Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-01-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-251-514/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-21
Bylos Nr.
e2YT-251-514/2025
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01144-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai
Civilinė byla Nr. e2YT-251-514/2025Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01144-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.6.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 21 d.Plungė
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant pareiškėjai R. M., pareiškėjos atstovui adv. L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) k., buvo sodyba (gyvenamasis namas, tvartas su daržine).

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydama jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) k., leisti atstatyti buvusią sodybą, remiantis Lietuvos centrinės valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) išduotu (duomenys neskelbtini) liudijimu apie sklype buvusį gyvenamąjį namą su tvartais ir daržine ir Lietuvos vyriausiojo archyvo išduotu (duomenys neskelbtini) kartografiniu žemėlapiu apie liudijime minimo sklypo identifikavimą, Latvijos Respublikos nacionalinio archyvo išduotu (duomenys neskelbtini) Latvijos topografiniu žemėlapiu su prašyme minimame žemės sklype buvusių pastatų kontūrais.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija (duomenys neskelbtini) raštu informavo, kad pareiškėjos prašyme pateikti dokumentai neatitinka Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 „Dėl Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), kadangi dokumentų kopija iš Lietuvos Respublikos centrinio valstybės archyvo nepateikia kartografinių duomenų apie buvusios sodybos vietą, o vyriausiojo archyvo išduotame ir patvirtintame kartografiniame žemėlapyje, skaitmeninėje kopijoje su sklypų išdalinamais (duomenys neskelbtini) kaime nėra galimybės identifikuoti buvusios sodybos pastatų ir žemėlapiai nėra patvirtinti valstybės archyvų direktorių ar jų įgaliotų asmenų. Pažymėta ir tai, jog pagal Aprašą, tais atvejais, kai prašymą dėl buvusios sodybos saugomoje teritorijoje esančioje privačioje miško žemėje atstatymo pateikia tos sodybos savininko pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, su prašymu pateikiami savininko nuosavybės teisę į buvusią sodybą patvirtinantys dokumentai ir nurodytų įpėdinių paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai. Dėl paminėtų priežasčių sprendimas dėl buvusios sodybos atstatymo nurodytame žemės sklype nebuvo priimtas.

Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją, pateikdama papildomus duomenis, t. y. giminystės dokumentus, (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotos aplinkybes apie statinių liekanų buvimą žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos centrinės valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) išduotą Skuodo valsčiaus savivaldybės (duomenys neskelbtini) liudijimą (duomenys neskelbtini), Lietuvos vyriausiojo archyvo išduotą (duomenys neskelbtini) kartografinį žemėlapį, Latvijos Respublikos nacionalinio archyvo (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos topografinį žemėlapį ir kt.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija (duomenys neskelbtini) raštu informavo, kad Žemaitijos saugomų teritorijų direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl buvusios sodybos atstatymo žemės sklype (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) botaniniame zoologiniame draustinyje“ nuspręsta kad nėra galimybės atstatyti buvusią sodybą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. sav., kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nes iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautų kartografinių dokumentų kopijų nėra galimybės identifikuoti buvusios sodybos pastatų.

Pareiškėja siekia atstatyti prosenelio (A. L.) sodybą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kuris patenka į saugomą (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 punkto nuostatas buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos), o 9 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba, o sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. Įstatymų leidėjas iš esmės nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009).

Pareiškėjos nuomone, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame antstolio konstatuotos aplinkybes apie statinių liekanų buvimą žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) k., patvirtina ne tik buvusios sodybos buvimo faktą, bet ir konkrečią buvusios sodybos vietą; Lietuvos centrinės valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) išduotas Skuodo valsčiaus savivaldybės (duomenys neskelbtini) liudijimas apie žemės sklype (duomenys neskelbtini) naujakurio A. L. gyvenamąjį namą su statomais tvartais ir daržine; Lietuvos vyriausiojo archyvo išduotas (duomenys neskelbtini) kartografinis žemėlapis, kuris nors ir nepatvirtina 1930 - (duomenys neskelbtini) pastatyto gyvenamojo namo ir statomo tvarto bei daržinės, kurie minimi (duomenys neskelbtini) liudijime, tačiau leidžia identifikuoti šio žemės sklypo vietą bei ribas; Latvijos Respublikos nacionalinio archyvo (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos topografinis žemėlapis, kuriame matomi R. M. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) esančių pastatų kontūrai, yra pakankami padaryti išvadas dėl sodybos buvimo pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija gavo Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto dokumentų fonde esančio (duomenys neskelbtini) aerofotonuotraukos negatyvo (duomenys neskelbtini) kopiją, .kuri laikytina kartografiniu dokumentu (Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), kurioje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje matyti buvusios sodybos pastatų kontūrai. Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) žemėlapis, kurį vertino Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija ir juo rėmėsi darydama išvadas, sudarytas remiantis pateikta aerofotonuotrauka bei sudarytas esant kolektyvizacijai, pasibaigus gyventojų trėmimams į Sibirą ir esant paliktoms sodyboms, taip kolūkiams ir tarybiniams ūkiamas planuojant ir skirstant žemės ūkio naudmenas ir t.t. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini) B. L., gim.(duomenys neskelbtini) B. L., gim. (duomenys neskelbtini), Z. L., gim. (duomenys neskelbtini) buvo ištremti iš Lietuvos TSR Skuodo raj. (miesto) (duomenys neskelbtini) kaimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išskyrus B. L., kuri buvo ištremta iki (duomenys neskelbtini) todėl tikėtina, jog ištrėmus sodybos šeimininkus ir tuo metu vykstant intensyviai kolektyvizacijai, ištemtų asmenų paliktos sodybos ne tik natūraliai nyko, bet ir buvo ardomos, naikinamos siekiant stiprinti kolektyvizaciją bei kolūkiams ir tarybiniams ūkiams didinat dirbamų žemės naudmenų plotus, dėl ko (duomenys neskelbtini) sudarytas žemėlapis neatitinka faktinių aplinkybių, kurios buvo fiksuotos (duomenys neskelbtini) aeronuotrauka. Dėl šių priežasčių ir aplinkybių aerofotonuotraukos negatyvo (duomenys neskelbtini) kopiją reikalinga vertinti ne kaip žemėlapį, o kaip kartografinį dokumentą, kuris objektyviai leidžia vertinti (duomenys neskelbtini) faktinę užstatytų plotų situaciją Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) k.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja siekia teisėtų tikslų - atkurti buvusią sodybą, gauti tokią statybą leidžiančius dokumentus. Tokią teisę įgis nustačius prašomą juridinę reikšmė turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepimu nesutiko, jog būtų nustatytas prašomas juridinis faktas, nes pateiktų įrodymų dėl jų nepatikimumo nepakanka juridiniam faktui nustatyti, tačiau neatmetė galimybės, kad toks juridinis faktas galėtų būti nustatytas, teismui visapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus visą bylos medžiagą. Nurodė, kad sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl buvusios sodybos atstatymo, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą, prašydama pateikti visą turimą kartografinę medžiagą pagal pareiškėjos prašyme nurodytus duomenis ir iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo gavo (duomenys neskelbtini) raštą, kuriuo buvo informuota, kad archyvas nesaugo kartografinių dokumentų. Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, kuriuo informavo Direkciją, kad pakartotinai patikrinus, daugiau informacijos apie pareiškėjos nurodytą buvusią sodybą archyvuose saugomuose fonduose nerasta. Vilniaus regioninis valstybės archyvas pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, pridėdamas Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto dokumentų fonde esančio (duomenys neskelbtini) aerofotonuotraukos negatyvo (duomenys neskelbtini) kopiją, pagal kurią ginčo žemės sklype negalima nustatyti buvusios sodybos vietos. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusios sodybos atstatymo žemes sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) botaniniame-zoologiniame draustinyje“ priėmė sprendimą, kad nėra galimybės atstatyti buvusios sodybos pareiškėjai priklausančiame žemės sklype ir apie tai informavo pareiškėją.

Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjos žemės sklypas patenka į konservacinės apsaugos prioriteto teritoriją, valstybinį (duomenys neskelbtini) botaninį-zoologinį draustinį, todėl žemės sklypui taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – STĮ), Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai, reglamentuojantys veiklą saugomose teritorijose. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106. Pagal Aprašo 8 punktą saugomos teritorijos direkcija priima sprendimą, kad pareiškėjo prašyme nurodytame žemės sklype, kuriame norima atstatyti buvusią sodybą, leidžiama atstatyti buvusią sodybą, jeigu valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijose galima identifikuoti nurodytame žemės sklype buvusios sodybos pastatus (priklausomai nuo mastelio – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrai arba visa sodyba pažymėti sutartiniais ženklais, kurių paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje.

Pareiškėja jai priklausančiame žemės sklype buvusios sodybos faktą įrodinėja 1) Lietuvos centrinio archyvo išduotu (duomenys neskelbtini) kartografiniu žemėlapiu, kuris, pareiškėjos nuomone, leidžia identifikuoti šio žemės sklypo vietą bei ribas; 2) Latvijos Respublikos nacionalinio archyvo (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) su išduotu (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos topografiniu žemėlapiu, kuriame, anot pareiškėjos, matomi pareiškėjai priklausančiame sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) buvusių pastatų kontūrai; 3) (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame antstolio konstatuotos aplinkybės apie statinių liekanų buvimą pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Lietuvos centrinės valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) išduotu (duomenys neskelbtini) liudijimu apie sklype buvusį gyvenamąjį namą su tvartais ir daržine.

Suinteresuotas asmuo, išanalizavęs pareiškėjos pateiktą (duomenys neskelbtini) kartografinį žemėlapį, nustatė, kad pateiktame žemėlapyje, pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra pažymėta sutartinių ženklų, kurie įrodytų faktą, kad čia buvo pastatai. Žemėlapio pateiktoje eksplikacijoje matyti, kad pareiškėjos sklypas pažymėtas oranžine spalva ir tai yra ariama žemė, o ne sodyba, kuri pažymėtos žydra spalva. Tai pažeidžia Aprašo 8 punkto nuostatas, pagal kurias leidžiama atstatyti buvusią sodybą, jeigu valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijose galima identifikuoti nurodytame žemės sklype buvusios sodybos pastatus (priklausomai nuo mastelio – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrai arba visa sodyba pažymėti sutartiniais ženklais, kurių paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos pareiškime nurodytais argumentais, kad pagal prie pareiškimo pridėtame (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos topografiniame žemėlapyje matosi buvusių pastatų kontūrai. Suinteresuotas asmuo, naudodamasi Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt duomenimis, išanalizavo pateiktą (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos topografinį žemėlapį ir nustatė, kad pareiškėjos nurodyta sodyba nepatenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į tai, kad Aprašo 6 punkte reglamentuota, jog priimant sprendimą dėl buvusių sodybų atstatymo vadovaujamasi valstybės archyvų direktorių ar jų įgaliotų asmenų patvirtintomis valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijomis. Pareiškėja pateikdama kitos valstybės (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos topografinį žemėlapį, nesivadovavo Aprašo 6 punkto nuostatomis.

Iš (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nėra aišku, kokiais teisės aktais ir kriterijais vadovaudamasis antstolis nustatė, kad minimame žemės sklype yra pareiškėjos buvusios sodybos statinių liekanos. Rastos liekanos nepatvirtina fakto, kad tai buvusios sodybos gyvenamojo namo liekanos. Protokole nepaaiškinta, kokiu būdu ir kokiais kriterijais antstolis nustatė, kad čia yra buvusios sodybos statinių liekanos, todėl suinteresuotas asmuo iš pateikto antstolio surašyto protokolo negalėjo nustatyti, kad tai buvusios sodybos statinių liekanos ir priimdama sprendimą, vadovavosi Aprašo 6 ir 8 punktų nuostatomis.

Pareiškėja su Lietuvos centrinės valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. L. pastatų“ pateikė išduotą (duomenys neskelbtini) birželio 1 d. liudijimą, kuriuo įrodinėja faktą, kad pareiškėjos sklype buvo A. L. gyvenamasis namas ir buvo statomi tvartas ir daržinė. Anot suinteresuoto asmens, šis pateiktas liudijimas neįrodo fakto, kad pareiškėjai priklausančiame sklype buvo A. L. gyvenamasis namas ir buvo statomi tvartas ir daržinė. Pareiškėja su šiuo liudijimu nepateikė liudijime minimų pastatų plano, brėžinių ar kitų kartografinių dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo pastatyta ir sutartiniais ženklais pažymėta sodyba, kaip šių dokumentų reikalauja Aprašo 6 ir 8 punktų nuostatos.

Nesutiko su pareiškėjos nuomone, jog gauta aerofotonuotrauka turėtų būti vertinama ne kaip žemėlapis, kuriame sutartiniais ženklais turi būti pažymėti sodybos pastatai bei jų paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje, bet kaip kartografinis dokumentas. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėja privalėjo pateikti kartografinių dokumentų kopijas, kuriose būtų galima identifikuoti gyvenamojo namo pastatus, tačiau tokių kartografinių dokumentų kopijų nepateikė, taip pat nepateikė kartografinių dokumentų kopijų, kuriose pagal sutartinius ženklus būtų galima identifikuoti pareiškėjos žemės sklype buvusią sodybą. Dėl to nesutiko su pareiškėjos pareiškime išdėstytais argumentais, kad prie pareiškimo pridėti kartografiniai dokumentai įrodo faktą, kad pareiškėjos sklype (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta sodyba, kadangi pareiškėjos ir valstybės archyvų pateiktuose kartografiniuose dokumentuose sutartiniais ženklais nėra pažymėtų buvusios sodybos pastatų, kaip to reikalauja Aprašo nuostatos.

Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjai R. M. nuosavybės teise priklauso 1,93 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Skuodo r. sav., (duomenys neskelbtini) k., patenkantis į saugomą (duomenys neskelbtini) botaninio-zoologinio draustinio teritoriją (Valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Nuosavybės teisės buvo atkurtos pareiškėjos močiutei Z. R. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant 1,93 ha žemės ir 0,82 ha miško natūra.

Pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, tikslu nurodytoje vietoje, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, 9 straipsnio 3 dalies 5 punktu, atkurti buvusią sodybą

Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad buvusi sodyba – vieta, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, kuris neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyti pagal valstybės archyvuose arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos saugomų kartografinių dokumentų, išleistų 1900 metais ar vėlesniais metais, patvirtintas kopijas, jeigu jie neišlikę ar išleisti ankstesniais nei 1900 metais, – jų buvimo juridinis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą leidžiama atstatyti sodybos pastatus buvusioje sodyboje atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos) arba atstatant ne identiškus buvusios sodybos pastatus buvusioje sodyboje, laikantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų.

Reikšminga nustatinėtina aplinkybė šiuo atveju yra faktas, ar sodyba (jos pagrindiniai pastatai) atitinkamoje vietoje, t. y. žemės sklype, egzistavo praeityje, nes atstatymo teisę įgyja dabartinis teisėtas žemės savininkas, o ne buvę pastatų savininkai ar jų įpėdiniai. Svarbu įvertinti ne tik tai, kad statinių galėjo būti, bet ir tai, ar jie atitiko sodybai keliamus reikalavimus. Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-656/2006;. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Faktas, ar saugomoje teritorijoje yra buvę statinių (statinys), sukelia teisines pasekmes – galimybę atkurti (atstatyti) buvusį statinį toje vietoje (t. y. tame žemės sklype), kur jis anksčiau stovėjo. Sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

CPK 443–448 straipsniuose, sprendžiant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nėra nustatytų išimčių bei ypatumų dėl įrodinėjimo priemonių taikymo, juridinę reikšmę turintis faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles procesinė pareiga įrodyti sodybos egzistavimo faktą tenka pareiškėjai. Pareiškėja pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo pagrindą ir reikalavimą įrodinėjo archyviniais dokumentais, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, liudytojos D. G. parodymais.

Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad A. L. šeima gyveno (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r., valdė žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini) šeimą ištrėmus, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai neišliko. Pareiškėjos močiutei Z. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. L. valdytą žemės sklypą, grąžinant žemę natūra. Šiuo metu pareiškėjos valdomame žemės sklype buvusių pastatų vietoje yra tik pastatų pamatų liekanos.

Iš pareiškėjos pateikto Lietuvos vyriausiojo archyvo išduoto (duomenys neskelbtini) kartografinio žemėlapio eksplikacijos matyti, kad Kretingos r. Skuodo vls. (duomenys neskelbtini) k. (buvusio (duomenys neskelbtini) dv.,) įrašytas sklypo savininkas A. L., valdęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad A. L. priklausiusiame žemės sklype buvo sodyba, įrodo Lietuvos centrinės valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) išduotas Skuodo valsčiaus savivaldybės (duomenys neskelbtini) liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra įsikūręs naujakurys A. L., sklype pasistatęs šias triobas: gyvenamąjį namą, tvartas su daržine yra statomi, turintis 1 arklį, 2 karves, 1 veršį, 3 kiaules ir 2 avis bei įrankius žemei dirbti.

Atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko A. L. žemės sklypą, remiantis Lietuvos valstybinio archyvo fondo (duomenys neskelbtini) duomenimis, nustatyta, kad Kretingos apskr., Skuodo vals. (duomenys neskelbtini) k. rūšimis paskirstytų žemių sąraše A. L. įrašytas kaip žemės savininkas, nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) k. valdęs 7,30 ha žemės (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų). Nors pats archyvinis dokumentas teismui nepateiktas, tačiau pažyma, sudaryta archyvinių dokumentų pagrindu, šios pažymos pagrindu atkurta nuosavybė Z. R., dėl ko nėra pagrindo abejoti nurodomų duomenų apie A. L. turėtos žemės sklypą teisingumu.

Liudytojos D. G. parodymais nustatyta, kad visi A. L. vaikai, tame tarpe ir jos mama Z. R., gimė, augo ir gyveno iki tremties (duomenys neskelbtini) kaime buvusioje sodyboje, kurioje be gyvenamojo namo buvo ir ūkinės paskirties pastatai. Šeimai grįžus iš tremties, buvusios sodybos vietoje buvo likę tik pastatų pamatai.

Tokius liudytojos D. G. parodymus patvirtina duomenys apie A. L. šeimos trėmimą. Iš Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) archyvinės pažymos matyti, kad iš Lietuvos TSR Skuodo raj. (miesto) (duomenys neskelbtini) kaimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo ištremti A. L., gim. (duomenys neskelbtini) B. L., gim.(duomenys neskelbtini) B. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., Z. L., gim. (duomenys neskelbtini) Šio dokumento turinys leidžia daryti išvadą, kad iki trėmimo pareiškėjos prosenelio šeima gyveno būtent (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. Be to, VSDFV pateiktose dokumentuose yra ir pačios Z. R. rašytiniai parodymai apie tai, kad iki išvežimo gyveno kartu su tėvais Skuodo r., (duomenys neskelbtini) k., tėvai valdė 8 ha žemės.

Kad A. L. priklausiusiame žemės sklype būta gyvenamojo namo teismas sprendžia ir iš Z. L. (duomenys neskelbtini) (jai būnant tremtyje) siųstos draugės (kaimynės) Z. R. fotonuotraukos, kurioje matomas skiedromis dengto namo stogas. Įrašas kitoje nuotraukos pusėje patvirtina, kad nuotrauka siųsta iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Pagal (duomenys neskelbtini) kartografinio žemėlapio eksplikacijos duomenis A. L. žemės sklypas ribojosi su A. R. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad šioje nuotraukoje matoma dalis gyvenamojo namo yra būtent A. L. šeimos paliktas gyvenamasis namas, šeimą ištrėmus į Sibirą.

Pareiškėja taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos topografinį žemėlapį, kuriame, anot pareiškėjos, matomi pareiškėjai priklausančiame sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) buvusių pastatų kontūrai.

Sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl buvusio sodybos atstatymo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijoje buvo gauta Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto dokumentų fonde esančio (duomenys neskelbtini) aerofotonuotraukos negatyvo (duomenys neskelbtini) kopija.

Suinteresuotas asmuo, vertindamas pareiškėjos pateiktą (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos topografinį žemėlapį ir papildomai gautą aerofotonuotraukos negatyvo (duomenys neskelbtini) kopiją nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos topografiniame žemėlapyje pareiškėjos nurodyta sodyba nepatenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o aerofotonuotraukos negatyvo kopijoje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje nėra pažymėti sodybos pastatai, sutartiniais žymėjimais nenurodytos žemės naudmenos, todėl pastatų ar buvusios sodybos vietos nustatyti nėra galimybės. Tačiau teisme gauta MB „(duomenys neskelbltini)“ (duomenys neskelbtini) ataskaita, kurioje suformuota išvada, kad, įvertinus išlikusius ir matomus kartografuotus objektus, koordinuojant brėžinius programine įranga GeoMap, uždėjus esamas sklypo ribas, matosi vieta, kurioje nustatytoje sklypo vietoje ortofoto (duomenys neskelbtini) matomi statinių kontūrai, pažymėti statiniai nustatytoje sklypo vietoje matomi ir (duomenys neskelbtini) kartografinėje medžiagoje. Remiantis pateiktais kartografiniais dokumentais, buvo suformuotos situacijos trys schemos, kurios pateiktos prie ataskaitos, pažymint matomus statinių komtūrus ir jų buvimo vietą.. Papildant ataskaitą MB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad nustačius konkrečias žemės sklypo ribas pateiktuose kartografiniusoe dokumentuose, atsižvelgiant į kartografijoje naudojamus sutartinius žymėjimus, vertinant ir tiriamuoju laikotarpiu kartografijoje naudojamus istoriškai susiformavusius žymėjimus, taip pat naudojant palyginamuosius metodus, lyginant aerofotonuotrauką, darytą iš lėktuvo (duomenys neskelbtini), su palydovo darytomis ortofonuotraukomis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) laikotarpiais, buvo padarytos išvados, kad nustatytoje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje matosi ortofo (duomenys neskelbtini) statinių kontūrai, taip pat ir kitoje kartografinėje medžiagoje (duomenys neskelbtini) nustatytoje sklypo vietoje matosi pažymėti statiniai, o (duomenys neskelbtini) kartografinėje medžiagoje matosi tik sklypo vieta be statinių. Tokia ataskaitos išvada leidžia spręsti, kad laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai priklausančiame žemės sklype egzistavo sodyba.

Tokios išvados nepaneigia ir nustatytas faktas, jog (duomenys neskelbtini) žemėlapyje nėra sutartiniais ženklais pažymėtų statinių. (duomenys neskelbtini) kartografiniais duomenimis fiksuotas O. B. dvaro žemių padalijimas (parceliavimas) naujakuriams. Pagal (duomenys neskelbtini) liudijimą A. L. buvo naujakurys, tik turint žemės sklypą buvo galima statyba, tikėtina, kad gyvenamojo namo statyba vyko vėlesniu laikotarpiu nei (duomenys neskelbtini) juolab, kad (duomenys neskelbtini) dar buvo statomi tvartas su daržine, todėl (duomenys neskelbtini) kartografinėje medžiagoje galimai dėl tos priežasties, kad gyvenamasis pastatas šiame žemės sklype dar neegzistavo, sodyba nėra atvaizduota. Pagal pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos D. G. parodymus, šeimai grįžus iš tremties, gyvenamojo namo sodyboje jau nebebuvo, sodyba buvo pradėta niokoti, šeimą ištrėmus iš gyvenamosios vietos, todėl ir vėlesnio laikotarpio ((duomenys neskelbtini) kartografinėje medžiagoje duomenys apie statinius neatvaizduojami.

Taigi, iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos akivaizdu, kad sutartiniais ženklais buvusi sodyba pažymėta (duomenys neskelbtini) topografiniame žemėlapyje, pastatų kontūrai matomi (duomenys neskelbtini) aerofotonuotraukoje patenka būtent į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Specialistas išnagrinėjo istorinius žemėlapius, sugretino juos, nustatė juose įžiūrimus sodybos kontūrus, nurodė būdingus žymėjimus skirtingais laikotarpiais, palygino bylai aktualių topografinio žemėlapio ir ortofotografinės medžiagos patikimumą jų sudarymo aplinkybių ir mastelio kontekste, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti asmens, turinčio specialių žinių, padarytų išvadų patikimumu.

Teismo įsitikinimą, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, sustiprina ir pareiškėjos pateiktas (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog minimame žemės sklype yra pareiškėjos buvusios sodybos statinių liekanos. Sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad rastos liekanos nepatvirtina fakto, kad tai buvusios sodybos gyvenamojo namo liekanos, tačiau faktas, kad žemės sklype iki šiol išlikę akmeniniai pamatai leidžia daryti prielaidą apie tai, kad žemės sklype buvo statiniai.

Pagal liudytojos D. G. parodymus mamai Z. R. (buvusiai L.) grįžus iš tremties buvusioje sodyboje pastatų nebebuvo, buvusios sodybos vietoje rado tik statinių liekanas (pamatus), kuriuos apžiūrėdavo ir vėlesniu laikotarpiu, lankydamiesi gražintame žemės sklype. Šių parodymų pagrindu darytina tikėtina išvada, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole sklypo vietoje fiksuoti akmeniniai pamatai yra galimai buvusios sodybos liekanos.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinio fakto egzistavimas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas). Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 str. 1 d., 265 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008 pažymėjo, kad juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Taigi, reikšminga nustatinėtina aplinkybė šiuo atveju yra faktas, ar sodyba (jos pagrindiniai pastatai) atitinkamoje vietoje (žemės sklype) egzistavo praeityje, nes atstatymo teisę įgyja dabartinis teisėtas žemės savininkas, o ne buvę pastatų savininkai ar jų įpėdiniai.

Nagrinėjamu atveju buvusios sodybos faktas įrodinėjamas tos teritorijos planais, žemėlapiais, kitais rašytiniais įrodymais, byloje pateikta specialisto ataskaita.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, vertina ne tik Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotus duomenis, MB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos išvadas, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, jų tikrumą, leistinumą, sąsajumą bei tarpusavio ryšį ir daro išvadą, jog byloje surinkti duomenys yra pakankami buvusios sodybos buvimo faktui ir vietai žemės sklype nustatyti. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui labiau tikėti sodybos egzistavimo faktą buvus, o byloje pateikta specialisto ataskaita patvirtino, kad pareiškėjos galimo sodybos egzistavimo laikotarpiu aktualiame žemėlapyje ((duomenys neskelbtini) topografiniame žemėlapyje, (duomenys neskelbtini) aerofotonuotraukoje) yra pažymėta sodyba, kuri patenka būtent į žemės sklypo ribas, teismas vertina, kad byloje esama duomenų, leidžiančių nustatyti ne tik sodybos buvimo faktą, bet ir jos vietą žemės sklype. Teismas šios byloje surinktos faktinės medžiagos kontekste įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, sugretinęs juos su ataskaitos išvada, konstatuoja, kad esama pakankamai faktinių duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) k., buvo sodyba (gyvenamasis namas, tvartas su daržine).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad R. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Skuodo r. sav. (duomenys neskelbtini) k., buvo sodyba (gyvenamasis namas, tvartas su daržine).

Juridinis faktas nustatytas sodybos atstatymo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė