Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant pareiškėjai E. T., jos atstovui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Klaipėdos m. 4-ojo notarų biuro notarė I. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, iš esmės paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog motinos mirtis buvo netikėta jai ir jos tėvui, ypač tėvui, kuris sirgo, todėl apie turtą net nemąstė. Vėliau tėvas sunkiai susirgo, jį ištiko antras insultas. Tėvo sveikata silpnėjo, todėl paveldėjimo susitvarkyti nespėjo. Nurodė, jog paveldimą turtą sudaro butas, butą išlaiko pareiškėja, visada išlaikė. Prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė, prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog kol pareiškėjos tėvas buvo gyvas, buvo kreipęsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Šiai dienai mano, jog teisingiausia būtų prašyti atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Dėl kitos palikimo dalies priėmimo pareiškėja kreipėsi į notarą, palikimą priėmė įstatymo nustatyta tvarka nepraleidusi termino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja yra I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra (b.l. 10-13). Palikėja I. V. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje (b.l. 4, 7). Pareiškėjos tėvas Z. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog po palikėjos I. V. mirties paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties palikimą priėmė įstatymo nustatyta tvarka. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog pareiškėja kartu su tėvu teikė pareiškimą teismui dėl palikimo priėmimo valdymo fakto nustatymo, pareiškimo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2YT-11689-769/2016. Tačiau pareiškimas paliktas nenagrinėtas pareiškėjams nepašalinus procesinio dokumento trūkumų (c. b. Nr. e2YT-11689-769/2016, b.l. 26). Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog po motinos mirties palikimo nepriėmė, kadangi tuo metu rūpinosi sergančiu tėvu, apie terminą palikimui priimti nežinojo.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti (pratęsti) pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus (neatnaujinus) įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po motinos mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog terminą palikimui po motinos mirties priimti praleido, kadangi nežinojo įstatyminių terminų, motinos mirtis jai ir tėvui buvo netikėta, nurodė, jog tėvas sirgo, todėl tuo metu apie turtą pareiškėja negalvojo. Papildomai paaiškino, jog bandė tvarkyti paveldėjimo klausimą, tačiau nespėjo, kadangi tėvo sveikata pablogėjo, (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas mirė. Tapačias aplinkybes teismo posėdyje paaiškino ir pareiškėjos atstovas. Netikėti pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja ir/ar jo tėvas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja nespėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos I. V. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra. Pareiškėja paaiškino, jog ji ir tėvas buvo vienintėliai įstatyminiai įpėdiniai palikimui po I. V. mirties, priimti. Šią aplinkybę patvirtinta byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.58 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po motinos I. V. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po I. V. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.