- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-640-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00201-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs B. L. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties B. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2015-03-06, 20 val. iš parduotuvės “V. A.”, (duomenys neskelbtini), pagrobė žurnalą “V.P.”, kurio vertė 0,87 euro. B. L. šiais veiksmais padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu B. L. paskirta administracinė nuobauda – 10 (dešimt) eurų baudą.
Šalies argumentai
B. L. skunde prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Netenkinus prašymo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Jurbarko rajono apylinkės teismui.
B. L. skunde nurodo, kad savo kaltės dėl tariamos vagystės nepripažįsta. Per visą savo gyvenimą nė karto nebuvo bausta nei administracine, nei baudžiamąja tvarka, stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai. Taip pat skunde nurodo, kad prekes parduotuvėje dėjo į du atskirus krepšius: į vieną parduotuvės ir kitą nuosavą medžiaginį krepšį. Skunde teigia, kad jai priėjus prie kasos ir sumokėjus už prekes pardavėja nedavė čekio ir apkaltino ją žurnalo „Virtuvės paslaptys“ vagyste.
Skunde nurodoma, kad parduotuvės darbuotojos V. Š. parodymais teismas rėmėsi prieš tai jų nesulyginęs su kitais byloje esančiais įrodymais, nepašalinęs tarp liudytojos V. Š. ir apeliantės paaiškinimų esančių esminių prieštaravimų. Susidarius tokiai situacijai, teismas, siekdamas išnaudoti visas esamas galimybes esamiems prieštaravimams pašalinti, turėjo apklausti liudytoja kitą parduotuvės darbuotoją, vedėją N. N., tarp kurios ir B. L. ir kilo konfliktas parduotuvėje. Tačiau tai padaryta nebuvo.
Taip pat skunde pažymima, jog byloje nėra parduotuvės patalpų vaizdo įrašo, pateiktos tik vos kelios nuotraukos iš tos pačios parduotuvės vietos, kurioje matosi, jog žurnalą dedu į nuosavą medžiaginį pirkinių krepšį. Tačiau nėra nei vaizdo įrašo, nei foto nuotraukų iš parduotuvės vietos prie kasos, kur matytųsi, jog ji žurnalą nuslėpė. Nurodo, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės pažeidimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių. Todėl teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.
B. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir paskyrė pagrįstą nuobaudą.
ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose nustatytų sunkinančių aplinkybių užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų dviejų eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog B. L. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Nors pažeidėja savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 13), Vandos S. Š. paaiškinimu (b. l. 7), parduotuvės „V. A.“ vedėjos N. N. pareiškimu, fotonuotraukomis (b. l. 8-10), teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. Š. parodymais, kita byloje surinkta medžiaga, kurią tinkamai įvertino pirmos distancijos teismas.
Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad ATPK 10 straipsnis reglamentuoja, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Kaip matyti iš ATPK 10 straipsnio turinio, administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas veikimu ir neveikimu, tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Ir nors apeliantė skunde teigia, kad ji už paimtą žurnalą sumokėjo, tačiau byloje tokių įrodymų nepateikta. Be to B. L. bylą nagrinėjant teisme į teismo posėdžius neatvyko, nors apie teismo posėdžius buvo informuota, neteikė paaiškinimų ir įrodymų, teismo posėdžiai buvo atidedami ir tokiu būdu apeliantė nepasinaudojo jai teismo suteikta galimybe ginti savo teises. Būdama protingu ir sąmoningu žmogumi, B. L. privalėjo suvokti ir suvokė, kad dėl nesumokėjimo už prekę kils žalingos pasekmės ir leido šioms žalingoms pasekmėms atsirasti. B. L. prekę dėdama į nuosavą krepšį, o ne į parduotuvės prekių krepšelį – turėjo būti itin atidi ir rūpestinga, privalėjo pasirūpinti, kad už prekę bus tinkamai atsiskaityta. Faktas, kad prekė buvo dedama į nuosavą krepšį patvirtina, kad B. L. prekę siekė nuslėpti.
Liudytojos V. Š. parodymais apeliacinė instancijos teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad V. Š. kokiu nors būdu siekė apkalbėti, susidoroti ar kerštauti B. L., kaip pati apeliantė skunde teigia, dėl jos kreipimosi į Maisto ir veterinarijos tarnybą dėl nekokybiško pasenusios produkcijos pardavinėjimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pakanka neginčijamų įrodymų patvirtinančių B. L. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuobauda B. L. individualizuota tinkamai, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į B. L. amžių (ATPK 31 straipsnio 10 punktas), į tai, kad ji nebausta ir taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei paskyrė teisingą nuobaudą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir B. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.