadovu, neanalizavo, kiek išaugo bendrovės skolos dydis atsakovo valdymo laikotarpiu, nesiaiškino žalos dydžio bei jo susidarymo aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonė visą turtą perleido tik vienai kreditorei UAB „Lagneta“, kurios akcininku buvo atsakovas, taip prioritetą suteikdama tik vienam iš kreditorių, atsakovas nesiėmė priemonių atsiskaityti su kita didžiąja įmonės kreditore VMI. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovo elgesys neatitiko protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Visiškai nepagrįsta ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujanti teismo išvada, kad ieškinio pateikimas dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui tapus įmonės direktoriumi, būtų sukėlęs lygiai tokias pačias pasekmes, kokios atsirado ir faktiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonės skola valstybei bei kitiems kreditoriams visą atsakovo valdymo laikotarpį nuolat augo, jei atsakovas būtų nedelsdamas kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tuomet finansinių prievolių vykdymas, įskaitant palūkanų ir netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, skolų išieškojimas iš šios įmonės būtų sustabdytas, nutrauktas netesybų bei palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) ir tokiu būdu nebūtų didėję įmonės nuostoliai ir nebūtų atsiradusi žala įmonės kreditoriams. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonės skola vien biudžetui sudarė 151 121,19 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir žinodamas apie įmonės nemokumo faktą, pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl jo vadovaujamai įmonei bankroto bylos iškėlimo, o toks atsakovo neveikimas akivaizdžiai sąlygojo įmonės įsipareigojimų didėjimą ir dėl to atitinkamai buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsamiai netyręs ir neanalizavęs žalos susidarymo fakto, nenustatęs bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liko nepadengta, atmetė reikalavimą priteisti žalos, kurią dėl atsakovo neveikimo patyrė kreditoriai, atlyginimą.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, nesurinko ir neįvertino visų įrodymų, nenustatė konkretaus momento, nuo kada vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš esmės neanalizavo, kokia atsakovo valdymo laikotarpiu susidarė bendra įmonės skolų suma dėl bankroto bylos iškėlimo neinicijavimo, neanalizavo įmonės skolos susidarymo, nenustatė bendros išaugusios įmonės skolos sumos, kuri liko nepadengta, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, liko nepašalintų prieštaravimų, todėl neatskleidė bylos esmės ir būtina šioje byloje rinkti ir vertinti naujus įrodymus, analizuoti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visetą bei nustatyti padarytą žalos kreditoriams dydį, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo išnagrinėti iš esmės, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 319, 322 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-06-26 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Erinija KazlauskienėRaimonda Andrulienė