Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, gynėjams advokatams Valdui Bivainiui, Nijolei Gaižutienei, nukentėjusiajam D. F., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini, gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini, teistas: 2005-11-11 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. areštu 7 paroms; 2006-09-22 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. areštu 30 parų; 2006-12-07 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir subendrinus su 2006-09-22 nuosprendžiu laisvės atėmimu trejiems metams 20 dienų; 2008-10-15 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. ir subendrinus su 2006-12-07 nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliko 2010-11-12, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini, teistas 2007-04-19 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; 2007-09-10 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; 2009-10-28 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta 2009-12-24, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

M. A. ir D. R., kartu dalyvaudami, 2010 m. lapkričio 20 d., apie 18.40 val. Utenos mieste, netoli prekybos centro „Senukai“, prie pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 52, rytinės pusės, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, M. A. tyčia trenkė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam D. F. į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, D. R. jam į veidą papurškė dujomis iš balionėlio, sukeldamas perštėjimą ir nemalonius pojūčius akyse, tokiais veiksmais pažeidė visuomenės tvarką ir rimtį.

Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-11-20, apie 18.30 val. su D. R. sėdėjo parke ant suoliuko prie prekybos centro „Senukai“. Prie jų priėjo nukentėjęs, kuris nusirengė striukę ir ėjo link jo sakydamas „muštis norit“. Jis suprato, kad gresia pavojus ir gindamasis sudavė nukentėjusiajam kumščiu tarp kaklo ir peties, ne į veidą. Nukentėjęs nukrito, o paskui atsikėlė ir nuėjo. Aplinkui buvo kitų žmonių.

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-11-20, apie 18.30 val. su M. A. sėdėjo parke ant suoliuko. Prie M. A. priėjo nukentėjęs, kuris nusirengė striukę, raitojosi rankoves ir paklausė M. A. „muštis nori“. M. A. trenkė D. F. ir šis nugriuvo. Jis bandančiam atsistot nukentėjusiajam papurškė ašarinių dujų. Šalia jų buvo vyras ir moteris, kurie buvo atėję kartu su D. F..

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs D. F. parodė, kad jis su S. K. ir L. N. ėjo per parką, kur ant suoliuko sėdėjo M. A. ir D. R.. Kaltinamieji gal jam kažką pasakė ir jis priėjo prie jų, nusivilko striukę, gal bandydamas pulti. M. A. sudavė jam smūgį į nosį. Jis nuo smūgio nugriuvo ant nugaros ir iš karto kitas kaltinamasis papurškė dujų į akis.

Liudytojas A. C. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį jis iš M. A., kuris tuo metu su D. R. buvo parke prie „Senukų“ prekybos centro, gavo žinutę, kad jį kažkas užsipuolė ir jie susimušė.

Liudytojas D. T. parodė, kad matė kaip parke nukentėjęs nusirengė striukę ir norėjo prie kaltinamųjų pulti muštis. Kaltinamųjų veiksmų prieš nukentėjusįjį jis nematė, nes tuo metu buvo parduotuvėje.

Liudytojas S. K. parodė, kad jis buvo su D. F. parke prie autobusų stoties. D. F. gal susiginčijo su kažkuo. D. F. lyg tai sudavė vienam vaikinui ir tas davė atgal. Po smūgio D. F. lyg tai buvo pargriuvęs.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis D. R. parodė, kad D. F. priėjus prie jo ir M. A. bei paklausus ar jie nori muštis, M. A. iš karto smogė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą. D. F. nukritus ant žemės ir bandant keltis, jis papurškė nukentėjusiajam į veidą dujų (b.l.54-56, t.1).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. A. parodė, kad nukentėjusiajam paklausus ar jie nori muštis, jis pastarajam smogė kumščiu vieną kartą į veido apatinę dalį, tačiau pataikė į kaklą. D. F. nukritus ant žemės ir bandant keltis, prie jo pribėgo D. R., tačiau ką jis darė, M. A. nematė (b.l.86-89, t.1).

Kaltinamajam M. A. 2010-11-21 0.08 val. nustatytas 0,40 promilių girtumas (b.l.72, t.1), o D. R. 0,97 promilių girtumas (b.l.44, t.1).

Kaltinamieji iš esmės neneigia savo veiksmų prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme pripažino sudavęs vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam, tik nurodo pataikęs ne į veidą, o tarp kaklo ir peties. Nuo jo smūgio nukentėjęs nugriuvo ant žemės. Kaltinamasis D. R. pripažino, kad bandančiam atsistoti nukentėjusiajam papurškė ašarinių dujų.

Tai, kad M. A. nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą įrodyta nukentėjusiojo bei kaltinamojo D. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme bei paties M. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b.l.95-96, t.1).

Kaltinamieji teigia, kad jie prieš nukentėjusįjį smurtavo gindamiesi nuo jo pavojingo kėsinimosi. Jie nurodė, kad nukentėjęs nusirengė striukę, raitojosi rankoves ir ėjo link M. A. sakydamas „muštis norit“. Kaltinamieji tokius nukentėjusiojo veiksmus supratę kaip grėsmę jų gyvybei ir dėl šios priežasties M. A. sudavė smūgį, o D. R. papurškė dujų. Ši jų versija paneigta kitais byloje surinktais įrodymais ir atmestina.

Nukentėjęs D. F. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamieji gal jam kažką pasakė ir jis priėjo prie jų, nusivilko striukę, gal bandydamas pulti. Tačiau nukentėjęs taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, t.y., kad eidamas per parką išgirdo, jog ant suoliuko sėdėję kaltinamieji jam kažką replikavo. Jis priėjo ir paklausė „kas yra?“ Tada prie jo iš karto pripuolė vienas iš jaunuolių ir kumščiu vieną kartą smūgiavo į nosį. Jis pargriuvo ant žemės ant nugaros ir bandydamas keltis pajuto, kad į veidą purškiamos dujos, nuo kurių jam graužė akis. Matė, kad dujas purškė kitas jaunuolis, ne tas, kuris smogė į veidą (b.l.15, t.1). Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad nukentėjusiajam paklausus ar jie nori muštis ir nusivilkus striukę, jis kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą, vyriškis iš karto nugriuvo ant žemės. Jis bandė keltis, bet tuo metu prie jo pribėgo D. R., tačiau ką jam darė, M. A. nematė (b.l.95-96, t.1).

Įvertinus aptartus kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus negalima teigti, kad kaltinamieji veikė būtinosios ginties sąlygomis (LR BK 28 str.). Nukentėjęs parodė, kad jis tik paklausė kaltinamųjų „kas yra“ ir iš karto M. A. jam sudavė smūgį į veidą, nuo kurio jis pargriuvo ant žemės, o D. R. papurškė į akis dujų. Net jei nukentėjęs, kaip tvirtina kaltinamieji, nusirengė striukę, raitojosi rankoves ir ėjo link jų sakydamas „muštis norit“, tai tokio jo elgesio negalima vertinti kaip realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi kaltinamųjų atžvilgiu ar realios pavojingo kėsinimosi grėsmės. Kaltinamieji buvo dviese, o nukentėjęs prie jų priėjo vienas ir neatliko jokių veiksmų, kurie keltų pavojų. Be to, tiek kaltinamieji, tiek nukentėjęs ir liudytojas S. K. patvirtino, kad nukentėjęs buvo stipriai girtas. Kaltinamasis M. A. parodė, kad konflikto metu matėsi, jog D. F. neblaivus (b.l.30, t.2). Kaltinamasis D. R. parodė, kad M. A. smūgis nukentėjusiajam buvo gal ne tiek stiprus, kiek nukentėjęs buvo stipriai girtas ir nugriuvo (b.l.30, t.2).

Esant šioms aplinkybėms negalima laikyti, kad kaltinamieji prieš nukentėjusįjį smurtavo būtinosios ginties sąlygomis ir LR BK 28 str. nuostatos jų atžvilgiu negali būti taikomos.

Kaltinamieji prieš nukentėjusįjį smurtavo viešoje vietoje – miesto parke, t.y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamųjų veiksmus prieš nukentėjusįjį matė liudytojas S. K. bei galėjo matyti kiti parke buvę žmonės. Kaltinamieji šių aplinkybių, smurtaudami prieš nukentėjusįjį nepaisė ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamųjų įžūlus elgesys pasireiškė fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimu viešoje vietoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamųjų veiksmuose yra visi būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai ir jų veiksmai atitinka LR BK 284 str. 1 d. sudėtį.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad jie iš esmės pripažino visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą viešajai tvarkai.

Vertinant kaltinamojo M. A. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, prieš kelias dienas grįžęs iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, baustas administracine tvarka, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Iš bausmės atlikimo vietos charakterizuojamas neigiamai, kaip piktybiškai nesilaikantis vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, nereaguojantis į taikytas drausmines nuobaudas.

Įvertinus kaltinamojo M. A. padarytos veikos pavojingumą, neigiamus asmenybę apibūdinančius duomenis bei tai, kad LR BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas, jam remiantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į vienodą kiekį jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei į neigiamus asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad nusikalto tuoj pat po bausmės atlikimo ir tai rodo jo nenorą taisytis, skirtinos bausmės dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki maksimumo (LR BK 61 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. R. atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas tris kartus teistas, iš jų du kartus už tokius pačius tyčinius nusikaltimus ir vieną kartą už baudžiamąjį nusižengimą, neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, dirba, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio nėra, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, vedęs, sutuoktinė laukiasi kūdikio.

Įvertinus kaltinamojo D. R. padarytos veikos pavojingumą, patenkinamus asmenybę apibūdinančius duomenis bei tai, kad LR BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas, jam remiantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į vienodą kiekį jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad trečią kartą teisiamas už analogišką nusikaltimą, jam skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė (LR BK 61 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. R. dirba, turi teigiamus socialinius ryšius bei į jo mažiau aktyvų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. atidedant jos vykdymą ir skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam D. R. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kaltinamajam M. A. skirtina kardomoji priemonė suėmimas ir paskelbus nuosprendį jis suimtinas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 302-305str., 307str., teismas

nusprendžia

M. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2010 m. lapkričio mėn. nuo 21 d. iki 22 d. (vieną dieną).

D. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. R. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o M. A. skirti kardomąją priemonę - suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį suimti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.