Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. D. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nėra įgijęs teisės vairuoti. Galimai įtarime nurodytu laiku – 2020 m. liepos 22 d. jis susitiko su V. G. dienos metu ir jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai išgėrė nežino, kad keturis butelius šampano ir 2 litrus alaus, o kadangi jis nieko nevalgė, tik gėrė ir rūkė, todėl gerai apsvaigo. Jiems geriant, V. G. pasiūlė pasivažinėti jo automobiliu. V. G. jo paklausė, kaip jis jaučiasi, ar gali vairuoti, jis pasakė, kad gali. Nors V. G. matė, kiek jis gėrė, jis žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, o pats kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir turi vairuotojo pažymėjimą, greičiausiai apsidraudė, bijojo važiuoti. Jis sutiko ir jie išvažiavo V. G. automobiliu BMW 320 D į Širvintų rajoną Bartkuškio kaimą. Tik įvažiavus į Bartkuškio kaimą, jie prasilenkė su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai iškart apsisuko ir pradėjo važiuoti už jų, jis suprato, kad juos stabdys. Jis įvažiavo į pusseserės kiemą, išlipo iš automobilio ir į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Pradžioje pareigūnams sakė, kad nevairavo, bet po to suprato, kad neišsisuks ir prisipažino, kad vairavo V. G. automobilį būdamas neblaivus. V. G. tuo metu sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Pareigūnams pateikė dokumentus ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu jam patikrino girtumą ir abejais kartais nustatė daugiau negu 2 promiles, tiksliai nepamena. Automobilį nutralavo į saugojimo aikštelę. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo neblaivus. Jis turi šeimą, kurioje penki nepilnamečiai vaikai, juos prižiūri žmona, o jis vienas dirba, esant galimybei prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, nes negalės dirbti ir uždirbti pinigų šeimai bei sumokėti baudos (b. l. 78, 88–90).

Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. 2020 m. liepos 22 d. 8 val. 30 min. pradėjo dirbti pamainoje su tyrėja M. B.. Apie 17 val. 47 min. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Širvintų rajone, Bartkuškio kaime, Aušros gatvėje, aikštelėje prie parduotuvės KOOPS ruošiasi važiuoti automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas ir keleivis pirko ir vartojo alkoholį. Nuvykę į nurodytą vietą, pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdė Liepų gatvėje patikrinimui. Priėjus prie automobilio, vairuotojas iš automobilio išlipo, nuo jo iškart pasijuto stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Nurodžius pateikti dokumentus, vairuotojas pateikė tik automobilio dokumentus, o pasiteiravus dėl vairuotojo pažymėjimo, jis pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir nėra įgijęs teisės vairuoti, taip pat paminėjo, kad prieš mėnesį jis taip pat buvo sustabdytas Kaune būdamas neblaivus ir jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vairuotojas su savimi dokumentų neturėjo, bet jam nurodžius savo asmens kodą, per duomenų bazes jie nustatė, kad tai E. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatė 2,31 promilių girtumą, o pusvalandžio bėgyje alkoholio kiekio matuokliu E. D. nustatė 2,25 promilių girtumą. Kartu su vairuotoju automobilyje buvo ir neblaivus automobilio savininkas V. G., kuriam buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas. Abiem asmenims už KET pažeidimus surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Automobilis priverstinai nutraluotas į saugojimo aikštelę UAB „Dovydo transportas“, o vairuotojas ir keleivis pristatyti į komisariatą dokumentų pildymui. Vairuotojas E. D. savo kaltės neneigė ir prisipažino vairavęs neblaivus (b. l. 40–42).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. apie pietus Elektrėnuose susitiko su iš matymo pažįstamu E. Kadangi buvo išgėręs nemažai alaus, jam priklausantį automobilį BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisiūlė vairuoti E. ir nuo Elektrėnų iki Širvintų r., Bartkuškio kaimo vairavo jis. Bartkuškio kaime juos sustabdė policija ir tuo metu paaiškėjo, kad jo pažįstamas E. buvo neblaivus. Kad E. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis nežinojo. Jam E. atrodė blaivus. Jų kelionės tikslas buvo pas E. į kaimą (duomenys neskelbtini). (b. l. 32–33).

E. D. pirmo tikrinimo metu 2020 m. liepos 22 d. 18.10 val. nustatyta 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antro tikrinimo metu 2020 m. liepos 22 d. 18.31 val. E. D. nustatyta 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 11–13).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 14).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis panašaus automobilio BMW 320 D, 2002 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina 1 790 Eur (su PVM) (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. D. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW 320D, kai jo iškvėptame ore buvo ne mažiau kaip 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad E. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus, patvirtina ir liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo ir byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti bei neblaivumo nustatymo aktas. Taip pat tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį BMW 320D patvirtina ir liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. D. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi – areštu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 94, 96).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. D., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip matyti iš E. D. papildomos apklausos protokolo, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 88–89), todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. anksčiau teistas 8 kartus. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, t. y. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją). Be to, 2020 m. birželio 7 d. Kauno rajono policijos komisariate E. D. taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis administracine tvarka baustas 21 kartą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 63–65). Iš Administracinių nusižengimų registro informacijos matyti, kad E. D. buvo baustas už vairavimą jam esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių 2015 m. pagal ATPK 129 straipsnį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, teismas vertina ir tai, kad E. D. dirba, turi šeimą, nepilnamečių vaikų. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Nusikalstama veika nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ar turtui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. D. už padarytą nusikaltimą paskyrus arešto bausmę.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismas daro išvadą, kad 90 parų arešto bausmės paskyrimas E. D., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

E. D. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. D. naują nusikalstamą veiką padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama arešto bausmė turi būti subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme laisvės atėmimo bausme. Bausmės bendrinamos taikant BK 64 straipsnio 1 dalyje numatytą visiško bausmių sudėjimo būdą. vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio nuostatomis, pagal kurias viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai. Toks bausmių bendrinimas ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, neprieštarauja BPK nustatytoms teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo taisyklėms ir atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2/2013).

Nors E. D. prieš tai jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimų objektai yra skirtingi, nauja nusikalstama veika nesukeltos sunkios pasekmės, šioje byloje, teismo vertinimu yra pagrindas ir sąlygos už nesunkaus nusikaltimo padarymą E. D. pakartotinai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskiriant įpareigojimus. Tokiu būdu ir be realaus bausmės atlikimo bus tinkamai individualizuota bausmė E. D., bet ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti E. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW 320D vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

E. D. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Įvertinus tai, kad E. D. nusikalto jau ne pirmą kartą, yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat baustas administracine tvarka, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas jam skirtinas trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 22 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y., priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, automobilis BMW 320D priklauso ne kaltinamajam, o V. G.. Apklausiamas V. G. parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. jis pats buvo neblaivus, todėl savo automobilį pasiūlė vairuoti pažįstamam Evaldui. Kad Evaldas yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemonių, jis nežinojo. Atsižvelgiant į tai, V. G. negalėjo įtakoti kaltinamojo sprendimų, šiuo atveju taikytinos būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – t. y. iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė – pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą – 1 790 Eur (su PVM), kurios kaltinamasis neginčijo (b. l. 28).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

E. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 81–82) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. paskirti bausmę – 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskirti įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbo arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 22 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;

– nusikalstamos veikos priemonės – BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę 1 790 Eur (su PVM) atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai.

E. D. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.