Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-793-383/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-08-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-24
Bylos Nr.
1S-793-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17450-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kaltinamasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-793-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17450-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko (toliau – prokuroras) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. Ž., R. R. ir D. K. kaltinami padarę nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, perduota prokurorui, nustatant vieno mėnesio terminą pažeidimams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroras perdavė teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos).

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą Nr. 1-923-455/2018 (proceso Nr. 1-01-1-17450-2018-1) prokurorui, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp įtariamųjų parodymų, užtikrinant įtariamiesiems procesinę galimybę tinkamai gintis, kai tokiu atveju baudžiamajame procese numatytas būtinas gynėjo dalyvavimo atvejis. Nutartyje teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai dėl privalomojo gynėjo dalyvavimo procese, šalinant ikiteisminio tyrimo metu nustatytus prieštaravimus, o tai trukdo nagrinėti bylą.

Šalies argumentai

3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Kostas Vinerskas skundu prašo, panaikinti 2018 m. rugsėjo 14 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartį ir priimti nutartį bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui.

1.3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apklaustas įtariamasis R. R. nurodė, kad į granules gaminančios įmonės patalpas, antrą kartą įsibrovė su D. K. ir A. U.. Ir, kad būtent A. U. įlindo į vidų ir atidarė dirbtuvių duris. Visi buvo patalpų viduje ir iš ten išnešė hidraulinį keltuvą, paėmė raktus, virinimo skydelį, variklį ir laidus. Daiktus išnešė visi. Teismas taip pat nutartyje nurodė, kad tarp įtariamųjų R. R., A. U. ir nepilnamečio įtariamojo D. K. parodymų matyti akivaizdūs prieštaravimai, kad įtariamieji R. R. ir A. U. tiesiogiai nurodo, kad įvykdant vagystes iš bendrovės " (duomenys neskelbtini)" patalpų, į patalpų vidų buvo patekę visi trys įtariamieji ir visi trys įtariamieji iš patalpų vidaus pagrobė svetimą turtą, tik patekimą į vidų neigia įtariamasis D. K., jis tik saugojo, jog kiti nebūtų staiga užklupti. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį, jog teismas nutartyje nurodydamas įtariamuosius klaidina, nes tokio įtariamojo A. U. šiame procese nėra. Kai kuriuose epizoduose yra nurodomas įtariamasis A. Ž. Prokuroro teigimu, šiuo atveju neįmanoma atrinkti, kurie parodymai pateikiami kaip įtariamojo A. Ž., o kurie kaip kito visiškai nesančio įtariamojo A. U..

1.3.2. Skunde pažymima, jog šiame procese yra trys įtariamieji: D. K., A. Ž. ir R. R.. Jų parodymai yra nuoseklūs. Esant reikalingumui, akistatas tarp įtariamųjų D. K., A. Ž., R. R., galima atlikti bylos teisminio nagrinėjimo metu, negrąžinant bylos prokurorui pažeidimams pašalinti. Prokuroro teigimu, parodymų patikrinimas, kiek buvo reikalingas procesui su įtariamaisiais R. R. ir A. Ž. yra atliktas. Gynyba nepilnamečiui įtariamajam D. K. buvo paskirta, kitiems įtariamiesiems įstatymų nustatyta tvarka gynėjai nebuvo paskirti, nes to nereikalavo baudžiamojo proceso normos atliekant su jais procesinius veiksmus. Dėl įtariamojo D. K. nurodomos "suktukų" vagystės, jeigu tai pasitvirtintų, galima kaltinimą pakeisti ir teisminio nagrinėjimo metu. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog kiekvienas asmuo supranta daiktų pavadinimus savaip ir juos vadina taip kaip supranta. Prokuroro įsitikinimu, kaltinamasis aktas yra surašytas nepažeidžiant BPK 219 str., reikalavimų, o jeigu pirmosios instancijos teismas mano, kad yra padaryti pažeidimai, juos gali ištaisyti nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, nevilkinant proceso.

Motyvuojamoji dalis

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.

5. BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla gali perduodama prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą. Visų pirma, teismas, priimdamas sprendimą dėl bylos perdavimo prokurorui privalo savo sprendimą motyvuoti, nurodydamas, kodėl konstatuotų pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju pagrįstų argumentų skundžiamoje nutartyje nėra.

7. Apylinkės teismas, darydamas išvadą dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų konstatavo, jog esant gynybos interesų prieštaravimams t.y. nagrinėjamu atveju du kaltinamieji R. R. ir A. Ž. nurodo kaltinančias aplinkybes nepilnamečiui kaltinamajam D. K. veikiant aktyviais bendrais veiksmais padarant svetimo turto vagystę iš patalpos, o nepilnametis kaltinamasis neigia, kad buvo patekęs į patalpos vidų ir iš ten grobęs svetimą turtą, šie prieštaravimai nebuvo pašalinti. Ikiteisminio tyrimo metu tarp kaltinamųjų nebuvo atliktos akistatos, siekiant pašalinti parodymų prieštaravimus nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Esant akivaizdiems gynybos interesų prieštaravimams, kaltinamiesiems R. R., A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu atliekamų procesinių veiksmų metu, pažeidžiant BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nebuvo suteiktas gynėjas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nors nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog tarp kaltinamųjų R. R., A. Ž. ir D. K. yra tam tikri gynybos prieštaravimai ir nepilnamečiui kaltinamajam D. K. buvo paskirtas gynėjas, kuris dalyvavo įteikiant jam pranešimą apie įtarimą bei jį apklausiant, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu konstatuoti, jog kaltinamųjų R. R. ir A. Ž. teisės šiuo aspektu buvo esmingai pažeistos, negalima, kadangi prieštaravimai paaiškėjo vėliau. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kai kaltinamieji R. R. ir A. Ž. buvo apklausiami įtariamaisiais, jie gynėjo atsisakė. A. Ž. dėl pareikšto jam įtarimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagysčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apklausiamas 2018 m. gegužės 2 d. (t. 3 b.l. 10-12) , R. R. dėl to pačio įtarimo buvo apklausiamas 2018 m. gegužės 4 d. (t. 3 b. l. 121-122, 133-134), kai kaltinamojo nepilnamečio D. K. pirmoji apklausa įvyko tik 2018 m. liepos 5 d. (t. 3 b. l. 191 – 192). Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje situacijos, kuomet iš pradžių nedalyvaujant gynėjui buvo apklausti kaltinamieji A. Ž. ir R. R., o po to kaltinamasis D. K., pakeisti nebėra galimybės. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, jog nurodytas trūkumas yra esminis, tuo labiau trukdantis nagrinėti bylą teisme, nėra pagrindo. Juolab, jog teismas turi galimybes išspręsti visus klausimus susijusius su kaltinamųjų A. Ž. ir R. R. teisių apsauga, skiriant jiems gynėją bei vertinant su kaltinamaisiais A. Ž. ir R. R. atliktus procesinius veiksmus priimant procesinį sprendimą.

9. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikomos kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti trūkumus byloje ir jei teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius sprendimus jis atsižvelgia į bylos trūkumų pobūdį ir reikšmę.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro skunde nurodytais argumentais, jog apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodytas įtariamasis A. U., kurio šiame procese nėra, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris nekeičia skundžiamos nutarties esmės.

11. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas nenurodė pagrįstų argumentų dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio numatytiems reikalavimams ar kitiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams ar motyvų dėl kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-923-455/2018 (teisminio proceso Nr. 1-01-1- 7450-2018-1), kurioje D. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos) perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas