Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Eurika Rulienė, V. N., D. N. (R.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui V. N. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. N. gaunamų pajamų. Prašyme nurodyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6.-5965-634/2011 dėl 724,05 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. N.. Pareiškėja gavo antstolės 2016-11-04 pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, kuriuo antstolė informavo pareiškėją, jog skolininko sutuoktinė D. N. gauna darbo užmokestį iš KB „R. p.“. Antstolė areštavo D. N. darbo užmokestį bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6.-5965-634/2011 dėl 724,05 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. N.. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas V. N. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Skolininko sutuoktinė D. N. gauna darbo užmokestį iš KB „R. p.“. Antstolė 2016-11-04 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės D. N. gaunamas pajamas iš KB „R. p.“ ir pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 str. 1 d.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). Suinteresuoti asmenys D. N. ir V. N. susituokė (duomenys neskelbtini), o 2016-12-14 sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį. Iš byloje pateiktos 2016-12-14 povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad kiekvienos šalies asmenine nuosavybe bus laikomi bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, indėliai bankuose, įskaitant gaunamas palūkanas, lėšos sąskaitose ir visas kitas turtas, kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo, taip pat gaunamos vieno iš jų bet kokiu būdu pajamos (Sutarties 3.2., 3.3. p.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką darytina išvada, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki vedybų sutarties sudarymo priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teisme nagrinėjamas klausimas dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vykdant išieškojimą pagal skolininko prievoles. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (šiuo atveju kreditoriaus) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad D. R. ir V. N. 2016-12-14 sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), kad nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas ir/arba įregistruotas būsimas turtas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 3.2., 3.3. p.), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti, vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, bei tinkamai povedybinę sutartį išviešinus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog skolininko turto dalis – D. R. mokėtas darbo užmokestis nuo 2016-11-05 (nuo antstolės priimto pasiūlymo, kuriuo ji nustatė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) iki 2016-12-14, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. R. ir V. N. nuosavybė, o lėšos, darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, kurias D. R. gavo po 2016-12-14, yra D. R. asmeninė nuosavybė.

Teismui nustačius, jog skolininko turto dalis – D. R. mokėtas darbo užmokestis nuo 2016-11-05 iki 2016-12-14, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. R. ir V. N. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), spręstinas klausimas dėl skolininko turto dalies individualizavimo bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Įvertinęs tai, jog iš byloje esančio antstolės Eurikos Rulienės pasiūlymo nematyti, kad skolininkas V. N. turėtų asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, o Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, jog skolininkas ir jo sutuoktinė yra sudarę vedybų sutartį, o skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį ir jos gautos pajamos laikotarpiu nuo 2016-11-05 iki 2016-12-14 laikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. N. ir D. R. priklausančiu turtu, teismas sprendžia, kad prašymas yra tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad skolininko V. N. turto dalis laikotarpiu nuo 2016-11-05 iki 2016-12-14 bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis sutuoktinės D. R. gaunamo darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininkui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje su jo sutuoktine D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės D. R. su darbo santykiais susijusių pajamų, gautų laikotarpiu nuo 2016-11-05 iki 2016-12-14.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutarties kopiją siųsti antstoliui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.